- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-17
- Bylos Nr.
- e2-1820-985/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00517-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.6.7Restitucija
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1074 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 145,20 Eur vertimo išlaidų, 24 Eur žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018-09-03 susitarė, kad atsakovė automobilvežiu, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-04 – 2018-09-07 iš (duomenys neskelbtini), perveš 7 transporto priemones (duomenys neskelbtini). Transportavimo metu atsakovė apgadino vieną iš transportuojamų transporto priemonių, kurios VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – sulaužė jos priekinį bamperį. Kad nurodyta transporto priemonė buvo apgadinta dėl atsakovės veiksmų, patvirtina toliau nurodytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai: važtaraštyje nei krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini), nei atsakovė nėra pažymėjusios, kad transporto priemonės (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinis bamperis buvo sulaužytas prieš atsakovei ją pakraunant ant automobilvežio; atsakovė transporto priemones jų nukrovimo vietoje nukrovė 2018-09-07; nukrovimo procese krovinio gavėjas nedalyvavo ir jis transporto priemones apžiūrėjo vėliau tą pačią dieną atsakovei nedalyvaujant; krovinio gavėjas transporto priemonių apžiūros metu nustatė, kad sulaužytas transporto priemonės (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinis bamperis ir tai užfiksavo apžiūros akte. „(duomenys neskelbtini), bendrovė, kuri užsakė ieškinyje nurodytas transporto priemones pervežti ieškovę, 2019-01-10 informavo ieškovę apie atsakovės apgadintą transporto priemonę, kurios remonto darbai kainavo 1074 Eur. Ieškovė 2019-04-15 atlygino atsakovės padarytą žalą „(duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019-01-18 atsakovei išsiuntė pretenziją atlyginti 1074 Eur žalą, bet atsakovė atsisakė žalą ieškovei atlyginti. Transporto priemonės buvo pervežamos automobilvežiu už užmokestį, krovinio siuntėjas ((duomenys neskelbtini)) ir krovinio gavėjas ((duomenys neskelbtini)) yra skirtingų šalių teritorijose ir abi šalys yra 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR Konvencija) narės, todėl ieškovės ir atsakovės ginčui taikytina CMR Konvencija. Ieškovė ir (duomenys neskelbtini) susitarė dėl ieškinyje nurodytų transporto priemonių pervežimo, tačiau ieškovė pati jų nevežė ir perdavė jas pervežti atsakovei, todėl ieškovė nagrinėjamu atveju laikytina susitarinčiu vežėju CMR Konvencijos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį, vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Ieškovė atlygino 1074 Eur žalą (duomenys neskelbtini) pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, 25 ir 34 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl įgijo regreso teisę į atsakovę reikalauti 1074 Eur žalos atlyginimo. CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį taikant šią Konvenciją prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio nėra, - nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos (CMR Konvencijos 39 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad tiek CMR Konvencijos 37 straipsnis, pagal kurį ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei, tiek CMR Konvencijos 39 straipnis yra įtrauktas į CMR konvencijos VI skyrių, skirtą vežimams, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai. CMR Konvencijos 39 straipsnio 4 dalis yra tiesiogiai siejama su ieškiniais, kuriuos vežėjai reiškia vieni kitiems pagal CMR konvencijos 37 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012 išaiškino, kad susitariantysis vežėjas (nagrinėjamu atveju ieškovė), atlyginęs nuostolius, įgyja regreso teisę į faktinį vežėją pagal CMR konvencijos 37 straipsnį (t. y. pagal taisykles, taikytinas atvejams, kai krovinį paeiliui vykdo keli vežėjai). Ieškovė žalą (duomenys neskelbtini) atlygino 2019-04-15, todėl 1 metų ieškinio senaties terminas ieškovei pateikti ieškinį teisme atsakovei baigiasi 2020-04-16 (diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020-02-20, t. y. nepraleidusi 1 metų ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Neginčija vežimo fakto, tačiau ginčija kaltę dėl žalos atsiradimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018-09-03 susitarė, kad atsakovė automobilvežiu, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-04 – 2018-09-07 iš (duomenys neskelbtini) perveš 7 transporto priemones (duomenys neskelbtini). Šių ieškovės ieškinyje nurodytų faktų atsakovė neginčija, todėl teismo vertinimu juos pripažįsta, todėl sprendžia, kad ginčo tarp šalių dėl krovinio vežėjo, nėra. Be to į bylą pateikta PVM Sąskaita Faktūra/(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 25 d., išrašyta pardavėjos – atsakovės, pirkėjai ieškovei už transporto paslaugas, kurioje nurodytas automobilio valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto krovinio važtarasčio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gavėjas (duomenys neskelbtini), krovinio perėmimo šalis (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) sekantis vežėjas (duomenys neskelbtini), pakrovimo data 2018 m. rugsėjo 4 d., surašyta duomenys neskelbtini), krovinys gautas 2018 m. rugsėjo 7 d., automobilio, kuriuo krovinys gabentas regitracijos Nr. (duomenys neskelbtini), taigi toks kaip nurodyta atsakovės ieškovei už atliktas transporto paslaugas išrašytoje PVM Sąskaitoje Faktūroje/(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje nėra ginčo, kad ginčo santykiams taikytina CMR konvencija. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl regresinio ieškovo reikalavimo atsakovei CMR konvencijos 37 straipsnio pagrindu. Vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsniu, vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Pagal CMR konvencijos 39 straipsnį, vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius yra pareiškiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti.
Ieškovė atlygino nuostolius (duomenys neskelbtini), tai yra įmonei, kuri iš ieškovės užsakė transportavimo paslaugą, tai patvirtina ieškovės 2019 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymas, todėl ieškovės nuomone, ji CMR konvencijos 37 str. pagrindu įgijo regreso teisę dėl nuostolių atlyginimo į atsakovę, kuri buvo faktinė krovinio vežėja.
Teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga neginčijamai patvirtina tiek krovinio sugadinimo faktą, tiek atsakovės ginčijamą aplinkybę, jog krovinys galėbų būti sugadintas jau iškrovus. Teismas pažymi, jog pagrindinis vežėjo atsakomybės principas pagal CMR konvenciją yra toks, kad vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui (Konvencijos 17 str. 1 d.). Viena prielaidų vežėjo kaltei preziumuoti ir jo atsakomybei taikyti turi būti nustatytas faktas, kad krovinys sugadintas vežimo metu, t. y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. Vežimo metu įvykusiam krovinio apgadinimui ar trūkumui užfiksuoti CMR konvencijos 30 straipsnio 1–2 dalyje nustatyta reklamacijų pateikimo tvarka, kuri priklauso nuo krovinio trūkumų akivaizdumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lietuviškame CMR konvencijos 30 straipsnio tekste vartojamas „pretenzijos“ terminas, tačiau šiame straipsnyje kalbama apie informacinio pobūdžio reklamacijas. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, jei gavėjas priimta krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, jog gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nustatyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventinių dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai neakivaizdūs, pretenzijos turi būti reiškiamos raštu. Taigi, jeigu neakivaizdžių nuostolių ar krovinio sugadinimo atveju gavėjas, priėmęs krovinį drauge su vežėju, nepateikė jam reklamacijų per septynias dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventės dienų), laikoma, kad jis priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Tokiu atveju įsigalioja CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės jo pristatymo metu. Krovinio priėmimas, kai gavėjas kartu su vežėju tinkamai nepatikrina priimtų prekių būklės arba nepareiškia pretenzijų, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, yra prima facie įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje, tačiau gavėjas ar kitas prekėmis suinteresuotas asmuo gali jį nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2014) .
Taigi šiuo atveju nustatyta, kad krovinys buvo apžiūrėtas, nedalyvaujant atsakovei. Į bylą pateikta 2018-09-07 transporto priemonės apžiūros ataskaita (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad transportavimo metu padaryta žala automobiliui duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), kuris kaip matyti iš byloje esančio važtaraščio buvo atsakovės gabenamas. Nurodyta, kad neatitikimai tinkamai užfiksuoti atlikus oficialią priėmimo (būklės) apžiūrą. Nurodyti apgadinimai: bamperio abi pusės, panelės gilūs įbrėžimai, transporto priemonė pristatyta į (duomenys neskelbtini) terminalą (duomenys neskelbtini); atlikimo vieta – terminalas (duomenys neskelbtini), ataskaitos tipas – įvažiavimas į nišą (Vilkikas). Pretenzija dėl krovinio būklės tinkamumo gavėjo ieškovei buvo pareikšta 2018 m. rugsėjo 7 d., kaip matyti iš siųsto elektroninio laiško, t. y. nepažeidžiant CMR konvencijoje nustatyto termino, tai gi šiuo atveju neįsigaliojo tinkamos krovinio būklės pristatymo metu prezumpcija, kas paneigia atsakovės nurodytą faktą dėl sugadinimo jau nukrovus. Atsakovė atsiliepime nurodė bendro pobūdžio teiginius apie tinkamai pristatytą krovinį, tačiau nepaneigė ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.
CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje ieškovė sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 145,20 Eur vertimo išlaidų, šios sumos yra pagrįstos, todėl yra priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vykom“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), 1074 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešim keturis eurus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2020 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų: 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 ct) už vertimo paslaugas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.