Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litjada“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litjada“ dėl skolos priteisimo bei sutarties pakeitimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litjada“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų rangos darbai“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „TLSC“, N. D.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės UAB „Gargždų rangos darbai“ apeliacinio skundo.

Apeliantė UAB „Gargždų rangos darbai“ skunde nurodė, kad teismas neįvertino, jog ieškovė rangos sutartį buvo sudariusi su UAB „TLSC“ ir tik vėliau sutartis dėl tų pačių darbų atlikimo buvo sudaryta su atsakove. Apeliantės teigimu, pagal pirminę sutartį UAB „TLSC“ buvo įsipareigojusi perduoti ieškovei ne tik projektinę dokumentaciją, bet ir statybos leidimą, o su atsakove sudarytoje sutartyje ši pareiga nebuvo nustatyta, todėl tai nulėmė ilgesnę darbų trukmę ir patvirtina atsakovės kaltę dėl netinkamo darbų atlikimo. Su šiomis skundo nuostatomis teisėjų kolegija nesutinka. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Gargždų rangos darbai“ ir trečiasis asmuo UAB „TLSC“ 2016-08-31 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti sutarties priede nurodytus statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perduoti darbų rezultatą užsakovui šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Byloje taip pat yra pateikta 2016-08-16 statybos rangos sutartis, kuri sudaryta tarp ieškovės UAB „Gargždų rangos darbai“ ir atsakovės UAB „Litjada“. Šia sutartimi ieškovė taip pat įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus tame pačiame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas sutarčių teisės principų yra sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme įtvirtinti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (pvz., CK 6.190 straipsnio 1 dalis, 6.191 straipsnis). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai įtvirtinta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Šioje byloje tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl netinkamo įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymo, tai yra atsiskaitymo už atliktus darbus, sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, netesybų dydžio bei nuostolių atlyginimo. Kadangi ginčas kilęs iš sutartinių rangos teisinių santykių, šiam ginčui spręsti turi būti taikomos ieškovės ir atsakovės 2016-08-16 sudarytos statybos rangos sutarties nuostatos. Pažymėtina, kad 2016-08-31 statybos rangos sutartyje, kuri sudaryta tarp UAB „Gargždų rangos darbai“ ir UAB „TLSC“, atsakovė nėra nurodyta kaip šios sutarties šalis, todėl sutarties uždarumo principas lemia tai, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta statybos rangos sutartis atsakovei nesukūrė jokių teisių ir pareigų. Byloje nenustatyta įstatyme numatytų pagrindų sutarties uždarumo principo išimčiai taikyti. Dėl to spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ir šalis siejusių teisių ir pareigų, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis ieškovės ir trečiojo asmens UAB „TLSC“ sudarytos rangos sutarties 3.2.1 punkto nuostatomis, numatančiomis užsakovo sutartines pareigas. Iš bylos duomenų matyti, jog tarp šalių vyko susirašinėjimas ir derybos dėl rangos sutarties sudarymo, ieškovė prieš sudarydama sutartį turėjo galimybę įvertinti visas būsimos sutarties sąlygas, todėl vien ta aplinkybė, jog 2016-08-16 sutarties 3.2.1 punkte nėra numatyta atsakovės pareiga pateikti statybos leidimą, šiuo atveju nepašalina ieškovės atsakomybės dėl sutarties įvykdymo termino pažeidimo bei dėl netinkamai atliktų rangos darbų. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog rangos sutartis vienašališkai nutraukta dėl ieškovės kaltės. Apeliantės teigimu, nuo sutarties sudarymo atsakovė nevykdė pareigos perduoti darbams atlikti būtiną techninę dokumentaciją, nepaskyrė už techninę priežiūrą atsakingo asmens, trukdė ieškovei atlikti darbus. Su šiomis skundo nuostatomis teisėjų kolegija taip pat nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo darbus pradėti 2016-08-22 ir juos pabaigti 2016-10-01. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė 2016-08-31 parengė darbų grafiką, kuris pagal šalių sudarytą rangos sutartį yra laikomas neatskiriama sutarties dalimi. Ieškovės parengtame darbų grafike nurodyta, jog darbai yra pradedami 2016-08-31 ir baigiami 2016-09-30. Šalių susitarimu darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2016-11-11 (t. 1, b. l. 181), tačiau ir per šį terminą darbai nebuvo tinkamai atlikti, o nuo 2016-11-­17 atsakovė vienašališkai nutraukė rangos sutartį. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovė 2016-11-09 surašė defektinį aktą, kuriame buvo nurodyti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Ieškovė neginčijo atsakovės nustatytų darbų trūkumų ir 2016-11-10 raštu įsipareigojo juos pašalinti. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė netinkamai vykdė rangos sutartyje nustatytas pareigas perduoti projektinę dokumentaciją bei paskirti už techninę priežiūrą atsakingą asmenį, todėl dėl rangos sutarties įvykdymo termino pažeidimo bei dėl netinkamai atliktų rangos darbų yra atsakinga atsakovė.Rangos sutarties 3.2.1 punkte yra nustatyta atsakovės pareiga organizuoti statybą (įskaitant, bet neapsiribojant žemės sklypo statybai suteikimu, projektinės dokumentacijos pateikimu) ir sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Rangos sutarties 3.2.2 punkte atsakovė taip pat įsipareigojo per 3 dienas nuo sutarties sudarymo paskirti asmenis, kurie vykdys techninę ir autorinę priežiūrą. Pažymėtina, kad ginčo sutarties neatskiriama dalis taip pat yra darbų sąmata, kuri buvo sudaryta 2016-08-10 bei yra pasirašyta abiejų sutarties šalių. Taigi ieškovė dar iki sutarties sudarymo ir darbų atlikimo pradžios turėjo galimybę įvertinti, kokie darbai turės būti atlikti pagal rangos sutartį, kokie yra jų kiekiai bei kokia projektinė dokumentacija yra reikalinga šiems darbams tinkamai atlikti. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, byloje esančios šalių susirašinėjimo medžiagos ir kitų įrodymų matyti, kad po sutarties sudarymo atsakovė pateikė ieškovei numatytų įrengti duobių planus (brėžinius), kitos projektinės dokumentacijos nepateikė. CK 6.659 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės, užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. CK 6.659 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog darbai ginčo objekte buvo pradėti vykdyti 2016-08-31. Byloje nėra įrodymų, kad pradėdama vykdyti darbus ieškovė būtų informavusi atsakovę apie tai, jog pateikti brėžiniai yra netinkami ar nepakankami darbams vykdyti, arba būtų reikalavusi atsakovės pateikti papildomus dokumentus, be kurių tinkamas darbų atlikimas nebuvo galimas (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog pradėdama vykdyti darbus pagal turimus dokumentus ieškovė kartu prisiėmė ir visų su tuo susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės skundo argumentais, jog netinkamą ieškovės įsipareigojimų vykdymą nulėmė tai, jog atsakovė nepaskyrė už techninę priežiūrą atsakingo asmens. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės atliekamų darbų priežiūrą vykdė L. J. Nors ieškovė teigė, kad šis asmuo neturėjo teisės vykdyti statybos techninę priežiūrą, tačiau ieškovė neatsisakė atlikti darbų, kol nebus paskirtas tinkamas asmuo darbų techninei priežiūrai vykdyti, nereikalavo iš atsakovės paskirti kitą techninį prižiūrėtoją. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl atsakovės neperduotos projektinės dokumentacijos, nepaskirto techninio prižiūrėtojo šiuo atveju nepašalina ieškovės atsakomybės dėl netinkamo įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymo. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Apeliantės teigimu, sutartis buvo nutraukta ne dėl darbo atlikimo termino pažeidimo, o dėl netinkamai atliktų darbų, todėl sutartis turėjo būti nutraukiama pagal sutarties 12.2.2 punkto nuostatas. Be to, atsakovė sutartį nutraukė atgaline data ir nesilaikė CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti.Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai yra įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarka yra reglamentuota CK 6.218 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Nagrinėjamu atveju 2016-08-16 statybos rangos sutarties 12.2 punkte yra numatyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai, tai yra užsakovas turi teisę prieš terminą nutraukti sutartį ir pareikalauti iš rangovo atlyginti patirtus nuostolius, jeigu rangovas, nepaisydamas užsakovo raginimo, nepradeda darbų sutartu laiku arba dirba taip lėtai, kad baigti darbus sutartyje nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma (12.2.1 punktas), jeigu rangovas nesilaiko sutarties sąlygų dėl darbų kokybės (12.2.2 punktas), jeigu rangovas nustatytu laiku nepateikė užsakovui darbų atlikimo garantijos (12.2.3 punktas). Iš byloje esančio atsakovės 2016-11-30 pranešimo apie sutarties nutraukimą matyti, kad ginčo sutartis nuo 2016-11-17 yra nutraukta, darbų patikrinimo metu nustačius esminius defektus, dėl kurių buvo surašytas defektinis aktas (t. 1, b. l. 80). Taigi ginčo sutartis buvo nutraukta sutarties 12.2.2 punkte numatytu pagrindu, tai yra dėl darbų kokybės reikalavimų nesilaikymo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės 2016-11-09 defektiniame akte nurodyti atliktų darbų trūkumai buvo tinkamai pašalinti. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti rangos sutartį pagal šios sutarties 12.2.2 punktą. Nors nagrinėjamu atveju pranešant apie sutarties nutraukimą nebuvo laikomasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, tačiau ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nebaigusi darbų, 2016 metų lapkričio mėnesį ieškovė paliko objektą ir darbų nebevykdė. Taigi akivaizdu, jog nebaigusi atlikti darbų ir palikusi objektą ieškovė pati išreiškė savo valią nutraukti sutartį, todėl negalima padaryti išvados, jog informavus ieškovę prieš 30 dienų iki sutarties nutraukimo, ieškovė būtų pašalinusi sutarties įvykdymo trūkumus. Įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad formalūs sutarties nutraukimo procedūros pažeidimai šiuo atveju nėra pakankami išvadai, jog sutartis buvo nutraukta neteisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti vienašališką sutarties nutrakimą neteisėtu. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog rangos sutarties 10.4 punktas nepažeidžia šalių lygybės principo. Apeliantės teigimu, rangos sutartis pažeidžia šalių lygybės principą ir jų interesų pusiausvyrą, nes joje numatytos išimtinai atsakovei naudingos sutarties sąlygos dėl sutarties nutraukimo, taip pat nustatytos nepagrįstai didelės netesybos. Šios skundo nuostatos yra nepagrįstos.CK 6.233 straipsnis nustato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Specialusis sutarties pakeitimo pagrindas yra numatytas CK 6.228 straipsnyje, pagal kurį šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę įvertinti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje ieškovė prašė pakeisti 2016-05-16 statybos rangos sutarties 10.4 punktą ir nustatyti 10 procentų dydžio baudą, apskaičiuojamą pagal neįvykdytos prievolės dydį. Iš ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovės reikalavimas dėl sutarties pakeitimo buvo grindžiamas tuo, jog nurodytos sutarties sąlygos įtvirtino esminę šalių nelygybę bei pažeidė ieškovės interesus. Vertindama apeliantės argumentus dėl esminės šalių nelygybės teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė yra verslo subjektas, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, susijusią su rangos darbų atlikimu. Būdama profesionalus verslo subjektas ir turėdama derybų ir sutarčių sudarymo patirtį, prieš sudarydama ginčo sutartį ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti galimas neigiamas sutarties neįvykdymo pasekmes, turėjo realias galimybes derėtis dėl sudaromo sandorio sąlygų, o atsakovei siūlant ieškovės lūkesčių ar galimybių neatitinkančias sąlygas, susilaikyti nuo tokios sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog ginčo sutartį pasirašė neapdairiai, todėl akivaizdu, jog ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, todėl jai tenka visos su tuo susijusios neigiamos pasekmės. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad sutartyje numatytas baudos dydis nėra neprotingai didelis lyginant su rangos sutartyje numatyta rangos darbų verte. Be to, rangos sutarties 10.4 punkto nuostatos numato ne išimtinai ieškovės sutartinę atsakomybę, o sutartį pažeidusios šalies atsakomybę, todėl negalima daryti išvados, jog šios sutarties sąlygos nustatytos tik ieškovės nenaudai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti išvadą, jog šalių sudarytos rangos sutarties 10.4 punktas įtvirtina esminę šalių nelygybę bei iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ieškovės nenaudai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį ir tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pareiškusi atsakovei prašymą dėl rangos sutarties 10.4 punkto pakeitimo, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti sutarties pakeitimo teismine tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl sutarties pakeitimo.Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo ieškovės apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovės UAB „Litjada“ apeliacinio skundo.

Atsakovė UAB „Litjada“ apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Spręsdamas dėl atsakovės nuostolių atlyginimo teismas turėjo atsižvelgti į CK 6.258 straipsnio 5 dalies ir 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias atsakovė turėjo teisę sudaryti sutartis su kitais rangovais dėl ieškovės neatliktų darbų ir reikalauti atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė jos patirtų 40 397,83 Eur dydžio nuostolių. Su šiomis skundo nuostatomis teisėjų kolegija nesutinka.CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.258 straipsnio 5 dalies normą, išaiškinta, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu turėtų pakeisti pirmąją; pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės); pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma su kitais asmenimis, bet ne su nutrauktosios sutarties šalimi, kuri kalta dėl pradinio susitarimo neįvykdymo; sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ginčo objekte atliko rangos darbų už 25 654,79 Eur (be PVM), jos neatliktų darbų vertė sudarė 15 256,17 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės neatliktiems darbams užbaigti po sutarties nutraukimo buvo sudarytos rangos sutartys su UAB „Glaistva“, UAB „Betongrindis“, UAB „Šilumos sprendimai“ ir UAB „Telekonta“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sudariusi naujas rangos sutartis už rangovų atliktus darbus atsakovė patyrė iš viso 55 654 Eur išlaidų. Taigi skirtumas tarp kitiems rangovams sumokėtos sumos ir ieškovės neatliktų darbų vertės sudarė 40 397,83 Eur. Šį kainų skirtumą atsakovė kvalifikuoja kaip savo patirtus nuostolius, kuriuos CK 6.258 straipsnio 5 dalies, 6.665 straipsnio 3 dalies pagrindu prašė priteisti iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad rangos sutartys su UAB „Glaistva“, UAB „Betongrindis“, UAB „Šilumos sprendimai“ ir UAB „Telekonta“ buvo sudarytos po to, kai atsakovė 2016-11-17 vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove. Rangos sutartys su kitais rangovais buvo sudarytos 2016-11-21, 2016-11-22 ir 2016-11-24, tai yra praėjus keletui dienų po to, kai buvo nutraukta šalių sutartis. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šios rangos sutartys buvo sudarytos dėl darbų, kuriuos pagal rangos sutartį turėjo atlikti ieškovė, tačiau pažeidusi sutartį, ieškovė šių darbų neatliko. Spręsdama dėl atsakovės teisės į nuostolių atlyginimą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovė už ieškovės neatliktus darbus kitiems rangovams sumokėjo 55 654 Eur, nors ieškovė šiuos darbus buvo įsipareigojusi atlikti juos už 15 256,17 Eur. Taigi atsakovės patirtos išlaidos yra beveik keturis kartus didesnės. Iš bylos duomenų matyti, jog net keletą kartų didesnę darbų kainą iš dalies lėmė atsakovės siekis kuo greičiau užbaigti ginčo patalpų remontą ir kuo greičiau jas perduoti nuomininkei. Nors atsakovė buvo įsipareigojusi perduoti sutvarkytas patalpas nuomininkei ir šiuo tikslu siekė kuo greičiau pabaigti šių patalpų rekonstrukciją, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės neatleido atsakovės nuo pareigos siekti, kad ieškovės neįvykdyta prievolė būtų įvykdyta kuo įmanoma mažesniais kaštais, o sutartys su kitais rangovais būtų sudaromos protingomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad atsakovė siekė, jog sutartys su kitais rangovais būtų sudaromos kuo mažesnėmis kainomis ir kuo ekonomiškiau, tuo išvengiant didesnių nuostolių atsiradimo. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad prisiimdama žymiai didesnius įsipareigojimus dėl rangos darbų kainos, atsakovė veikė savo rizika ir šių nuostolių atlyginimo pareiga negali tekti ieškovei (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovės reikalaujama nuostolių suma dėl neatliktos rangos darbų dalies (40 397,83 Eur) yra beveik lygi visai ieškovės atsakovės sudarytos rangos sutarties kainai, todėl atsakovės reikalaujamų nuostolių priteisimas iš ieškovės šiuo atveju neatitiktų CK 1.5 straipsnyje numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Būtina įvertinti ir tai, kad dėl sutarties pažeidimo atsakovė taikė ieškovei sutarties 10.4 punkte numatytą sutartinę atsakomybę, įskaitydama ieškovės mokėtiną baudą į atsakovės neapmokėtų darbų kainą. Kolegijos vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes sutarties 10.4 punkte numatytos sutartinės atsakomybės taikymas dėl baudos sumokėjimo yra pakankamas atsakovės teisių gynybos būdas jos patirtiems nuostoliams kompensuoti. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė savo teisės į 40 397,83 Eur nuostolių atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią atsakovės priešieškinio dalį.Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės prašomi priteisti 8 801,10 Eur dydžio nuostoliai buvo atlyginti ieškovei pritaikius sutartinę atsakomybę, nes atsakovei atlikus įskaitymą, jos patirti nuostoliai buvo atlyginti tik iš dalies. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 8 801,10 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimo. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė teismo prašė priteisti iš ieškovės 8 801,10 Eur netiesioginių nuostolių, kurie dėl sutarties pažeidimo buvo patirti atsakovei praradus galimybę gauti nuomos mokestį pagal atsakovės ir UAB „Klaipėdos autoservisas“ sudarytą nuomos sutartį. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016-08-01 ieškovė ir UAB „Klaipėdos autoservisas“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo UAB „Klaipėdos autoservisas“ išnuomoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodoma, kad patalpos nuomininkei yra išnuomojamos nuo 2016-10-31, šalims pasirašius perdavimo-priėmimo aktą, vieno mėnesio patalpų nuomos mokestis – 3 429 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad patalpos nuomininkei buvo perduotos tik 2017-01-16. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad patalpos nuomininkei buvo perduotos 77 dienomis vėliau, nei buvo nustatyta šalių sutartyje ir dėl to atsakovė negavo 8 801,10 Eur nuomos mokesčio, todėl šiuos atsakovės nuostolius privalo kompensuoti ieškovė. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė nuomos sutartimi įsipareigojo patalpas išnuomoti sunkiasvorių kelių transporto priemonių remontui atlikti. Byloje nustatyta, kad nuomos sutarties sudarymo metu atsakovei priklausančios patalpos nebuvo pritaikytos transporto priemonių remontui, todėl buvo būtinas šių patalpų pertvarkymas. Akivaizdu, jog įvertinusi numatomų atlikti rangos darbų pobūdį, jų mastą, atsakovė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo ir galėjo įvertinti, jog patalpų pertvarkymas gali užtrukti. Be to, iš šalių atstovų paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog rangos sutarties vykdymo metu šalys tinkamai ir pakankamai nebendradarbiavo, tarp šalių kilo ginčai dėl projektinės dokumentacijos neperdavimo, atliekamų darbų kokybės, todėl tai nulėmė ilgesnę atliekamų darbų trukmę. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė sutiko su ieškovės siūlymu pratęsti rangos sutartyje numatytą darbų terminą, todėl šalių susitarimu darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2016-11-11. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė iš esmės pripažino, kad rangos sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas nebuvo pakankamas patalpoms tinkamai paruošti ir jas perduoti nuomininkei. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad sudarydama negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį transporto priemonių remontui atlikti ir po šios sutarties sudarymo nespėjusi iki nuomos sutartyje numatyto termino tinkamai paruošti šių patalpų, atsakovė pati prisiėmė riziką negauti pajamų pagal nuomos sutartį, todėl tai sudaro pagrindą pagal CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostatas netaikyti ieškovei civilinės atsakomybės dėl atsakovės negautų pajamų. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės priešieškinis buvo atmestas pagrįstai. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo atsakovės apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, ieškovės ir atsakovės sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai už apeliacinių skundų parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą. Tuo tarpu kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-695/2016). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 834,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto maksimalaus išlaidų dydžio, tai yra 1 090 Eur, atsakovei iš ieškovės priteisiama 834,90 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litjada“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų rangos darbai“ 834,90 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.