- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-1113-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00517-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Balticum Transport“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2020 m. liepos 9 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticum Transport“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1820-985/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balticum Transport“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vykom“ (toliau – ir UAB „Vykom“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticum Transport“ (toliau – ir UAB „Balticum Transport“) 1074 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 145,20 Eur vertimo išlaidas, 24 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. ieškovė ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 3 d. susitarė, kad atsakovė automobilvežiu, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. iš Zilina, Slovakijoje į Zeebrugge, Belgijoje, perveš 7 transporto priemones „KIA Sportage“. Transportavimo metu atsakovė apgadino vieną iš transportuojamų transporto priemonių, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužė jos priekinį bamperį.
1.2. Važtaraštyje krovinio siuntėjas „Kia Motors Slovakia“ s.r.o. ir atsakovė nepažymėjo, kad transporto priemonės, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis buvo sulaužytas prieš atsakovei ją pakraunant ant automobilvežio. Atsakovė transporto priemones jų nukrovimo vietoje nukrovė 2018 m. rugsėjo 7 d., krovinio gavėjui nedalyvaujant, jis transporto priemones apžiūrėjo vėliau tą pačią dieną, nedalyvaujant atsakovei. Krovinio gavėjas transporto priemonių apžiūros metu nustatė, kad sulaužytas transporto priemonės, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis ir tai užfiksavo apžiūros akte. Bendrovė „Glovis Europe“ GmbH, kuri užsakė ieškinyje nurodytas transporto priemones pervežti, 2019 m. sausio 10 d. informavo ieškovę apie atsakovės apgadintą transporto priemonę, kurios remonto darbai kainavo 1074 Eur. Ieškovė 2019 m. balandžio 15 d. atlygino atsakovės padarytą žalą bendrovei„Glovis Europe“ GmbH ir 2019 m. sausio 18 d. atsakovei išsiuntė pretenziją. Atsakovė atsisakė ieškovei atlyginti žalą.
1.3. Ieškovė ir bendrovė „Glovis Europe“ GmbH susitarė dėl ieškinyje nurodytų transporto priemonių pervežimo, tačiau ieškovė pati jų nevežė ir perdavė jas pervežti atsakovei, todėl ieškovė nagrinėjamu atveju laikytina susitariančiu vežėju Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR Konvencija) prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Ieškovė atlygino 1074 Eur žalą „Glovis Europe“ GmbH pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, 25 ir 34 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl įgijo regreso teisę į atsakovę (CMR konvencijos 37 straipsnis).
1.4. CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį taikant šią Konvenciją prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio nėra, – nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos (CMR Konvencijos 39 straipsnio 4 dalis). Tiek CMR Konvencijos 37 straipsnis, pagal kurį ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei, tiek CMR Konvencijos 39 straipnis yra įtrauktas į CMR konvencijos VI skyrių, skirtą vežimams, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai. CMR Konvencijos 39 straipsnio 4 dalis yra tiesiogiai siejama su ieškiniais, kuriuos vežėjai reiškia vieni kitiems pagal CMR konvencijos 37 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012 išaiškino, kad susitariantysis vežėjas (nagrinėjamu atveju ieškovė), atlyginęs nuostolius, įgyja regreso teisę į faktinį vežėją pagal CMR konvencijos 37 straipsnį (t. y. pagal taisykles, taikytinas atvejams, kai krovinį paeiliui vykdo keli vežėjai). Ieškovė žalą „Glovis Europe“ GmbH atlygino 2019 m. balandžio 15 d., todėl 1 metų ieškinio senaties terminas ieškovei pateikti ieškinį teisme atsakovei baigiasi 2020 m. balandžio 16 d. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. vasario 20 d., t. y. nepraleidusi 1 metų ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Neginčija vežimo fakto, tačiau ginčija kaltę dėl žalos atsiradimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1074 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 Eur žyminį mokestį ir 145,20 Eur už vertimo paslaugas. Teismas nustatė, kad:
3.1. teismas vertino, kad ginčo tarp šalių dėl krovinio vežėjo ir dėl to, kad ginčo santykiams taikytina CMR konvencija, nėra. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl regresinio ieškovės reikalavimo atsakovei CMR konvencijos 37 straipsnio pagrindu.
3.2. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga neginčijamai patvirtina tiek krovinio sugadinimo faktą, tiek atsakovės ginčijamą aplinkybę, jog krovinys galėjo būti sugadintas jau iškrovus. Pažymėjo, jog pagal CMR konvenciją vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui (Konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Vežimo metu įvykusiam krovinio apgadinimui ar trūkumui užfiksuoti CMR konvencijos 30 straipsnio 1–2 dalyje nustatyta reklamacijų pateikimo tvarka, kuri priklauso nuo krovinio trūkumų akivaizdumo.
3.3. Šiuo atveju nustatyta, kad krovinys buvo apžiūrėtas, nedalyvaujant atsakovei. Į bylą pateikta 2018 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonės apžiūros ataskaita (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad transportavimo metu padaryta žala automobiliui Kia Sportage/(duomenys neskelbtini), kurį gabeno atsakovė. Nurodyta, kad neatitikimai tinkamai užfiksuoti, atlikus oficialią priėmimo (būklės) apžiūrą. Nurodyti apgadinimai: bamperio abi pusės, panelės gilūs įbrėžimai, transporto priemonė pristatyta į Hansoso terminalą Zebriugėje, Belgijoje; atlikimo vieta – terminalas ICO Hanza, ataskaitos tipas – įvažiavimas į nišą (Vilkikas). Pretenzija dėl krovinio būklės tinkamumo gavėjo ieškovei buvo pareikšta 2018 m. rugsėjo 7 d., t. y. nepažeidžiant CMR konvencijoje nustatyto termino. Šiuo atveju neįsigaliojo tinkamos krovinio būklės pristatymo metu prezumpcija, kas paneigia atsakovės nurodytą faktą dėl sugadinimo ją nukrovus. Atsakovė atsiliepime nepaneigė ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė UAB „Balticum transport“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo prijungti prie civilinės bylos kartu su skundu pateiktą susirašinėjimą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės 250,00 Eur už apeliacinio skundo paruošimą bei 24,00 Eur žyminį mokestį atsakovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė byloje taikytinas teisės normas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybės už kroviniui padarytą žalą ribas bei krovinio gavėjo pareigas tiek priimant krovinį, tiek informuojant vežėją apie kroviniui padarytą žalą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.
4.2. Kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad krovinio gavėjas ieškovės apie padarytą žalą tinkamai neinformavo, nes 2018 m. rugsėjo 7 d. pretenzija (reklamacija) buvo nusiųsta netinkamu ieškovės el. pašto adresu. Tinkamai apie žalą atsakovė buvo informuota tik 2019 m. sausio 18 d., ieškovei pateikus pretenziją. Atsakovė nuolat argumentuotai ir sistemingai ginčijo savo atsakomybę už padarytą žalą ir ieškovė 2019 m. kovo 22 d. buvo pateikusi atsakovei savo atsisakymą nuo pateiktos pretenzijos, tačiau veikdama nesąžiningai atsakovės atžvilgiu vis tiek pateikė 2020 m. vasario 20 d. ieškinį teismui. Atsakovės nuomone, pagal rašytiniais įrodymais nustatytų ginčo transporto priemonės apgadinimų mastą, akivaizdu, jog tokio pobūdžio krovinio apgadinimai turėjo būti akivaizdūs ir pastebėti jau krovinio iškrovimo metu.
4.3. Viena prielaidų vežėjo kaltei preziumuoti ir jo atsakomybei taikyti – turi būti nustatytas faktas, kad krovinys sugadintas vežimo metu, t. y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. Šiuo atveju pretenzijos dėl apgadinto krovinio buvo pateiktos praleidus CMR Konvencijoje nustatytus terminus, faktiniam vežėjui, t.y. atsakovei, buvo ženkliai apsunkinta galimybė gintis nuo pareikšto reikalavimo. Ieškovė savo noru, neatsižvelgdama į CMR konvencijoje numatytą reguliavimą, atlygindama gavėjo jo pretenzijoje nurodytas sumas, veikė išimtinai savo iniciatyva bei rizika.
4.4. Ieškovė turėjo įrodymais paneigti atsakovės atsakomybės nebuvimo prezumpciją, kadangi krovinio gavėjas priėmė pastarąjį iš atsakovės nepateikdamas jokių pastabų CMR važtaraštyje, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime nemotyvavo, kokiais neginčytinais įrodymais jis rėmėsi vertindamas tai, kad ieškovė paneigė minėtą prezumpciją.
4.5. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai neįvertino ir neanalizavo kitų civilinei bylai reikšmingų faktinių aplinkybių: 1) galutinė krovinio (automobilių) pristatymo vieta buvo ne Belgija, o Airija; 2) Krovinys buvo pristatytas gavėjui šviesiu paros metu, todėl pastarasis turėjo visas galimybes, įvertinęs tokius akivaizdžius krovinio trūkumus pažymėti juos važtaraštyje; 3) automobilio „Kia sportage“ ženklūs apgadinimai (bamperis/dangtis/priekinė išorinė dalis) suponuoja, kad jeigu pastarieji iš tikrųjų buvo padaryti atsakovui juos gabenant autovežiu, tokie apgadinimai galėtų atsirasti tik ginčo automobiliui atsitrenkus (pvz. dėl blogo pritvirtinimo) į kitą autovežiu gabenamą automobilį, t.y. turėjo būti užfiksuoti apgadinimai dar mažiausiai vienai tuo pačiu metu autovežiu gabentai transporto priemonei.
4.6. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, labiau tikėtina įvykių versija yra tai, kad atsakovo vairuotojui pristačius krovinį į CMR važtaraštyje nurodytą paskirties vietą, krovinio gavėjui priėmus krovinį ir pradėjus pastarąjį ruošti gabenimui į Airiją, pastarasis automobilis ir buvo apgadintas manevruojant terminale.
4.7. Kartu su apeliaciniu skundu yra pateikiamas susirašinėjimas tarp ieškovės teisininkės ir atsakovės direktoriaus bei aktualaus autovežio detalus kelionės lapas 2018 m. rugsėjo 7 d. datai, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė mano, kad nėra kliūčių priimti šiuos naujus įrodymus byloje, kadangi susirašinėjimas su ieškove nėra netikėtas ir nežinomas, susirašinėjimas buvo atliekamas ieškovės vardu ir jos darbuotojos. Be to, pati ieškovė turėjo pareigą atskleisti teismui visas reikšmingas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui aplinkybes, įskaitant ir minėtą susirašinėjimą. Kelionės lapas savo ruožtu negali sąlygoti civilinės bylos nagrinėjimo vilkinimo ir dėl jame nurodytų duomenų ieškovė gali detaliai pasisakyti savo atsiliepime į šį apeliacinį skundą. Pateikiami įrodymai yra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi įrodo, jog atsakovė nuo pat ginčo pradžios nepripažino savo atsakomybės už krovinio sugadinimą, kadangi nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog krovinys buvo apgadintas būtent atsakovės vykdomo transportavimo metu ir šią aplinkybę ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu pripažino ir pati ieškovė.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Vykom“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliantės UAB „Balticum Transport“ apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. atsakovės apeliacinis skundas faktiškai ir teisiškai nepagrįstas, bei grindžiamas tik apeliantės spėlionėmis ir nepagrįstomis faktų interpretacijomis.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantės teigimu, krovinio gavėjas dalyvavo automobilių nukrovimo procese, tačiau CMR važtaraštyje nepažymėjo automobilio, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžių apgadinimų, todėl laikytina, kad automobilis buvo priimtas neapgadintas. Apeliantė sąmoningai nutyli tam tikras automobilių pristatymo aplinkybes.
5.3. Ieškinys apeliantei pateiktas ne krovinio gavėjo ar užsakovo, o susitariančio vežėjo (ieškovės) pagal CMR konvencijos 37 straipsnį kaip regresinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė įgijo reikalavimo teisę į apeliantę dėl žalos atlyginimo 2019 m. balandžio 15 d., kai už apgadintą automobilį atlygino žalą užsakovui. Todėl aplinkybė, kada ieškovė užsakovo buvo informuota apie apgadintą automobilį sprendžiant dėl apeliantės civilinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje neturi jokios faktinės ar teisinės reikšmės.
5.4. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo prie bylos prijungti susirašinėjimą su ieškovės darbuotoja ir autovežio kelionės lapą. Ieškovės vertinimu, apeliantė juos galėjo ir turėjo teisę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie dokumentai apeliantei buvo žinomi tuo metu. Ieškovė neatsisako ieškinio apeliantei dėl žalos atlyginimo. Autovežio kelionės lapo prijungti prie bylos nėra pagrindo, apeliantė kelionės lapu įrodinėja autovežio buvimą krovinio pristatymo vietoje, ši aplinkybė yra akivaizdi ir ieškovė jos neginčija. Remiantis tuo kas išdėstyta, ieškovė nesutinka, kad apeliantės prašomi prijungti dokumentai būtų prijungti prie bylos.
5.5. Ieškovės vertinimu, kiti apeliantės argumentai nurodyti apeliaciniame skunde neturi faktinės ar teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisako ir palieka dėl jų spręsti apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl prašymo prijungti naujus rašytinius įrodymus
8. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė susirašinėjimą tarp ieškovės teisininkės ir atsakovės direktoriaus bei aktualaus autovežio detalų 2018 m. rugsėjo 7 d. kelionės lapą, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė mano, kad nėra kliūčių priimti šiuos naujus įrodymus byloje. Pateikiami įrodymai yra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi įrodo, jog atsakovė nuo pat ginčo pradžios nepripažino savo atsakomybės už krovinio sugadinimą, nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog krovinys buvo apgadintas būtent atsakovės vykdomo transportavimo metu, ir šią aplinkybę ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu pripažino ir pats ieškovė.
9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Apeliantė iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių apie tai, kodėl iškilo elektroninių laiškų ir kelionės lapo prijungimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme būtinybė, byloje nėra duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti arba kad šių įrodymų apeliantė negalėjo pateikti anksčiau. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisako priimti apeliantės UAB „Balticum Transport“ pateiktus papildomus įrodymus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Apeliaciniu skundu apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybės už kroviniui padarytą žalą ribas bei krovinio gavėjo pareigas tiek priimant krovinį, tiek informuojant vežėją apie kroviniui padarytą žalą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.
11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių ginčui spręsti taikytinos CMR Konvencijos normos.
12. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą (CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu (CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalis).
13. Šalys pripažįsta aplinkybę, jog ieškovė ir apeliantė 2018 m. rugsėjo 3 d. susitarė, kad apeliantė automobilvežiu, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 4 d. – 2018 m. rugsėjo 7 d. iš Zilina, Slovakijoje į Zeebrugge, Belgijoje perveš 7 transporto priemones „KIA Sportage“. Apeliantė šio susitarimo pagrindu suteikė pervežimo paslaugas ieškovei, ginčo tarp šalių dėl krovinio vežėjo, nėra. Byloje pateiktas krovinio važtaraštis Nr. C1018900003 patvirtina, kad krovinio siuntėjas – Kia Motors Slovakia s.r.o., Slovakijos Respublika, gavėjas – Kia Motors Ireland, Dublin, krovinio perėmimo šalis – Slovakijos Respublika, krovinio iškrovimo vieta – ICO Gate Hanze, Zeebruge, sekantis vežėjas – VYKOM, pakrovimo data 2018 m. rugsėjo 4 d., surašyta Kia Motors Slovakia, krovinys gautas 2018 m. rugsėjo 7 d., automobilio, kuriuo krovinys gabentas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė ieškovei už atliktas transporto paslaugas išrašė 2018 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą / INVOICE Serija BT Nr. 1303, kurioje nurodytas automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užsakymo Nr. VYKA-065776.
14. 2018 m. rugsėjo 7 d. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) apžiūros akte fiksuota, jog įdaužtas ir iš abiejų pusių nutrintas (nuo 15 cm iki 30 cm) bamperis, dangtis ir priekinė išorinė dalis. Konstatuotas didelis apgadinimas transportavimo metu. Taip pat konstatuota, kad subraižyta (gilūs įbrėžimai) priekinė panelė ir priekinė apdaila. Pranešimas apie šio transportavimo metu padarytą žalą 2018 m. rugsėjo 7 d. 12:51 val. išsiųstas ieškovei elektroniniu paštu adresu cartransport@vykom.com. Šiame elektroniniame laiške konstatuota, kad transporto priemonės priimamos terminale „tik pakvitavimui“.
15. 2019 m. sausio 10 d. krovinio gavėjo ieškovei siųstame elektroniniame laiške nurodyta, kad apeliantė krovinį jo gavėjui 2018 m. rugsėjo 7 d. pristatė naktį, vairuotojas automobilį iškrovė nelaukdamas apžiūros, dėl to pristatyto automobilio nebuvo įmanoma apžiūrėti dalyvaujant jį pristačiusiam vairuotojui. Dėl šių aplinkybių priimant krovinį CMR važtaraštyje nebuvo paminėta apie sugadinimus. Apžiūra atlikta ryte ir ieškovei pateiktas pranešimas laišku, pateikiant detalią ataskaitą apie padarytą žalą. Laiške konstatuota aplinkybė, kad krovinio gavėjas 2018 m. rugsėjo 7 d. pranešimą ieškovei išsiuntė elektroniniu paštu ne į ieškovės pretenzijų adresą (claims@vykom.com), bet adresu cartransport@vykom.com. Atskiru elektroniniu laišku ieškovei 2019 m. sausio 10 d. krovinio gavėjas pakartotinai išsiuntė pretenziją dėl kroviniui padarytos žalos atlyginimo.
16. Nagrinėjamu atveju, apeliantė neneigia aplinkybės, jog krovinį gavėjui pristatė nakties metu. Krovinio faktinio pristatymo jo gavėjui laikas pripažintina teisiškai reikšminga aplinkybe vertinant galimybę įvertinti krovinio būklę, jo priėmimo metu ir įvertinti, ar nėra akivaizdžių krovinio apgadinimų. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byloje nustatyta, kad krovinio gavėjas pažeidimus nustatė ir tai fiksavo ne krovinio priėmimo metu, o vėliau krovinio pristatymo dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 7 d., ir tą pačią dieną elektroniniu paštu apie tai informavo ieškovę, kaip krovinio vežėją. Krovinio gavėjo parašas ir spaudas CMR važtaraštyje, patvirtinantys krovinio pristatymo faktą, nėra pakankami tvirtinti, jog krovinio gavėjas dalyvavo krovinio nukrovimo procese ir jį apžiūrėjo, bei paneigti, jog gavėjui buvo pristatytas nesugadintas krovinys. Krovinio gavimo patvirtinimo CMR važtaraštyje faktas nepaneigia krovinio gavėjo teisės vėliau, per protingą terminą pareikšti pretenziją dėl pastebėtų krovinio apgadinimų. Neatitikimai tinkamai užfiksuoti atlikus oficialią priėmimo (būklės) apžiūrą. Pretenzija dėl krovinio būklės tinkamumo gavėjo ieškovei buvo pareikšta 2018 m. rugsėjo 7 d., t. y. nepažeidžiant CMR Konvencijoje nustatyto termino.
17. Nagrinėjamu atveju, susiklostė situacija, kai pretenzija dėl žalos buvo išsiųsta ieškovei ne pretenzijoms skirtu elektroninio pašto adresu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepaneigia paties fakto, kad pranešimas krovinio vežėjui buvo išsiųstas tą pačią dieną, kai buvo priimtas krovinys ir nustatyti krovinio sugadinimai. Byloje nepaneigta, kad elektroninio pašto adresas cartransport@vykom.com yra ne ieškovės elektroninio pašto adresas.
18. 2019 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku ieškovė apeliantei išsiuntė galutinę pretenziją / sąskaitą padarytai žalai atlyginti. Tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga sprendžiant, ar krovinio gavėjas laiku informavo vežėją, su kuriuo susitarė dėl krovinio pervežimo, t. y. ieškovę, apie iš karto po krovinio priėmimo nustatytus krovinio apgadinimus. Ieškovė ir krovinio gavėjas „Glovis Europe“ GmbH susitarė dėl ieškinyje nurodytų transporto priemonių pervežimo, tačiau ieškovė pati jų nevežė ir perdavė jas pervežti atsakovei, todėl ieškovė nagrinėjamu atveju laikytina susitariančiu vežėju CMR Konvencijos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Būtent ieškovės, kaip susitariančio vežėjo informavimas laiku CMR Konvencijos 30 straipsnio prasme yra teisiškai reikšmingas, sprendžiant ar tinkamai buvo įvykdytos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos pretenzijai reikšti. Įvertinus išsakytus motyvus, darytina išvada, kad buvo tinkamai įvykdytos CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, dėl ko neįsigaliojo tinkamos krovinio būklės pristatymo metu prezumpcija.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad viena prielaidų vežėjo kaltei preziumuoti ir jo atsakomybei taikyti turi būti nustatytas faktas, kad krovinys sugadintas vežimo metu, t. y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. Vežimo metu įvykusiam krovinio apgadinimui ar trūkumui užfiksuoti CMR Konvencijos 30 straipsnio 1–2 dalyje nustatyta reklamacijų pateikimo tvarka, kuri priklauso nuo krovinio trūkumų akivaizdumo. Lietuviškame CMR konvencijos 30 straipsnio tekste vartojamas „pretenzijos“ terminas, tačiau šiame straipsnyje kalbama apie informacinio pobūdžio reklamacijas. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, jei gavėjas priimta krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, jog gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nustatyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventinių dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai neakivaizdūs, pretenzijos turi būti reiškiamos raštu.
20. Vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsniu, vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Pagal CMR konvencijos 39 straipsnį, vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius yra pareiškiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti.
21. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie tai, kad ji krovinio gavėjui sumokėjo 1074 Eur žalos atlyginimo. Apeliantė žalos dydžio neginčija. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė patirtos žalos atlyginimą.
22. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.