Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui J. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. S. (toliau – ieškovė, motina) pareiškė ieškinį atsakovui J. B. (toliau – atsakovas, tėvas), kuriuo prašo: nustatyti nepilnamečio vaiko A. B. (toliau – vaikas, dukra) gyvenamąją vietą su ieškove iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamos vaiko priežiūros žinomi nuo 2020 metų spalio mėnesio. Kauno socialinių paslaugų centras šalims teikia socialinės priežiūros paslaugas. Šiuo metu, ieškovės teigimu, šalys kartu negyvena, tarp ieškovės ir atsakovo konfliktiški santykiai. Dėl smurto prieš ieškovę, atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra pritaikytos kardomosios priemonės – atsakovas turi gyventi skyrium nuo ieškovės. Ieškovė nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Ieškovės teigimu, dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, ji viena rūpinasi vaiku, išlaiko materialiai. Ieškovei paskirta vaiko išmoka. Ieškovė augina iš pirmos santuokos 17 metų sūnų. Ieškovė dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, jos pajamos apie 1 000 Eur kas mėnesį. Atsakovas nuo 2009 metų užsiima individualia veikla, tačiau socialinio darbo metu išsiaiškinta, kad realiai tokios veiklos nevykdo, pajamų neturi, vaiko materialiai neremia. Atsakovas dar turi nepilnametį sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Socialinio darbo eigoje socialiniai darbuotojai nustatė, kad pagrindinė šeimos problema yra atsakovo priklausomybė alkoholiui. Vyras problemą pripažįsta, tačiau jos visapusiškai nesprendžia, stacionaraus gydymo atsisako, medikamentinio gydymo kurso nebaigia, dėl savęs žalojimo du kartus buvo gydomas ligoninėje. Ieškovė noriai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, lankosi psichologo konsultacijose, geba rūpintis dukra. 2021 m. balandžio 21 d. gautas pranešimas, kad vaiko tėvai yra neblaivūs ir negali pasirūpinti dukra. Mergaitė buvo laikinai apgyvendinta pas kaimyną. 2021 m. balandžio 23 d. dukra buvo gražinta auginti motinai, socialinių paslaugų teikimas tęsiamas. Mergaitė yra mažametė, nuo gimimo gyvena kartu su motina, vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir šiuo raidos metu mergaitei labiau reikalinga motinos globa, darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikams yra imperatyvi. Įstatymas numato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ar pareigų savo vaikams negalioja, už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Atsakovas užsiima individualia veikla, tačiau jo pajamų dydis nėra žinomas. Atsakovas jaunas, darbingo amžiaus žmogus, todėl tikėtina sveikatos problemų neturi ir gali gauti tokio dydžio pajamas, kurios leistų užtikrinti vaiko poreikius. Motinos prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma leistų užtikrinti vaiko poreikius.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šalys yra žinomi, nes buvo smurtas artimoje aplinkoje, atsakovui taikytos kardomosios priemonės dėl to, kad smurtavo ieškovės atžvilgiu. Tuo metu abu vaiko tėvai buvo neblaivūs, todėl dukra buvo perduota kaimynams, kitą dieną grąžinta motinai auginti. Motina bendradarbiauja su socialiniai darbuotojais, sprendžia problemą, šiuo metu vaiku rūpinasi tinkamai. Pagrindinė šeimos problema atsakovo priklausomybė alkoholiui, kuri yra nesprendžiama. Motina rūpinasi vaiku, vaiko tėvas turi priklausomybę, net jei tėvas prašytų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo tai neatitiktų vaiko interesų. Ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina atitinka vaiko interesus. Kiekvieno iš tėvų pareiga yra išlaikyti vaikus. Motina nurodo pagal vaiko amžių atitinkančius vaiko poreikius. Atsakovas yra jaunas, gali uždirbti reikalingas pajamas vaiko išlaikymui. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius. Ieškinys yra pateiktas vaiko interesais, todėl ieškinį reiktų tenkinti.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai, apie posėdį atsakovas informuotas tinkamai. Pažymėtina, kad atsakovas bylos eiga nesidomėjo, buvo pasyvus, nesinaudojo rungimosi teise.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

gimimo įrašas patvirtina, kad nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė ir atsakovas.

Ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad vaikas lanko Kauno lopšelį–darželį (duomenys neskelbtini), už kurį kas mėnesį mokamas mokestis.

Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai.

Byloje pateiktas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nustatyta, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė šiuo metu nuomoja butą. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad dukra yra mažametė, nuo gimimo gyvena kartu su motina, vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir šiuo raidos metu mergaitei labiau reikalinga motinos globa, todėl darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina neprieštarauja vaiko interesams. Dėl smurto prieš ieškovę, atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra pritaikytos kardomosios priemonės – atsakovas turi gyventi skyrium nuo ieškovės. Pagrindinė šeimos problema yra atsakovo priklausomybė alkoholiui. Vyras problemą pripažįsta, tačiau jos visapusiškai nesprendžia, stacionaraus gydymo atsisako, medikamentinio gydymo kurso nebaigia, dėl savęs žalojimo du kartus buvo gydomas ligoninėje. Ieškovė noriai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, lankosi psichologo konsultacijose, geba rūpintis dukra. Ieškovės teigimu, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo, ji viena rūpinasi vaiku, išlaiko materialiai.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).

Atsakovas nepateikė prieštaravimų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė pateikė vaiko poreikių detalizaciją, iš kurios matyti, kad vaiko poreikiams reikalinga suma yra 573 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius.

Iš Sodros duomenų matyti, kad ieškovė gauna atlyginimą virš 1 000 Eur kas mėnesį. Atsakovas, Sodros duomenimis, verčiasi individualia veikla. Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dirba ir gauna pajamas neoficialiai. Iš pateiktos išvados byloje nustatyta, kad ieškovė augina iš pirmos santuokos 17 metų sūnų, o atsakovas taip pat dar turi nepilnametį sūnų, tačiau nėra duomenų, ar jam teikia išlaikymą.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad atsakovas yra jaunas, gali uždirbti reikalingas pajamas vaiko išlaikymui. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius.

Nustatytina, kad išlaikymas turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių patenkinimu.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos nėra didelės. Laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos.

Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, apie sveikatos sutrikimus duomenų nėra. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys jo amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje taip pat nėra nepagrįstai padidintos. Vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas.

Ieškovė viena nepajėgi patenkinti visus vaiko poreikius. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių detalizacijos matyti, kad per mėnesį vaikui išleidžiama 573 Eur. Atsakovas nepaneigė vaiko poreikių fakto, neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašo ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-324/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-382-896/2021). Ieškovė savo pareigas vaikui pagal savo galimybes vykdo tinkamai.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad kas mėnesį vaiko poreikiams patiriamos išlaidos yra 573 Eur. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą, iš šios sumos jau minusuoja 70 Eur teikiamą valstybės išmoką. Lieka 503 Eur ir šią sumą dalina iš dviejų.

Atsižvelgiant į tai, teismas išmokos vaikui dydžiu nemažina prašomo priteisti tėvo teikiamo išlaikymo vaikui.

Manytina, kad 250 Eur išlaikymas priteistinas iš atsakovo patenkintų vaiko poreikius ir būtų pagal atsakovo galimybes.

Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, į tai, kad atsakovas neginčijo vaiko išlaikymo išlaidų, o ieškovė jas išsamiai detalizavo, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas visiškai – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 250 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021 m. balandžio 22 d.) iki jo pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl ieškinį patenkinus visiškai, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 68 Eur mokėtino žyminio mokesčio (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė patyrė 500 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos, iš viso 575 Eur, priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies, 6 punktas, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 5,24 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021 m. balandžio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 575 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 5,24 Eur (penkių eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.