- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1853-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00443-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atstovo advokato E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4097-1070/2021 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei V. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. P. prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10709-962/2018 nustatytą jo ir nepilnamečio sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, numatant, kad: 1) sūnus rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogas praleidžia pusiau dalinant atostogų laiką tarp tėvo ir motinos, tai yra pirmą pusę atostogų sūnus praleidžia su motina, t. y. atsakove, o antrą pusę atostogų praleidžia su tėvu; 2) kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį tėvas penktadienį pasiima sūnų iš atsakovės namų 17-18 val. iš anksto telefonu perspėjęs apie tikslų laiką ir grąžina sūnų į atsakovės namus sekmadienį 17 val.; 3) kiekvieną trečiadienį tėvas pasiima sūnų iš atsakovės namų 16 val. ir grąžina į namus 19 val.; 4) tėvas su sūnumi bendrauja porinių kalendorinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 15 val. 30 min. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 19 val. 30 min.; 5) ieškovas su sūnumi bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, jeigu ne tėvo bendravimo diena), paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 15 val. 30 min. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 19 val. 30 min.; 6) ieškovas su sūnumi bendrauja per sūnaus gimtadienį poriniais metais (jei ne tėvo bendravimo dieną) paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 16 val. 30 min. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą 19 val. 30 min., jei ši yra darbo diena, arba paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15 val. 30 min. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19 val. 30 min., jei ši diena yra nedarbo diena; 7) atsakovė informuoja ieškovą apie vaiko ligas.
2. Ieškinyje nurodė, kad praėjus dvejiems metams po bendravimo tvarko nustatymo, sūnus paaugo, pasikeitė aplinkybės, todėl tikslinga pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, kadangi vaikas gali daugiau laiko praleisti su ieškovu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad ieškovas niekur nedirba ir neturi galimybės pasirūpinti sūnumi, kai šis būna pas jį kas antrą savaitgalį. Ieškovas nemoka išlaikymo, išlaikymo skola yra 1 882,38 Eur. Ieškovo ir sūnaus nesieja joks ypatingas ryšys, todėl nebūtina keisti teismo nustatytos tvarkos. Ieškovas bendravimo su sūnumi metu elgiasi neatsakingai, keikiasi necenzūriniais žodžiais, vaikas grąžinamas alkanas, murzinas, purvinais drabužiais. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. sūnus mokysis pirmoje klasėje. Rudens atostogoms bus skiriamos tik 7 dienos ir šventinės dienos lapkričio 1, 2 d., todėl likusias atostogų dienas sūnus turi praleisti su atsakove, nes lapkričio antrą savaitgalį vaikas praleis su tėvu pagal anksčiau nustatytą bendravimo tvarką. Žiemos atostogos trunka 10 dienų, sutampa su keturiomis šventinėmis dienomis: Kūčiomis, Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Bendravimo tvarka Kalėdų dienomis nustatyta ankstesniu teismo sprendimu, todėl nekeistina. Ankstesniu teismo sprendimu nustatyta ieškovo bei sūnaus bendravimo tvarka ir vasaros atostogų metu. Atsakovė neprieštarauja, kad sūnus praleistų su ieškovu dar vieną vasaros atostogų savaitę, suderinus su ja konkretų bendravimo laikotarpį prieš dvi savaites. Ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo kas antrą savaitgalį atmestinas. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir prailgintą grupę, jis grįš namo vėlai, turės pavakarieniauti, pailsėti penktadienį po penkių dienų mokymosi. Atsakovė neprieštarauja, kad vaikas po bendravimo būtų grąžintas motinai sekmadienį 17:00 val. Vaikas lanko mokyklos paruošiamąją klasę, o trečiadieniais jam vyksta popamokiniai užsiėmimai, kurie baigiasi apie 18:00 val. Nurodė, kad ieškinio reikalavimų 4-7 punktuose prašoma nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka yra nustatyta Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu, todėl šie reikalavimai atmestini.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų nustatyti ieškovo ir nepilnamečio M. P. bendravimo tvarką pagal ieškinio rezoliucinės dalies 4-7 punktus; patenkino iš dalies ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10709-962/2018 nustatytą ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko M. P. bendravimo tvarkos 2 punktą, numatant, kad kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį ieškovas pasiima sūnų iš atsakovės namų ne anksčiau kaip 17 val. ir ne vėliau kaip 18 val., iš anksto telefonu perspėjęs atsakovę apie tikslų vaiko paėmimo laiką, bei grąžina sūnų į atsakovės namus sekmadienį ne vėliau kaip 17 val.; pakeitė bendravimo tvarkos 7 punktą, papildomai numatant, kad ieškovas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi vaiko vasaros atostogų metu vieną papildomą savaitę, bendravimo laiką ieškovui suderinus su atsakove prieš dvi savaites iki numatyto bendravimo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 328,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš atsakovės valstybei 84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10709-962/2018 nustatyta tokia ieškovo ir nepilnamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka: 1) ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį nuo 16:30 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos su atsakove sutartos vietos ir iki 19:30 val. gražinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2) ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų poriniais savaitgaliais, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir gražinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 19:30 val.; 3) ieškovas su sūnumi bendrauja porinių kalendorinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val.; 4) ieškovas su sūnumi bendrauja neporinių kalendorinių metų antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val.; 5) ieškovas su sūnumi bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, jeigu ne tėvo bendravimo diena), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val.; 6) ieškovas su sūnumi bendrauja per sūnaus gimtadienį poriniais metais (jei ne tėvo bendravimo diena) paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 16:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val., jei ši diena yra darbo diena, arba paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val., jei ši diena yra nedarbo diena; 7) ieškovas vieną kartą metuose vasaros ir žiemos laikotarpiu bendrauja su sūnumi po 3 dienas prieš jam bendrauti priklausantį savaitgalį, prieš dvi savaites suderinęs paėmimo ir grąžinimo laiką su atsakove; 8) atsakovė informuoja ieškovą apie vaiko ligas. Ieškovas laikosi nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos. Ieškovas siekia pakeisti jo ir vaiko bendravimo tvarką, numatant bendravimo laiką vaiko atostogų metu; perkeliant bendravimo laiką šiokiadieniais iš antradienio į trečiadienį; paankstinant bendravimo laiką savaitgaliais.
6. Dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. lapkričio 19 d. priimto teismo sprendimo praėjo apie 2,5 metų, šalių vaikas paaugo ir nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pradės lankyti mokyklą, todėl pasikeitė ir artimiausiu metu pasikeis vaiko gyvenimo aplinkybės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iš esmės pasikeitė ieškovo gyvenimo aplinkybės: ieškovas neturi oficialaus darbo, gauna netekto darbingumo pensiją, turi išlaikymo įsiskolinimą atsakovei. Teismas sutiko su ieškovu, kad jis turi teisę daugiau bendrauti su sūnumi, tačiau jo noras turi būti suderintas su jo galimybėmis bendrauti ir užtikrinti vaikui būtinas gyvenimas sąlygas. Turi būti įvertinta ir naujos vaiko gyvenimo aplinkybės, prie kurių jis turės priprasti, t. y. mokyklos lankymas, pasiruošimas pamokoms, popamokinė veikla. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovas negalės užtikrinti vaikui būtinų augimo sąlygų, tokių kaip: pilnavertis maistas, turiningas laisvalaikis, ilgo bendravimo (vaiko rudens, žiemos, vasaros, pavasario), t. y. atostogų, metu. Teismo vertinimu, patenkinus ieškinio reikalavimus dėl ieškovo intensyvesnio bendravimo su vaiku šio atostogų metu, ieškovas galbūt užtikrintų būtiniausias gyvenimo sąlygas vaikui, tačiau atsakovei mokėtino išlaikymo sąskaita, kas apsunkintų atsakovės padėtį. Teismas nurodė, kad nėra aišku, kaip vaikas adaptuosis prie jo naujų gyvenimo sąlygų, ar intensyvesnis jo ir tėvo bendravimas visų vaiko atostogų metu nepakenks vaikui dėl šio aktyvesnio dienos režimo. Nurodė, kad būtina atsižvelgti ir į vaiko norą atostogas praleisti su motina. Teismo nuomone, esamoje situacijoje ieškovo reikalavimas dėl intensyvesnio bendravimo su vaiku nustatymo visų vaiko atostogų metu negali būti patenkintas visiškai, kadangi tai, labiau tikėtina, pakenks vaiko interesams. Atsakovei sutikus papildyti ieškovo ir vaiko bendravimą vasaros atostogų metu viena savaite, teismas ieškinio reikalavimą dėl ieškovo bendravimo su sūnumi atostogų metu tenkino iš dalies ir papildė anksčiau nustatytos bendravimo tvarkos 7 punktą, numatant, kad ieškovas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi berniuko vasaros atostogų metu vieną papildomą savaitę, bendravimo laiką suderinęs su atsakove prieš dvi savaites iki numatyto bendravimo. Teismas nurodė, kad apribojus maksimalų ieškovo bendravimą vaiko atostogų metu, ieškinio reikalavimas dėl ieškovo bendravimo savaitgaliais paankstinimo turi būti patenkintas, todėl nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas turi būti pakeistas, numatant, kad kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį tėvas pasiima sūnų iš atsakovės namų ne anksčiau kaip 17 val. ir ne vėliau kaip 18 val., iš anksto telefonu perspėjęs atsakovę apie tikslų vaiko paėmimo laiką, bei grąžina sūnų į atsakovės namus sekmadienį ne vėliau kaip 17 val. Teismo nuomone, patenkinus šį reikalavimą, nebus pažeisti vaiko interesai, nes šeštadienį vaikui nebūtina keltis anksti ryte, o pavakarieniauti, pailsėti ir nusiprausti jis gali ir ieškovo namuose. Ieškovo reikalavimą perkelti jo ir vaiko bendravimą šiokiadieniais iš antradienio į trečiadienį, teismas laikė nemotyvuotu. Nurodė, kad paankstinus ieškovo ir vaiko bendravimą savaitgaliais, laikotarpis tarp tėvo ir sūnaus bendravimų sumažės. Be to, vaikas trečiadieniais turi papildomos veiklos - lanko anglų kalbos pamokėles, todėl šio ieškinio reikalavimo patenkinimas gali pažeisti vaiko interesus. Teismas nustatė, kad ieškinyje prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 4-7 punktuose nurodytos sąlygos yra tapačios Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendime nustatytoms bendravimo sąlygoms, pažymėtoms 3-6, 8 punktais. Kadangi reikalavimai dėl šių sąlygų buvo išspręsti ankstesniu teismo sprendimu, teismas nutraukė bylos dalį pagal ieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo pagal 4-7 punktus (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nustatė, kad ieškinys patenkintas 5/28 dalimis, arba 17,86 proc., atmesta 82,14 proc. ieškinio reikalavimų. Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirta 396 Eur išlaidų. Nurodė, kad proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybės naudai turi būti priteista 13 Eur žyminio mokesčio ir 71 Eur valstybės antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui išlaidų atlyginimas. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovei turi būti priteista 328,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde ieškovo atstovas prašė: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo penktą dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10709-962/2018 nustatytoje ieškovo ir nepilnamečio sūnaus M. P. bendravimo tvarkos pirmą punktą, nustatant, kad kiekvieną trečiadienį tėvas pasiima sūnų iš atsakovės namų 16 val. ir grąžina į namus 19 val.; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo šeštą dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10709-962/2018 nustatytą ieškovo ir nepilnamečio sūnaus M. P. bendravimo tvarką papildyti devintu punktu ir jį išdėstyti taip: „sūnus rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogas praleidžia pusiau dalinant atostogų laiką tarp tėvo ir motinos, tai yra pirmą pusę atostogų sūnus praleidžia su motina, t. y. atsakove V. P., o antrą pusę atostogų praleidžia su tėvu (pirmas reikalavimas)“; 3) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo septintą dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš naujo perskirstyti šalių ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
8.1. Teismo išvada, kad vaikas pradės lankyti mokyklą, dėl to pasikeis vaiko gyvenimo aplinkybės, neturi jokio loginio prieštaravimo su ieškinio reikalavimu, kad sūnus rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogas praleistų pusę atostogų laiko su tėvu. Per vaiko atostogas rudenį, žiemą, pavasarį ar vasarą vaikas nesirengs pamokoms, nedalyvaus mokyklos popamokinėje veikloje. Aplinkybė, kad šią vasarą vaikas lankė priešmokyklinę grupę, šiuo metu nėra aktuali;
8.2. Tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo gyvenimo sąlygų esminį pasikeitimą, kad jis neturi oficialaus darbo, gauna netekto darbingumo pensiją ar turi išlaikymo įsiskolinimą atsakovei, niekaip neriboja ieškovo teisės praleisti pusę nurodytų vaiko atostogų laiko su sūnumi. Teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 5 punkto ir 185 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl įrodymų vertinimo būtinumo santykyje su neįrodinėtinomis bylos aplinkybėmis, neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, kuriais ji pripažino, kad ieškovas vykdė ankstesniu sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką. Teismo išvada, kad ieškovas tinkamai nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką, neturi esminio lemiančio faktoriaus neleisti tėvui bendrauti pusę atostogų laiko su sūnumi;
8.3. Teismo išvada apie ieškovo galimybę užtikrinti vaikui būtinas gyvenimas sąlygas atostogų metu nepagrįsta byloje surinktais įrodymais ir prieštarauja CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatai, Vaiko teisių skyriaus išvadai;
8.4. Teismas atsisakęs nustatyti ieškovui teisę pusę sūnus rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko bendrauti su vaiku pažeidė tėvų valdžios lygiateisiškumo principą (CK 3.155 str. 2 d. ir 3.156 str. 1 d.);
8.5. Teismo sprendimo 32 punkte išdėstytas atsisakymas perkelti ieškovo ir vaiko bendravimą iš kiekvieno antradienio į kiekvieną trečiadienį nėra tinkamai pagrįstas ir pažeidžia CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatas bei CK 1.5 straipsnio teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Ieškovui grąžinus vaiką kas antrą sekmadienį ne vėliau kaip iki 17 valandos, tarpas iki jo pasiėmimo antradienį sudaro beveik lygiai dvi paras, todėl ieškovo prašymu šiek tiek pakoreguoti laiką, nebūtų sudarę jokios problemos ir neigiamų pasekmių bendravimo su vaiku tvarkai ir atsakovės interesams.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
9.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas iš gaunamų pajamų neturi galimybės išlaikyti save ir vaiką;
9.2. Apeliacinio skundo argumentas dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo yra niekinis. Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje yra akcentuota, kad nėra pagrindo keisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas galės užtikrinti vaiko maitinimą ir kitus poreikius, jei bus nustatyta intensyvesnė jo ir sūnaus bendravimo tvarka;
9.3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neteisėtai atsisakė perkelti ieškovo ir vaiko bendravimą iš kiekvieno antradienio į kiekvieną trečiadienį. Bendraujant kiekvieną antradienį, nuo sekmadienio 17 val. būna praėjusios dvi paros, o perkėlus bendravimą į trečiadienį, iki penktadienio 17 val. bus vėlgi tos pačios dvi paros. Šiais metais vaikas lanko pirmą klasę, todėl pasikeitė jo popamokinis laikas. Vaikas lanko tris būrelius - krepšinio, robotikos ir stalo teniso. Užsiėmimai vyksta po pamokų pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeista tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10709-962/2018 (el. b. l. 8-13), nustatyta tokia ieškovo A. K. ir nepilnamečio M. P. bendravimo tvarka: 1) ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį nuo 16:30 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos su atsakove sutartos vietos ir iki 19:30 val. gražinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2) ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų poriniais savaitgaliais, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir gražinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 19:30 val.; 3) ieškovas su sūnumi bendrauja porinių kalendorinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val.; 4) ieškovas su sūnumi bendrauja neporinių kalendorinių metų antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val.; 5) ieškovas su sūnumi bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, jeigu ne tėvo bendravimo diena), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val.; 6) ieškovas su sūnumi bendrauja per sūnaus gimtadienį poriniais metais (jei ne tėvo bendravimo diena) paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 16:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val., jei ši diena yra darbo diena, arba paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15:30 val. ir gražinant į jo gyvenamąją vietą 19:30 val., jei ši diena yra nedarbo diena; 7) ieškovas vieną kartą metuose vasaros ir žiemos laikotarpiu bendrauja su sūnumi po 3 dienas prieš jam bendrauti priklausantį savaitgalį, prieš dvi savaites suderinęs paėmimo ir grąžinimo laiką su atsakove; 8) atsakovė informuoja ieškovą apie vaiko ligas.
13. Kadangi nuo 2018 m. lapkričio 19 d. priimto teismo sprendimo praėjo apie 2,5 metų, šalių vaikas paaugo ir nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pradės lankyti mokyklą, dėl ko pasikeis vaiko gyvenimo aplinkybės, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti nustatytą tėvo su sūnumi bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, teismas pakeitė nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą, numatant, kad kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį ieškovas A. K. pasiima sūnų M. P. iš atsakovės V. P. namų ne anksčiau kaip 17 val. ir ne vėliau kaip 18 val., iš anksto telefonu perspėjęs atsakovę apie tikslų vaiko paėmimo laiką, bei grąžina sūnų į atsakovės namus sekmadienį ne vėliau kaip 17 val. Teismas taip pat pakeitė bendravimo tvarkos 7 punktą, papildomai numatant, kad ieškovas A. K. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi M. P. berniuko vasaros atostogų metu vieną papildomą savaitę, bendravimo laiką ieškovui suderinus su atsakove V. P. prieš dvi savaites iki numatyto bendravimo.
14. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas atsisakęs nustatyti ieškovui teisę pusę sūnaus rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko bendrauti su vaiku pažeidė tėvų valdžios lygiateisiškumo principą, atsisakymas perkelti ieškovo ir vaiko bendravimą iš kiekvieno antradienio į kiekvieną trečiadienį nėra tinkamai pagrįstas, o aplinkybės apie tai, kad apeliantas neturi oficialaus darbo, gauna netekto darbingumo pensiją ar turi išlaikymo įsiskolinimą, nesudaro pagrindo riboti ieškovo bendravimo su sūnumi laiko.
Dėl nustatytos bendravimo tvarkos
15. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
17. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. teismo sprendimo 1 punktu buvo nustatyta, kad ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį nuo 16:30 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos su atsakove sutartos vietos ir iki 19:30 val. gražinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas siekė bendravimo laiką perkelti iš antradienio į trečiadienį, nes ieškovui grąžinus vaiką kas antrą sekmadienį ne vėliau kaip iki 17 valandos, tarpas iki jo pasiėmimo antradienį sudaro tik dvi paras.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas perkelti jo ir vaiko bendravimą šiokiadieniais iš antradienio į trečiadienį iš esmės yra nemotyvuotas, be to, teismas nustatė, kad vaikas trečiadieniais turi papildomos veiklos, t. y. lanko anglų kalbos pamokėles, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad šio ieškinio reikalavimo patenkinimas gali pažeisti vaiko interesus. Be to, iš skundžiamo teismo sprendimo matosi, kad teismas pailgino ieškovo ir vaiko bendravimo laiką savaitgaliais, t.y. tėvas pasiims sūnų ne šeštadieniais, bet penktadieniais, todėl atsižvelgiant ir į šią aplinkybę, keisti ieškovo su sūnumi bendravimo dieną iš antradienio į trečiadienį nėra pagrindo.
19. Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria jis turi teisę bendrauti su sūnumi tik vieną savaitę vasaros atostogų metu. Jo nuomone, tokia tvarka pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Apeliantas siekia, kad jis turėtų teisę bendrauti su vaiku pusę sūnaus rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko.
20. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, o tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
21. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo bendravimą su sūnumi vasaros atostogų metu iš esmės vadovavosi duomenimis apie ieškovo turtinę padėtį ir susidariusiu ieškovo išlaikymo įsiskolinimu: 2021 m. vasario 4 d. antstolės pažymos (el. b. l. 30) duomenimis ieškovo skola už nepilnamečio M. P. išlaikymą buvo 1882,38 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis ieškovas 2020 m. gegužės 21 d. – 2021 m. balandžio 21 d. laikotarpiu gavo į mėnesį 92,13 Eur - 105,46 Eur netekto darbingumo pensiją (el. b. l. 98, 99). Šių duomenų pagrindu teismas darė išvadą, kad ieškovas gauna nepakankamas pajamas tam, kad išlaikytų save ir vaiką, todėl negalės užtikrinti vaikui būtinų augimo sąlygų, tokių kaip: pilnavertis maistas, turiningas laisvalaikis, - ilgo bendravimo (vaiko rudens, žiemos, vasaros, pavasario), t. y. atostogų, metu. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovas ne tik kad nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, bet ir linkęs manipuliuoti šia pareiga, kas matosi iš ieškovo atsakovei siųstos žinutės turinio, kurioje ieškovas skatina atsakovę atsisakyti jo „kaip vaiko tėvo ir alimentų“ (el. b. l. 31-34). Teismas atsižvelgė ir į vaiko norą atostogas praleisti su motina ir į tai, kad vaikui tik pradėjus lankyti mokyklą, pasikeitus jo gyvenimo sąlygoms, neaišku, ar intensyvesnis jo ir tėvo bendravimas visų vaiko atostogų metu nepakenks vaikui dėl jo aktyvesnio dienos režimo. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas vasaros atostogų metu pagrįstai nustatė ieškovui vieną papildomą savaitę bendrauti su savo vaiku, tačiau nustatyti platesnę bendravimo tvarką, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.
22. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvada prieštarauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos 2021 m. kovo 22 d. išvadai (toliau – Išvada), tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes Išvadoje nurodoma, kad „siekiant, kad nebūtų pažeisti mažamečio vaiko interesai, Skyriaus nuomone, bylos teisme nagrinėjimo metu svarbu išsiaiškinti, ar vaikui dažniau svečiuojantis pas tėvą (ieškovą), jis turės realias finansines galimybes užtikrinti tinkamą vaiko poreikių patenkinimą. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar ieškovą ir sūnų sieja emocinis ryšys, kadangi atsiliepimo prieduose pateiktos trumposios (SMS) žinutės turinys kelia abejonių dėl ieškovo požiūrio į sūnų“. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išvadą teikiančios institucijos atstovė G. P. nurodė, kad nėra pagrindo keisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas galės užtikrinti vaiko maitinimą ir kitus poreikius, jei bus nustatyta intensyvesnė jo ir sūnaus bendravimo tvarka.
23. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, šiuo konkrečiu atveju nustatė tokią ieškovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, kuri galima pagal esamą situaciją. Nustatyta bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir atsakovo teisių nepažeidžia. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos nustatymą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Pagal CKP 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesiniu dokumentus ir teikiant konsultacijas
26. Iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 08/09/21, 2021 m. rugsėjo 21 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 14/21, 2021 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 813809 matosi, kad V. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 Eur išlaidų (2021-11-25 DOK-27588). Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl iš ieškovo A. K. atsakovei V. P. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. P. a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.