Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant ieškovo J. P. atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei L. P., dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. liepos 25 d. teisme gautas ieškovo J. P. ieškinys atsakovei L. P., dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, kuriuo ieškovas prašo nutraukti santuoką, sudarytą 1987 m. gegužės 16 d. Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 130, tarp ieškovo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką ieškovui palikti jo pavardę „P.“, atsakovei jos pasirinktą pavardę; ieškovui priteisti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, tai yra vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovės priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. rugpjūčio 22 d. teisme gautas atsakovės L. P. atsiliepimas, kuriame ji nurodo, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Nuo 2012 m. yra išvykusi gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją, su ieškovu taikytis nenori. Dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutinka, kad jis būtų priteistas ieškovui. Nurodo, jog neturi nepilnamečių vaikų ir kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi atsakovė negali nutraukti darbo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovas su atsakove dar iki santuokos sudarymo buvo pažįstami, gyveno nesusituokę ir gerai sutarė. Santuokoje jiems gimė du vaikai, kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutuoktiniai atskirai gyvena jau septynerius metus, bendro ūkio neveda, byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą, būti jai lojalus, siekęs palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą, ieškinyje ieškovas nurodo, jog retkarčiais tarpusavyje pabendrauja telefonu, tačiau tai būna retai ir pokalbis baigiasi barniu.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina ir tai, kad abu sutuoktiniai nesiekė tęsti bendravimo, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės: P., P..

Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1330 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimties eurų) vertės, lieka J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė 2018 m. lapkričio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-3278-20313, kuriuo ieškovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Taip pat teismui pateikta 2019 m. rugpjūčio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, Nr. (2.19)NTP-7-4519, kurioje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą J. P., patirta 182 Eur išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis dėl santuokos nutraukimo ir 182 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios iš atsakovės priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 541 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282, 541 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1987 m. gegužės 16 d. Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 130, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – P., o atsakovei santuokinę pavardę – P..

Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), palikti J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Išieškoti iš atsakovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Išieškoti iš atsakovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 182 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos pavadinimas: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.