Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotajai atstovei Ilonai Ramaškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovams Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nepilnamečiams G. A., N. A., atstovaujamiems globėjų (rūpintojų) dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tretieji asmenys byloje Ukmergės globos centras, R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

12. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

13. Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.).

15. Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

16. Teismų praktikoje pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-323-565/2023).

17. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-161-1104/2023 sprendimu priteistą iš jos išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. A. ir N. A. dydį ir sumažinti jį nuo 100 Eur kiekvienam vaikui iki 30 eurų iekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-161-1104/2023, be kita ko, buvo neterminuotai apribota V. K. motinos vadžia nepilnamečiams vaikams G. A. ir N. A., ir priteistas iš V. K. išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl iš V. K. priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, įvertino jos sveikatos būklę (35 proc. darbingumas) ir jos turtinę padėtį (sprendimo 26 punktas). Taigi, šiuo konkrečiu atveju negalima konstatuoti esminio išlaikymą teikiančio motinos (ieškovės) turtinės padėties pablogėjimo dėl netekto darbingumo, nes ši aplinkybė jau buvo įvertinta įsitesėjusiu 2023 m. gegužės 23 d. teismo sprendimu, sprendžiant ieškovės mokėtino nepilnamečiams vaikams išlaikymo ir jo dydžio klausimą. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl jos patiriamų išlaidų socialinio būsto nuomai ir komunalinės paslaugoms, mokesčiai už internetą ir telefoną, nėra tos aplinkybės ir išlaidos, kurios leistų vertinti ieškovės turtinės padėties esminį pablogėjimą. Remiantis VTAT į bylą pateiktais duomenimis - Užimtumo tarnybos 2024 m. rugpjūčio 19 d. bazės išrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė buvo registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Lentelėje, nurodytoje prie registracijos nutraukimo priežasties, pažymėta, kad registracija nutraukta asmens pageidavimu. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės negali susirasti jokio darbo, tačiau, pagal savo sveikatos stovį galėtų dirbti smulkius darbus maitinimo sferoje. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi pastangas susirasti jos sveikatos stoviui priimtiną darbą, tačiau paieškos buvo nesėkmingos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. A. šiuo metu yra 16 metų, o N. A. – 14 metų, todėl prašomas išlaikymo dydžio sumažinimas iki 30 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, neužtikrintų net būtiniausių vaikams vystytis sąlygų ir vaikų poreikių tenkinimo bei pažeistų prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus.

19. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, teismas daro išvadą, kad ieškovės patikslintas ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

21. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

22. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

23. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-01381 byloje 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Iš 2025 m. vasario 5 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-01535 nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 529,17 Eur.

24. Teismas byloje patyrė 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

25. Kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra skirstomos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.