Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-420/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
1-44-420/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06848-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Kaltinamasis
V. Č., N. M., J. Č.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-44-420/2019Proceso Nr. 1-01-1-06848-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.14.10.3; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.4; 2.3.6.4.5
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,kalinamiesiems V. Č., J. Č. ir N. M.,kaltinamųjų gynėjams advokatams Kęstučiui Rakauskui ir Juozui Bučinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2019-08-12 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL dydžio (4500 Eur) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu galutinė bausmė – 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudą, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį (2018-02-09 epizodas), 284 straipsnį (2018-03-29 epizodas), 284 straipsnį (2018-04-14 epizodas);

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba Vokietijoje, Lietuvoje neteistas, teistas 2018-02-12 Rechtbank Gelderland (Nyderlandai), kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį (2018-03-03 epizodas);

J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas 2018-03-05 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį (2018-02-09 epizodas), 284 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį (2018-03-03 epizodas), 284 straipsnį (2018-03-29 epizodas), 284 straipsnį (2018-04-14 epizodas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č., veikdamas kartu su J. Č., 2018 m. vasario 9 d. apie 15.30 val.,

(duomenys neskelbtini) gatvėje, namo pažymėto 32 numeriu kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, konflikto metu, kumščiais sudavė, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, į galvos sritį ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kojomis į ranką S. M., taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam S. M. fizinį skausmą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, J. Č. tą pačią dieną, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, koja spirdamas vieną kartą į S. M. priklausančio automobilio „VW Transporter“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), priekį, sulaužė priekines automobilio groteles ir sulankstė automobilio dangtį, t. y. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. M. 160 Eur turtinę žalą.

Be to, J. Č., veikdamas kartu su N. M., 2018 m. kovo 3 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. daužė kumščiais L. Ž. priklausančio automobilio „BMW 530“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinės dangtį, taip jį apgadinant, nulaužė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apdailą, sugadino automobilio parkavimo sistemą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką, bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą padarydami nukentėjusiajam L. Ž. 222 Eur turtinę žalą.

Be to, V. Č., veikdamas kartu su J. Č., 2018 m. kovo 29 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu 2 numeriu kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, žodinio konflikto metu, J. Č. tyčia apipylus A. M. saulėgrąžomis, išvadinus ją necenzūriniais žodžiais, V. Č. vieną kartą kumščiu trenkus jai į kairę veido pusę, po ko spyrus, vieną kartą į dešinės kojos kelią ir trenkus kumščiu vieną kartą jai į kairę veido pusę, pargriovė nukentėjusiąją A. M. ant žemės ir tempė ją už plaukų, J. Č. spyrus jai ne mažiau kaip 5 kartus į kojas, taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, V. Č., veikdamas kartu su J. Č., 2018 m. balandžio 14 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodami ne pagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y., veikdami kartu, sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas V. B. paskui, V. Č. priėjo iš nugaros pusės prie bare sėdinčio E. V. ir be priežasties, bendrais veiksmais su J. Č., sudavė kumščiais E. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, po ko E. V. pargriuvus ant žemės, V. Č. spyrė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kojomis, bei sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais, sukėlė nukentėjusiems V. B. ir E. V. fizinį skausmą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl V. Č. ir J. Č. veiklos pagal BK 284 straipsnį ir J. Č. veiklos pagal 187 straipsnio 3 dalį (2018-02-09 epizodas)

Kaltinamasis V. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. vasario 9 d. prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), jis kartu su savo broliu J. Č. remontavo automobilį. Prie jų privažiavo vyriškis S. M., kurio prieš tai nepažinojo, su automobiliu „VW Transporter“ ir pypseno garsiniu signalu, kad jie patrauktų nuo kelio remontuojamą automobilį. S. M. ir taip galėjo pravažiuoti net nepatraukus jų automobilio, be to, kieme buvo daugiau kelių, kuriais S. M. galėjo išvažiuoti. Mano, kad S. M. taip juos provokavo. Jiems nepatraukus automobilio nuo kelio, S. M. išlipo iš automobilio ir nieko nesakęs čiupo jį (V. Č.), tuo metu gal ir sudavė S. M. vieną kartą į ranką ir į galvą. Tada S. M. išsitraukė peilį, o brolis J. Č. spyrė S. M.. Jis pats S. M. automobilio nespardė.

Kaltinamasis J. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. vasario 9 d. prie tėvų namų, adresu (duomenys neskelbtini), jis kartu su savo broliu V. Č. remontavo automobilį. Prie jų privažiavo S. M., su kuriuo anksčiau buvo konfliktas, ir išlipęs iš automobilio jis paprašė patraukti automobilį į šalį. Jie automobilio nepatraukė, S. M. savo automobiliu privažiavo arčiau ir pradėjo signalizuoti. V. Č. priėjo prie S. M. ir pasakė jam, kad jis iš ten važiuotų. Tada S. M. jį pačiupo, ir jis pamatė, kad pas S. M. yra peilis. Jis bandė iš S. M. atimti peilį ir tuo metu jis įspyrė S. M.. Gal konflikto metu buvo ir daugiau smūgių, nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji V. Č. ir J. Č. kaltais šiame epizode dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, prisipažino iš dalies, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. vasario 9 d. su automobiliu „VW Transporter“ išvažiavęs iš savo dirbtuvių, kurios yra (duomenys neskelbtini), ant pravažiavimo pamatė stovinti automobilį, kuris buvo užtvėręs kelią. Jis išlipo iš automobilio ir pradėjo kaltinamiesiems V. Č. ir J. Č. priekaištauti dėl užtverto kelio. Su šiais asmenims prieš metus taip pat buvo konfliktas dėl užtverto kelio. Iš pradžių kalbėjosi su V. Č. ir pradėjo su juo konfliktuoti. Staiga V. Č. įstūmė jį į automobilį ir V. Č. su J. Č. stengėsi smūgiuoti jam į galvą per vairuotojo dureles. V. Č. ir J. Č. stengėsi jį išvilkti iš automobilio, bet jis stipriai laikėsi už vairo, kad neišvilktų. Automobilio durelėse turėjo peilį, kurį išsitraukė. V. Č. ir J. Č. išsigando ir nubėgo nuo jo toliau. V. Č. sušuko J. Č., kad jis griebtų pagalį ir su šiuo pagaliu jie veržėsi pas jį į automobilį – J. Č. pro keleivio pusę, o V. Č. pro vairuotojo pusę. J. Č. atidarė dureles ir vėl stengėsi smūgiuoti, spirti, pataikė į ranką. V. Č. pro vairuotojo dureles, stengėsi pataikyti į jam galvą. Tuo metu jis užvedė automobilį, pajudėjo 10-15 metrų atbuline eiga ir paskambino 112. Tada V. Č. ir J. Č. perstatė savo automobilį ir atlaisvino kelią. Po to J. Č., išsibėgėjęs, spyrė į jo automobilį, pataikė į priekines groteles ir kapotą. Spyrė su koja, vieną kartą. Tuo metu daugiau asmenų įvykio vietoje jis nematė. Atvykus policijos pareigūnams, atėjo kaltinamųjų motina. Dėl V. Č. ir J. Č. jo atžvilgiu pavartoto smurto juto skausmą, buvo mėlynės smilkinio srityje ir lupoje. Jo automobilis nuo spyriu buvo apgadintas, išdaužytos grotelės ir sulankstytas kapotas. Automobilį iš dalies suremontavo. Palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti 380 Eur.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. vasario 9 d. jis atvarė automobilį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Jo garažas yra maždaug 50 metrų atstumu nuo tos vietos kur buvo konfliktas. Girdėjo, kad vyksta kažkoks konfliktas, tačiau arčiau priėjęs nebuvo, jokių muštynių nematė. Jis ten buvo gal 2-3 minutes, vieną automobilį įvarė į garažą kitą išvarė ir išvažiavo.

Akistatos tarp V. Č. ir nukentėjusiojo S. M. protokole užfiksuota, kad kiekvienas liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 189-192).

Akistatos tarp J. Č. ir nukentėjusiojo S. M. protokole užfiksuota, kad kiekvienas liko prie savo parodymų (2 t., b. l. 63-67).

Asmens apžiūros protokoluose užfiksuota, kad 2018 m. vasario 9 d. VšĮ „Zarasų ligoninė“ priėmimo skyriuje chirurgas A. V. apžiūrėjo S. M. ir nustatė sumušimą veide, smilkinio srityje, žaizdą apatinėje lūpoje (1 t., b. l. 80-81). Tas pats chirurgas apžiūrėjo V. Č. ir nustatė paviršinį sužalojimą kairio dilbio srityje (1 t., b. l. 166-167). Terapeutė M. T. apžiūrėjo J. Č. ir nustatė kairės rankos III piršto durtą žaizdą (2 t., b. l. 34-35).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole ir foto lentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelias tarp (duomenys neskelbtini) gatvės pastatų 21 ir 34, Zarasų mieste. Šio kelio šalikelėje, prie namo Nr. 34, priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, stovi tamsiai mėlynos spalvos automobilis „Opel Astra“, v. Nr. (duomenys neskelbtini). Už šio automobilio, toliau ant kelio stovi geltonos spalvos automobilis „VW Transporter“, v. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio atkarpoje tarp šių automobilių, per vidurį, guli juodos spalvos plastikinis peilio dėklas. Peilio dėklo ilgis 27 cm. Ant automobilio „VW Transporter“ variklio gaubto krašto, ties grotelėmis, tarp ženklo „W“ ir kairiojo priekinio žibinto, matyti įlenkimas. Matyti išlūžę radiatoriaus grotelės tarp ženklo „W“ ir kairiojo priekinio žibinto. Apžiūrėjus automobilio „VW Transporter“ vairuotojo vietą, durelėse esančioje daiktų dėtuvėje guli peilis, kurio briaunos plastikinės, juodos spalvos su geltonu galu. Peilio ilgis 26,7 cm. Peilio geležtė pilkos metalo spalvos. Ant geležtės ir ties ašmenimis matyti juodos spalvos dėmės. Vienoje peilio geležtės pusėje yra užrašas „john - benzen tool div. of chicago tools“. Peilio pentis dantyta, penties ilgis 13 cm, dantytos dalies ilgis 5,8 cm. Peilio ašmenų ilgis 14,5 cm, peilio rankenos ilgis 12,2 cm. Vairuotojo vietoje ant automobilio sėdynės nematyti jokių pėdsakų, panašių į kraują. Peilis supakuotas į paketą Nr. 203240 (1 t., b. l. 61-70).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. M. pateikė preliminarią automobilio remonto darbų sąmatą Nr. 93, kurioje nurodyta, kad priekinių automobilio grotelių kaina yra 40 eurų, variklio dangčio kaina – 120 eurų (1 t., b. l. 107-108, 110).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2018 m. vasario 9 d., nukentėjusysis S. M. pateikė vaizdo įrašą, kuriame matosi nufilmuotas minėtas konfliktas (1 t., b. l. 82-85).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas kompaktinis diskas, kurį 2018 m. vasario 9 d. savanoriškai pateikė S. M. ir kuriame yra įrašyta filmuota medžiaga iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Iš viso kompaktiniame diske yra 25 vaizdo įrašai avi formatu. 2018 m. vasario 9 d., (duomenys neskelbtini) namo kiemo filmuotoje medžiagoje matyti, kaip 16:09:01 val., nurodyto adreso namo kieme stovi geltonos spalvos transporto priemonė priskiriama B kategorijai, už jos pro transporto priemonės langus matosi bent dviejų asmenų siluetai, kurie juda, tačiau prie transporto priemonės prieina dar vienas asmuo, pilkomis kelnėmis ir tada visi trys asmenys, kurie yra už transporto priemonės ir matomi tik per transporto priemonės langą ima staigiais judesiais judėti, vienas asmuo įsėda į transporto priemonę, per vairuotojo dureles, tuomet vienas iš dviejų likusių lauke asmenų lieka už transporto priemonės, o kitas – pilkomis kelnėmis, per transporto priemonės priekį apibėga ir įlipęs į transporto priemonę pro keleivio pusės priekines dureles porą kartų kaire koja spiria į vairuotojo pusę. 16:09:52 val., vienas iš asmenų, pilkomis kelnėmis, kuris įlipo į automobilį pro keleivio pusės priekines dureles, vėl išlipa iš automobilio ir nueina į automobilio priekį, kitas asmuo, juodai apsirengęs, taip pat nuo vairuotojo durelių nueina į automobilio priekį, paskui jį iš automobilio išlipa ir asmuo, kuris įlipo į transporto priemonę per vairuotojo pusės dureles ir jam judant į priekį, du asmenys, kurie stovėjo automobilio priekyje, staiga atsitraukia į nuo automobilio priekio, o asmuo, išlipęs pro keleivio dureles, vėl grįžta prie automobilio vairuotojo durelių. 16:10:02 val., prie asmens išlipusio iš transporto priemonės per vairuotojo pusės durelės vėl pribėga kiti du asmenys ir jis vėl įlipa į automobilį per vairuotojo pusės dureles, tuomet vienas iš likusių lauke asmenų, pilkomis kelnėmis, vėl prieina prie automobilio keleivio pusės priekinių durelių ir vėl bando lipti į automobilį, tačiau automobilis pajuda atbuline eiga ir jis staigiu judesiu uždaro automobilio dureles, kurias prieš tai atidarė, automobilis toliau juda atbuline eiga, o du likę lauke asmenys nueina už šalimais stovinčio plytinio pastato. 16:11:00 val. geltonos spalvos automobilis pavažiuoja į priekį ir sustoja. 16:13:33 val., geltonos spalvos automobilio vairuotojui šiek tiek pavažiavus su automobiliu į priekį, vienas, o vėliau ir kitas asmuo, išeina iš už pastato ir vienas iš jų, pilkomis kelnėmis, įsibėgėjęs spiria į automobilio priekinę dalį dešine koja, tuomet automobilis vėl pajuda atbuline eiga, o asmenys esantys lauke eina greta, tačiau kas vyksta toje pusėje nesimato, nes jie yra už automobilio, po maždaug 10 sekundžių abu asmenys išeina iš už automobilio, vienas iš asmenų, juodai apsirengęs, aukštesnis, atidaro keleivio pusės dureles ir jas vėl uždaro. 16:16:47 val., geltonos spalvos automobilis vėl pradeda judėti į priekį, bet jį sustabdo vienas iš lauke esančių asmenų išeidamas į priekį, tada automobilis ima judėti atgal ir prie jo prieina dar vienas asmuo ir asmuo vilkintis moterišką striukę, visi nueina prie automobilio vairuotojo durelių, kad vyksta toliau nesimato, nes vaizdą užstoja automobilis. Kurį laiką trys asmenys vaikšto prie automobilio, pirmyn atgal. O baltos spalvos autobusiuko vairuotojas vaikšto nuo automobilio prie pastato (1 t., b. l. 86-89).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai ir tikslai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, Nr. 2K-7-404/2014, Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-7-489/2015).

Nors kaltinamieji V. Č. ir J. Č. kaltais šiame epizode dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, prisipažino iš dalies, nurodė, kad S. M. pirmas pradėjo konfliktą, juos provokavo, nes kai jie nepatraukė savo automobilio, S. M. išlipo iš automobilio ir čiupo V. Č., išsitraukė peilį, o jie tuomet, gindamiesi, galėjo suduoti S. M., tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis S. M. parodė, kad pamatęs užtvertą pravažiavimą, pradėjo kaltinamiesiems V. Č. ir J. Č. priekaištauti dėl to. Staiga V. Č. įstūmė jį į automobilį ir V. Č. su J. Č. stengėsi smūgiuoti jam į galvą per vairuotojo dureles. V. Č. ir J. Č. stengėsi jį išvilkti iš automobilio, bet jis stipriai laikėsi už vairo, kad neišvilktų. Norėdamas apsiginti, iš automobilio durelėse išsitraukė peilį. V. Č. sušuko J. Č., kad jis griebtų pagalį ir su šiuo pagaliu jie veržėsi pas jį į automobilį – J. Č. pro keleivio pusę, o V. Č. pro vairuotojo pusę. J. Č. atidarė dureles ir vėl stengėsi smūgiuoti, spirti, pataikė į ranką. V. Č. pro vairuotojo dureles, stengėsi pataikyti į jam galvą. Tuo metu jis užvedė automobilį, pajudėjo 10-15 metrų atbuline eiga ir paskambino 112. Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino akistatų su abiem kaltinamaisiais metu. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, kaltinamieji nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis galėjo juos apkalbėti. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad 16:09:01 val., namo kieme stovi geltonos spalvos automobilis, už jos pro automobilio langus matosi bent dviejų asmenų siluetai, kurie juda, po to prie jų prieina dar vienas asmuo, pilkomis kelnėmis ir tada visi trys asmenys ima staigiais judesiais judėti, vienas asmuo per vairuotojo dureles įsėda į automobilį, tuomet vienas iš dviejų likusių lauke asmenų lieka už automobilio, o kitas – pilkomis kelnėmis, per transporto priemonės priekį apibėga ir įlipęs į automobilį pro keleivio pusės priekines dureles porą kartų kaire koja spiria į vairuotojo pusę. 16:09:52 val., vienas iš asmenų, pilkomis kelnėmis, kuris įlipo į automobilį pro keleivio pusės priekines dureles, vėl išlipa iš automobilio ir nueina į automobilio priekį, kitas asmuo, juodai apsirengęs, taip pat nuo vairuotojo durelių nueina į automobilio priekį, paskui jį iš automobilio išlipa ir asmuo, kuris įlipo į transporto priemonę per vairuotojo pusės dureles ir jam judant į priekį, du asmenys, kurie stovėjo automobilio priekyje, staiga atsitraukia į nuo automobilio priekio, o asmuo, išlipęs pro keleivio dureles, vėl grįžta prie automobilio vairuotojo durelių. 16:10:02 val., prie asmens išlipusio iš transporto priemonės per vairuotojo pusės durelės vėl pribėga kiti du asmenys ir jis vėl įlipa į automobilį per vairuotojo pusės dureles, tuomet vienas iš likusių lauke asmenų, pilkomis kelnėmis, vėl prieina prie automobilio keleivio pusės priekinių durelių ir vėl bando lipti į automobilį, tačiau automobiliui pajudėjus atbuline eiga, jis staigiu judesiu uždaro automobilio dureles, kurias prieš tai atidarė. Tokiu būdu, vaizdo įrašai patvirtina, kad konfliktas vyko būtent taip, kaip parodė nukentėjusysis S. M.. 2018 m. vasario 9 d. VšĮ „Zarasų ligoninė“ priėmimo skyriuje gydytojui chirurgui apžiūrėjus S. M., buvo nustatyti sumušimai veide, smilkinio srityje, žaizda apatinėje lūpoje.

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamieji V. Č. ir J. Č., veikdami kartu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, kumščiais sudavė S. M. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį ir tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kojomis į ranką, taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam S. M. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jų veika šiame epizode pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai.

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas laiko, jog kaltinamojo J. Č. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusysis S. M. parodė, kad J. Č., išsibėgėjęs, spyrė į jo automobilį, pataikė į priekines groteles ir kapotą, spyrė su koja, vieną kartą. Analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino akistatų su kaltinamuoju J. Č. metu. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad vienas iš kaltinamųjų, pilkomis kelnėmis, 16:13:33 val., įsibėgėjęs, spiria į automobilio priekinę dalį dešine koja. Pagaliau, ir pats kaltinamasis J. Č., akistatos metu su nukentėjusiuoju S. M. pripažino, kad, supykęs, prišoko prie nukentėjusiojo S. M. automobilio ir vieną kartą koja spyrė kažkur į automobilio priekį. Šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad J. Č., koja spirdamas vieną kartą į S. M. priklausančio automobilio „VW Transporter“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), priekį, sulaužė priekines automobilio groteles ir sulankstė automobilio dangtį, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. M. 160 Eur turtinę žalą, t. y. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Todėl jo veika šiame epizode pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl J. Č. ir N. M. veiklos pagal BK 284 straipsnį ir 187 straipsnio 3 dalį (2018-03-03 epizodas)

Kaltinamasis J. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 3 d. vakare jis su draugais N. M. ir G. R. važinėjosi su automobiliu po Zarasus. L. Ž. iš pradžių susitiko degalinėje ir norėjo jo kažko paklausti, tačiau L. Ž. išvažiavo. Po kurio laiko pamatė L. Ž. automobilį stovintį aikštelėje. Privažiavo prie jo, priėjęs prie L. Ž. automobilio, pastukseno į langą. Kur tuo metu buvo N. M. ir G. R. nepamena. L. Ž. automobilio nei jis, nei jo draugai nespardė. L. Ž., važiuodamas atbuline eiga, užkabino jį (J. Č.) ir nusilaužė veidrodėlį. Po šio įvykio jis buvo susitikęs su L. Ž., jis L. Ž. pinigų nesiūlė, o L. Ž. iš jo norėjo 150 eurų.

Kaltinamasis N. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 3 d. vakare jis su draugais J. Č. ir G. R. važinėjosi automobiliu po Zarasus. Sustojus automobilių stovėjimo aikštelėje jis su J. Č. išlipo iš automobilio parūkyti, G. R. liko automobilyje. Tuo metu J. Č. priėjo prie aikštelėje stovinčio kito automobilio ir pradėjo stuksenti į langą. Vairuotojas durelių neatidarė, įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo judėti. To automobilio vairuotoją L. Ž. jis pažįsta iš matymo. L. Ž. pradėjo važiuoti galu, o paskui priekiu išvažiavo iš aikštelės užkabindamas bordiūrą priekiniu ratu. Negirdėjo ką J. Č. kalbėjo su L. Ž.. Jis priėjo prie J. Č. ir norėjo jį patraukti, kad nebūtų konflikto. Jis pats L. Ž. automobilio negadino, jo visiškai nelietė. Jis taip pat nematė, kad J. Č. tyčia ką nulaužtų. Mano, kad L. Ž. bando pasipelnyti iš susiklosčiusios situacijos.

Nors kaltinamieji N. M. ir J. Č. kaltais dėl veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, neprisipažino, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis L. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. kovo 3 d. jis su S. S. važiavo savo automobiliu „BMW“ į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Degalinėje prie jo priėjo kažkuris iš kaltinamųjų, kuris buvo neblaivus, ir pradėjo šūkauti. Kaltinamieji buvo su automobiliu „Audi A6“, kurį vairavo G. R.. Jis nenorėjo konfliktuoti, todėl iš savo automobilio neišlipo ir išvažiavo iš degalinės. Nuvažiavo į netoli degalinės esančią aikštelę ir stovėjo joje apie 5 minutes, kuomet į tą aikštelę atvažiavo kaltinamųjų automobilis „Audi A6“ ir užblokavo jam kelią. Iš automobilio išlipo J. Č. ir N. M. ir pardėjo smūgiuoti į jo automobilį. Jie priėjo prie galinio automobilio lango ir prie šoninio lango gale. J. Č. ir N. M. smūgiavo į automobilio langus, bagažinę, veidrodėlius, jie grasino susidorojimu. Nežino dėl ko jie taip elgėsi. Tuo metu jis pradėjo judėti, užvažiavo ant bordiūro ir per pievą išvažiavo ant kelio. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus ir laukė jų prie policijos komisariato. Apžiūrėjus savo automobilį pastebėjo, kad yra išdaužta parkavimo sistema, vairuotojo pusės veidrodėlis, įlenkta bagažinė. Kitą dieną buvo susitikęs su kaltinamaisiais, prašė tos sumos, kuri jam buvo reikalinga, bet kaltinamieji nesutiko tiek mokėti. Žala iki šiol neatlyginta. Jokių reikalų su kaltinamaisiais neturėjo, jų nepažįsta. Prašo civilinį ieškinį tenkinti priteisti iš abiejų kaltinamųjų 600 Eur žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis L. Ž., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2018 m. kovo 3 d., apie 20.30 val., jis savo automobiliu „BMW“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su juo automobilyje buvo jo draugė S. S.. Prie jo privažiavo automobilis „Audi“, kuriame sėdėjo du asmenys, bent jau automobilio priekyje, galiniai langai buvo tamsinti, jis nematė kas ten. Priekyje už vairo sėdėjo G. R., o šalia jo kitas vaikinas, kurio jis nepažįsta. Vėliau iš automobilio galo išlipo jam iš matymo pažįstamas J. Č., kuris liepė išlipti iš automobilio arba jis sudaužys jo automobilį ir kalbėjo, ko jis neva žiūri į jį. Nenorėdamas su J. Č. konfliktuoti, išvažiavo iš degalinės ir nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią automobilio aikštelę, joje sustojo prie miškelio. Po kažkurio laiko privažiavo ankščiau minėtas automobilis „Audi“, kuris iš priekio užblokavo jam kelią, kad negalėtų išvažiuoti. Iš automobilio išlipo J. Č. ir N. M., kurie pradėjo rėkauti ir brautis prie jo automobilio. J. Č. priėjo prie jo, t. y. vairuotojo durelių pusės, ir ranka nulaužė vairuotojo pusės veidrodėlio apdailą ir mechanizmą, po to jis pradėjo daužyti į vairuotojo durelių lango stiklą ir rėkė „užmušiu“. Daugiau nieko nesakė. Tuo metu, kai J. Č. daužė į lango stiklą, girdėjo smūgius į vairuotojo pusės durelių galinį stiklą, kas daužė jis pats nematė, tiesiog mano, kad tai darė N. M., kadangi jis ten stovėjo. Tuo metu jis bandė iš ten išvažiuoti ir ant šaligatvio bortelio užstrigo jo automobilio slenkstis. J. Č. stovėjo šalia ir daužė vairuotojo lango stiklą, tuo metu girdėjo ir jautė 1-2 smūgius į bagažinės sritį. Bet kuo buvo suduota ir kas ir kaip sudavė, jis nematė, bet mano, kad tai padarė N. M., kadangi jis stovėjo automobilio gale. G. R. iš automobilio išlipęs nebuvo. Po to jam pavyko iš ten išvažiuoti. Kitą dieną po įvykio, jis buvo su J. Č. susitikęs ir paprašė jo sumokėti už automobilio apgadinimus 100 eurų, bet J. Č. nesutiko, siūlė 50 eurų, tačiau jo tai netenkino. Maždaug po dviejų savaičių, kažkoks vaikinas, kurio jis nepažįsta, grąžino jam jo veidrodėlio apdailą. Apdailos auselės buvo nulūžusios ir pažeisti apdailos dažai. Nulaužto veidrodėlio vertė yra 107 Eur. Taip pat nuo smūgių į bagažinės sritį buvo sugadintas parkavimo daviklis, daviklis buvo įlindęs į bagažinės vidų ir dėl to neveikė visa parkavimo sistema. Parkavimo daviklio vertė 95 Eur. Kad J. Č. nulaužė veidrodėlio apdailą, jis visiškai įsitikinęs, nes matė, tačiau kuris apgadino bagažinės dangtį ir parkavimo sistemą, jis negali pasakyti, mano, kad tai padarė N. M., nes jis stovėjo automobilio gale (2 t., b. l. 107-109, 124-126).

Liudytoja S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. kovo 3 d. ji kartu su L. Ž. nuvažiavo į degalinę, esančią Zarasų mieste. Degalinėje prie jų automobilių priėjo kažkuris iš kaltinamųjų ir kažką bandė aiškinti, tačiau L. Ž., nenorėdamas konfliktuoti, išvažiavo iš degalinės. L. Ž. išvažiavęs iš degalinės sustojo netoliese esančioje aikštelėje. Po kokių 5 minučių prie jų privažiavo tas pas kaltinamųjų automobilis, kurį vairavo G. R.. Prie jų automobilio priėjo dviese ar trise ir pradėjo daužyti automobilį. Šiuo metu visų įvykio aplinkybių gerai nepamena.

Liudytoja S. S., pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2018 metų kovo mėnesio pradžioje, vakare, lauke jau buvo tamsu, jie kartu su jos vaikinu L. Ž., jo automobiliu „BMW“, dviese važiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią prie Zarasų miesto. (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli automobilių stovėjimo aikštelės, pamatė, kad priekyje jų važiuoja automobilis „Audi“, valstybinių numerių neįsidėmėjo, pamatė, kad to automobilio abi galinės durelės prasivėrė ir išlindę du vaikinai kažką rėkavo, mosikavo rankomis, kodėl jie tai darė, jie nesuprato. Jie toliau važiavo link degalinės, tas automobilis irgi nusuko į degalinę. Jie sustojo kažkur maždaug prie kuro kolonėlės, o jie prie pat degalinės pastato. Pamatė, kad tą automobilį vairuoja G. R., jį žino jį iš matymo. Sustojus, prie jų iškarto priėjo J. Č., kuris išlipo iš minėto automobilio, jis atėjo ir atsistojo prie jos pusės durelių, L. Ž. atidarė langą ir J. Č. paklausė: „Kažką sakei?“, L. Ž. jam atsakė: „Ne“, o jis vėl tą patį: „Kažką sakei?“, L. Ž. vėl jam pakartojo, kad: „ne“ ir užsidarė langą. Ji labai išsigando, nes J. Č. jai pasirodė agresyvus ir ji žino jį, kad jis yra neprognozuojamas, jos manymu, jis buvo kažkoks apsvaigęs, gal girtas, nežino, bet tikrai nuo kažko apsvaigęs. Daugiau žmonių degalinėje iš to automobilio išlipę nebuvo. Vengdami konflikto, išvažiavo iš degalinės ir sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilio stovėjimo aikštelėje, norėjo palaukti kol jie išvyks iš degalinės ir ten grįžti užsipilti kuro. Po kelių minučių į aikštelę, kurioje jie stovėjo, atvažiavo tas pats „Audi“ automobilis, užblokavo išvažiavimą. Iš automobilio išlipo J. Č. ir N. M.. Jie kažką pradėjo rėkauti ir eiti link jų. J. Č., priėjęs prie L. Ž. pusės (vairuotojo durelių), pradėjo alkūne daužyti langą, L. Ž. lango neatidarė, užsirakino visas automobilio dureles, o J. Č. dar labiau pradėjo daužytis ir nudaužė veidrodėlį, neatsimena ar su ranka ar kuo, buvo išsigandusi. Tuo pačiu metu matė kaip N. M., priėjęs prie automobilio galo, pradėjo jį daužyti, berods, spardė galą, ji jautė tai ir matė, kad tai jis daužo, ji tikrai puikiai abu matė. L. Ž. tada pradėjo važiuoti atbuline eiga, jie vis dar bandė daužyti automobilį, tačiau jiems pavyko išvažiuoti iš tos aikštelės. Tada jie paskambino 112 ir nuvyko į policijos komisariatą. Atvykus pareigūnams, su jais vyko atgal į tą aikštelę ieškoti veidrodėlio, tačiau jo ten jau nebebuvo. Kodėl J. Č. ir N. M. juos užpuolė, ji nežino, neturi su jais pykčių jokių. Ar dar kas nors sėdėjo tame automobilyje ji tiksliai nepamena, bet J. Č., N. M. ir G. R. ji puikiai matė ir juos atpažino (2 t., b. l. 138-140).

Liudytojas G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. kovo mėnesį su automobiliu „Audi A6“, jis ir jo draugai J. Č. ir N. M., važinėjosi po Zarasus. Jis pats vairavo automobilį, buvo blaivus, o J. Č. ir N. M. truputi pavartoję alkoholio. Buvo nuvažiavę į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, kur pastebėjo automobilį „BMW“, kažkas nuėjo prie šio automobilio ir apsižodžiavo su vairuotoju. Iš „BMW“ automobilio niekas nebuvo išlipęs. Netrukus „BMW“ išvažiavo iš degalinės. Važiuojant į miesto pusę, pamatė vėl tą automobilį „BMW“ stovėjimo aikštelėje. Sustojo prie šio automobilio „BMW“, jis liko sėdėti automobilyje, o J. Č. ir N. M. išlipo iš automobilio. Tuo metu buvo tamsu, nieko nematė ir negirdėjo. Po kurio laiko automobilis „BMW“ atbuline eiga išvažiavo iš aikštelės. Kai jį iškvietė į policijos komisariatą, tada ir sužinojo, kad automobilį „BMW“ vairavo L. Ž., kurį jis pažįsta.

Liudytojas G. R., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2018 m. kovo mėnesio pradžioje, tiksliai datos neprisimena, vakare, jis važinėjo savo automobiliu „Audi A6“, numerio neprisimena, kartu su draugais J. Č. ir N. M. po Zarasų miestą. Užvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje. Kiek prisimena, iš paskos atvažiavo automobilis „BMW 530“, tamsios spalvos, numerio neįsidėmėjo. J. Č. vienas išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio „BMW“, kurį vairavo pažįstamas L. Ž.. J. Č. pradėjo kažką sakyti L. Ž., ką jis sakė negirdėjo, nes sėdėjo savo automobilyje. Po to, matė, kad L. Ž. apsisuko ir išvažiavo. J. Č. įsėdo į automobilį ir pasakė, kad jam dar reikia pasikalbėti su L. Ž. ir, kad reikia L. Ž. paieškoti mieste. Po to, važiavo į Zarasų miesto pusę (duomenys neskelbtini) gatve ir pamatė L. Ž. automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje. Lyg J. Č. paprašė privažiuoti prie L. Ž. automobilio, nes norėjo pasišnekėti. Jis įvažiavo į aikštelę, kur stovėjo L. Ž. automobilis ir sustojo. L. Ž. automobilyje sėdėjo dar kažkokia mergina. Iš automobilio išlipo J. Č. ir N. M.. Ką darė N. M., kur jis stovėjo, jis nematė, nekreipė į jį jokio dėmesio, o J. Č. priėjo prie automobilio „BMW“ vairuotojo durelių ir pradėjo rėkti, kad L. Ž. išliptų iš automobilio. L. Ž. buvo užsirakinęs automobilio viduje, po ko, J. Č. pradėjo daužyti į vairuotojo pusės durelių stiklą. Tai vyko labai greitai, apie 1 minutę, po to L. Ž. išvažiavo. Daugiau tą vakarą L. Ž. jis nematė. Pats iš savo automobilio išlipęs nebuvo. Jokių pašalinių asmenų tuo metu aikštelėje nebuvo. Kad J. Č. spardytų kojomis automobilį „BMW“, nematė. Kad N. M. spardytų automobilį „BMW“, ar kažką darytų, taip pat nematė. Kai J. Č. grįžo į jo automobilį, jis pasakė, kad numušė automobilio „BMW“ veidrodėlį (2 t., b. l. 132-134).

Akistatos tarp N. M. ir nukentėjusiojo L. Ž. protokole užfiksuota, kad kiekvienas liko prie savo parodymų (2 t., b. l. 166-169).

Automobilio apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad automobilis „BMW 530“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Automobilio VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ant kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio nėra apdailos. Ant bagažinės dangčio kairės pusės apatinės dalies matosi nežymus įlenkimas ir ties ta vieta yra nubrauktas purvas. Kitokių apgadinimų ant automobilio nesimato (2 t., b. l. 86-92).

„Auto dalys INDALA“ 2018-03-09 pažymoje/pasiūlyme SQ_00003, nurodyta, kad parkavimo daviklio kaina yra 95 eurai, veidrodėlio 107 eurai (2 t., b. l. 107).

Kaltinamieji N. M. ir J. Č. kaltais dėl veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, neprisipažino. Kaltinamasis J. Č. parodė, kad pamatęs L. Ž. automobilį aikštelėje, privažiavo prie jo, priėjęs, pastukseno į langą, kur tuo metu buvo N. M. ir G. R. nepamena, L. Ž. automobilio nei jis, nei jo draugai nespardė. L. Ž., važiuodamas atbuline eiga, užkabino jį (J. Č.) ir nusilaužė veidrodėlį. Kaltinamasis N. M. parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje jis ir J. Č. sustojo parūkyti. J. Č. priėjo prie aikštelėje stovinčio kito automobilio, kurį vairavo L. Ž. ir pradėjo stuksenti į langą. Negirdėjo ką J. Č. kalbėjo su L. Ž.. L. Ž. durelių neatidarė, įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo judėti. Jis priėjo prie J. Č. ir norėjo jį patraukti, kad nebūtų konflikto. Jis pats L. Ž. automobilio negadino, jo visiškai nelietė. Jis taip pat nematė, kad J. Č. tyčia ką nulaužtų. Tačiau teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nukentėjusysis L. Ž. parodė, kad kaltinamųjų automobilis aikštelėje užblokavo jam kelią. Iš automobilio išlipo J. Č. ir N. M., priėjo prie automobilio ir smūgiavo į automobilio langus, bagažinę, veidrodėlius. Matė, kaip J. Č. nulaužė veidrodėlį, jis buvo automobilio priekyje. Tuo pačiu metu girdėjo smūgius į bagažinę, kur buvo N. M.. Liudytoja S. S. parodė, kad į aikštelę atvažiavo automobilis „Audi“, užblokavo jiems išvažiavimą, iš automobilio išlipo J. Č. ir N. M.. J. Č., priėjęs prie L. Ž. pusės (vairuotojo durelių), pradėjo alkūne daužyti langą, nudaužė veidrodėlį. Tuo pačiu metu matė kaip N. M., priėjęs prie automobilio galo, pradėjo jį daužyti, spardė galą, ji tai puikiai matė. Ir nukentėjusysis ir liudytoja tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis L. Ž. juos patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, kaltinamieji nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytoja galėjo juos apkalbėti. Teismas remiasi šiais nukentėjusiojo ir liudytojos S. S. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs ir sudaro logišką įvykių seką, be to, jiuos iš dalies patvirtina ir liudytojo G. R. parodymai. Šis liudytojas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jiems sustojus aikštelėje, iš automobilio išlipo J. Č. ir N. M., J. Č. priėjo prie automobilio „BMW“ vairuotojo durelių ir pradėjo rėkti, kad L. Ž. išliptų iš automobilio. L. Ž. buvo užsirakinęs automobilio viduje, po ko, J. Č. pradėjo daužyti į vairuotojo pusės durelių stiklą. Automobilio apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad ant automobilio „BMW 530“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio nėra apdailos, ant bagažinės dangčio kairės pusės apatinės dalies matosi nežymus įlenkimas.

Žemesnės instancijos teismas

Tokiu būdu, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamieji N. M. ir J. Č. veikdami kartu, viešoje vietoje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. daužė kumščiais L. Ž. priklausančio automobilio „BMW 530“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), lango stiklą, bagažinės dangtį, taip jį apgadinant, nulaužė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apdailą, sugadino automobilio parkavimo sistemą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam L. Ž. 222 eurų turtinę žalą. Todėl jų veika šiame epizode pagal BK 284 straipsnį ir BK 187 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl V. Č. ir J. Č. veiklos pagal BK 284 straipsnį (2018-03-29 epizodas)

Kaltinamasis V. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 29 d. vakare įvykio vietoje – prie (duomenys neskelbtini), jis nebuvo, A. M. nemušė, jos nepažįsta, nežino kodėl nukentėjusioji jį apkalba. Tą dieną buvo pas savo brolį J. Č., po to buvo susitikęs su D. Ž..

Kaltinamasis J. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 29 d. vakare su broliu buvo namuose, žiūrėjo krepšinį. Po to susitiko su D. Ž. ir jiems beeinant juos sulaikė policijos pareigūnai. Tą dieną jis nebuvo prie (duomenys neskelbtini), A. M. nemušė, jos nepažįsta. Kodėl liudytojai R. D. ir A. F. nurodo, kad jis sumušė A. M., jis nežino, šių liudytojų taip pat nepažįsta.

Nors kaltinamieji V. Č. ir J. Č. kaltais dėl veikos numatytos BK 284 straipsnyje neprisipažino, jų kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 29 d. vakare su kaimine S. F. išėjo parūkyti prie (duomenys neskelbtini). Joms berūkant pamatė maždaug už 100 metrų einančius kaltinamuosius, kurie stabtelėjo ir kažką joms pasakė. Po to kaltinamieji pradėjo link jų eiti ir neadekvačiai šūkauti. Priėjęs prie jos vienas iš kaltinamųjų – J. Č., įsikišo ranką į savo kišenę ir išsitraukė saulėgrąžų, kurias metė į ją (A. M.). V. Č. tuo metu nieko nedarė. Ji pasakė S. F., kad kviestų budėtojus. Po šių žodžių, J. Č. jai trenkė į kairį žandikaulį, po to V. Č. ją pargriovė ant žemės ir smaugė, o J. Č. spardė ją į kojas. Tuo momentu išbėgo budėtojai A. D. ir R. D.. Pastarasis kaltinamiesiems pasakė, kad eitų iš čia. Kaltinamieji dar grasino budėtojams ir pabėgo. Kaltinamųjų nepažįstą, anksčiau jų nėra mačiusi. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja S. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. kovo mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 29 d. apie 21.30 val. su pažįstama A. M. išėjo į lauką parūkyti. Berūkant išgirdo vyriškus balsus, šie vyriškiai ėjo link jų ir šūkavo, elgėsi neadekvačiai, todėl mano, kad jie buvo neblaivūs. Iš pradžių šių vyriškių ji nepažino, tačiau kai jie priėjo arčiau ji pamatė jų veidus ir juos atpažino, tai buvo V. Č. ir J. Č.. Jie priėjo prie jų ir pradėjo kabinėtis, mėtyti į jas saulėgrąžas. A. M. jai pasakė bėgti ir pakviesti į pagalbą (duomenys neskelbtini) apsauginius. Ji nubėgo kviesti apsauginių, o kai grįžo A. M. jau gulėjo ant žemės, o ją gulinčią spardė kažkuris iš brolių Č., kuris būtent nepamena. A. M. tuo metu gulėjo ant žemės šonu, buvo užsidengusi, matė, kad jai buvo spirta ne amžiau trijų kartų. Liudytoja, pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad spyrė kelis kartus iš kojos A. M. vienas iš brolių, mažesnio ūgio, vardu J. (3 t., b. l. 34-36).

Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), socialinio darbuotojo padėjėju. Kaltinamųjų nepažysta. 2018 m. kovo 29 d. budėjimo metu atbėgo centro gyventoja S. F. ir paaiškino, kad kažkas užpuolė A. M.. Jis kartu su kitu centro darbuotoju A. D. išbėjo į lauką ir pamatė, kad A. M. muša vienas jaunuolis, o kitas buvo kiek atsitraukęs. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Tada kaltinamieji bėgo prie jo ketindami muštis, tačiau tuo metu pribėgo A. D. ir kaltinamieji atsitraukė. Atvykus policijos pareigūnams, nurodė kuria kryptimi pasišalino kaltinamieji ir policijos pareigūnai juos sulaikė.

Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), budinčiuoju-vairuotoju. 2018 m. kovo 29 d. jis dirbo kartu su R. D.. Budėjimo metu atbėgo (duomenys neskelbtini) gyventoja S. F. ir prašė jo iškviesti policiją. Jis iškvietė policiją ir išbėgo į lauką, tačiau tuo metu jokių muštynių jau nebuvo. Visų to vakaro aplinkybių gerai nepamena, nes praėjo nemažai laiko, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, juos ir šiuo metu patvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad 2018 m. kovo 29 d. dirbo kartu su R. D.. Apie 22.00 val. jis išgirdo, kad centro gyventoja S. F., atidariusi lauko duris, kviečia R. D. į lauką. Nepamena ar iškart išėjo į lauką ar truputį vėliau, bet kai išėjo, matė, kad S. F. stovėjo kartu su A. M., R. D., tolėliau, kalbasi su kažkokiais dviem vaikinais, kurių jis nepažįsta ir buvo tamsu, nelabai matė kaip jie atrodo. A. M. pasakė, kad ją mušė, tada jis liepė jai eiti į vidų ir užsidėti ledo, jos prašymu iškvietė policiją ir greitąją. Jis pasakė, kad iškvietė policiją, tie vaikinai pasišalino, prieš tai jie dar kažką sakė R. D., tačiau ką konkrečiai negirdėjo. Kas įvyko tarp A. M. ir tų vaikinų jis nematė (3 t., b. l. 41, 43).

Liudytoja A. Š. – G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). A. M. pažįsta, ji taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamuosius brolius Č. pažysta tik iš matymo. 2018 m. kovo 29 d. vakare, apie 22 val., prie (duomenys neskelbtini) išgirdo konfliktą. Ji tuo metu buvo lauke, rūkė. Matė kaip broliai Č. užpuolė A. M., pargriovė ją ant žemės, ir pradėjo spardyti. A. M. spardė vienas iš kaltinamųjų, negali pasakyti kuris ir kiek kartų jai spyrė. Iš Č. kalbos jai susidarė įspūdis, kad jie yra neblaivūs. Ji pati tuo metu buvo blaivi. Pamačiusi konfliktą ji nubėgo kviesti (duomenys neskelbtini) budintį.

Liudytoja A. Š., pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. M. ir S. F. pažįsta, nes jos irgi gyvena centre. 2018 m. kovo 29 d., vakare ji išėjo parūkyti prieš užrakinant centro duris, tai buvo maždaug 21.55 val., jai išeidinėjant prie durų sutiko A. M. ir S. F., kurios prie laiptų stovėjo ir rūkė. Ji nuėjo toliau nuo pagrindinio įėjimo, prie valgyklos laiptų. Rūkydama, kalbėjo telefonu ir išgirdo ateinančius ir besikeikiančius vaikinus, iš balsų suprato, kad link (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės, ateina du vyriškiai. Jie ėjo į tą pusę, kur stovėjo A. M. ir S. F.. Po kurio laiko ji juos pamatė, ji žino juos iš matymo, jie dažnai vaikšto pro (duomenys neskelbtini). Jie abu buvo su gobtuvais ant galvų. Kai ji juos pamatė, pastebėjo, kad jie yra kažkokie apsvaigę ar neblaivūs, buvo labai agresyvūs. Girdėjo, kad A. M. ir S. F. kalbasi apie kažką ir garsiai juokiasi, iškart po to išgirdo, kad tie vaikinai, kuris iš jų tiksliai nežino, neskiria jų balsų, pradėjo kalbėtis su A. M. ir S. F., jiems pasirodė, kad jos juokiasi ir kalba apie juos, todėl jie supyko ir pradėjo grasinti, kad prieis prie A. M. ir S. F., visaip jas keikti. Jie abu iškarto priėjo prie A. M., S. F., berods, iškarto nubėgo kviesti budėtojų, ir vienas iš jų, kuris, negali pasakyti, matė, kad trenkė A. M. vieną kartą į veidą, paguldė kažkaip ant žemės ir pradėjo ją spardyti. Kiek kartų ir į kurias vietas spyrė ji neįžiūrėjo, spardė, berods, žemesnis, ką darė kitas ji nepastebėjo. Spardydamas A. M., tas žemesnis sakė jai: „Nori, tave užmušiu?“. Ji įėjo į centro vidų, daugiau nieko nematė. Ji nežino ar kas nors ją matė tuo metu lauke, ar kaip ji įėjo į vidų, stengėsi įeiti į vidų nepastebėta. Nors lauke jau buvo tamsu, tačiau ji gan neblogai viską, kas ten vyko, matė. Tuos vaikinus iš matymo žino, tik jų vardų ir pavardžių iki to vakaro nežinojo. Ir tikrai tuos vaikinus puikiai matė ir yra visiškai įsitikinusi, kad tai buvo broliai Č.. Vėliau ir S. F. pasakė, kad tai buvo broliai J. ir V. Č. (3 t., b. l. 52-54).

Liudytojas D. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, J. Č. ir V. Č. yra jo draugai. 2018 m. kovo 29 d. apie 22 val. Zarasų m., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios mikrorajone, susitiko su J. Č. ir V. Č., ir jiems beeinant juos sustabdė policijos pareigūnai. Iki sulaikant policijos pareigūnams jis su broliais Č. kartu buvo gal 5 minutes, jokiame konflikte nedalyvavo ir nieko nematė.

Akistatos tarp V. Č. ir nukentėjusiosios A. M. protokole užfiksuota, kad kiekvienas liko prie savo parodymų (3 t., b. l. 79-81).

Akistatos tarp J. Č. ir nukentėjusiosios A. M. protokole užfiksuota, kad kiekvienas liko prie savo parodymų (3 t., b. l. 103-105).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. kovo 29 d., 22.04 val., patruliuojant Zarasuose kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. D., iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), socialinis darbuotojas pranešė, kad ką tik du asmenys sumušė 35 metų moterį, jai sumuštas veidas. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko (duomenys neskelbtini) budėtojai A. D. ir R. D., kurie nurodė sumuštą moterį. Tai buvo A. M., jos veide matėsi paraudimas. Nukentėjusioji ir su ja kartu buvusi S. F. nurodė, kad A. M. sumušė broliai Č.. Tuomet išvyko ieškoti brolių Č.. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo, pažymėto numeriu 16, buvo pastebėti J. Č. ir V. Č., bei dar vienas jaunuolis – D. Ž.. Tolimesniam aiškinimuisi visi trys asmenys buvo pristatyti į Zarasų rajono policijos komisariatą ir perduoti operatyvinės grupės pareigūnams (3 t., b. l. 18).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad A. M. 2018 m. kovo 29 d. pateikė savo juodos spalvos striukę. Apžiūrint striukę, vidinėje dalyje (pamušale), ties kairiąja rankove, matomas audinio (pamušalo) sugadinimas – prairimas, kurio ilgis apie 20 cm, viduje, po pamušalu matoma šviesios spalvos medžiaga (3 t., 22-24).

Alkoholio kiekio matuoklio žurnale nurodyta, kad J. Č. 2018 m. kovo 29 d., 23.05 val., buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas, V. Č. 2018 m. kovo 29 d., 23.07 val. – 0,00 promilių (3 t., b. l. 61-63).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. 2. Minėtame pastate yra įsikūręs (duomenys neskelbtini). Pastato link, nuo automobilių stovėjimo aikštelės, veda trinkelėmis grįstas takas, tiesiai matomas pagrindinis įėjimas į pastatą, kairiau dar vienas takelis, vedantis šoninio įėjimo į pastatą link. Objektų, tinkamų asmeniui identifikuoti, įvykio vietoje nėra (3 t., b. l. 10-15).

Nors kaltinamieji V. Č. ir J. Č. kaltais neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 29 d. vakare prie (duomenys neskelbtini)nebuvo ir A. M. nemušė, tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie jų priėjo kaltinamieji V. Č. ir J. Č., abu neadekvačiai šaukė. J. Č. išsitraukė iš kišenės saulėgrąžų ir metė į ją. Kai ji pasakė S. F., kad kviestų budėtojus, J. Č. jai trenkė į kairį žandikaulį, po to V. Č. ją pargriovė ant žemės ir smaugė, o J. Č. spardė ją į kojas. Liudytoja A. Š.–G. parodė, kad matė kaip broliai J. ir V. Č. užpuolė A. M., pargriovė ją ant žemės ir pradėjo spardyti. Liudytoja S. F. parodė, kad ji atpažino, kad prie jų priėjo V. Č. ir J. Č., pradėjo kabinėtis, mėtyti į jas saulėgrąžas. Ji nubėgo kviesti apsauginių, o kai grįžo A. M. jau gulėjo ant žemės, o ją gulinčią spardė vienas iš brolių, mažesnio ūgio, vardu J.. Matė, kad A. M. buvo spirta ne amžiau trijų kartų. Nukentėjusioji ir liudytojos A. Š.–G. bei S. F. tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji juos patvirtino ir akistatų su abiem kaltinamaisiais metu. Šie parodymai yra nuoseklūs ir sudaro logišką įvykių seką, netikėti nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jos nebuvo pažįstamos su kaltinamaisiais, kaltinamieji nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji ar liudytojos galėjo juos apkalbėti. Todėl teismas remiasi šiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Liudytojo D. Ž. parodymai jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi, nes liudytojas parodė, jog su V. Č. ir J. Č. susitiko ir bendravo apie 5 minutes, po to jie visi buvo sulaikyti. Kur buvo ir ką veikė V. Č. ir J. Č. iki susitikimo liudytojas nežino.

Tokiu būdu, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamieji V. Č. ir J. Č., veikdami kartu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, J. Č. apipylus A. M. saulėgrąžomis, išvadinus ją necenzūriniais žodžiais, V. Č. vieną kartą kumščiu trenkus jai į kairę veido pusę, po ko spyrus, vieną kartą į dešinės kojos kelią ir trenkus kumščiu vieną kartą jai į kairę veido pusę, pargriovė nukentėjusiąją A. M. ant žemės ir tempė ją už plaukų, J. Č. spyrus jai ne mažiau kaip 5 kartus į kojas, taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jų veika šiame epizode pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Dėl V. Č. ir J. Č. veiklos pagal BK 284 straipsnį (2018-04-14 epizodas)

Kaltinamasis V. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. balandžio 14 d. jis su broliais A. Č. ir J. Č. bei draugu N. M. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Būnant prie baro apsižodžiavo su V. B., kuris pirmas pradėjo konfliktuoti. Po kurio laiko bare prasidėjo muštynės, kas mušėsi nežino. Jis bandė skirti besimušančius, tuo metu jam buvo suduoti smūgiai. Ar jis pats sudavė kam nors neprisimena, nes jis buvo pavartojęs alkoholio, buvo lengvai apsvaigęs.

Kaltinamasis J. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. balandžio 14 d. jis su broliais A. Č. ir V. Č. bei draugu N. M. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Bare praleido apie 2-4 valandas, vartojo alkoholį ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Kažkuriuo metu bare prasidėjo muštynės, pamatė, kad kažkuris iš jo brolių mušasi, todėl puolė skirti. Negali pasakyti ar skirdamas besimušančius kam nors sudavė. Nukentėjusiųjų E. V. ir V. B. nepažįsta.

Nors kaltinamieji V. Č. ir J. Č. kaltais šiame prisipažino tik iš dalies ir parodė, kad nebuvo konflikto iniciatoriai, ne jie pradėjo muštines, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. balandžio 13 d. nuo 22-23 val. buvo bare “ (duomenys neskelbtini)“, esančiame Zarasų mieste. Tą vakarą jis bare buvo su V. G., žaidė stalo tenisą. Bare susipažino su E. V.. Kažkuriuo metu prie jo priėjo vienas iš kaltinamųjų ir jie apsižodžiavo, įvyko konfliktas ir prasidėjo muštynės. Jis trenkė J. Č. ar jį pastūmė, ir tuo metu pats gavo smūgį į žandą, tačiau kas sudavė smūgį neatsimena. Muštynės vyko apie dvi minutes. Prašo teismo remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes neprisimena visų aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. parodė, kad gyvena Vilniuje. 2018 m. balandžio 13 d. buvo Zarasuose, apie 24.00 val. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“ išgerti alaus. Jis kartu su pažįstamais D. S. ir M.V. sėdėjo ir gėrė alų. Bare susipažino su E., jo pavardės nepamena, jis sėdėjo prie baro, šnektelėjo su juo. Pastebėjo, kad netoli jų stovi du ar tai trys vaikinai, vėliau sužinojo, kad jie yra broliai Č.. Tie vaikinai buvo labai konfliktiškai nusiteikę, priekabiavo, bandė sukelti konfliktą, ypač aršus buvo vienas iš brolių, kurio, kiek žino iš pažįstamų, vardas yra J.. Dar prieš tai, būnant lauke jie bandė konfliktuoti, tačiau jis nekreipė į juos dėmesio. Tada, jiems būnant viduje, jis paprašė, kad J. Č. nusiramintų ir elgtųsi adekvačiai, jis priėjo prie pat jo, su juo dar priėjo kiti du broliai, ir J. Č. pagrasino, berods, duoti į snukį, tiksliai žodžių nepamena. Tada jis atsistojo nuo kėdės ir kadangi jie buvo taip arti jo, jis bandė nustumti J. Č. toliau nuo savęs, nes jis buvo per arti, dėl ko jis buvo prispaustas nugara prie baro stalo. Kai pastūmė J. Č., visi broliai šoko ir prasidėjo muštynės, kas, kam, kiek sudavė jis nežino, viskas vyko labai greitai ir jis iš to netikėtumo ir šoko nesuprato. Nenorėjo ir netrenkė niekam pirmas, tik atstūmė J. Č. nuo savęs. Kažkaip sugebėjo ištrūkti iki tualeto, tualete prausiantis veidą, prie kriauklės pajautė dar vieną smūgį į veidą, tačiau kas trenkė nematė, nuo smūgio apsvaigo, kai atsisuko, nieko nematė ir išbėgo į lauką. Kas tuo metu vyko viduje nematė, nes buvo labai apsvaigęs nuo to smūgio, alkoholio tą vakarą tikrai buvo vartojęs nedaug. Vėliau, kai atvyko policija, kartu su pareigūnais įėjo į vidų ir pareigūnams nurodė, vieną iš tų brolių, berods, A. Č., visi kiti broliai jau buvo pabėgę iš baro. Pamatęs bare sumuštą E. palydėjo jį iki greitosios, jis nematė kas jį sumušė. Iki to momento, kai J. Č. pradėjo prie jo kabinėtis prie baro, jokių muštynių ar konfliktų bare nebuvo. Galėjo suduoti jis kažkuriam tai gindamasis, muštynių metu, negalėtų tiksliai pasakyti, bet taip galėjo būti. Iki to vakaro nepažinojo brolių Č., nėra turėjęs su jais jokių konfliktų ar reikalų, Č. pretenzijų neturi, į medikus nesikreipė, nesigydė (3 t., b. l. 183-185, 187-189).

Nukentėjusysis E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena ir dirba Vilniaus mieste, 2018 m. balandžio 13 d. darbo reikalais su M. J. buvo Zarasuose. Vakare užėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur susipažino su V. B.. Kaltinamieji į barą atėjo vėliau. Įvyko konfliktas. Pamatė sujudimą ir pajuto smūgį į galvą. Nematė kas jam trenkė ir nežino dėl ko jam trenkė. Po to smūgio jis nukrito ir jį pradėjo mušti. Mušė su kojomis ir rankomis. Buvo suduota gal kokių 15 smūgių. M. J. tuo metu buvo tualete, kai išėjo iš tualeto iškvietė greitąją pagalbą. Jį (E. V.) išvežė į ligoninę ir susiuvo antakį. Jam taip pat buvo išmuštas dantis. Matė, kad jį mušė Č.. Jam tyrėja parodė nuotrauką ir jis atpažino jį sumušusį asmenį iš nuotraukos. Dėl to ir žino, kad tai A. Č.. Jis atpažino mušusius jį asmenis iš nuotraukų, tai N. M., J. Č. ir V. Č.. Mušė tikrai V. Č., o kas dar mušė nepamena, jis buvo užsidengęs. Civilinis ieškinys 6 030 eurų, iš kurių 5 000 eurų neturtinė žala ir 1 030 eurų turtinė žala.

Nukentėjusysis E. V., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2018 m. balandžio 13 d. atvažiavo į Zarasų miestą, vakare nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“ kartu su draugu M. J.. Jie visą vakarą sėdėjo prie baro. Bare jis susipažino su V. B., kuris sėdėjo netoli jų. Kažkuriuo metu M. J. išėjo į tualetą ar parūkyti, jis liko vienas sėdėti prie baro ir išgirdo, kad jam už nugaros, maždaug toje vietoje kur sėdėjo V., kažkas vyksta, jis nesuprato kas, girdėjo, kad kažkas kalba pakeltu balso tonu. Jis neatsisuko pažiūrėti, viskas vyko labai greitai, iškarto pajautė, kad jam, lyg ir du asmenys sudavė kumščiais į galvą, jis pajautė fizinį skausmą ir atsitraukė, užsidengė galvą rankomis. Po to, tie vaikinai, kaip vėliau sužinojo iš pažįstamų, tai buvo broliai Č., dar kelis kartus sudavė jam kumščiais į galvą, jis pargriuvo ant žemės, o jie dar trankė jį rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo metu jis jautė stiprų fizinį skausmą. Jis matė, kad jį muša tie du broliai kuriuos atpažino iš nuotraukų, t. y. J. Č. ir V. Č.. Gerai nepamena, tačiau jam atrodo, kad jį mušė dar vienas žmogus, kartu su tais broliais. Kadangi rankomis buvo užsidengęs veidą, visko gerai nematė. Jam iš antakio, lūpos, nosies ir žando smarkiai pradėjo bėgti kraujas, kažkas juos atitraukė nuo jo, kaip vėliau sužinojo, tai buvo M. J., išvedė jį į tualetą, kur jis nusiprausė veidą. Vėliau kažkas nuvedė jį į lauką ir pasodino į greitosios pagalbos automobilį. Jį apžiūrėjo medikai ir nuvežė į Visagino ligoninę, kur jam užsiuvo antakį. Jis bare su niekuo nekonfliktavo, brolius Č. matė pirmą kartą, kodėl jie jį sumušė nežino. Nori, kad kalti asmenys būtų nubausti ir, kad jam būtų atlyginta padaryta fizinė, moralinė ir materialinė žala. Prideda savo foto nuotraukas, padarytas tą vakarą po jo sumušimo (3 t., b. l. 138, 151-153).

Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. vakare su draugu E. V. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Zarasų mieste. Apie 22-23 val. į barą atėjo brolių Č. kompanija ir prasidėjo konfliktas. Jis Č. iki to vakaro nebuvo matęs, nė vieno iš jų nepažįsta, tačiau juos puikiai įsidėmėjo ir vėliau išsiaiškino, kuris yra kuris. Visi jie tą vakarą buvo labai agresyvūs ir neadekvatūs. Konflikto pradžios jis pats nematė, nes tuo metu buvo tualete. Kai išėjo iš tualeto, pamatė, kad du kaltinamieji naudoja fizinę jėgą prieš E. V., t. y. J. Č. ir V. Č. stovėjo prie gulinčio ant žemės E. V. ir mušė jį rankomis, į galvos sritį. Priėjo prie jų ir visus išskyrė, jie nesipriešino. Jis E. V. nuvedė į tualetą apsiprausti, nes kraujavo jo nosis ir antakis. Jis iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 metais dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ barmenu. 2018 m. balandžio 13 d. vakare įvykusio konflikto pradžios nematė, nes tuo metu buvo išėjęs į lauką, tik iš kitų asmenų sužinojo kad V. B. sukonfliktavo su Č. ir įvyko konfliktas. Jis įėjo į barą kai ten buvo masinės muštynės. Muštynėse dalyvavo abu Č.. Jis su A. skyrė juos, kad nesimuštų. J. Č. buvo labai agresyvus, keikėsi, ėjo aiškintis, bet kad jis kam nors smūgiuotų to nematė.

Liudytojas K. S., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Zarasų m., (duomenys neskelbtini), barmenu. 2018 m. balandžio 13 d. dirbo bare, tą vakarą bare buvo nemažai lankytojų. Maždaug tarp 00.00 val. ir 01.00 val. į barą atėjo V. Č., A. Č., J. Č. ir N. M., jie atėjo visi kartu, J. Č. ir N. M. buvo neblaivūs, o V. Č. su A. Č. atrodė blaivūs. Matė, kad V. Č. ir A. Č. sėdėjo prie baro ir gėrė, o J. Č. su N. M. buvo kitoje patalpoje. Vienoje baro pusėje sėdėjo V. Č. su A. Č., o kitoje pusėje vaikinas su barzda vardu E. su draugu M. J.. Jie tarpusavyje bebendravo. Kažkuriuo metu išėjo į lauką, gal po kokių gerų 10 minučių, grįžus į vidų pamatė, kad bare vyksta muštynės. Vaikinas vardu E., sėdėjo prie stalo visas kruvinas. V. Č. elgėsi agresyviai, tačiau kai jis užėjo į vidų, jis su niekuo nesimušė. Pamatęs, kad jis agresyvus, jis V. Č. paėmė ir patraukė nuo žmonių, kurie vis dar konfliktavo. Visi buvo girti, matė, kad J. Č. konfliktuoja su visais iš eilės, jis buvo labai agresyvus, puolė net ant brolių, elgėsi neadekvačiai. Muštynių kaip ir tokių nebuvo, tik pasistumdymai kažkokie, tas pats J. Č. šokinėjo ant visų. Matė, kad A. Č. bandė nuraminti savo brolius, juos išskirti. Vėliau kažkas papasakojo, kad bare kilo muštynės, kai J. Č. pirmas trenkė kažkokiam nevietiniam vaikinui, o tas E. lyg ir bandė skirti tas muštynes, todėl jis buvo sumuštas, tačiau pats to nematė (4 t., b. l. 25-27).

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. balandžio 13 d. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu bare buvo ir kaltinamieji. Apie 24 valandą įvyko konfliktas, prasidėjo susistumdymas, jam pačiam buvo suduota baro kėde į šoną. Šiuo metu visų įvykio aplinkybių nepamena, prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina.

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo pusbrolis K. S. dirba barmenu bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Zarasų m., (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 13 d., maždaug nuo 18.00 val., buvo tame bare. Apie 02.00 val., būdamas bare, pagrindinėje patalpoje nuo įėjimo į barą, matė kaip tuo metu bare būdami V. Č., J. Č. ir A. Č. pradėjo žodis po žodžio konfliktuoti ir stumdytis su kitu baro lankytoju, kuris yra iš Vilniaus, jo nepažįsta, tas vilnietis yra kito lankytojo iš Vilniaus E. V. pažįstamas. Tada matė, kaip E. V., įsiterpęs į konfliktą, bandė ginti savo pažįstamą nuo V. Č., J. Č. ir A. Č.. Taip pat matė, kaip V. Č. kelis kartus kumščiu trenkė E. V. į galvos sritį, E. V. šiek tiek atsitraukė, o tada E. V. pradėjo kumščiais trankyti ir J. Č., trankė į galvos sritį. E. V. dar labiau atsitraukus V. ir J. Č. pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Tada jis, K. S. ir M. J. pradėjo skirti V. ir J. Č. nuo E. V.. Juos išskyrus M. J. E. V. nuvedė į tualetą apsiprausti. Atvykus policijos pareigūnams ir medikams, E. V. buvo nuvestas į greitosios pagalbos automobilį ir išvežtas pagalbai suteikti. Matė, kad po muštynių E. V. buvo prakirstas antakis, bei sumušta nosis, kraujavo. Matė, kad konflikto pradžioje į konfliktą buvo įsivėlęs bei stumdėsi ir A. Č., tačiau, kad jis smūgiuotų E. V. nematė (4 t., b. l. 15-17).

Kaltinamasis N. M. parodė, kad 2018 m. balandžio 13 d, su draugais V. Č., J. Č. ir A. Č. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, žaidė kompiuterinius žaidimus. Vėliau jis išėjo į lauką parūkyti, o grįžęs iš lauko pamatė, kad viduje vyksta muštynės. Kas mušėsi jis nematė, buvo daug žmonių, visi rėkavo. Jis vėl išėjo į lauką ir po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis E. V. atpažino ir nurodė V. Č., J. Č. ir A. Č., kaip asmenis, kurie tą vakarą jį mušė (3 t., b. l. 160-180).

Specialisto 2018-05-29 išvadoje Nr. G 1715/2018(01) nurodyta, kad E. V. nustatyta muštinė kairio antakio žaizda, kuri atitinka nežymaus masto sveikatos sutrukdymą (4 t., b. l. 36).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra Zarasų m., (duomenys neskelbtini). Nurodytas pastatas yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Pastatas yra trijų aukštų, sankryžoje pastatas yra medinis, rodos spalvos, o pastatui tęsiantis į (duomenys neskelbtini) gatvę, pastatas yra mūrinis. Nurodytame pastate įsikūręs baras „(duomenys neskelbtini)“, įėjimas į barą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Apžiūros metu baro durys praviros. Užėjus į barą dešinėje pusėje yra stalo futbolo žaidimas, staliukas bei minkšti foteliai. Kairėje pusėje nuo įėjimo yra du stalai su kėdėmis. Baro viduryje yra pats baras (prekystalis), kuris tęsiasi į kairę pusę prie kairės patalpos sienos. Prie baro yra aukštos kėdės. Sienoje toliau nuo įėjimo į barą yra praėjimas į sekančia baro patalpą, kurioje yra staliukai, minkšti foteliai bei stalo teniso stalas. Apžiūros metu bare bendra tvarka nepažeista (3 t., b. l. 121-130).

Nors kaltinamieji V. Č. ir J. Č. kaltais prisipažino tik iš dalies ir parodė, kad nebuvo konflikto iniciatoriai, ne jie pradėjo muštines, tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad broliai Č., atėję į barą, buvo labai konfliktiškai nusiteikę, priekabiavo, bandė sukelti konfliktą, ypač aršus buvo J.. Dar prieš tai, būnant lauke jie bandė konfliktuoti. Jam paprašius, kad J. Č. nusiramintų ir elgtųsi adekvačiai, jis priėjo prie pat jo, su juo dar priėjo kiti du broliai, ir J. Č. pagrasino duoti į snukį. Tada jis atsistojo ir bandė nustumti J. Č. toliau nuo savęs, nes jis buvo per arti, dėl ko jis buvo prispaustas nugara prie baro stalo. Kai pastūmė J. Č., visi broliai šoko ir prasidėjo muštynės. Nenorėjo ir netrenkė niekam pirmas, tik atstūmė J. Č. nuo savęs. Nukentėjusysis E. V. parodė, kad išgirdo, kad kažkas kalba pakeltu balso tonu. Jam net nespėjus atsisukti pažiūrėti, pajuto smūgius kumščiais į galvą. Po to broliai Č. dar kelis kartus sudavė jam kumščiais į galvą, jis pargriuvo ant žemės, o jie dar trankė jį rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Jis matė, kad jį muša J. Č. ir V. Č.. Liudytojas M. J. parodė, kad į barą atėjus broliams Č. ir prasidėjo konfliktas. Visi broliai tą vakarą buvo labai agresyvūs ir neadekvatūs. Matė, kad J. Č. ir V. Č. stovėjo prie gulinčio ant žemės E. V. ir mušė jį rankomis į galvos sritį. Liudytojas K. S. parodė, kad V. Č. elgėsi agresyviai. Visi buvo girti, matė, kad J. Č. konfliktuoja su visais iš eilės, jis buvo labai agresyvus, puolė net ant brolių, elgėsi neadekvačiai. Liudytojas R. S. parodė, kad matė kaip tuo metu bare būdami V. Č., J. Č. ir A. Č. pradėjo žodis po žodžio konfliktuoti ir stumdytis su vaikinu iš Vilniaus, E. V. pažįstamu. Matė, kaip V. Č. kelis kartus kumščiu trenkė E. V. į galvos sritį, o tada E. V. pradėjo kumščiais trankyti ir J. Č., trankė į galvos sritį, po to V. ir J. Č. pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Nukentėjusieji ir liudytojai tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, jų nekeitė, patvirtino juos teisiamajame posėdyje. Šie parodymai yra nuoseklūs ir sudaro logišką įvykių seką, netikėti nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusieji ir liudytojas M. J. nepažinojo kaltinamųjų, neturėjo jokio pagrindo juos apkalbėti. Kaltinamieji taip pat nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių juos galėjo apkalbėti liudytojai K. S. ir R. S.. Todėl teismas remiasi šiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais.

Tokiu būdu, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamieji V. Č. ir J. Č., veikdami kartu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y., veikdami kartu, sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas V. B., paskui V. Č. priėjo iš nugaros pusės prie bare sėdinčio E. V. ir be priežasties, bendrais veiksmais su J. Č., sudavė kumščiais E. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, po ko E. V. pargriuvus ant žemės, V. Č. spyrė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kojomis, bei sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais, sukėlė nukentėjusiems V. B. ir E. V. fizinį skausmą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jų veika šiame epizode pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Bausmių skyrimo motyvai

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę V. Č., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai. Kaltės formą – nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamų veikų stadiją – nusikalstamos veikos baigtos, kaltinamojo asmenybę. V. Č. anksčiau (iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo) teistas nebuvo (1 t., b. l. 156-158), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 135-138, 144-155), nedirba (1 t., b. l. 141), į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 161), Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad V. Č. administracinėmis nuobaudomis seniūnijoje nebaustas, skundų dėl jo elgesio ar netinkamo gyvenimo būdo seniūnijoje negauta (1 t., b. l. 164).

Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus V. Č. laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis), kurios dydis pasirinktinas artimas bausmės minimumui.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis V. Č. padarė tris nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, šiuo metu naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėta. Be to, jis yra jauno, darbingo amžiaus (22 metų), nedirba, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko manytina, kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. Č. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, skirdamas bausmę N. M., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Kaltės formą – nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamų veikų stadiją – nusikalstamos veikos baigtos, kaltinamojo asmenybę. N. M. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas (2 t., 145-147), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 142-144), dirba užsienyje (6 t., b. l. 128-129), Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad N. M. administracinėmis nuobaudomis seniūnijoje nebaustas, skundų dėl jo elgesio ar netinkamo gyvenimo būdo seniūnijoje negauta (2 t., b. l. 150).

Kaltinamojo N. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam N. M. baudos bausmę (BK 47 straipsnis), mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmę J. Č., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti keturi tyčiniai nesunkūs nusikaltimai ir du baudžiamieji nusižengimai. Kaltės formą – nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstamų veikų stadiją – nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamojo asmenybę – J. Č. anksčiau teistas (2 t., b. l. 20-27), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 4-7, 15-19), dirba (5 t., b. l. 67-71), į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 29), Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad J. Č. administracinėmis nuobaudomis seniūnijoje nebaustas, skundų dėl jo elgesio ar netinkamo gyvenimo būdo seniūnijoje negauta (2 t., b. l. 32).

Kaltinamojo J. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad baudžiamuosius nusižengimus padarė dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir kad kai kurias nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus J. Č. laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis), kurios dydis pasirinktinas artimas bausmės minimumui.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis J. Č. padarė keturis nesunkius nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus, anksčiau vieną kartą teistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda, yra jauno, darbingo amžiaus, dirba, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko manytina kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam J. Č. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalyje.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis S. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 380 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 104). Nukentėjusysis L. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 400 Eur turtinei žalai ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 119). Nukentėjusysis E. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 6 030 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 157).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis), o išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusysis S. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 380 Eur turtinei žalai atlyginti – 360 Eur dėl automobilio sugadinimo ir 20 Eur dėl sulaužytų akinių. Apžiūros protokole yra užfiksuoti S. M. turtui padaryti pažeidimai (ant automobilio variklio gaubto krašto matyti įlenkimas, įlūžę radiatoriaus grotelės) (1 t., b. l. 60-70).

S. M. dėl nusikalstamų veiksmų jam padarytą turtinę žalą grindė serviso „Autoremota“ 2018-02-20 preliminaria automobilio „VW Transporter“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmata Nr. 93, pagal kurią automobilio remontui naudojamų dalių, medžiagų bei darbų kaina yra 360 Eur (1 t., b. l. 110), t. y. faktiškai prašė teismo priteisti būsimą žalą – būsimas tikėtinas automobilio remonto išlaidas. Nors nusikalstama veika, kurios metu buvo apgadintas automobilis, padaryta pakankamai seniai – daugiau bei prieš pusantrų metų, duomenys apie tai, kiek faktiškai kainavo automobilio remontas, teismui taip ir nebuvo pateikti. Teismo vertinimu žalos padarymo faktas (remonto išlaidos automobiliui) šiuo atveju nėra nei akivaizdus, nei lengvai įrodomas.

S. M. ieškiniu taip pat prašė priteisti 20 Eur dėl sulaužytų akinių, tačiau nepateikė jokios informacijos kokie tai buvo akiniai, kokia jų vertė, kokio pobūdžio sugadinimas buvo padarytas akiniams, kiek kainavo jų sutaisymas ir kt.). Be to, V. Č. ir J. Č. šioje byloje teisiami už viešosios tvarkos pažeidimą ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą, o būtent S. M. automobilio priekinių grotelių sulaužymą ir automobilio dangčio sulankstymą, tačiau duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad įvykio metu buvo sugadinti S. M. priklausantys akiniai, byloje nėra (S. M. akinių sugadinimas V. Č. ir J. Č. nebuvo inkriminuotas, jie už tai nebuvo teisiami).

Kadangi civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos (neišsiaiškinus realių išlaidų automobilio remontui, taip pat nepatikrinus remonto sąmatoje nurodytų išlaidų pagrįstumo, bei aplinkybių dėl akinių sugadinimo), todėl nukentėjusiojo S. M. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo negalima išspręsti neatidėjus bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla teismui perduota beveik metai laiko ir byloje jau buvo 7 teismo posėdžiai, teismas laiko, jog atidėti bylos nagrinėjimą būtų netikslinga, todėl nukentėjusiajam S. M. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis L. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 400 Eur turtinei žalai ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apžiūros protokole užfiksuota L. Ž. turtui padaryti pažeidimai (ant kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio nėra apdailos, ant bagažinės dangčio kairės pusės apatinės dalies matosi nežymus įlenkimas) (2 t., b. l. 86-92).

L. Ž. dėl nusikalstamų veiksmų jam padarytą turtinę žalą grindė pardavėjo individualios įmonės „Indala“ pasiūlymu pirkėjui L. Ž. dėl prekių (parkingo daviklio ir veidrodėlio) pardavimo už 202,00 Eur (2 t., b. l. 102), taip pat A. B. automobilių remonto įmonės 2018-03-12 remonto darbų, detalių ir medžiagų sąmata, pagal kurią automobilio „BMW“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), bendra remonto ir detalių suma yra 180 Eur (2 t., b. l. 103), taip pat autoelektriko A. Č. 2018-03-09 darbų sąmata, iš kurios turinio matyti, kad atlikus automobilio „BMW“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), diagnostiką nustatyta automobilio parkavimo sistemos gedimas – parkavimo daviklio suskaldymas, kurio pakeitimo kaina 15 Eur. Veidrodėlio pakeitimo ir elektrinės dalies sujungimo kaina 15 Eur, kitų darbų kaina 10 Eur (2 t., b. l. 101, 104). L. Ž. faktiškai prašė teismo priteisti būsimą žalą – būsimas tikėtinas automobilio remonto išlaidas. Nors nusikalstama veika, kurios metu buvo apgadintas automobilis, padaryta pakankamai seniai – daugiau nei prieš pusantrų metų , duomenys apie tai, kiek faktiškai kainavo automobilio remontas, teismui taip ir nebuvo pateikti. Teismo vertinimu žalos padarymo faktas (remonto išlaidos automobiliui) šiuo atveju nėra nei akivaizdus, nei lengvai įrodomas. Be to, neaišku ar pateiktose automobilio remonto sąmatose nurodytos išlaidos automobilio remontui yra susijusios būtent su žala automobiliui, kuri buvo padaryta dėl nusikalstamos veikos. Aukščiau minėtose sąmatose yra nurodyti kai kurie automobilio remonto darbai, kurių sugadinimai nefiksuoti automobilio apžiūroje, t. y. A. B. automobilių remonto įmonės 2018-03-12 remonto darbų, detalių ir medžiagų sąmatoje, nurodoma 35,00 Eur suma už slenkstį bei 60 Eur už slenksčio paruošimą ir dažymą, nors tokie automobilio sugadinimai nėra inkriminuoti.

Kadangi civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos (neišsiaiškinus realių išlaidų automobilio remontui, taip pat nepatikrinus remonto sąmatoje nurodytų išlaidų pagrįstumo, taip pat duomenų apie neturtinę žalą), todėl nukentėjusiojo L. Ž. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negalima išspręsti neatidėjus bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla teismui perduota beveik metai laiko ir byloje jau buvo 7 teismo posėdžiai, teismas laiko, jog atidėti bylos nagrinėjimą būtų netikslinga, todėl nukentėjusiajam L. Ž. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

L. Ž. ieškiniu taip pat prašė priteisti 200 Eur neturtinę žalą, tačiau kuo ši žala pasireiškė, ieškinyje nedetalizavo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju nukentėjęs L. Ž. nepatyrė fizinės prievartos, kitų reikšmingų pasekmių, tačiau akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų L. Ž. patyrė išgąstį, išgyvenimus, nepatogumus. L. Ž. dalyvavimas įvykyje, kuomet agresyviai nusiteikę kaltinamieji daužo jo automobilį, neabejotinai sukelia nukentėjusiajam neigiamas emocijas, išgąstį. Be to, L. Ž. buvo gaištamas laikas rūpinantis automobilio remontu.

Nustatydamas nukentėjusiajam L. Ž. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, t. y. į tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, o kita nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, patirti išgyvenimai jo atžvilgiu daromo nusikaltimo metu sukėlė nukentėjusiajam išgąstį, nepatogumus.

Įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kilusias pasekmes nukentėjusiojo turtui, kaltinamųjų finansinę padėtį, nukentėjusiojo elgesį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas patenkinti nukentėjusiojo L. Ž. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tokia priteistina suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiajam atsirado dėl abiejų kaltinamųjų (J. Č. ir N. M.) bendrų neteisėtų veiksmų, todėl neturtinė žala priteistina iš jų solidariai.

Nukentėjusysis E. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 6 030 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, tačiau ieškinyje atskirai nedetalizavo turinės ir neturtinės žalos, bei nenurodė kuo turtinė ir neturtinė žala pasireiškė, prie ieškinio nepateikė jokių žalą pagrindžiančių įrodymų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad neturtinė žala sudaro 5 000 Eur, o likusi žala yra turtinė.

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis E. V. patyrė neturtinės žalos: kaltinamieji V. Č. ir J. Č. sumušė E. V., nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas – nedidelė (0,5 x 1 cm) muštinė kairio antakio žaizda. E. V. dėl antakio sumušimo padarytas nežymaus masto sveikatos sutrikdymas (4 t., b. l. 36). Nukentėjusiajam E. V. ligoninėje buvo atliktas pirminis žaizdos sutvarkymas. Dėl kaltinamųjų veiksmų E. V. patyrė fizinį skausmą ir kreipėsi į gydytojus, tačiau nukentėjusysis nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusysis E. V. ieškinyje apskritai nemotyvavo, kuo pasireiškė neturtinė žala. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis patikslino, kad jis prašo priteisti 5 000 Eur neturinę žalą ir 1 030 Eur turtinę žalą, ši žala atsirado dėl to, kad jis turėjo vykti darbo reikalais į Rusiją pas klientą, tačiau dėl sumušimo nenuvyko. Be sumušimo, juto skausmą ir visą mėnesį negalėjo dirbti.

Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas smurto prieš nukentėjusįjį aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, tam tikrus nepatogumus, išgąstį, baimę, tačiau objektyvių duomenų apie kokius nors rimtesnius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai dėl patirtų sužalojimų byloje nėra gauta, jų nepateikė ir pats nukentėjusysis. Kaip nustatyta, sudėtingų gydymo metodų, chirurginių intervencijų nukentėjusiajam gydymo procese neprireikė, medikamentinis gydymas iš esmės taikomas taip pat nebuvo, duomenų apie tai, kad jis po jo sumušimo buvo nedarbingas, nukentėjusysis nepateikė. Nepaisant nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo, byloje nėra duomenų, kad dėl nusikaltimo padarymo nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai iš esmės paveikė jo darbo ar socialinius santykius, paliko negrįžtamų pasekmių jo fizinei ar psichinei sveikatai, nusikalstamos veikos padariniai buvo ilgalaikiai.

Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose (kuomet asmenys nuteisiami pagal BK 284 straipsnį) svyruoja nuo 145 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144/2010) iki daugiau nei 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-467-976/2015). Vis dėlto praktikoje dažniausiai pasitaiko atvejai, kuomet padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiam asmeniui taip pat sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma sveikata. Nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą, neturtinė žala svyruoja nuo 290 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2011) iki 579 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2013). Esant padarytam nežymiam sveikatos sutrikdymui, neturtinės žalos dydis dažniausiai neviršija 1 000 Eur, vidutiniškai priteisiama 420 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2008, Nr. 2K-382/2009, Nr. 2K-144/2010, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-35/2014).

Įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kilusias pasekmes nukentėjusiojo E. V. sveikatai (nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių padarinių), kaltinamųjų finansinę padėtį (V. Č. nedirba, J. Č. dirba), nukentėjusiojo elgesį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo E. V. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, tokia priteistina suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiajam atsirado dėl abiejų kaltinamųjų (J. Č. ir V. Č.) bendrų neteisėtų veiksmų, todėl neturtinė žala priteistina iš jų solidariai.

E. V. ieškiniu taip pat prašė priteisti turtinę žalą, tačiau ieškinyje nedetalizavo turinės žalos dydžio, nenurodė kuo turtinė žala pasireiškė, prie ieškinio nepateikė jokių žalą pagrindžiančių įrodymų. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis patikslino ir prašė priteisti 1 030 Eur turtinę žalą, nurodė, kad ši žala atsirado dėl to, kad jis turėjo vykti darbo reikalais į Rusiją pas klientą, bet dėl sumušimo nenuvyko, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie tai teismui nepateikė. Teismo vertinimu žalos padarymo faktas šiuo atveju nėra akivaizdus, byloje nėra jokių turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų.

Kadangi E. V. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, todėl nukentėjusiojo E. V. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo negalima išspręsti neatidėjus bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla teismui perduota beveik metai laiko ir byloje jau buvo 7 teismo posėdžiai, teismas laiko, jog atidėti bylos nagrinėjimą būtų netikslinga, todėl nukentėjusiajam E. V. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl kardomųjų priemonių

V. Č., N. M. ir J. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b. l. 194-196, 2 t., b. l. 76-78, 179-181, 3 t., b. l. 83-85, 107-109), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, kaltinamajam J. Č. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (2 t., b. l. 76-78) – panaikintina, ir J. Č. grąžintina jo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma prie bylos (vokas Nr. 2, prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio).

V. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-04-14, 14.00 val. iki 2018-04-16, 12.36 val. (4 t., b. l. 112-113, 117-118), J. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-04-14, 14.45 val. iki 2018-04-16, 12.37 val. (5 t., 8-9, 12-13). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis su dėklu, paimti 2018-02-09 įvykio vietos apžiūros protokolu ir kurie yra perduoti saugoti į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (2018-10-16 kvitas B serija BBB Nr. 0062256, paketas Nr. 203240) (1 t., b. l. 71-73, 74), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam S. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kurį savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė S. M. ir kuris yra saugomas prie ikiteisminio tyrimo bylos (vokas Nr. 1, prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas, kurios, remiantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos iš teismo lėšų.

Į 2019-04-30 vykusį teismo posėdį, tikslu apklausti asmenis dėl 2018-04-14 epizodo, buvo kviečiami nukentėjusieji V. B., E. V., ir liudytojas M. J., kurie į teismo posėdį atvyko savo transportu ir pateikė prašymus dėl kelionės išlaidų apmokėjimo. Teismas savo lėšomis atlygino nukentėjusiųjų V. B. ir E. V., bei liudytojo M. J. kelionės išlaidas – viso 67,66 Eur (6 t., b. l. 123-124, 138-139, 140-141). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, todėl aukščiau nurodytos proceso išlaidos išieškotinos lygiomis dalimis iš nuteistųjų V. Č. ir J. Č., kurie pripažįstami kaltais dėl veiklos pagal BK 284 straipsnį (2018-04-14 epizodas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2018-02-09 epizodas) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2018-03-29 epizodas) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2018-04-14 epizodas) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir V. Č. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, V. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką V. Č. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-04-14, 14.00 val. iki 2018-04-16, 12.36 val. (dvi dienas).

Kardomąją priemonę V. Č. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

N. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2018-03-03 epizodas) ir nuteisti 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (2018-03-03 epizodas) ir nuteisti 30 MGL dydžio (1 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant ir N. M. paskirti subendrintą bausmę – 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą, kurią jis turi sumokėti per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801. Pinigų mokėjimo kvitas (-ai), patvirtinantis (-tys) baudos sumokėjimą, turi būti pateiktas (-ti) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų raštinei, adresu Sėlių a. 24, Zarasų m. Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką, bauda bus išieškota priverstinai per antstolį.

Kardomąją priemonę N. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2018-02-09 epizodas) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (2018-02-09 epizodas) ir nuteisti areštu 30 (trisdešimt) parų.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2018-03-03 epizodas) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (2018-03-03 epizodas) ir nuteisti – areštu 30 (trisdešimt) parų.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2018-03-29 epizodas) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2018-04-14 epizodas) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už 2018-02-09 epizodus paskirtąsias bausmes pagal BK 284 straipsnį ir 187 straipsnio 3 dalį subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už 2018-03-03 epizodus paskirtąsias bausmes pagal BK 284 straipsnį ir 187 straipsnio 3 dalį subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintas bausmes ir už 2018-03-29 ir 2018-04-14 epizodus paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir J. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, J. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką J. Č. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-04-14, 14.45 val. iki 2018-04-16, 12.37 val. (dvi dienas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones J. Č. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti ir grąžinti J. Č. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos (vokas Nr. 2, prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio).

Pripažinti nukentėjusiajam S. M. teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo L. Ž. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų N. M. ir J. Č. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam L. Ž..

Pripažinti nukentėjusiajam L. Ž. teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo E. V. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. Č. ir J. Č. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. V..

Pripažinti nukentėjusiajam E. V. teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Peilį su dėklu, paimtus 2018-02-09 įvykio vietos apžiūros protokolu ir kurie yra perduoti saugoti į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (2018-10-16 kvitas B serija BBB Nr. 0062256, paketas Nr. 203240), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam S. M..

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kurį savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė S. M. ir kuris yra saugomas prie ikiteisminio tyrimo bylos (vokas Nr. 1, prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio), palikti saugoti byloje.

Išieškoti iš V. Č. 33,83 Eur (trisdešimt tris eurus 83 ct) proceso išlaidų valstybei.

Išieškoti iš J. Č. 33,83 Eur (trisdešimt tris eurus 83 ct) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas