Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-61-844/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-03-28
Bylos Nr.: 1A-61-844/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00197-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
Kaltinamasis: P. V.
Nukentėjusysis: K. Š.
Advokatai: Kęstutis Jonaitis

Kategorijos

1.2.26.1.1Riaušės (BK 283 str. 1 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-844/2023Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00197-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.2; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Viktorijai Juciūtei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,išteisintajam P. V., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,nukentėjusiojo K. Š. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės ir nukentėjusiojo K. Š. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo K. Š. patirtos advokato atstovavimo išlaidos iš P. V. nepriteistos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. kovo 23 d., apie 15 val., viešoje vietoje – namo, adresu (duomenys neskelbtini), prieigose, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepilnamečių asmenų – D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje garsiai šaukdamas necenzūrinius žodžius ir grasinančiai mojuodamas nukentėjusiajam K. Š. medžių genėjimo įrankiu, susidedančiu iš geležtės su aštriais ašmenimis bei rankenos, kuriuo bandė vieną kartą smogti nukentėjusiajam K. Š. į koją, tačiau nepataikė, nes šis apsigynė rankoje laikytu benzininiu pjūklu, po ko imitavo ne mažiau kaip aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, sakydamas „aš tau galvą nukirsiu“, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl tokio jo elgesio aplinkiniai buvo sukrėsti ir šokiruoti, o į įvykio vietą buvo kviečiama policija.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Renata Oželienė prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo P. V. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam skirti 50 MGL dydžio baudą, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, priteisti iš P. V. nukentėjusiojo K. Š. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 3974,85 Eur, kitoje dalyje (dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išsprendimo) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

1.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas, surašytas pažeidžiant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimus bei nepagrįstas, kadangi jį priiminėjant, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių bei netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 straipsnio 1, 3, 4 punktai). Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neįvardijo BK 284 straipsnio taikymo taisyklių, teismų praktikos, padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, eliminuotos reikšmingos, kaltinamajam nepalankios, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei iškraipytas atskirų įrodymų turinys, o pagrindiniu įrodymu, kuriuo grindžiamos kaltinamojo išteisinamosios išvados, pripažįstami P. V. parodymai, kuriems byloje suteikiamas absoliutus prioritetas prieš kitus įrodymus, kai pagal BPK nuostatas, nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, o visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, vertinant įrodymų visetą.

1.2. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo aspektu prokurorė atsižvelgia į tai, kad tokių veiksmų, iš esmės, neneigia išteisintasis P. V., pripažindamas juos atlikęs, tačiau neigiantis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tvirtindamas, jog nesutinka, kad tokie jo veiksmai galėjo sukelti teisines pasekmes, numatytas BK 284 straipsnyje, teismo posėdžių metu akcentuodamas, kad „nepripažįsta teisinės kvalifikacijos“. Pirmosios instancijos išvada, kad kaltinimas P. V. nepasitvirtino, o byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių laikoma nepagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame neanalizuojami jokie kiti įrodymai, konkretūs kaltinamajame akte surašyti kaltinamojo P. V. veiksmai ir jų padarymo mechanizmas, šių veiksmų pasekmės, neaptariamas kaltinamojo tyčios susiformavimo momentas, o nuosprendyje kruopščiai ir pažodžiui, akivaizdžiai tendencingai analizuojami nukentėjusiojo K. Š. parodymai viso baudžiamojo proceso metu, o kiti bylos duomenys tik selektyviai, fragmentiškai perrašyti iš kaltinamojo akto ir neinformatyvių teismo posėdžių protokolų, visiškai nevertinant duomenų, užfiksuotų teismo posėdžio garso įrašuose. Ypač aktualu yra tai, kad kaltinamojo P. V. parodymai surašyti tik ta apimtim, kiek jie yra naudingi pačiam kaltinamajam ir jo gynybinei versijai, iš jo parodymų eliminuojant kitas, jo nurodytas reikšmingas teisingam teismo sprendimui priimti faktines įvykio aplinkybes, kurios kaltinamajam yra nepalankios, nors byloje neginčijamai nustatytos. Tuo tarpu, pagal teismų praktiką, asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, tačiau jis nustatomas ir tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2006).

1.3. Įvertinus visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, prokurorės manymu, darytina išvada, jog neaptverto penkiabučio kotedžų tipo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), prieigose, besiribojančiose su miško masyvu, kaltinamojo P. V. veiksmai, kurių, iš esmės, jis neginčija daręs ir pripažindamas, kad rėkdamas garsiai, t. y. taip, kad perrėktų benzininio pjūklo skleidžiamus garsus, šaukė necenzūrinius žodžius nukentėjusiajam K. Š. stovėdamas šalia jo mojavo jam savo sodo genėjimo įrankiu „FISKARS“, susidedančiu iš geležtės su aštriais ašmenimis bei rankenos, dėl to sutinka, kad galėjo nukentėjusiajam pasirodyti, kad jis bando juo 1 (vieną) kartą smogti jam į koją ir imituoti ne mažiau, kaip 8 (aštuonis) smūgius nukentėjusiajam K. Š. į įvairias kūno vietas, ir nors nepamena sakęs „aš tau galvą nukirsiu“, tačiau buvo susijaudinęs ir visų savo pasakytų žodžių įvardyti negali, teisiniu požiūriu vertintini įžūliais ir grasinančiais, atliktais viešoje vietoje. Taip pat, byloje neginčijamai nustatyta, kad be nukentėjusiojo ir kaltinamojo, aptariamoje įvykio vietoje buvo ir kiti aplinkiniai, o tarp jų – nepilnamečiai nukentėjusiojo vaikai, kurie tiesiogiai stebėjo aprašytus kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusįjį, po ko nepilnamečiams M. Š. ir D. Š. buvo sukeltas išgąstis ir šokas, iš karto buvo nutrauktas jų poilsis, į įvykio vietą kviečiama policija, o vėliau dėl patirto sukrėtimo sapnavo baisius sapnus, būdavo panikos atakos, negalėjo dažnai užmigti, buvo kreiptasi pagalbos į psichologus, be to, dėl įvykio pasekmių sveikatai, nukentėjusysis K. Š. kreipėsi pagalbos į medikus. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog dėl aukščiau įvardytų kaltinamojo P. V. veiksmų, kurie nagrinėjamos bylos duomenų kontekste vienareikšmiškai vertintini, kaip demonstratyvus ir aiškus žmogaus bei visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimas, viešoji tvarka buvo sutrikdyta. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje patikimai nustatyta, kad įvykį betarpiškai matė ir jame dalyvavo ne tik nukentėjusysis K. Š. ir kaltinamasis P. V., tačiau ir nepilnamečiai M. Š. bei D. Š., kurie, be kita ko, buvo įtraukti į kaltinimo turinį, taip pat M. V. bei iš dalies – R. V..

1.4. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad neturėjo pagrindo remtis išimtinai tik nukentėjusiojo K. Š. bei jo nepilnamečių vaikų – liudytojų M. Š. ir D. Š. parodymais, padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą. Nustatyta, kad liudytojai M. V. ir R. V. (beje, teisme liudijęs apie jo matytą sniegą įvykio metu kovo pabaigoje) apklausų teisme metu analogiškai patvirtino, jog kelias dienas prieš apklausą teisme šeimoje diskutavo apie bylą, o liudytoja R. V., kaip ir R. V., patvirtino prieš apklausą pasiskaitę bylos duomenis. Dėl tokių aplinkybių remtis liudytojų R. V. ir M. V. parodymais ir pripažinti juos patikimais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

1.5. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos, nuo įvykio pradžios iki pabaigos įvykio vietoje buvo tik nepilnamečiai M. Š. ir D. Š., o pastarasis vienintelis be nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvykio vietoje stovėjo arčiausiai abiejų įvykio dalyvių. Prokurorė atskirai pažymi, kad nepilnametis liudytojas D. Š. prieš duodamas parodymus, įstatymo nustatyta tvarka buvo supažindintas su atsakomybe dėl melagingų parodymų davimo, teigė, jog atsakomybę suprato ir prisiekė pasirašytinai sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Visų apklausų metu nepilnametis liudytojas D. Š. analogiškai tvirtino stovėjęs šalia tėčio ir girdėjęs kaip P. grasino jo tėčiui, nes P. tonas buvo grasinantis. Taip pat nepilnametis liudytojas D. Š. apklausų metu teigė, kad P. atėjo su kirtikliu, kai jis atėjo įvyko ginčas, P. užsimojo kirtikliu (ikiteisminio tyrimo metu pavadindamas jį „kardu“), kirto jo tėčiui, bet tėtis apsigynė su benzininiu pjūklu. Susipažinus su abiejų nepilnamečių liudytojų Š., apklaustų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu BPK 186, 280 straipsniuose nustatyta tvarka vaiko apklausos kambaryje, o teisme, dalyvaujant teismo psichologui, parodymais, užfiksuotais protokoluose, taip pat ir vaizdo bei garso įrašuose, nenustatyta šių liudytojų parodymuose prieštaravimų, o duoti parodymai itin nuoseklūs, vientisi ir viso proceso metu analogiški, nekintantys, tarpusavyje susiję, vieni kitiems neprieštaraujantys. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teigti, kad nepilnamečių liudytojų Š. parodymais negalima teismui remtis, nėra pagrindo.

1.6. Skunde nurodoma, kad byloje yra objektyviai užfiksuota, kad nukentėjusysis K. Š. tyrimui pateikė medicininių dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad K. Š. skundžiasi įtampa, nemiga, naktimis dažnai atsibunda, pergyvena dėl vaikų. Esant tokiems tiesioginių įvykio liudytojų – nepilnamečių liudytojų Š. parodymams, nukentėjusiojo K. Š. parodymams ir duomenims iš medicinos įstaigų, teigti, kad kaltinamojo P. V. veiksmai, atlikti tiriamuoju įvykiu, nėra įžūlūs ir grasinantys bei nesukeliantys teisinių pasekmių, numatyti BK 284 straipsnyje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl to prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinime aprašyti P. V. veiksmai nepripažintini pavojingais baudžiamąja prasme, juo labiau, kad tame pačiame nuosprendyje tvirtinama, kad tokie veiksmai „sujaudina ir šokiruoja dar labai jauną, nepilnametį ar mažametį, jautresnės sielos asmenį“.

1.7. Prokurorė skunde teigia, kad kaltinamasis P. V. neabejotinai pažinęs žmogų, pjaunantį medžius, kaip savo kaimyną K. Š., ne spontaniškai, o gerai, ne vieną minutę apgalvojęs prieš ir po skambučio bendruoju pagalbos telefonu, būdamas aiškiai įspėtas operatoriaus neiti į konflikto vietą, akivaizdžiai paveiktas ankstesnių tarpusavio nesutarimų ir nepriimtinų naujo kaimyno K. Š. iniciatyvų, iš tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytos vietos pasiėmęs sveikatai ir gyvybei pavojingą įrankį – įspūdingų matmenų sodo genėjimo įrankį „FISKARS“, nepaklusęs raginimui likti namuose, garsiai keikdamasis necenzūriniais žodžiais bei mojuodamas rankose laikomu sodo genėjimo įrankiu, nuėjo link nukentėjusiojo K. Š. aiškintis susikaupusias asmenines problemas, t. y. tarpusavio santykius, kuriems spręsti pasirinko viešą vietą, taip pat pavojingą būdą, sukeldamas nagrinėjamą konfliktą ir atlikdamas tuos veiksmus, kurie jam inkriminuoti kaltinime, kuriais neabejotinai buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutriko visuomenės rimtis bei tvarka. Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad P. V. parodymai pripažintini logiški, nuoseklūs ir sutampantys su liudytojų R. V. ir M. V. parodymais, tačiau tokia tyrimo išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių įvykio aplinkybių.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo K. Š. atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam sankcijoje numatytą bausmę bei priteisti iš P. V. nukentėjusiojo K. Š. naudai pastarojo patirtas atstovavimo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

2.1. Apeliantas yra įsitikinęs, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, dėl kurių skundžiamas nuosprendis privalo būti panaikintas. Teigia, kad nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu. Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai suteikė prioritetą liudytojų R. V. ir M. V. parodymams, kurie yra kaltinamojo P. V. sūnūs, suinteresuoti bylos baigtimi ir savo tėvui palankių parodymų gavimu. Galimai jų parodymams turėjo įtakos sutarta įvykio versija su tėvu. Kita vertus, priešingai nei nurodoma apylinkės teismo nuosprendyje, liudytojų R. V. ir M. V. parodymai apie esmines aplinkybes, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai vertino ir kaltinamojo P. V. parodymus, kurie, anot apelianto, taip pat nėra nuoseklūs, prieštaringi.

2.2. Skunde apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo K. Š. parodymai tiek pradiniame pareiškime - protokole, tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo nuoseklūs ir logiški. Visų apklausų metu K. Š. nurodė identiškas aplinkybes, susijusias su įvykio data, laiku, kaimyno P. V. atėjimu, jo rankoje turėta „mačete“ bei kaimyno pavartotus grasinančius ir necenzūrinius žodžius K. Š. atžvilgiu ir jo mažamečių vaikų akivaizdoje. Tas faktas, kad ikiteisminio tyrimo eigoje K. Š. tikslino P. V. užsimojimų su mačete skaičių, atstumo tarp K. Š. ir P. V. kitimą, pavartotų necenzūrinių žodžių turinį ir pan. – yra logiškas ir suprantamas. Be to, K. Š. parodymus patvirtina ir įvykio vietoje buvę jo nepilnamečiai sūnūs D. Š. ir M. Š.. Be kita ko, P. V. buvo žinoma, kad ginčo objektas – pušelės – auga nukentėjusiajam K. Š. priklausančioje žemės sklypo dalyje.

2.3. Nors kaip teigė pats kaltinamasis P. V., kad jis nesiekė parodyti nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai, ar sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tokia pozicija aiškiai yra išgalvota ir klaidinga. Svarbu ir tai, kad P. V. suvokė savo pareigą nesiimti savavališkų ir neteisėtų veiksmų, kadangi prieš imdamasis tokių veiksmų, jis paskambino bendrojo pagalbos centro telefonu ir nurodė, kad gretimai kertamos pušelės. Pareigūnė nurodė, kad siunčiamas policijos ekipažas ir pateikė klausimą: „lauksite namuose?“, į kurį P. V. atsakė „taip“ (2 t., b. l. 117). Tačiau po to, priešingai savo pažadui, P. V. nusprendė imtis savavališkų veiksmų ir vykdyti jo paties išsigalvotą teisingumą. Akivaizdu, kad panaudojant iš rankenos ir magnetinio metalo (geležtės) su aštriais ašmenimis pagamintą įrankį, kurio bendras ilgis – 600 mm, geležtės ilgis – 457 mm, geležtės storis – 1,8 mm, geležtės storiausia vieta – 80 mm, toks puolančio asmens grasinimas tikrai negali būti laikomas nevykusiu pokštu ar kitokią prasmę turinčiu veiksmu. Veikos kvalifikacijai neturi jokios įtakos, kad P. V. panaudotas įrankis – mačetė – nepriskiriama prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų. Kaltinamojo veiksmai – paimant sodo genėjimo įrankį – mačetę, savavališkai ateinant su tokiu įrankiu į svetimą teritoriją, juo mosikuojant bei vartojant grasinančius ir necenzūrinius žodžius – negali būti vertinami kitaip, kaip sąmoningas siekis sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką dėl visiškai menkavertės ir išsigalvotos dingsties – svetimų pušelių apsaugos. Nors ir neturėdamas išankstinio tikslo sutrikdyti viešąją tvarką, tačiau suvokdamas, kad smurtauja prieš kaimyną ir plūstasi necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, svetimame žemės sklype, akivaizdžiai matant aplinkiniams – tiek savo vaikams, tiek nukentėjusiojo K. Š. nepilnamečiams vaikams, P. V. privalėjo numatyti ir suvokti, kad sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nustatyta, kad P. V. veiksmų atlikimo metu įvykio vietoje buvo pažeidžiamiausia visuomenės grupė – nepilnamečiai vaikai, kurie, kaip patvirtina bylos medžiaga, patyrė neigiamas emocijas, buvo sutrikdyti ir įbauginti.

2.4. Apelianto nuomone, panaikinus pirmosios instancijos išteisinamąjį nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį – P. V. pripažinus kaltu bei skiriant jam straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, privalu atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neigė atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, nesigailėjo dėl savo veiksmų ir teigė, kad jis tokiais veiksmais vykdė savo įsivaizduojamą teisingumą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintasis P. V. prašo atmesti tiek prokurorės, tiek nukentėjusiojo atstovo advokato apeliacinius skundus ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį, kuris, anot jo, yra teisingas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė bei nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, išteisintasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės ir nukentėjusiojo K. Š. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliaciniai skundai tenkinami. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl P. V. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas)

6. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorė bei nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

7. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

8. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neatliko išsamios visų bylos duomenų lyginamosios analizės, nevisapusiškai, atsietai vienas nuo kito vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas sąlygojo, jog buvo priimtas neteisėtas, nepagrįstas nuosprendis ir dėl to P. V. išteisintas nepagrįstai. Skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad P. V. 2021 m. kovo 23 d., apie 15 val., viešoje vietoje – namo, adresu (duomenys neskelbtini), prieigose, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepilnamečių asmenų – D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje garsiai šaukdamas necenzūrinius žodžius ir grasinančiai mojuodamas nukentėjusiajam K. Š. medžių genėjimo įrankiu, susidedančiu iš geležtės su aštriais ašmenimis bei rankenos, kuriuo bandė vieną kartą smogti nukentėjusiajam K. Š. į koją, tačiau nepataikė, nes šis apsigynė rankoje laikytu benzininiu pjūklu, po ko imitavo ne mažiau kaip aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, sakydamas „aš tau galvą nukirsiu“, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl tokio jo elgesio aplinkiniai buvo sukrėsti ir šokiruoti, o į įvykio vietą buvo kviečiama policija. Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išteisintasis P. V., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2021 m. kovo 23 d., ketvirtadienį, apie 15 val., grįžus iš darbo namo, būdamas virtuvėje, išgirdo benzininio pjūklo garsą ir pamatė nepažįstamą žmogų, pjaunantį medžius jam priklausančio sklypo gale. Tai vyko (duomenys neskelbtini). Virtuvės langai į tą pusę, kur augo kertami medžiai. Paskambinęs policijai, pranešė, kad nepažįstami žmonės (ar žmogus) pjauna medžius. Pranešdamas apie įvykį ir asmenį įvardindamas plėšiku, galimai tai pasakė iš susijaudinimo nerinkdamas žodžių, nes buvo paveiktas emocijų, kad asmuo darė neteisėtą veiklą, be to, žmogus buvo ginkluotas ypatingai pavojingu daiktu. Pasiėmęs pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą – lauke ant malkų gulėjusį „Fiskars“ krūmų kirtiklį, ėjo nuvyti kenkėjo. Priėjęs prie medžius pjaunančio žmogaus, pažino, kad tai jo kaimynas. Paklausus, kodėl jis taip daro, jis, nekreipdamas į jį dėmesio, darbavosi su pjūklu toliau, nors jis stovėjo mažiau nei per metrą nuo kaimyno. Pastarajam pjaunant paskutinį medį, jis uždėjo kairę ranką ant medžio (dešinėje rankoje buvo mačetė) ir sakė kaimynui pjauti per ranką. Kaimynas pjovė toliau, likus 2 cm sustojo. Jis jam pasakė, kad jeigu kaimynas su pjūklu palies jo ranką, tai ir jis jį (kaimyną) taip pat palies. Tada kaimynas nusisuko ir nuėjo. Jis dar jo paklausė, kur šis einantis, nes yra iškviesta policija. Kaimynas, atsakęs necenzūriniais žodžiais, nuėjo prie savo namų.

5.1. Nukentėjusysis K. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 23 d. jis su savo dviem sūnumis – D. ir M. Š. buvo suplanavę nupjauti pušeles, nes toje vietoje turėjo būti tvora. Pats pasiėmė pjūklą, sūnui davė šakų kirtiklį. Jis pats pjovė, sūnus D. Š. laikė pušį už šakų ir traukė, kad pušys kristų į jam priklausančio sklypo pusę. Jaunesnysis sūnus M. Š. sėdėjo ant batuto. Nupjovus septintą ar aštuntą pušelę, jis, būdamas pasilenkęs, pamatė, kad atbėga kaimynas P. V., kuris priėjęs sakė: - „Pjauk, žąsine, pjauk“. Jis (K. Š.) nustebęs atsitraukė ir pasakęs, kad jis pjauna pušeles savo sklype, baiginėjo jas pjauti. Kaimynas nesitraukė, pasakė: - „Tuoj aš tau, pydere galvą nukirsiu“. Kaimynas artinosi, o jis traukėsi nuo kaimyno atbulomis, atstatęs veikiantį pjūklą. P. V. eidamas link jo, pradėjo mosikuotis mačete – taip pamosikavo kokius 7–8 kartus ir tada su mačete kirto jam į dešinę koją, o nukentėjusysis su pjūklu tą kirtį užblokavo. Smūgis su mačete buvo į pjūklo geležinį korpusą. Tuo metu nukentėjusiojo vaikas M. Š. buvo prie sklypo ribos už 20 metrų nuo konflikto vietos, o D. Š. buvo už kokių 10 metrų. Prie D. Š. dar buvo pribėgęs kaltinamojo sūnus su šviesiomis garbanomis. Nukentėjusysis pats nematė, tačiau mažesnis jo sūnus matė, kaip šviesių garbanotų plaukų kaltinamojo sūnus užsimojo su nuo žemės pakeltu šakų kirtikliu prieš nukentėjusiojo vyresnį sūnų D. Š. bei jam liepė „pyzdinti“ iš čia. Kai P. V. pasakė, kad nupjaus nukentėjusiajam galvą, tai girdėjo ir ant batuto sėdėjęs mažesnysis nukentėjusiojo vaikas. Grįžęs namo nukentėjusysis paskambino policijai. Paskutinė pušelė liko stovėti nenupjauta. P. V. nebuvo rankos niekur uždėjęs, nes ta pušis yra 3 metrų aukščio, šakos eina į visas puses, o nukentėjusysis iš karto pjovė kamieną. Be to, parodė, kad apie tai, jog bus pjaunamos pušys, P. V. informavo žodžiu iš anksto – prieš dvi savaites iki įvykio buvo nukentėjusiojo paskutinis susitikimas su kaltinamuoju P. V., kurio metu nukentėjusysis jam pasakė, kad toje vietoje bus tvora ir nukentėjusysis pušeles nupjaus. Kaimynas į tai atsakė „pabandyk“ ir nuėjo. Nukentėjusiojo teigimu, P. V. žinojo, kad pušelės yra nukentėjusiojo teritorijoje, nes apie tai jie kalbėjosi gal 5 kartus. Nukentėjusysis P. V. sakė, kad čia yra jo medžiai. Nukentėjusiojo teigimu, sklypo riboženkliai ten buvo jau gal 15 metų, nukentėjusysis juos tik paryškino po atskirą plotelį.

5.2. Liudytojas D. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jam yra 16 metų. Paaiškino, kad prieš pusantrų metų, pavasarį, jie nuėjo padėti tėčiui savo teritorijoje pjauti pušeles. Bepjaunant pušeles, atėjo trys kaimynai – P. ir jo sūnūs. P. atėjo su kirtikliu. Kai jis atėjo, įvyko ginčas. Kaimynui atėjus, buvo užvestas benzopjūklas, todėl nelabai kas girdėjosi. Liudytojas girdėjo, kai P. jo tėčiui sakė, kad nukirs galvą, sakė „pidere“, tai buvo toks kaip grasinimas. Taip pat kaimynas užsimojo kirtikliu ir kirto į kažkurią vietą liudytojo tėčiui, bet tėtis apsigynė su benzopjūklu. Liudytojas paaiškino, kad jie nelabai žino, kodėl P. taip elgėsi, nes jie kirto pušeles savo teritorijoje. Liudytojas su savimi taip pat turėjo kirtiklį, bet jis jį buvo numetęs ant žemės. Kai jie ėjo atgal, vienas iš kaimynų pasiėmė liudytojo kirtiklį ir liepė eiti iš čia. Kai įvyko ginčas, jis labai išsigando, nes manė, kad kažkas kažką bandys sužaloti ir viskas galėtų liūdnai pasibaigti, jis jautė realią grėsmę. Dėl šio įvykio liudytojas jautėsi išsigandęs, jam buvo šokas, nes viskas vyko ganėtinai greitai, kai kada dar tą įvykį sapnuoja. Šiuo metu apie tą įvykį nelabai galvoja, nes kai pagalvoja, kartais būna stresas. Kai atsimena tą konfliktą, jis jam kelia baimę. Su minėtu kaimynu jam tekdavo susidurti labai retai, tiesiog pasisveikindavo, kontakto su juo neturėjo, artimai jo nepažinojo. Liudytojas buvo už kelių metrų nuo tėčio, todėl matė viską, kas vyko. Ką įvykio metu ant batuto veikė jo brolis, liudytojas nematė. Po konflikto jie visi grįžo namo. Brolis taip pat buvo sutrikęs, išsigandęs. Brolis jam sakė, kad jis dažnai galvodavo apie tą įvykį.

5.3. Liudytojas M. Š. teisminio nagrinėjimo parodė, kad jam yra 12 metų. Pavasarį jis, brolis ir tėtis ėjo kirsti pušelių, brolis su savimi turėjo kirtiklį šakelėms kirsti. Liudytojas nuo brolio ir tėčio buvo gal 15–20 metrų atstumu ant batuto. Paskui atėjo kaimynas P. kartu su savo vaikais, P. turėjo mačetę (kirtiklį). Kadangi buvo užvestas benzopjūklas, liudytojas matė tik kaip P. mojavo, o ką jie kalbėjo, nieko nesigirdėjo. Kaimynai buvo įžengę į liudytojo šeimos teritoriją. Brolis tuo metu buvo prie tėčio 3–4 metrų atstumu. Po visko liudytojas su broliu ir tėčiu grįžo namo ir iškvietė policiją. Įvykio metu liudytojas buvo išsigandęs, nes galvojo, kas būtų, jeigu jo tėtis būtų miręs, kaip jis būtų gyvenęs. Ir dabar tą įvykį dažnai prisimena, taip pat įvykį sapnavo. Kai važiuojant į mokyklą pravažiuodavo pro kaimyną, vėl tą įvykį prisimindavo. Dėl šio įvykio lankėsi pas specialistus. Liudytojas nurodė, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui sakė tiesą, su niekuo neaptarė, ką sakyti.

5.4. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis galėjo būti 2021 m. kovo mėnesį, apie 14.00 val. M. V. buvo terasoje, tėvai taip pat buvo namuose, kai išgirdo benzininio pjūklo garsą. Tuomet jie nuėjo į namo vidų, mama surinko policijos numerį, davė kalbėti tėvui, taip buvo iškviesta policija. Po to nuėjo prie pušų, kurios yra jų kiemo pabaigoje, pažiūrėti, kas vyksta. Matė, kad kaimynas pjūklu pjovė jų pušeles. Liudytojas kaimyną atpažino tik arčiau priėjęs prie įvykio vietos, kadangi garsą išgirdo, būdamas terasoje, iš ten matėsi, jog yra asmuo prie pušų, tačiau nesimatė žmogaus veido. Tarp liudytojo tėvo ir kaimyno kilo žodinis konfliktas. Tėvas sakė, kad yra iškviesta policija, ką čia jis daro, tačiau kaimynas rodė gestus, elgėsi neadekvačiai ir atstatė pjūklą į P. V.. Tėvas ant paskutinės pušies buvo uždėjęs ranką, kaimynas pjovė, bet į ranką neįpjovė. Konflikto metu liudytojas ramino kaimyno vaiką, kuris buvo per kelis metrus nuo savo tėvo ir taip pat ramino savo tėvą. Konfliktas baigėsi tuo, kad kaimynas išėjo, o liudytojo tėvas sakė laukti policijos. M. V. pokalbio tarp tėvo ir kaimyno dėl pjovimo garso girdėjo tik kelis pasisakymus. Liudytojas nurodė, kad nežino, kodėl tėvas pasiėmė „Fiskars“ įrankį, pasiėmė tikriausiai iš garažo. Tėtis įėjo į garažą per namo vidų, tada išėjo per namo vidų ir išėjo pro terasą link pušelių. Tėvas su įrankiu nieko nedarė, tik laikė dešinėje rankoje. Liudytojo nuomone, „Fiskars“ įrankis buvo skirtas savigynai. Liudytojas girdėjo, kaip tėtis kaimynui sakė laukti policijos, klausė, ar šis turi leidimą kirsti pušis. Tarp tėvo ir kaimyno pokalbis buvo šiurkštus, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai iš abiejų pusių. Kai atvažiavo policija, pušys jau buvo nupjautos. Jie ėjo į įvykio vietą – prie pušų, kadangi visos pušys būtų nukirstos, iki kol būtų atvažiavusi policija. M. V. teigė, kad gali būti, jog yra ženklai, kurie rodo, kad ten privati valda. Įvykio metu ten nebuvo tvoros. Pušelės skyrė ribą tarp jų kiemo ir miško, kadangi jų šeima jas genėjo, jos priklauso jų namui. Jie nedėjo lentelių, kad ten privati valda, liudytojas nežino, kada atsirado žymėjimai, tiksliai nurodantys sklypų ribą. Po įvykio liudytojas sužinojo, kad pušys priklauso ne jiems, yra ne jų sklypo riboje. Pats liudytojas įvykio metu rankoje nieko neturėjo, nuo žemės jokių daiktų nekėlė.

5.5. Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis galėjo būti 2021 m. kovo mėnesį. Jis sėdėjo savo kambaryje, buvo su ausinėmis, mokėsi nuotoliniu būdu, kai atėjo mama ir pasakė, kad kažkas pjauna pušis. Liudytojas išėjo į lauką ir matė, kad kiemo gale, lauke tėvas su broliu kažką veikė, kai liudytojas priėjo, buvo pjaunama paskutinė pušis. Eidamas link pušų, liudytojas matė, jog stovi žmogus su pjūklu ir pjauna medžius, garsiai kalba, keikiasi, grasinimų nebuvo. Liudytojui pasirodė keista, kad kaimynas pjauna jų medžius, kadangi jų šeima tas pušis prižiūri, kadangi ten yra jų teritorija. R. V. tėvas uždėjo ant pušies ranką ir tada kaimynas apsigalvojo – nusprendė nebepjauti tos pušies, kažką vienas kitam pasakė, kaimynas parodė vidurinį pirštą ir išėjo. Tuo metu buvo ir kaimyno vaikas, kuris savo tėvą ramino, galimai norėjo sustabdyti konfliktą. Kaimynas stovėjo su benzininiu pjūklu, buvo įtampa. Liudytojo tėvas rankoje turėjo medžių genėjimo įrankį, su juo nieko nedarė. Kai kaimyno vaikas pasakė baigti, tai jie persimetė keliais žodžiais, apsižodžiavo, nebuvo pokalbio apie kažką. Kaimynui nuėjus namo, liudytojo tėvas dar pasakė palaukti, kadangi atvažiuoja policija. Kiemo gale susodintos pušys yra kaip riba su mišku, jų kiemo pabaiga. Įvykio metu ten nebuvo jokios tvoros. Liudytojas tiksliai nežino, kiek pušelių buvo – galėjo būti apie 7–8 pušis. Pušys galėjo būti apie 4 metrų aukščio, buvo galima rankomis apglėbti kamieną. Įvykio vietoje buvo liudytojas, jo brolis, tėvas, kaimynas ir jo sūnus.

5.6. Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2021 m. kovo 23 d. – po pietų grįžo vyras iš darbo, liudytoja gamino valgyti, kai išgirdo pjovimo garsą. Pasižiūrėjus per langą, pamatė, kad krenta jų pušys. Vyras pasakė, kad pjaunamos pušys, ir iš savo telefono jis paskambino policijai. Liudytoja pakvietė vaikus, pati pasiliko namuose, o vyras išėjo. R. V. išėjo į kiemą, kai buvo atvykę policijos pareigūnai. Pušys matosi pro jų namų langus, kurie išeina į kiemą. Nesimatė, kiek žmonių, kas pjauna pušis, matėsi, tik kad krenta medžiai. Tuo metu pušų kamienai buvo nugenėti, liudytoja matė žmogaus, kuris buvo kitoje pusėje, už pušų, kojas. Liudytoja negali nurodyti, kiek toje vietoje buvo žmonių, ji matė tik vieną žmogų. Sūnui R. V. tuo metu buvo paskaitos, jis buvo viršuje, paskaitose. Ji pakvietė sūnų M. V., kuris lipo laiptais. Nebuvo anksčiau ginčų dėl medžių priklausomybės, niekas nereiškė pretenzijų, buvo pasakyta, kad ten sklypo riba, todėl liudytoja su šeima prižiūrėjo tas pušis, galvojo, kad jos priklauso jiems. Vėliau pasikeitė sklypo savininkas, buvo toks kaip konfliktas dėl to sklypo įsigijimo, tačiau jis nesakė, kad nupjaus pušis. „Fiskars“ įrankis turbūt buvo malkinėje, vyras jį paėmė ne iš garažo. Liudytojos nuomone, vyras įrankį pasiėmė instinktyviai, savigynai, mano, kad vyrui turbūt buvo nejauku eiti prieš veikiantį įrankį plikomis rankomis. Liudytoja negirdėjo ir nematė, ar garsiai vyras kalbėjo, tačiau mano, kad prie veikiančio pjūklo turėjo kalbėti garsiai. Liudytoja paaiškino, kad pušelės buvo kaip jų sklypo gyvatvorė, nebuvo jokios tvoros, tik pušelės, kurios susodintos kas 70 cm. Pušys buvo aukštesnės už liudytoją, pušų buvo apie 11–12. Liudytoja apie tai, kad vyras įvykio metu turėjo „Fiskars“ įrankį, sužinojo tuo metu, kai policija jį pasiėmė. R. V. nurodė, kad už pušų buvo miškas, galėjo būti ten privatus miškas, bet buvo galima ten eiti. Kaimynas siūlė pirkti sklypo dalį tam, kad neaptvertų ir nešiukšlintų sklypo prieš langus. Po šio įvykio buvo iškviesti matininkai.

5.7. Liudytoju apklaustas S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jau po įvykio, patikslinimui buvo iškviestas matininkas, kuris patvirtino, kad K. Š. sklypas buvo teisingai pažymėtas, o tai reiškia, kad pušelės buvo už P. V. sklypo ribos. Visiems kaimynams buvo žinoma, kad ta žemės dalis, kurią siūlė pirkti K. Š., priklausė būtent jam.

5.8. 2021 m. kovo 23 d. protokole - pareiškime užfiksuotas K. Š. pranešimas apie neteisėtus P. V. veiksmus, nurodytos įvykusio įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 1–2).

5.9. 2021 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieiga. Sklypo šoninės tvoros apsodintos augalais, už sklypą žymimų kuolelių matomi nupjauti 9 medžiai ir likę jų kelmai (1 t., b. l. 54–61).

5.10. 2021 m. spalio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas D. Š. iš jam pateiktų šešių asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 2 atpažino M. V., kaip asmenį, kuris 2021 m. ankstyvą pavasarį užpuolė jį. Asmenį atpažįsta iš bendrų jo veido bruožų, plaukų kirpimo ir garbanų (2 t., b. l. 1–8).

5.11. 2021 m. spalio 21 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis K. Š. tyrimui pateikė medicininių dokumentų išrašus dėl savo sveikatos būklės. 2021-05-14 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše / siuntime Nr. LA 2021-0265709/180000-2021-477238 ir 2021-07-14 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše / siuntime Nr. LA 2021-0393341/180000-2021-708501, nurodyta, kad pacientas K. Š.. Anamnezė: 2021-03-23 su vaikais pjovė medžius ir juos užpuolė kaimynas su kirtikliu. Kviesti pareigūnai, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pacientas teigia, kad pardavinėjo mišką, kaimynai konfliktavo, nes pacientas nenorėjo parduoti miško norima kaina. Vaikai labai išsigando, vyresnysis vaikas naktį pradėjo šlapintis, šaukti. Įvykis paliko ryškią žymę. Teigia, jog laukė, kada praeis nerimas, baimė, tačiau nepraėjo (2 t., b. l. 71–94).

5.12. 2021 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (BPC) tyrimui pateikto skambučio įrašo stenograma, iš kurios matyti, kad 2021 m. kovo 23 d. 15.07.44 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambinantis asmuo, prisistatęs K. Š., praneša, kad jam savo miške, savo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajonas, pjaunant medžius, užpuolė kaimynas su mačete bei dar su dviem asmenimis, iš sūnaus atėmė mačetę ir jis su sūnumi turėjo išeiti (2 t., b. l. 106–107).

5.13. 2021 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus rašte Nr. R2(MŪPS)-190 nurodyta, kad Valstybinėje miškų tarnyboje 2021 m. kovo 23 d. gautas Aplinkos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo centro pranešimas (reg. Nr. 44023) su persiųstu skundu apie (duomenys neskelbtini) miške išpjautas pušis. Skundą pateikęs asmuo nenustatytas, nurodytas tik telefono numeris. Tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas M. Č. 2021 m. kovo 24 d. atliko stebėseną vietoje. Stebėsenos metu nustatyta, kad IV miškų grupės miške privačioje miško valdoje išpjautos pušys, augusios ant ribinės linijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 20.6 p., leidimas ribinių linijų kirtimams neprivalomas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų „Miško kirtimų taisyklių“ 98 p., ribinių linijų kirtimai priskiriami specialiesiems miško kirtimams, o tokių kirtimų vykdymo laikas nėra ribojamas. Pažeidimų nenustatyta (2 t., b. l. 55–56).

Dėl įrodymų vertinimo

11. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apylinkės teismo nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pirmosios instancijos teismas neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, nesusiejo tiesioginių ir netiesioginių įrodymų į vientisą įrodymų grandinę, nepašalino byloje esamų prieštaravimų, nors tokią galimybę turėjo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

12. Nustatyta, kad pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

13. Kaltinamajam P. V. pagrįstai inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs įžūliu elgesiu ir grasinimais, nes jis įvykio metu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įvykio metu P. V. elgėsi įžūliai ir grasinančiai, nes buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiojo ir jo nepilnamečių vaikų akivaizdoje garsiai išsakė necenzūrinius žodžius, šaukė ant nukentėjusiojo, be jokios pateisinamos ir svarbios priežasties bauginančiai mojavo nukentėjusiajam K. Š. medžių genėjimo įrankiu, juo bandė vieną kartą smogti nukentėjusiajam K. Š. į koją, tokie jo veiksmai ir elgesys nepriimtini tiek teisės, tiek moralės požiūriu, ir todėl vertinama, kad jis tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl tokio jo elgesio nukentėjusysis ir jo vaikai buvo emociškai sukrėsti bei šokiruoti, buvo nutrauktas jų aktyvus poilsis - suplanuotas darbas nuosavame sklype. Tai įvertinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. V. neteisėta veika yra kvalifikuota teisingai ir byloje esančių įrodymų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti.

14. Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste vertinant nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad neaptverto penkiabučio kotedžų tipo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), prieigose, besiribojančiose su miško masyvu, kaltinamojo P. V. veiksmai, kurių iš esmės kaltinamasis neginčija ir pripažįsta, kad rėkdamas garsiai, t. y. taip, kad perrėktų benzininio pjūklo skleidžiamus garsus, šaukė necenzūrinius žodžius nukentėjusiajam K. Š., stovėdamas šalia jo mojavo jam savo sodo genėjimo įrankiu „FISKARS“, susidedančiu iš geležtės su aštriais ašmenimis bei rankenos, ir tokiais veiksmais bandė suduoti minėtu genėjimo įrankiu nukentėjusiajam K. Š.. Ir nors kaltinamasis P. V. nepamena sakęs „aš tau galvą nukirsiu“, tačiau įvykio metu buvo susijaudinęs ir tiksliai visų savo pasakytų žodžių įvardyti negalėjo viso proceso metu, todėl teisiniu požiūriu toks kaltinamojo P. V. elgesys vertintinas įžūliu ir grasinančiu. Be kita ko, byloje neginčijamai nustatyta, kad be nukentėjusiojo ir kaltinamojo, aptariamoje įvykio vietoje buvo ir kiti aplinkiniai, o tarp jų – nepilnamečiai nukentėjusiojo vaikai, kurie tiesiogiai stebėjo neteisėtus kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusįjį, po ko nepilnamečiams M. Š. ir D. Š. buvo sukeltas išgąstis ir šokas, iš karto buvo nutrauktas jų poilsis, darbas, į įvykio vietą buvo kviečiama policija, po įvykio dėl patirto sukrėtimo ir streso jie sapnavo baisius sapnus, būdavo panikos atakos, negalėjo dažnai užmigti, buvo kreiptasi pagalbos į psichologus. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog dėl aukščiau įvardytų kaltinamojo P. V. veiksmų, kurie nagrinėjamos bylos duomenų kontekste vienareikšmiškai vertintini, kaip demonstratyvus ir aiškus žmogaus bei visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimas, patvirtina išvadą, kad P. V. savo neteisėtais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką.

15. Apeliaciniame prokurorės skunde ginčijama ta aplinkybė, kad teismas nesirėmė nukentėjusiojo ir jo vaikų duotais parodymais, kadangi skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo manymu, teismas neturėjo pagrindo remtis išimtinai tik nukentėjusiojo K. Š. bei jo nepilnamečių vaikų parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo apeliantės skundo argumentu, kadangi priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, laikyti nuosekliais, logiškais ir iš esmės sutampančiais liudytojų R. V. ir M. V. su kaltinamojo P. V. parodymais, nėra jokio pagrindo. Nors visi liudytojai (išskyrus M. Š.) baudžiamojoje byloje davė parodymus, prisiekę ir žinodami bei suprasdami atsakomybę už melagingų parodymų davimą, tačiau liudytojai M. V. ir R. V. apklausų teisme metu analogiškai patvirtino, jog kelias dienas prieš apklausą teisme šeimoje jie diskutavo apie bylą, aplinkybes, o liudytoja R. V., kaip ir R. V., patvirtino, kad prieš apklausą pasiskaitę bylos duomenis. Liudytojai M. V. ir R. V. nurodė kardinaliai skirtingas, vienas kitai prieštaraujančias aplinkybes, kada ir iš kur P. V. išėjo iš namų link pjaunamų medžių garso, taip pat iš kurios vietos ir kokiu tikslu jis pasiėmė sodo genėjimo įrankį „FISKARS“. Be kita ko, nustatyta, kad liudytojai M. ir R. V. yra kaltinamojo P. V. sūnūs, kurie suinteresuoti bylos baigtimi ir savo tėvui palankių parodymų davimu, todėl išimtinai pasitikėti tik jų parodymais, nėra teisinio pagrindo, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai suteikė prioritetą P. V. ir jo vaikų duotiems parodymams, kurie nebuvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu.

16. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje patikimai nustatyta, kad įvykį betarpiškai matė ir jame dalyvavo ne tik nukentėjusysis K. Š. ir kaltinamasis P. V., tačiau ir nepilnamečiai M. Š. bei D. Š., kurie, be kita ko buvo įtraukti į kaltinimo turinį. Šias aplinkybes objektyviai patvirtina 2022 m. birželio 27 d. teisiamojo posėdžio protokolas ir jo garso įrašas, kuriuose užfiksuota, kad liudytoju apklausiamas M. V. parodė, jog jo tėvas pirmas išėjo, tuomet jis išėjo iš paskos ir tik vėliau, į įvykio pabaigą atėjo brolis R. V.. Patvirtino, kad įvykio vietoje jau buvo kaimynų berniukai, kuris vienas iš jų stovėjo šalia savo tėčio, 2-3 metrų atstumu. Tą pačią dieną liudytoju apklausiamas R. V. parodė, kad įvykio dieną buvo sniego ir tuo metu jis buvo savo kambaryje, mokėsi nuotoliniu būdu, vyko paskaitos ir į jo kambarį atėjo mama (R. V.) ir pasakė, kad kažkas pjauna jų pušis, pažiūrėjo per langą ir išėjo į kiemą, kur jau buvo tėtis (P. V.) su broliu (M. V.), kurie ten kažką veikė, sakė žodžius vienas kitam, bet jis negirdėjo kas ką sakė. Iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo ir jo garso įrašo nustatyta, kad liudytoju apklausiamas nepilnametis D. Š. parodė, kad matė visas įvykio aplinkybes, kadangi jis buvo arčiausiai nukentėjusiojo (tėčio K. Š.), nes jam padėjo pjauti pušeles. Nepilnametis M. Š., apklausiamas liudytoju, parodė, kad įvykio aplinkybes taip pat gerai matė, nes buvo arti įvykio vietos, ant batuto. Dėl tokių aplinkybių remtis išimtinai tik liudytojų R. V. ir M. V. parodymais ir pripažinti juos patikimais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi nei vienas iš nurodytų liudytojų nedalyvavo konflikto pradžioje, todėl apeliacinės instancijos teismui šie jų parodymai kelia pagrįstas abejones, nes jie, kaip jau nustatyta, įvykio aplinkybes aiškina skirtingai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, minėtus M. V. ir R. V. parodymus laiko nepatikimais, ir vertina, kaip siekį padėti jų tėvui P. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

17. Anksčiau šiame nuosprendyje nurodytas įvykio aplinkybes objektyviai patvirtina nukentėjusiojo K. Š. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamųjų posėdžių metu, kurie yra nuoseklūs ir logiški, savo parodymų jis nekeitė viso baudžiamojo proceso metu, jo duotus parodymus patvirtina liudytojais taip pat apklausti M. ir D. Š., kurie įvykyje dalyvavo nuo jo pradžios. Jų parodymai, taip pat sutampa su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, jų visetu. Pažymima, kad tiek nukentėjusysis K. Š., tiek jo sūnūs patvirtino, kad įvykio dieną jie buvo suplanavę nupjauti pušeles, nukentėjusysis pjovė benzininiu pjūklu, sūnus laikė pjaunamasis pušeles bei kirtiklį iki to momento, kuomet pribėgęs P. V. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, kilo žodinis konfliktas, kurio metu P. V. keletą kartų bandė suduoti nukentėjusiajam K. Š. atsineštu genėjimo įrankiu „FISKARS“. Susipažinus su abiejų nepilnamečių liudytojų M. ir D. Š., apklaustų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu BPK 186, BPK 280 straipsniuose nustatyta tvarka vaiko apklausos kambaryje, o teisme, dalyvaujant teismo psichologui, parodymais, užfiksuotais protokoluose, taip pat ir vaizdo bei garso įrašuose, nenustatyta šių liudytojų parodymuose prieštaravimų, o duoti parodymai itin nuoseklūs, vientisi ir viso proceso metu buvo analogiški, nekintantys, tarpusavyje susiję, vieni kitiems neprieštaraujantys. Šiuo aspektu ypač svarbu tai, kad apklausas teisiamojo posėdžio metu atliko specialiųjų žinių turintis subjektas – teismo psichologė, parengta profesionaliai atlikti vaikų apklausas ir teikti kontrolinius bei tikslinamuosius klausimus tuo atveju, jeigu ji būtų įžvelgusi logikos spragas vaikų atsakymuose. Tačiau tokio pobūdžio pastebėjimų dėl vaikų parodymų, iš teismo psichologės negauta, apklausų protokoluose jų neužfiksuota. Antra vertus, nepilnamečio M. Š. parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje ikiteisminio tyrimo metu, ir kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, įvykio vietoje juos patikrinus, prieštaravimų nenustatyta, o tiksliau, šie parodymai buvo reikšmingai patikslinant aplinkybes: per apklausą jis (M. Š.) teigė, kad nuo tėčio iki batuto, kur jis šokinėjo, buvo 300 - 400 metrų, o jo parodymų patikrinimo metu nustatyta, kad įvykio vietą nuo batuto teskiria 23 metrai, tai tikrai pakankamai realus atstumas vaikui girdėti ir matyti įvykio situaciją, kadangi kitų augalų ar objektų tame atstume nėra. Kita vertus, šio veiksmo metu buvo patikimai ir neginčytinai nustatyta, kad liudytojas D. Š., kuris tvirtina stovėjęs šalia savo tėvo ir kaimyno P. V. bei matęs visą įvykį ir girdėjęs grasinimus savo tėvui, įvykio metu nuo tėvo K. Š. stovėjo tikrai 4 metrų atstumu. Visų apklausų metu nepilnametis liudytojas D. Š. analogiškai tvirtino stovėjęs šalia savo tėvo ir girdėjęs P. V. necenzūrinius žodžius ir garsinimus. Taip pat nepilnametis liudytojas D. Š. apklausų metu patvirtino, kad P. V. atėjo su kirtikliu ir kai jis atėjo įvyko ginčas. Tokias nukentėjusiojo K. Š. bei jo sūnų išdėstytas aplinkybes patvirtina 2021 m. spalio 21 d., kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, t. y. bendrojo pagalbos centro (BPC) tyrimui pateikto skambučio įrašo stenograma, iš kurios matyti, kad 2021 m. kovo 23 d.. 15.07.44 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambinantysis asmuo, prisistatęs K. Š., praneša, kad jam savo miške, savo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, pjaunant medžius, jį užpuolė kaimynas su mačete bei dar su dviem asmenimis (2 t., b. 1. 106-107). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teigti, kad nepilnamečių liudytojų M. ir D. Š. parodymais negalima teismui remtis, nėra pagrindo. Priešingai, liudytojai M. Š. ir D. Š. apklausų metu nekintamai ne kartą patvirtino tas pačias esmines įvykio aplinkybes, be to, jie taip pat patvirtino, kad įvykio metu jautėsi išsigandę, sutrikę, buvo šokas, manė, kad viskas gali liūdnai baigtis, jautė realią grėsmę, į įvykio vietą buvo kviečiama ir atvyko policija, po įvykio sapnavo jį (įvykį) ir baisius sapnus, prisiminimai apie įvykį kelia baimę, stresą, ne linksmas emocijas, ne mažiau 10 kartų dėl to lankėsi pas psichologus.

18. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, byloje patikimai nustatyta, kad kaltinamąjį P. V. ir nukentėjusįjį K. Š. iki nagrinėjamo įvykio siejo įtempti konfliktiniai santykiai, susiformavę dėl artimiausių kaimynų nesutarimų tvarkant ir prižiūrint namo teritoriją aplink bendrą namą (kotedžą), jo sklypo ribų bei tų pačių medžių, dėl kurių kirtimo įvyko byloje tiriamas nusikaltimas. 2021 m. vasario mėnesį konfliktinė padėtis ypač padidėjo, ką patvirtina susirašinėjimo el. paštu duomenys, pateikti nukentėjusiojo K. Š. įgaliotojo asmens – advokato Kęstučio Jonaičio pirmosios instancijos teismui (3 t., b. l. 96). Baudžiamosios bylos dokumentai, priešingai, nei apklausų metu teigė kaltinamasis P. V., neginčijamai patvirtina, jog jis gerai žinojo apie kaimyno K. Š. ketinimus kirsti savo teritorijoje medžius, kurie kaltinamojo P. V. ir jo šeimos narių nuomone, priklausė jiems, o ne K. Š., nes dar iki atsikraustant K. Š. juos ilgą laiką prižiūrėjo. Dėl šių aplinkybių, kaltinamojo P. V. paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad įvykio dieną eidamas iš namų link pjaunamų medžių, pasiėmė kirtiklį (sodo genėjimo įrankį „Fiskars“) savigynai, neva, manydamas, kad kieme yra jam neatpažįstami du (o, vėliau teisme patikslino, kad vienas) plėšikai, negali būti vertinami, kaip įtikinami, nuoseklūs ir pateisinantys. Tokius jo parodymus paneigia 2021 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu ištirtas bendrojo pagalbos centro (BPC) tyrimui pateiktas skambučio garso įrašas, iš kurio stenogramos matyti, kad 2021 m. kovo 23 d., 14.49.50 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambinantis suirzęs asmuo, prisistatęs P. V., pranešė, kad į jam priklausančias valdas atėjo nepažįstami žmonės, kurie pjauna medžius, BPC darbuotoja ne kartą ragino skambinusį asmenį (t. y. P. V.) likti namuose ir laukti policijos, nes šis siūlėsi eiti į lauką pafilmuoti tų žmonių, tačiau BPC operatorės per kelis kartus paragintas, sutiko laukti policijos namuose (2 t., b. l. 116-117). Be to, kaip nustatyta iš 2022 m. balandžio 27 d., teisiamojo posėdžio protokolo ir jo garso įrašo, kaltinamuoju apklausiamas P. V. teisme taip pat patvirtino, jog apie ketinimus pjauti medžius jis žinojo. Šios aplinkybės suponuoja tikslią išvadą, kad kaltinamasis P. V. neabejotinai suprato koks žmogus pjauna pušeles ir tikrai jį atpažino, kaip savo kaimyną K. Š., todėl apimtas pykčio, įniršio, tikrai ne spontaniškai, o gerai apgalvojęs savo veiksmus ir elgesį, akivaizdžiai paveiktas emocijų, jog kaimynas K. Š. nepaklausė jo perspėjimo nepjauti pušų, klaidingai priskirdamas pjaunamas pušis savo nuosavybei, siekdamas savotiškai „pamokyti“ kaimyną, iš savo namų pasiėmė sveikatai ir gyvybei pavojingą įrankį – sodo genėjimo įrankį „FISKARS“, garsiai plūsdamasis necenzūriniais žodžiais bei mojuodamas rankose laikomu sodo genėjimo įrankiu, be jokio teisinio pagrindo, vedamas menkavertės ir jokiais moralės kriterijais nepamatuotos dingsties, nuėjo link nukentėjusiojo K. Š., kuris buvo savo nuosavame sklype, aiškintis tik jam rūpimo tokio kaimyno elgesio priežasties ir elgdamasis neteisėtai, sukėlė šioje baudžiamojoje byloje minimą konfliktą ir atliko veiksmus, kurie jam inkriminuoti kaltinime, kuriais neabejotinai buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutriko visuomenės rimtis ir tvarka. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.). Kaltinamojo P. V. veiksmai – paimant sodo genėjimo įrankį, savavališkai ateinant su tokiu įrankiu į svetimą teritoriją, juo mosikuojant bei vartojant grasinančius ir necenzūrinius žodžius – negali būti vertinami kitaip, kaip tik sąmoningas siekis sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką dėl visiškai menkavertės ir išsigalvotos priežasties – svetimų pušelių apsaugos. Būdamas protingu, atsakingu, rūpestingu asmeniu P. V. neturėjo savivaliauti, elgtis pavojingai ir rizikingai, tuo labiau nusikalstamai, kitų žmonių – savo kaimyno atžvilgiu, o manydamas, kad kaimynas elgiasi neteisėtai, tokias savo subjektyvias abejones patikrinti teisėtais būdais ir priemonėmis - pranešti policijos, aplinkosaugos, žemėtvarkos, savivaldybės pareigūnams ir pan., bei laukti jų pranešimų (atsakymų) jam rūpimais klausimais, o ne pačiam vykdyti jo įsivaizduojamą ir tik jam suprantamą teisingumą. Tokio jo elgesio negalima pateisinti.

19. Kaltinamojo P. V. pozicija, kad jis nesiekė parodyti nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai, ar sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi, pasak jo, jis manė, kad kaimynas K. Š. neturi teisės kirsti medžių, kadangi nustatytu laikotarpiu buvo draudžiamas medžių genėjimas ir pjovimas, nepagrįsta ir nepateisinama. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tokia pozicija yra aiškiai išgalvota, gynybinio pobūdžio ir klaidinanti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. rašte Nr. R2(M(/PS)-190 nurodyta, kad dėl K. Š. veiksmuose kertant pušeles jokių pažeidimų nenustatyta ir tokių kirtimų vykdymo laikas nėra ribojamas, pažeidimų nenustatyta (2 t., b. l. 55-56). Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. liepos 7 d., rašte nurodyta, kad minėto skyriaus specialistai pagal 2021 m. kovo 3 d. gautą piliečio K. Š. pranešimą atlikę patikrinimą vietoje, pažeidimų pagal savivaldybių administracijoms Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 82 punkte numatytą kompetenciją neužfiksavo (2 t., b. l. 100).

20. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-426/2008; 2K-159/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, kaltinamasis P. V. būdamas protingu, išsilavinusiu žmogumi, tiksliai suvokė ir numatė, kokį poveikį K. Š. ir jo nepilnamečiams sūnums M. bei D. Š. turės jo atliekami neteisėti veiksmai, kad jais bus padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, bus sutrikdyta visuomenės rimtis, nutrauktas pradėtas darbas, poilsis ir tokių padarinių norėjo. Šios aplinkybės įrodo, kad P. V. veikė tiesiogine tyčia.

21. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 21 d. savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo, jame objektyviai užfiksuota, kad nukentėjusysis K. Š. tyrimui pateikė medicininių dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad jis skundžiasi įtampa, nemiga, naktimis dažnai atsibunda, pergyvena dėl vaikų. Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo iš gydytojo psichiatro matyti, kad pas asmenį (K. Š.) stebimi nerimo simptomai, sutrikęs kasdienis funkcionalumas, sutrikusi miego kokybė (2 t., b. l. 71-94). Taigi, esant tiesioginių įvykio liudytojų – nepilnamečių liudytojų M. ir D. Š. parodymams, nukentėjusiojo K. Š. parodymams ir duomenims iš medicinos įstaigų bei kitiems rašytiniems byloje duomenims, teigti, kad kaltinamojo P. V. veiksmai, atlikti tiriamuoju įvykiu yra nesukeliantys teisinių pasekmių, numatytų BK 284 straipsnyje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl to nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinime aprašyti P. V. veiksmai nepripažintini pavojingais baudžiamąja prasme. Esant tokiai išvadai, konstatuotina, kad aukščiau išdėstytų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad P. V. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo požymius, todėl išteisinamasis nuosprendis jo atžvilgiu turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija baudžiamosios bylos duomenų kontekste daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, kurie BPK 20 straipsnio nuostatomis pripažintini įrodymais, dėl P. V. kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, numatyto BK 284 straipsnyje, todėl jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Dėl bausmės

22. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

23. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. V. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis yra teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka (daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus) (2 t., b. l. 191-195), nenustatyta, kad kaltinamasis P. V. turėtų sveikatos sutrikimų. Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad P. V. dirba. Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

24. BK 284 straipsnio sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos penkios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta P. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą (BK 47 straipsnis).

25. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl prokurorės siūlytas baudos dydis – 50 MGL nelaikytinas per dideliu ir neprotingu, nes jis yra minimalaus dydžio, gerokai mažesnis nei galimas baudos vidurkis, todėl sprendžiama, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. V. paskyrus prokurorės apeliaciniame skunde prašomą 50 MGL dydžio, tai yra 2 500 Eur baudą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. V. dirba ir gauna pajamas, baudos suma nėra didelė, todėl sprendžiama, kad bauda turi būti sumokėta per dviejų mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaip ir yra numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 6 straipsnio 2 dalyje.

Dėl proceso išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme

26. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas).

28. Iš byloje esančių duomenų, t. y. PVM sąskaitų - faktūrų, matyti, kad už teisinių paslaugų teikimą, atstovavimą ikiteisminiame tyrime, skundo dėl 2021 m. balandžio 2 d., nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą parengimo, atstovavimą baudžiamosios bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, baigiamosios kalbos parengimas, nukentėjusysis K. Š. advokatų kontorai „Jonaitis ir partneriai“ iš viso sumokėjo 3 974,85 Eur (3 t., b. l. 123-135).

29. Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu yra 2 698,5 Eur (koeficientas 1,5 x 1799 Eur; už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kaltinamuoju aktu, atstovavimas 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. gegužės 13 d., 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. birželio 27 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžiuose, baigiamosios kalbos parengimas) – 4497,5 Eur (koeficientas 2,5 x 1799 Eur); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 179,9 Eur (koeficientas 0,1 x 1799 Eur). Šios bylos atveju posėdžiai truko 9 val. 34 min. iš viso.

30. Kolegija atsižvelgusi į nukentėjusiojo atstovo suteiktos teisinės pagalbos apimtį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į Rekomendacijomis patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, duomenų apie sunkią nuteistojo turtinę padėtį nėra, todėl konstatuoja, kad prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis priteistinas iš nuteistojo visa apimtimi.

Dėl proceso išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

31. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti iš nuteistojo K. Š. patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas ir atstovavimas apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog už šių paslaugų atlikimą 2022 m. spalio 21 d. K. Š. buvo išrašyta sąskaita faktūra 1452 Eur sumai, kurią nukentėjusysis apmokėjo (4 t., b. l. 75-76).

32. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

33. Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už apeliacinio skundo, jeigu advokatas gynė asmenį pirmosios instancijos teisme, parengimą yra 3 058,3 Eur (koeficientas 1,7 x 1799 Eur).

34. Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo K. Š. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinis skundas tenkinamas, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, į Rekomendacijose nustatytus atstovavimo išlaidų maksimalius dydžius, prašomos iš nuteistojo priteisti K. Š. turėtos išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese atlygintinos pilna apimtimi.

Dėl proceso išlaidų

35. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-00524 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą P. V. (4 t., b. l. 55). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos P. V. sudaro 200 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už P. V. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji turi būti išieškotina iš nuteistojo P. V. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kiti nuosprendžio klausimai

36. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnio 1 dalis). P. V. tyrėjos D. T. 2021 m. birželio 15 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), Lietuva (3 t., b. l. 12–13), ši procesinė poveikio priemonė panaikinama nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

37. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį iš naujo išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sodo genėjimo įrankis „FISKARS“, paimtas 2021 m. spalio 29 d., iš P. V., sodo genėjimo įrankis, paimtas 2021 m. kovo 23 d., iš K. Š. ir benzininis pjūklas, paimtas 2021 m. spalio 21 d., iš K. Š. – grąžintini teisėtiems savininkams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 3 d., išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

P. V., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam bausmę - 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio baudą.

Paskirtą baudą P. V. privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (vieną iš pasirinktinų sąskaitų) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą P. V., panaikinti.

Priteisti iš P. V. 200 Eur (du šimtus eurų) valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš P. V. nukentėjusiojo K. Š. naudai 3 974,85 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt penkis centus) turėtų išlaidų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš P. V. nukentėjusiojo K. Š. naudai 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- sodo genėjimo įrankį „FISKARS“, paimtą 2021 m. spalio 29 d. grąžinti P. V.;

- sodo genėjimo įrankį, paimtą 2021 m. kovo 23 d., bei benzininį pjūklą, paimtą 2021 m. spalio 21 d. grąžinti K. Š..

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisOdeta GruodienėVaidas Vasiliauskas