Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Statija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Statija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2500-435/2016 pagal ieškovių R. P. ir V. M. Ū. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Statija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ bei tretiesiems asmenims O. S., S. S., G. P., S. D. Ū. ir uždarajai akcinei bendrovei „Arikon“ dėl darbų trūkumų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Statija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą tenkinti – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2500-435/2016 ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos kitos sudėties teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis naikintina, kadangi ją priėmė šališkas ir neteisėtos sudėties teismas. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Statija“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2500-435/2016 ir grąžino prašymą jį padavusiam asmeniui. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos UAB „Statija“ atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartyje teismas pasisakė ir dėl proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. išnagrinėjo klausimą iš esmės, todėl nagrinėjant bylą iš naujo teismas turėjo išankstinę nuomonę, todėl buvo pažeistas šališkumo principas. Grąžinus klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėja, priėmusi 2018 m. vasario 5 d. nutartį, turėjo nusišalinti. Be to, pirmosios instancijos šališkumą patvirtiną ir ta aplinkybė, kad skundžiamos nutarties konstatuojamoje dalyje pirmosios dvi pastraipos pažodžiui nukopijuotos iš panaikintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties.Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu patenkino ieškinį, tai reiškia, kad ginčijami reikalavimai yra ne nauji, jau buvo bylos nagrinėjimo metu. Prašymo atnaujinti procesą pagrindas yra ne naujų reikalavimų pateikimas, o tų reikalavimų patikrinimas, paaiškėjus aplinkybei, kad juos įgyvendinus bus pažeistos Statybos techninio reglamento normos, t. y. būtent tos aplinkybės dėl kurių ir kilo ginčas. Ieškinio reikalavimas buvo įrengti 4 (keturis) d 100 lietvamzdžius. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu įpareigojo įrengti d 100 diametro lietvamzdžius, įrengiant po vieną lietvamzdį kiekviename namo kampe. T. y. nauja aplinkybė, kuri nebuvo žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Esminė bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, yra ta, kad įrengus lietvamzdžius pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą bus pažeisti Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimai. Ši aplinkybė paaiškėjo tik gavus UAB „Naujapilės valda“ 2017 m. lapkričio 24 d. Specialisto konsultacinę išvadą. Ši aplinkybė yra neatsiejamai susijusi su prašyme nurodytu kitu proceso atnaujinimo pagrindu, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, sprendimas įrengti penkis d 100 diametro lietvamzdžius nebuvo patikrintas. Būtent tai, kad toks sprendimas netenkintų Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų. Prie atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą pateiktame plane neteisingai atlikti paskaičiavimai - pagal juos stogo plotas yra suminis, kuris išdalinamas lietvamzdžių skaičiui, o turi būti skaičiuojamas kiekvieno šlaito plotas, įvertinant jam priskirto lietvamzdžio skersmenį, ką patvirtina pateiktas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išaiškinimas ir lietvamzdžių apkrovos paskaičiavimas pagal ieškovių pateiktą planą.Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Teismo sprendimas, prieštaraujantis nors ir ne įstatymo, tačiau poįstatyminio techninio teisės akto (Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“) reikalavimams, negali būti vertinamas kaip teisėtas. Tokiu atveju neteisėtas teismo procesinis dokumentas pažeidžia ne tik šalies teises ar teisėtus reikalavimus, bet ir pažeidžia viešąjį interesą, kadangi suponuoja išvadą, kad teismas gali nesivadovauti teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Ieškovė V. M. Ū., atstovaujama advokato Edgaro Jautakio, ir ieškovė R. P. atsiliepimu į atsakovės UAB „Statija“ atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti 200 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi nebuvo ginčas išspręstas iš esmės, todėl teisėjai nebuvo pagrindo nusišalinti. Be to, apeliantas teisėjai nušalinimo nereiškė, nors tokią procesinę teisę turėjo. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad 2016 m. kovo 1 d. stogo plane neteisingai atlikti paskaičiavimai, pagal juos stogo plotas yra suminis, kuris išdalinamas lietvamzdžių skaičiui, o turi būti skaičiuojamas kiekvieno šlaito plotas, įvertinant jam priskirto lietvamzdžio skersmenį. Tokie apelianto argumentai yra aiškiai nepagrįsti, nes pagal STR 2.05.02:2008 Statinių konstrukcijos. Stogai punktą 62.3. lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavimais. Vienam m² stogo tenkantis lietvamzdžių ar latakų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 1,5 cm. Punkte 5.15. numatyta Stogas-viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. K. nurodė, kad sistemiškai vertinant reglamento nuostatas, darytina išvada, kad statinio projektuotojas turėtų apskaičiuoti šlaitinio stogo lietvamzdžių ir latakų skerspjūvio plotus priklausomai nuo šlaitinio stogo ploto, o ne nuo kiekvieno šlaito ploto atskirai. Apeliantas teismui yra pateikęs 2018 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos paaiškinimą, kuris yra analogiškas anksčiau minėtam specialistės atsakymui. Byloje esantis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriumi 2016 m. kovo 1 d. suderintas ir patikrintas stogo planas, kuriame suprojektuoti 5 d100 lietvamzdžiai visuose namo kampuose, atitinka STR reikalavimus. Brėžinyje yra pateikti pagal STR atlikti paskaičiavimai lietvamzdžiams ir lietloviams (plano dešinėje pusėje). Skaičiuojant įvertintas visas šlaitinio stogo plotas ir pagal jį paskaičiuotas lietvamzdžių skaičius, jų ir latakų skerspjūvis. Kauno apygardos teismas sprendime nurodydamas pakeisti daugiabučiame gyvenamajame name lA2p, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, įrengtus d85 lietvamzdžius ir d 125 lietlovius į skardinius ne mažesnio kaip d100 lietvamzdžius ir ne mažesnio kaip d 150 lietlovius, įrengiant po vieną lietvamzdį kiekviename namo kampe, įrengti stogelius virš esamų dūmtraukių, visuose stogo šlaituose įrengti sniego gaudytuvus, pakeisti netinkamo pločio lietskardes, kuriomis yra sandariai uždengtos stogo šlaitų apačiose (atbrailose) suformuotos ventiliacinės kiaurymės, nepadarė teisės normos taikymo klaidos.Apelianto nuorodos į ekspertizės aktą, kuris tariamai patvirtina naujas esmines bylos aplinkybes, yra visiškai nepagrįstos, nes byloje nėra ginčo, kad neatitinka STR reikalavimų stogo planas, kuriame numatyta įrengti 4 vnt. d 85 diametro lietvamzdžius ir d 125 diametro lietlovius, kaip ir nėra ginčo, kad neatitinka STR reikalavimų stogo planas, kuriame numatyta įrengti 4 vnt. d 100 diametro lietvamzdžius ir d 150 diametro lietlovius. Šios aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą abiejose instancijose.2017 m. lapkričio 24 d. specialisto konsultacinę išvadą komerciniais pagrindais UAB „Statija“ užsakymu surašė V. G., kuris šioje byloje buvo paskirtas teismo ekspertu, o ekspertizės metu nenustatė jokių aplinkybių, kurios šiuo metu įvardijamos kaip naujai paaiškėjusios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2, 9 punktuose įtvirtintais pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų – naujai paaiškėjusios aplinkybės ir aiškios teisės normos taikymo klaidos

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas.Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu įpareigojo atsakovę UAB „Statija“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti daugiabučiame gyvenamajame name lA2p, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, įrengtus skardinius d85 diametro lietvamzdžius ir d125 diametro lietlovius į skardinius, ne mažesnio kaip d100 diametro lietvamzdžius ir ne mažesnio kaip d150 diametro lietlovius, įrengiant po vieną lietvamzdį kiekviename namo kampe, įrengti stogelius virš esamų dūmtraukių, visuose stogo šlaituose įrengti sniego gaudytuvus, pakeisti netinkamo pločio lietskardes, kuriomis yra sandariai uždengtos stogo šlaitų apačiose (atbrailose) suformuotos ventiliacinės kiaurymės.Apeliantė nurodo, kad esminė bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir kuri negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, yra ta, kad įrengus lietvamzdžius pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą bus pažeisti Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimai. Ši aplinkybė paaiškėjo tik gavus UAB „Naujapilės valda“ 2017 m. lapkričio 24 d. Specialisto konsultacinę išvadą.Šiuo atveju pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodyta aplinkybė nėra laikytina nauja. Ieškovių reikalavimas buvo dėl ne mažesnio kaip d100 diametro lietvamzdžių ir ne mažesnio kaip d150 diametro lietlovių įrengimo. Stogo plano duomenys šalims buvo žinomi visos bylos nagrinėjimo metu. Byloje nebuvo ginčo, kad stogo planas, kuriame numatyta įrengti 4 vnt. d 85 diametro lietvamzdžius ir d 125 diametro lietlovius, neatitinka Statybos techninio reglamento reikalavimų, taip pat nebuvo ginčo, kad neatitinka Statybos techninio reglamento reikalavimų stogo planas, kuriame numatyta įrengti 4 vnt. d 100 diametro lietvamzdžius ir d 150 diametro lietlovius. Pareiškėja specializuojasi statybos darbų srityje, statybos darbų atlikimas yra jos verslas, todėl, turėdama stogo planą, pareiškėja bylos nagrinėjimo metu galėjo įvertinti lietvamzdžių ir lietlovių atitikimą teisės normų reikalavimams. Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ginčijama. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (pastaroji sąlyga nesaisto tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro).Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime padarytos, apeliantės teigimu, aiškios teisės normos taikymo klaidos. Tačiau visų pirma, kaip minėta, proceso atnaujinimas minėtu pagrindu galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Taigi, tokios aplinkybės konstatuoti nėra pagrindo. Antra, kita iš būtinų sąlygų procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu yra ta, jei sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tokios aplinkybės konstatuoti taip pat nėra pagrindo.

Dėl neteisėtos sudėties teismo

Apeliantės teigimu, prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo neteisėtos sudėties, t. y. šališkas teismas, kadangi ta pati teisėja, kuri nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, vėliau, t. y. apeliacinės instancijos teismui perdavus klausimą spręsti iš naujo, klausimą dėl proceso atnaujinimo sprendė iš esmės, todėl, nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėjo išankstinę nuomonę.Vien ta aplinkybė, jog tos pačios sudėties teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, buvo atsisakęs priimti pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nėra pakankama išvadai, jog teismas jau turėjo išankstinę nuomonę, todėl buvo šališkas.Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš kelių stadijų, t. y. prašymo dėl proceso priėmimo ir prašymo dėl proceso nagrinėjimo teismo posėdyje (CPK 370 straipsnis). Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Statija“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2500-435/2016. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį, konstatavęs kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, t. y. prašymo priėmimo stadijoje nepagrįstai svarstė proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėtina, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą ir prašymą atnaujinti procesą nagrinėja tos pačios sudėties teismas, todėl pirmosios instancijos teismo procedūrinis pažeidimas nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas.Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad aplinkybė, jog prašymas atnaujinti procesą priimtas ir nagrinėjamas tos pačios sudėties teismo, UAB „Statija“ buvo žinoma, pranešimas apie teismo posėdį buvo paskelbtas viešai, pranešime nurodant ir teismo sudėtį (t. 4, b.l. 35). UAB „Statija“ nepasinaudojo teise pareikšti nušalinimą teismui, o argumentus dėl teismo šališkumo išreiškė tik teismui netenkinus UAB „Statija“ prašymo dėl proceso atnaujinimo.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartais klausimais, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.