Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovui advokatui V. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui E. B., tretiesiems asmenims „Swedbank“, AB, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, AB Šiaulių bankui, AB „Lesto“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio bei papildyto ieškinio reikalavimus ir juose išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu nesusituokę kartu gyveno apie septynerius metus. Kelis metus gyveno nuomojamame bute, tačiau norėjo savo būsto, todėl atsakovas paėmė paskolą ir įsigijo sodo namelį, į kurį persikėlė gyventi. Kartu su jais gyveno ir jos nepilnametė dukra iš pirmos santuokos. Pradžioje gyveno gražiai, namelyje pasistatė pečių, įsivedė vandenį, tačiau susituokus atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, pasidarė agresyvus, pavydus, priekaištaudavo, jei ilgiau užtrukdavo darbe, įžeidinėdavo. Kol jos nebūdavo namuose, priekaištaudavo jos dukrai, dėl ko mergaitė jautėsi nesaugi. Ne kartą važiuojant iš kaimo, likus 11-12 km iki Druskininkų, ją su dukra išlaipindavo iš automobilio ir liepdavo namo grįžti pėsčiomis. Norėdamas išgerti elgdavosi grubiai, smurtaudavo, dėl ko su dukra ne karto miegojo namo rūsyje arba bėgdavo iš namų pas motiną. Būnant pas motiną, atsakovas atvykdavo, atsiprašydavo. Mylėjo atsakovą, tikėjo, kad jis gali pasikeisti, todėl vis sugrįždavo pas jį. Stengėsi išsaugoti šeimą, kalbėjo su atsakovu, atsakovas žadėdavo pasitaisyti, kurį laiką elgdavosi gražiai, tačiau po kiek laiko vėl pradėdavo priekaištauti, smurtauti, įžeidinėti. Dėl tokio atsakovo elgesio keitė darbą, nebendravo su draugais, pradėjo atsakovo bijoti, o 2011 m. spalio 3 d. po sumušimo visam laikui išėjo iš namų. Išėjusi iš namų, daugiau su atsakovu negyveno, bendro ūkio nevedė, jų kaip sutuoktinių santykiai nuo minėtos dienos yra nutrūkę. Bandė su atsakovu susitarti gražiuoju, tačiau atsakovas į namus neįsileidžia, daiktų pasiimti neleidžia ir tartis nenori.

Atsakovui E. B. ieškinio su priedais kopijos įteiktos asmeniškai (1 t., 84 b. l.), atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė, kitų jam siunčiamų procesinių dokumentų neatsiėmė, tuo pagrindu papildytas ieškinys bei šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str., 2 t., 22-24, 38-40 b. l.). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės paaiškinimais, liudytojos O. G. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys nuo 2003 metų pradėjo gyventi kartu nuomojamame bute. Atsakovas 2004 m. birželio 22 d. nusipirko žemės sklypą su sodo nameliu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu bei kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). (1 t., 26-28 b. l.). Šiame sodo namelyje šalys apsigyveno kartu su ieškovės nepilnamete dukra. Šalys 2006 m. gruodžio 29 d. sudarė santuoką (1 t., 9 b. l.), santuokoje vaikų nesusilaukė. Nuo santuokos sudarymo šalių bendras gyvenimas truko apie penkerius metus, kadangi atsakovui pradėjus vartoti fizinį smurtą ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš namų. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu atsakovas E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. už tai, kad 2009 m. birželio 20 d. nežymiai sužalojo ieškovę ir sukėlė jai fizinį skausmą bei pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. už tai, kad 2011 m. spalio 3 d. nesunkiai sutrikdė ieškovės sveikatą, laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams (1 t., 13-15 b. l.). Atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu tapo nepriimtinas, ieškovė nebenori gyventi kartu su atsakovu, sutuoktiniai jau daugiau nei keturis metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tai leidžia teismui spręsti, kad šalių santuoka faktiškai iširo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad iki santuokos sudarymo su atsakovu sutarė gerai, planavo šeimą, tikėjosi susilaukti vaikų, dėl ko dar iki santuokos sudarymo abu apsigyveno kartu, atsakovo vardu įsigijo sodo namelį, kurį kartu įrenginėjo. Trūko pinigų, todėl ji išvyko uždarbiauti į Angliją, o jai grįžus iškart su atsakovu susituokė. Tačiau po sutuoktuvių pamatė, kad atsakovas yra labai pasikeitęs, jis pradėjo vartoti alkoholį, tapo labai pavydus, dažnai ją įžeidinėdavo, naudojo jos atžvilgiu psichologinę bei fizinę prievartą. Dėl pastovaus terorizavimo bei naudojamo fizinio smurto jai su dukra ne kartą teko miegoti sodo namelio rūsyje ar išvykti iš namų ir laikinai apsistoti pas mamą. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie santuokoje patirtą smurtą patvirtino ir teismo posėdyje apklausta ieškovės motina O. G., kuri nurodė, kad atsakovas mušdavo ieškovę, dėl ko kelis kartus sumuštą dukrą vežė pas gydytojus. Ne kartą dukrą namo parsiveždavo su mėlynėmis, kas kažkiek laiko ieškovė su savo dukra gyvendavo pas ją. Tai, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą patvirtina ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendis (1 t., 13-15 b. l.). Šiuo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. Kaip matyti iš nuosprendžio, atsakovas 2009 m. birželio 20 d. smaugė ieškovę, spyrė jai į sėdmenis, sviedė į krūtinę gėlių vazonėlį, taip sukeldamas ieškovei fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Nepaisant patiriamo smurto, ieškovė siekdama išsaugoti šeimą, toliau gyveno su atsakovu, buvo jam lojali ir tikėjo juo. Tačiau praėjus vos dvejiems metams 2011 m. spalio 3 d. atsakovas vėl panaudojo fizinę jėgą prieš ieškovę, padarydamas ieškovei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sukrėtimo bei kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (1 t., 13-15 b. l.), dėl ko ieškovė bijodama dėl savo gyvybės, buvo priversta nebegrįžti į namus. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas sistemingai vartodamas smurtą prieš žmoną, žiauriai elgėsi su sutuoktine R. B., nebuvo jai lojalus bei rodė jai nepagarbą (CK 3.27 str., 3.60str. 2 d.).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms ir pareigoms taikymo momento

Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas jos turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. spalio 3 d. – pradėjus gyventi skyrium nuo atsakovo. CK 3.67 str. reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 str. 1 d. įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, todėl teismas įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015, 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2011 m. spalio 3 d., kuomet po patirto smurto ją iš atsakovo namų išsivežė motina. Nuo to laiko ji su atsakovu nebendrauja, bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, gyvena atskirai nuo jo pas savo motiną. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja O. G., kuri nurodė, kad 2011 m. spalio 3 d. paskambinus dukrai nuvyko pas ją į namus, dukra buvo sumušta, todėl ją išsivežė į savo namus. Nuo tos dienos dukra visą laiką gyvena pas ją, su atsakovu nebendrauja, bandė nuvykti pas atsakovą pasiimti dukros daiktų, tačiau atsakovas į namus neįsileido. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendyje užfiksuoti faktai patvirtina, kad atsakovas ieškovę sumušė 2011 m. spalio 3 d., dėl ko ieškovė buvo priversta išsikelti iš namų (1 t., 18-19 b. l.). Duomenų, paneigiančių ieškovės bei liudytojos nurodytas bei teismo nuosprendyje užfiksuotas aplinkybes bei įrodymų, jog šalys vedė bendrą gyvenimą po 2011 m. spalio 3 d., byloje nėra. Tuo pagrindu, teismas sprendžia, kad šalys nuo 2011 m. spalio 3 d. nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir faktiškai gyvena atskirai, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad santuokos nutraukimas ieškovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. spalio 3 d., t. y., nuo tada, kai faktiškai nustojo šalys kartu gyventi.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 1 500,00 Eur suma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 str. 2 d. neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 str. taikytinos CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007 ir kt.). Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo atsakovas periodiškai ją terorizavo, pavyduliavo ir įžeidinėjo išvadindamas necenzūriniais žodžiais, priekaištaudavo jai, kai ilgiau užtrukdavo darbe, elgdavosi grubiai. Ne kartą smurtavo, vakarais važiuojant iš kaimo liepdavo jai ir dukrai išlipti iš automobilio ir daugiau nei 10 km eiti pėsčiomis į namus. Ieškovė teigia, kad ji svajojo apie darnią šeimą, laimingą gyvenimą, tačiau atsakovas nepateisino jos lūkesčių, jie nesusilaukė vaikų, be to, dėl atsakovo netinkamo elgesio, psichologinio ir fizinio smurto ji atsisakė bendravimo su draugais, po paskutinio sumušimo, saugodama savo gyvybę ir sveikatą, privalėjo išeiti iš namų, dėl ko labai palūžo, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, emocinį ir fizinį skausmą bei susirgo depresija. Liudytoja O. G. nurodė, kad dukra apsigyvenusi pas ją nemiegodavo naktimis, viską pamiršdavo, buvo išsiblaškiusi ir sunkiai viską išgyveno. Byloje pateiktos Mykolo Romerio universiteto teismo medicininio instituto Alytaus poskyrio specialistų išvados Nr. G 454/09 (06) ir Nr. G 814/11(06), galvos KT Nr. 1243-11, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendis patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovo smurto patyrė fizinius sužalojimus (1 t., 13-20 b. l.). Iš 2015 m. gruodžio 23 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad po 2011 m. spalio 3 d. patirtos traumos ieškovei periodiškai kartojasi stiprūs galvos skausmai, galvos svaigimas, ūžimas ausyse, dėl to ieškovei skirtas medikamentinis gydymas (2 t., 49 b.). Šių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovo smurtas ieškovei sukėlė ilgalaikes pasekmes, turinčias įtakos ieškovės sveikatai iki šiol. Be to, iš ieškovės paaiškinimo bei liudytojos O. G. parodymų, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė iš atsakovo patirdavo ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, jos išgyvenimai truko ilgą laiką, ieškovė patyrė baimę ir nerimą. Gydytoja psichoterapeutė G. Š. raštu patvirtino, kad ieškovei nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. buvo teikiama psichoterapinė pagalba (2 t., 47 b. l.), o nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. ieškovė buvo gydoma dėl vidutinio sunkumo depresijos (1 t., 23 b. l., 2 t. 48 b. l.). Pažymėtina, kad ieškovė stengėsi išsaugoti santuoką, todėl susitaikydavo su sutuoktiniu, nors patyrė nuolatinę baimę ir nerimą, kad sutuoktinis gali jai ką nors padaryti. Jai buvo gėda prisipažinti, kad sutuoktinis ją skriaudžia, ji apribojo savo socialinius kontaktus, dėl sutuoktinio priekabių sumažėjo jos galimybės bendrauti. Šalys iki ieškovės išėjimo iš namų santuokoje kartu išgyveno apie penkerius metus, tačiau atsakovo netinkamas elgesys, jo pasikartojantis smurtavimas, sužlugdė ieškovės svajones ir pasitikėjimą atsakovu, ji buvo priversta išeiti iš namų, dėl ko patyrė skaudų emocinį sukrėtimą ir pažeminimą, gėdos prieš aplinkinius jausmą, beviltiškumą, susirgo depresija ir šie išgyvenimai tęsiasi gan ilgą laiką. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, tai, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu iš atsakovo ieškovei priteista 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimo tik už du fizinio smurto panaudojimo atvejus, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ieškovei iš atsakovo priteistina 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri teismo manymu yra adekvati kompensacija ieškovės patirtiems neturinio pobūdžio išgyvenimams ir atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-177/2007, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Dėl turto padalijimo ir sutuoktinių prievolių kreditoriams

Bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo (1 t., 25-28 b. l.). Atsakovas E. B. asmeninės nuosavybės teise valdo iki santuokos sudarymo (2004 m.) pirkimo – pardavimo sutartimi įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (1 t., 26-28 b. l.). Šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl į dalintiną turtą neįtraukiamas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 3.118 str.).

Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė įvertino 300,00 Eur, šiuo metu transporto priemonė automatiškai išregistruota nesant techninės apžiūros bei draudimo (1 t. 24 b. l.). Ieškovės paaiškinimais ji teisės vairuoti transporto priemones neturi, automobilio nevairuoja, automobiliu nuo pat įsigijimo pradžios faktiškai naudojosi atsakovas, automobilis ir šiuo metu yra pas atsakovą, todėl prašo, jog automobilis būtų priteistas atsakovui. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2008 metais sodo nameliui pagal specialų užsakymą buvo pagaminti baldai: 115,85 Eur vertės prieškambario spinta, dvi 86,89 Eur vertės ir 101,37 Eur vertės pastatomos spintelės virtuvei, viena 72,40 Eur vertės pakabinama spintelė virtuvei, viena 115,85 Eur vertės pakabinama spintelė su stiklo durelėmis virtuvei, viena 101,37 Eur vertės pakabinama indų spintelė virtuvei, 86,89 Eur vertės rašomas stalas, 188,25 Eur vertės komoda, 29,00 Eur vertės staliukas televizoriui ir 159,29 Eur vertės dviejų durų spinta. Sutuoktiniai taip pat įgijo buitinę ir elektros techniką: 86,89 Eur vertės skalbimo mašiną „Beko“, 86,89 Eur vertės šaldytuvą „Beko“, 86,89 Eur vertės dujinę viryklę „Beko“ ir 72,40 Eur vertės 63 cm įstrižainės televizorių. Ieškovės paaiškinimais šių baldų, buitinės technikos bei automobilio įsigijimui šalys ėmė kreditą iš AB Šiaulių banko ir visas šis turtas (baldai bei buitinė technika) liko pas atsakovą sodo namelyje. Šie baldai buvo specialiai pritaikyti minėtam sodo nameliui, jų panaudoti bei pritaikyti kitur nėra galimybės, todėl juos prašo priteisti atsakovui. Liudytoja O. G. teismo posėdyje patvirtino, kad šalys gyvendamos kartu sodo nameliui gamino specialius baldus, įsigijo buitinę techniką, kuri dukrai išėjus iš namų liko sodo namelyje ir jais naudojasi atsakovas. Iš tarp AB Šiaulių banko ir atsakovo 2007 m. liepos 17 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-8170-19 matyti, kad atsakovas paėmė 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) kreditą sodo namelio remontui (1 t., 50 b. l.). CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimais, liudytojos O. G. parodymais bei rašytiniais įrodymais (1 t., 50-57 b. l.) nustatyta, kad sutuoktiniai aukščiau nurodytus kilnojamuosius daiktus įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas dalijant turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalies turinį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 str.: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Į šiuos kriterijus teismas turi atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dalijant tarp sutuoktinių aukščiau išvardintą kilnojamąjį turtą nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju jokių kriterijų, kurie paneigtų CK 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių turto lygių dalių principo prezumpciją, bei patvirtintų tokio nukrypimo būtinybę ir realų poreikį, byloje nėra pateikta. Pagal CK 3.127 str. nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės nurodytus argumentus, į tai, kad baldai yra pritaikyti atsakovui priklausančiam sodo nameliui, visas kilnojamasis turtas yra pas atsakovą, kuriuo atsakovas ir toliau naudojasi bei įvertinęs tai, kad atsakovas asmeniškai gavęs ieškovės ieškinį byloje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, aplinkybių, susijusių su turto sudėtimi, verte, turto padalijimo būdu neginčijo, sprendžia, kad ieškovės prašomas turto padalijimo būdas atitinka sutuoktinių interesus. Tuo pagrindu atsakovui priteistinas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas natūra: 300,00 Eur vertės automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 115,85 Eur vertės prieškambario spinta, dvi 86,89 Eur vertės ir 101,37 Eur vertės pastatomos spintelės virtuvei, viena 72,40 Eur vertės pakabinama spintelė virtuvei, viena 115,85 Eur vertės pakabinama spintelė su stiklo durelėmis virtuvei, viena 101,37 Eur vertės pakabinama indų spintelė virtuvei, 86,89 Eur vertės rašomas stalas, 188,25 Eur vertės komoda, 29,00 Eur vertės staliukas televizoriui, 159,29 Eur vertės dviejų durų spinta, 86,89 Eur vertės skalbimo mašina „Beko“, 86,89 Eur vertės šaldytuvas „Beko“, 86,89 Eur vertės dujinė viryklė „Beko“ ir 72,40 Eur vertės 63 cm įstrižainės televizorius, viso atsakovui priteistina kilnojamojo turto už 1 690,23 Eur, o iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 845,11 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią turto dalį (CK 3.127 str. 3 d.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, privalo pasisakyti ir dėl sutuoktinių prievolių. Ieškovės paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad šalys turi du bendrus kreditorius „Swedbank“, AB, AB Šiaulių banką, bei atsakovas turi dar tris kreditorius: ieškovę, Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir AB „Lesto“. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė skolas „Swedbank“ AB, ieškovei, Valstybinei ligonių kasai ir AB „Lesto“ pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis, o skolą AB Šiaulių bankui palikti solidaria prievole. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas E. B. ir „Swedbank“, AB 2004 m. birželio 29 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 04-2025670-FA su 2009 m. lapkričio 13 d. pakeitimais, kurių pagrindu atsakovui buvo suteiktas 33 250 Lt kreditas (1 t., 31-40, 44-48 b. l.). Kredito grąžinimui užtikrinti 2004 m. birželio 29 d. ieškovė su „Swedbank“, AB sudarė laidavimo sutartį Nr. 04-025670-LA-1, kuria ieškovė įsipareigojo atsakyti „Swedbank“, AB visu savo turtu, jei atsakovas E. B. tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (laidavimo sutarties 2.1. p., 4.1. p.). Kredito likutis pagal šią kredito sutartį „Swedbank“, AB 2015 m. kovo 4 d. yra 6 838,38 Eur (1 t., 30 b. l.). Ieškovė teismo posėdyje išreiškė poziciją, jog esant galimybei, šį kredito likutį pripažinti asmenine atsakovo prievole, nes atsakovui lieka už šį kreditą įgytas turtas. Pagal CK 6.81 str. 1 d. kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė laisva valia prisiėmė laiduotojos pareigas pagal laidavimo sutartį, todėl ji turi pareigą solidariai atsakyti „Swedbank“, AB pagal minėtas sutartis. Pagal formuojamą teismų praktiką, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo atveju, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, jog prieštarauja, kad įsipareigojimai pagal kredito sutartį būtų perkelti vienam iš solidarių skolininkų. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad po santuokos nutraukimo likęs atlyginti kreditorinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB pagal 2004 m. birželio 29 d. Kredito sutartį Nr. 04-025670-FA (su 2009 m. lapkričio 13 d. pakeitimais) yra solidari šalių prievolė. Atkeiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad išmokėjus kreditą, ji gali reikalauti iš atsakovo atlyginti jai sumą, kurią ji sumokėjo bankui grąžindama kreditą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. preliminaraus sprendimu iš šalių solidariai AB Šiaulių bankas naudai priteista 5 492,04 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 492,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., 58-59 b. l.). Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. L2-1462-182/2014 iš atsakovo E. B. kreditoriaus AB Lesto naudai išieškota 169,38 Eur skola, 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 3,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., 46 b. l.). Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimai įgyja res judicata galią ir yra laikoma, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Pagal CPK 279 str. 4 d., sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, prievolė AB Šiaulių bankas remiantis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. preliminariu sprendimu yra šalių solidari prievolė, o pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. L2-1462-182/2014 prievolė AB Lesto yra asmeninė atsakovo E. B. prievolė.

Be to, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu iš atsakovo E. B. yra priteista 448,87 Eur (1 549,87 Lt) Valstybinei ligonių kasai ir 984,71 Eur (3 400,00 Lt) ieškovei. Šios atsakovo prievolės nėra susijusios su šeimos poreikiais, jos yra asmeninio pobūdžio, todėl po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis atsakovo E. B. prievolėmis.

Dėl kitų klausimų

Santuoką nutraukus, ieškovei jos pageidavimu, paliktina pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, kadangi yra darbinga ir turinti pagrindą pragyvenimui bei savęs išlaikymui. Duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, nėra, šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimas dėl vaikų išlaikymo ar vieno iš sutuoktinių išlaikymo priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CK 3.62 str. 3 d., 3.59 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo neprašo, todėl jos ieškovei nepriteistinos. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 41,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 6 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir papildytą ieškinį tenkinti visiškai.

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2006 m. gruodžio 29 d. Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 166, nutraukti dėl sutuoktinio E. B. kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei R. B. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui E. B. palikti jo pavardę – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1 690,23 Eur vertės kilnojamąjį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur vertės, prieškambario spintą 115,85 Eur vertės, virtuvės pastatomą spintelę 86,89 Eur vertės, virtuvės pastatomą spintelę 101,37 Eur vertės, virtuvės kabinamą spintelę 72,40 Eur vertės, virtuvės kabinamą spintelę su stiklo durelėmis 115,85 Eur vertės, virtuvės kabinamą indų spintelę 101,37 Eur vertės, rašomąjį stalą 86,89 Eur vertės, komodą 188,25 Eur vertės, staliuką televizoriui 29,00 Eur vertės, dviejų durų spintą 159,29 Eur vertės, skalbimo mašiną „Beko“ 86,89 Eur vertės, šaldytuvą „Beko“ 86,89 Eur vertės, dujinę viryklę „Beko“ 86,89 Eur vertės, 63 cm įstrižainės televizorių 72,40 Eur vertės.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 845,11 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 11 ct) kompensaciją už atsakovui E. B. priteistą turto dalį.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y., nuo 2011 m. spalio 3 d.

Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2004 m. birželio 29 d. Kredito sutartį Nr. 04-2025670-FA su 2009 m. lapkričio 13 d. pakeitimais ir 2004 m. birželio 29 d. laidavimo sutartį Nr. 04-025670-LA-1, bei Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. preliminariu sprendimu priteistą skolą AB Šiaulių bankui pripažinti solidariomis E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. L2-1462-182/2014 išieškotą 172,74 Eur skolą AB Lesto ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu priteistą 448,87 Eur (1 549,87 Lt) gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir 984,71 Eur (3 400,00 Lt) neturinės žalos atlyginimo bei išlaidas advokatui už atstovavimo paslaugas ieškovei R. B. pripažinti asmeninėmis atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo E. B. valstybės naudai 41,78 Eur (keturiasdešimt vieno euro 78 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą, VĮ Regitrai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.