Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1917-775/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams A. K., R. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai ištyrė įrodymus, neteisingai pritaikė teisės normas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrįstai viešame registre išviešintą atsakovo nuosavybės teisių į ginčo butą įregistravimo faktą sutapatino su teikiamų paslaugų vartojimu. Ieškovė turėjo pagrindą vadovautis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal teisės aktus ir teismų praktiką būtent patalpų savininkas yra šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis (CK 4.76 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 20, 163 p. numatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir butų bei kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų; karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tarp karšto vandens tiekėjo ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių karšto vandens vartotojų. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-3/2008, 3K-3- 280/2009, 3K-3-432/2009, 3K-3-549/2009. Vien Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimas neleidžia daryti išvados, kad atsakovė R. T. išsikėlė iš ginčo buto būtent 2013 m. gegužės 1 d. Sprendimo priėmimas savaime nereiškia jo vykdymo. Nežinojo tikslios iškeldinimo datos iš buto. Tai išsiaiškino bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir operatyviai, nėra pagrindo iš ieškovės atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nustačius, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, priteista bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti sumažinta. Teismas neįvertino patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio realumo, būtinumo ir pagrįstumo, neatsižvelgė į atsiliepimo į ieškinį turinį, bylos sudėtingumą. Teismas kiekvienu atveju turi diskrecijos teisę parinkti kompensuotinų išlaidų dydį.

Ieškovei atsisakius reikalavimų atsakovo atžvilgiu, jo patirtos išlaidos turėjo būti priteisiamos CPK 94 straipsnio pagrindu. Ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo elgesys buvo netinkamas. To nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nesutinka, kad nėra ieškovės kaltės pateikiant ieškinį atsakovui. Gavusi atsakovo atsiliepimą, ieškovė sutiko, kad nagrinėjamu atveju už šilumos energiją turi atsiskaityti faktinis jos naudotojas, o ne turto savininkas. Ieškovė pati netinkamai pasirinko atsakovą. Tą ji pripažino patikslindama ieškinį. Ieškovė, naudodamasi teisininkų paslaugomis, negalėjo nežinoti, kad R. T. yra faktinė šilumos naudotoja ir sprendimo priėmimo dieną ji naudojosi visu butu ir teikiamomis paslaugomis. Pati ieškovė pateikė teismui 2013 m. sausio 31 d. sprendimą, kuriuo atsakovė buvo iškeldinta iš buto, atidedant sprendimo vykdymą. Aplinkybė, kad ieškovei nebuvo žinoma tiksli atsakovės iškeldinimo diena, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė reikalavo priteisti skolą už 2008–2013 m. laikotarpį. Minėta aplinkybė galėjo turėti reikmės tik dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. gegužės mėn. Ieškovė nesiaiškino tikslios iškeldinimo datos, nesikreipė į atsakovus dėl papildomos informacijos suteikimo. Parengiamajame posėdyje atsakovas pateikė papildomus jo atsiliepimo teiginius patvirtinančius įrodymus, toliau nesinaudojo advokato paslaugomis nesinaudojo ir nedidino bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos dalyko

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, ieškovei atsisakius ieškinio vienam iš atsakovų, jam iš ieškovės pagrįstai priteisė atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nustatyta, kad 2015 m. birželio 22 d. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 1238,90 Eur dydžio įsiskolinimą už paslaugas (šilumos ir karšto vandens tiekimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini)) bei 87,40 Eur palūkanų 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. gegužės 29 d. laikotarpiu, iš atsakovės R. T. – 248, 14 Eur įsiskolinimą ir 17,50 Eur palūkanų 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpiu. Prie ieškinio pridėjo įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-688-764/2013 pagal A. K. ieškinį R. T. dėl iškeldinimo, kuriuo nustatyta, jog atsakovė R. T. neteisėtai naudojasi A. K. nuosavybės teise priklausančiu butu, todėl iš buto iškeldintina, sprendimo vykdymą atidedant iki 2013 m. gegužės 1 dienos.

Atsakovas A. K. 2015 m. liepos 27 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, už kurio parengimą sumokėjo 250 Eur advokato pagalbos išlaidų. Nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes nebuvo sudaręs sutarties su ieškove dėl paslaugų teikimo, o butu iki atsakovės R. T. iškeldinimo negalėjo naudotis dėl jos neteisėtų veiksmų. 2015 m. spalio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas teikė duomenis apie tai, kad R. T. iš buto išsikėlė gegužės 2 d. Teismas ieškovės prašymu bylos nagrinėjimą atidėjo ieškinio patikslinimui.

2015 m. lapkričio 4 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo 1473,15 Eur skolą, susidariusią 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. gegužės 2 d. laikotarpiu, prašė priteisti iš atsakovės R. T., 13,89 Eur skolą ir palūkanas, susidariusią 2015 m. gegužės 3 d. – gegužės 29 d. laikotarpiu, – iš atsakovo A. K.. Pastarasis atsakovas 15,28 Eur skolą sumokėjo 2015 m. spalio 30 d.

2016 m. sausio 25 d. ieškovė raštu atsisakė atsakovui A. K. pareikšto 15,28 Eur ieškinio, todėl teismas šią bylos dalį nutraukė apeliacine tvarka vertinamu sprendimu.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl atsisakė ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-370/2015). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Nutarties 10-13 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė savo reikalavimus atsakovui A. K. sumažino todėl, kad iki 2013 m. gegužės 2 d. jis nesinaudojo ieškovės teiktomis paslaugomis. Prerogatyva pasirinkti ieškinio pagrindą priklauso ieškovei, dėl to neturi reikšmės apeliantės argumentai apie ieškinio motyvavimą nuosavybės teisiniais santykiais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prie ieškinio pridėjo įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl atsakovės R. T. iškeldinimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovės žinojimą pareiškiant pirminį ieškinį, jog butu iki 2013 m. gegužės 1 d. naudojosi tik atsakovė R. T.. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė, teikdama pirminį ieškinį, nepagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovo A. K. ženkliai didesnę įsiskolinimo sumą. Tai yra priežastis, dėl kurios susidarė šio atsakovo bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas, gindamas savo interesus, kreipėsi į kvalifikuotą teisininką dėl atsiliepimo parengimo ir sumokėjo advokato pagalbos išlaidas. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl šių išlaidų priteisimo iš esmės atitinka nutarties 14 punkte nurodytą teismų praktiką, taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, kai byla nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

Už advokato teisinę pagalbą sumokėtos ir prašomos priteisti 250 Eur išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (išlaidos patirtos 2015 m. trečią ketvirtį; 2015 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 699,80 x 1,3) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (CPK 98 straipsnis), todėl atmestini apeliantės argumentai apie šių išlaidų nebūtinumą, nerealumą ir nepagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, tinkamai pritaikęs CPK 94 straipsnį, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog 15,28 Eur ieškinio dalį atsakovas A. K. patenkino tik po ieškinio pareiškimo. Atsižvelgiant į jo atsiliepime į ieškinį nurodytus nesutikimo su ieškiniu motyvus darytina išvada, kad pastarąją ieškinio dalį šis atsakovas ginčijo nepagrįstai. Tuo remiantis jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti sumažinta proporcingai patenkintai pirminio ieškinio daliai (1,15 proc., t.y. 2,87 Eur). Kadangi apeliacinis skundas minima aplinkybe negrindžiamas, pirmosios instancijos teismo išvada dėl 250 Eur priteisimo nekoreguotina (CPK 320 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 94 straipsnio nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl sprendimas nekeistinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.