Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-246-541/2025, pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovams Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nepilnamečiams G. A., N. A., atstovaujamiems globėjų (rūpintojų) dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tretieji asmenys byloje Ukmergės globos centras, R. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

12. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

13. CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pažymėtina, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

14. Nagrinėjamu atveju ieškinys byloje buvo pareikštas motyvuojant iš esmės pablogėjusia ieškovės turtine padėtimi; šį teiginį ieškovė grindė dėl infliacijos padidėjusiomis išlaidomis bei teiginiais, kad dėl jos sveikatos būklės nėra realios galimybės, kad ateityje gaunamos pajamos padidės.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-161-1104/2023, buvo neterminuotai apribota V. K. motinos vadžia nepilnamečiams vaikams G. A. ir N. A., ir priteistas iš V. K. išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo motyvų matyti, kad teismas spręsdamas klausimą dėl iš V. K. priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, įvertino jos sveikatos būklę (35 proc. darbingumas) ir jos turtinę padėtį. Byloje pateikti Užimtumo tarnybos duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., registracija nutraukta asmens pageidavimu. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad jos pajamos per mėnesį sudaro apie 326 Eur (netekto darbingumo negalios pensija), atskaičius išlaikymo išieškojimą, ieškovei pervedama apie 264 Eur (el. b. 1 t. 26 b. l., 29-31 b.l.).

16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes pažymi, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas vieno iš tėvų gaunamomis mažomis pajamomis. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės susirasti darbą, ar kitu būdu gauti didesnes ar papildomas pajamas, byloje nėra. Priešingai, Užimtumo tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2024 m. gegužės 31 d. jokių aktyvių veiksmų (pastangų), siekiant susirasti jos sveikatos stoviui priimtiną darbą, neatliko, registracija Užimtumo tarnyboje nutraukta pačios ieškovės pageidavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės gaunamų pajamų dydis yra sąlygotas jos pačios pasirinkimo, o ne objektyvių, ne nuo ieškovės valios priklausančių aplinkybių. Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl turtinės padėties, kiek ji priklauso nuo pačios apeliantės valios ir pastangų gauti didesnes pajamas, nelaikytini sudarančiais pagrindą mažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį. Paminėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

17. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po 2023 m. gegužės 23 d. teismo sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo/pasikeitė. Bylos duomenimis, ieškovei nuo 1999 m. gruodžio 16 d. nustatytas 35 procentų darbingumas, nuo 2023 m. gegužės 8 d. jos gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo negalios pensiją, kurios dydis yra 326,40 Eur, iki tol ieškovei buvo mokama šalpos neįgalumo pensija 303 Eur. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovės tiek sveikatos būklė, tiek gaunamos pajamos iš esmės pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės teiginys, kad esminį jos turtinės padėties pasikeitimą įtakojo infliacija, nelaikytinas priežastimi, kurios pagrindu būtų galima vertinti ieškovės turtinės padėties esminį pablogėjimą. Paminėtina ir tai, kad šiuo atveju ieškovė teikia ir taip beveik keturis kartus mažesnį nei 1/2 dalis 1 MMA (šiuo metu – 777 Eur atskaičius mokesčius / 2 = 388,50 Eur) dydžio išlaikymą kiekvienam iš vaikų (100 Eur / mėn.), todėl dar didesnis išlaikymo sumažinimas pažeistų nepilnamečių šalių vaikų interesus gauti net minimalius jų poreikius galintį patenkinti išlaikymą. Teismas pažymi, kad 1 MMA pripažįstama orientaciniu kriterijumi, ir tokia suma skirta tik pačių minimaliausių vaiko poreikių patenkinimui (maistas, apranga, higiena ir pan.). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

18. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagal byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė įrodė objektyvias pasikeitusias aplinkybes, sudarančia pagrindą mažinti jos pareigos išlaikyti vaikus apimtį (nuo 100 Eur iki 30 Eur kiekvienam vaikui). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 30 Eur/mėn. išlaikymo sumą neužtikrintų net pačių minimaliausių vaikų poreikių, o apeliantės finansinės galimybės priklauso nuo jos pačios pastangų ir sprendimų, todėl vien dėl šios priežasties (nedirbant bei neieškant darbo – jokių duomenų apie darbo paieškas ar darbovietę apeliantė nepateikė) nepilnamečių vaikų globėjams (rūpintojams) negali būti vieniems perkeliama vaikų išlaikymo našta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės blogos turtinės padėties nepaneigia jos galimybės teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, aktualiomis įstatymų normomis bei kasacinio teismo praktika, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovai bei tretieji asmenys duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.