Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-403-370/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-04-27
Bylos Nr.: 2A-403-370/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00326-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: UAB „KOMPLEKSINĖ STATYBA“
Advokatai: Ramūnas Mikulskas, Egidijus Morkūnas

Kategorijos

2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas

Civilinė byla Nr. 2A-403-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00326-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8.; 2.6.8.8.; 2.6.8.12.; 2.6.18.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovams R. J., advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ ir atsakovo ūkininko A. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-465-357/2016, pagal ieškovės UAB „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. V. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ prašė priteisti iš atsakovo ūkininko A. V. 67 680 Eur nuostolių atlyginimo, 250 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2012 m. balandžio 27 d. ieškovė ir ūkininkas A. V. sudarė konsignacijos sutartį Nr. 01, kuria konsignatorius ūkininkas A. V. įsipareigojo 4 700 kg gautų krienų šaknų pasėti kaip sėklą. Konsignatorius taip pat įsipareigojo užaugintą produkciją 2014 metais parduoti ir sudaryti vieną ar kelis sandorius dėl prekių realizavimo savo vardu ir konsignanto UAB „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ sąskaita. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai – perdavė atsakovui krienų šaknis. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, iš ieškovės perduotos atsakovui sėklos sutartyje nurodytu terminu produkcijos neužaugino ir jos nerealizavo (ar realizavo, tačiau neatsiskaitė su ieškove), dėl to ieškovė patyrė nuostolius.Iš 1 tonos atsakovui perduotų sėklų per kalendorinius metus turėjo užaugti 6 tonos prieaugio, už trejus metus nuo sutarties sudarymo dienos atsakovas turėjo užauginti ir realizuoti mažiausiai 84,6 tonas produkcijos ir atsiskaityti su ieškove. Per metus atsakovas turėjo užauginti 28,2 tonas produkcijos. Vieno kilogramo produkcijos rinkos kaina yra 0,80 Eur, todėl atsakovas turėjo sumokėti ieškovei iš viso 67 680 Eur (84,6 t. x 0,80 Eur).Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrindė ir neįrodė atsakovo atsakomybės atsiradimo pagrindų. Pagal šalių sudarytą konsignacijos sutartį ieškovė privalėjo atsakovui perduoti 4 700 kg krienų šaknų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad krienų šaknis atsakovui perdavė. Prekių pristatymas turėjo būti įformintas važtaraščiu pagal konsignacijos sutarties 1.2. punktą. Ieškovė, kurios pagrindinė veikla yra didmeninė prekyba mediniais geležinkelio pabėgiais, taip pat nepateikė įrodymų, kad turėjo jos nurodytą krienų šaknų kiekį.Ieškovė nepagristai teigia, kad iš 4,7 tonos krienų šaknų atsakovas kasmet (2012, 2013 ir 2014 metais) turėjęs užauginti po 28,2 tonas krienų prieaugio. Ieškovė yra nesusipažinusi su krienų auginimo technologija. Net ir darant prielaidą, kad ieškovei yra žinoma inovatyvi technologija, leidžianti pasiekti nepaprastai sparčių krienų augimo tempų ir didžiulio derlingumo, ieškinyje nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių bent teorinę galimybę, kad atsakovas per 2012-2014 m. laikotarpį iš 4,7 tonos krienų sėklos galėjo gauti 84,6 tonos derliaus.Krienai yra daugiametė kultūra ir nėra galimybės, kad 2012 m. pavasarį pasodinus krienų šaknį, jau tais pačiais metais iš jos būtų nuimamas 6 kartus didesnis derlius. Atsakovo ūkyje krienai auginami pagal dvimečio auginimo technologiją, t. y., krienai kasami praėjus ne mažiau kaip dvejiems metams po jų pasodinimo. 2012 m. pavasarį pasodinti krienai būtų kasami 2014 m. pavasarį (ir sutartyje nurodyta, kad krienai turi būti užauginti ir parduoti 2014 metais). Atsakovo ūkyje vidutinis auginamų krienų derlingumas yra apie 2,5 tonos hektare, nes ūkio žemė yra mažo derlingumo (hektarui apsėti sunaudojama apie 1 tona šaknų). 2012 m. pavasarį pasėjus 4,7 t krienų šaknų, tikėtina, kad 2014 m. pavasarį būtų apie 11,75 tonos krienų derlius, kurio rinkos kaina, skaičiuojant pagal ieškovės nurodytą kainą, būtų 9 400 Eur. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytą krienų rinkos kainą.Pažymi, kad 2012-2015 metais atsakovo ūkyje krienai nebuvo auginami, tai patvirtina kartu su atsiliepimu pateikiamos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų kopijos.Ieškovė UAB „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ dublike prašė priteisti iš atsakovo A. V. 67 680 Eur nuostolių, 150 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.Nurodė, kad kartu su dubliku pateikta 2012 m. balandžio 26 d. pervežimo sutartis Nr. 13 patvirtina, kad krienų sėklos atsakovui buvo pristatytos ir atsakovo buvo gautos. Kartu su dubliku pateiktas 2015 m. spalio 7 d. UAB „VILNIAUS KONSERVAI“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. 34 pavyzdys patvirtina, kad vieno kilogramo produkcijos rinkos kaina yra 0,80 Eur.Byloje nėra reikšminga, dėl kokių priežasčių atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Nėra reikšmingi ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomi teiginiai, kad 2012-2015 m. laikotarpiu atsakovo ūkyje krienai nebuvo auginami, kuriuos atsakovas grindžia pateiktomis paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų kopijomis. Šie dokumentai tik patvirtina, kad atsakovas iš tikrųjų konkrečioje valdoje neaugino krienų iš jam perduotų sėklų, nors privalėjo pagal tarp šalių pasirašytą konsignacijos sutartį.Atsakovas A. V. triplike prašė ieškinį atmesti.Nurodė, kad iš ieškovės pateiktos krovinio vežimo sutarties kopijos matyti, kad sutartimi ieškovė su UAB „Skuodmeta“ susitarė, jog pastaroji į atsakovo ūkį nuveš neįvardytą 5 tonų svorio krovinį. Pagal šios sutarties 15 punktą ieškovė privalėjo sumokėti vežėjui 300 Lt + PVM už krovinio pervežimą per 15 dienų nuo važtaraščio su gavėjo žyma apie krovinio pristatymą gavimo, o važtaraščiai su krovinio gavėjo parašu turi būti pateikiami užsakovui per 30 dienų nuo krovinio pristatymo. Pareiga krovinį atsakovui perduoti pagal važtaraštį numatyta ir ieškovės su atsakovu sudarytoje konsignacijos sutartyje. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomo krovinio perdavimą atsakovui.Pateikta sąskaita apie krienų šaknų pardavimą UAB „VILNIAUS KONSERVAI” rodo krienų šaknų rinkos kainą 2015 m. spalio 7 d., tačiau nei paneigia, nei patvirtina 2012-2014 metais buvusių kainų. Žemės ūkio produktų kainos nuolat svyruoja dėl sezoniškumo, derlingumo ir daugelio kitų rodiklių. Kaina gali didėti ar mažėti net kelis kartus. Dėl šios priežasties ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros įrodomoji galia vertintina kritiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. V. ieškovei 8 629,2 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 629,2 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 272,61 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 7,85 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2012 m. balandžio 27 d. sudarė konsignacijos sutartį Nr. 01, kuria atsakovas įsipareigojo 4 700 kg gautų krienų šaknų kaip sėklą pasėti ir užaugintą produkciją už atlyginimą parduoti 2014 metais, taip pat sudaryti vieną ar kelis sandorius dėl prekių realizavimo savo vardu ir konsignanto sąskaita. 2012 m. balandžio 26 d. pervežimo sutartimi Nr. 13 ieškovė su vežėju UAB „Skuodmeta“ susitarė dėl krovinio pristatymo atsakovui A. V., numatyta pristatymo data – 2012 m. balandžio 27 d. Už vežimo paslaugas buvo išrašyta sąskaita-faktūra ir apmokėta kaina – 86,89 Eur (300 Lt). Ieškovė 2015 m. spalio 14 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, reikalaudama atlyginti dėl konsignacijos sutarties neįvykdymo patirtus 67 680 Eur nuostolius. Atsakovo atstovas 2015 m. spalio 19 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad siekia geranoriškai išspręsti kilusį ginčą ir prašė pateikti pretenzijoje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė pateikė pavyzdinę PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje krienų šaknų kaina už 13 000 kg krienų yra 10 400 Eur be PVM, t. y., 0,80 Eur už 1 kg krienų. Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje dėl krienų derlingumo Nr. CD-4-SDI-337 nurodyta, kad krienai yra dauginami vegetatyviškai, vidutiniškai į ha sunaudojama apie 1000 kg (1 tona) sodinamosios medžiagos, Lietuvoje krienų šaknų vidutinis prekinis derlingumas yra 3-6 t/ha, didžiausias šaknų prekinės produkcijos derlius būna pirmaisiais metais, vėlesniais augimo metais prekinė produkcija mažėja. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų visumos sprendė, kad ieškovė įvykdė sutarties sąlygą ir krienų šaknis perdavė atsakovui. Aplinkybę, kad atsakovas gavo krienų šaknis patvirtina lingvistinė konsignacijos sutarties analizė (sutartyje nurodomas žodis „gautas” reikštų jau įvykusį įvykį, o būsimą įvykį apibūdintų žodis „gavus”) ir 2012 m. balandžio 26 d. pervežimo sutartis Nr. 13, kurioje nurodyta pristatymo atsakovui data bei nuoroda, kad atvyko į iškrovimą – 2012 m. balandžio 27 d., laikas – 8 val. Byloje įrodyta, kad ieškovė apmokėjo vežėjui už krovinio pervežimą atsakovui. Likviduota UAB „Skuodmeta“ krovinio važtaraščio (CMR) Skuodo savivaldybės administracijos archyvui neperdavė.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas atsakyme į ieškovės pretenziją nepaneigė krienų šaknų gavimo fakto ir siekė ginčą spręsti derybų būdu. Atsakovas, kaip ūkininkas, negavęs sutartyje numatytų krienų šaknų, turėjo informuoti ieškovę. Nėra duomenų, kad atsakovas iki ieškovės pretenzijos gavimo būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl sutarties vykdymo ar nutraukimo. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo, todėl abi šalys turėjo ją vykdyti, t. y., ieškovė pateikti krienų šaknis, o to neįvykdžius, atsakovas privalėjo kreiptis dėl sutarties nutraukimo. Atsakovui nepateikus tokių įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas tinkamai vykdė sutartį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, konstatavo, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad ieškovė įvykdė sutarties sąlygas ir atsakovas pagal konsignacijos sutartį gavo krienų šaknis.Vertindamas ieškovės nurodomą nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šalys susitarė dėl specifinio pardavimo objekto – krienų šaknų (sėklos) auginimo ir pardavimo. Nustatydamas 1 kg krienų kainą (0,80 Eur) pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateikta pavyzdine 2015 m. spalio 7 d. UAB „VILNIAUS KONSERVAI“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 34, nes atsakovas nepateikė šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos kainos objektyvumą paneigiančių duomenų. Nustatydamas derliaus kiekį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje dėl krienų derlingumo Nr. CD-4-SDI-337 nurodytu derlingumo vidurkiu (3-6 t/ha). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės nuostolius skaičiavo pagal vidutinį 4.5 t/ha derlingumą (4,7 × 4,5 = 21,15 t derliaus; 21,15 × 0,80 = 16 920), nes ieškovė neįrodė, jog buvo sutarta dėl konkretaus derliaus kiekio, todėl nebuvo pagrindo taikyti maksimalaus derlingumo. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad taikė derlingumo vidurkį, bet nustatydama nuostolių dydį skaičiavime taikė derlingumo maksimumą.Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šalių sudaryta sutartis neaptarė ieškovės mokamo atlygio atsakovui už derliaus nuėmimo išlaidas, jo darbą. Konsignacijos sutartis yra atlygintinė sutartis, kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, šalys nebuvo konkrečiai susitarusios dėl atlygio, jis turėjo būti aptartas eigoje ir galėjo būti iki 30–40 procentų. Atsakovas šios aplinkybės iš viso neįrodinėjo ir nepateikė ją patvirtinančių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyrą, sprendė, kad ieškovės patirti nuostoliai turi būti mažinami veiklos sąnaudomis ir pelno mokesčio dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimų veiklos sąnaudų dydžio, atsižvelgė į tai, kad būtinas išlaidas sudarė žemės sklypo – 4 700 ha naudojimas ir priežiūra 2 metus, samdomas darbas, produkcijos sandėliavimas, transportavimas, atlygis ir kitos būtinos išlaidos. Todėl teismas 40 procentų veiklos sąnaudomis sumažino apskaičiuotą 16 920 Eur sumą. Likusi 10 152 Eur suma buvo mažinta 15 procentų pelno mokesčio valstybei dalimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 8 629,2 Eur nuostolių atlyginimo. Teismas taip pat nusprendė patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 629,2 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. V. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo iš ieškovės priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta lingvistine konsignacijos sutarties analize. Neveikiamasis būtojo laiko dalyvis „gautas” morfologiškai yra vartojamas kalbant ir apie būsimus įvykius. Teismas sutartį aiškino išskirdamas vieną sutarties punktą, nekreipdamas dėmesio į sutarties kontekstą ir jos lingvistinę struktūrą. Teismo akcentuojamas būtasis laikas vartojamas ir kituose sutarties punktuose, nors akivaizdu, kad kalbama apie būsimus įvykius (sutarties 3.1. p. – „Konsignatorius, įvykdęs pavedimą (pardavęs prekes) privalo...”; sutarties 3.3. p. – „Konsignatorius, pardavęs prekes, pinigus, gautus remiantis pasirašyta sutartimi...”).Pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų atmetė atsakovo argumentus apie krovinio (krienų šaknų) negavimą ir ignoravo konsignacijos sutarties 1.2. punkte nurodytą sąlygą, kad „Prekių gabenimas įforminamas važtaraščiu”, o taip pat pervežimo sutarties 15 punkte nurodytą sąlygą, kad pareiga apmokėti už vežimą siejama su važtaraščio su krovinio gavėjo atžyma pateikimu.Apelianto vertinimu, krovinio negavimo faktas galėtų būti įrodytas tik įrodymų apie jo pristatymą nebuvimu, o ieškovė nepateikė konsignacijos sutartyje ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (35 straipsnio 2 dalis) imperatyviai reikalaujamo važtaraščio su atsakovo parašu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad krovinys atsakovui perduotas (CPK 178 straipsnis).Apeliantas neturėjo pareigos nutraukti konsignacijos sutartį dėl to, kad ieškovė jos nevykdo ir konsignacijos sutarties nenutraukimas nesukūrė atsakovui pareigos ją vykdyti tokiomis aplinkybėmis, kai ieškovė neįvykdė sutartimi jai nustatytos prievolės.Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pažeisdamas CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles. Ieškovės pareikšto ieškinio suma – 67 930 Eur. Teismo sprendimu iš atsakovo priteista 8 629,20 Eur – 12,7 procentų ieškinio sumos. Ieškovei teismas turėjo priteisti 12,7 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 87,3 procentų jo turėtų proceso išlaidų. Atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo teismas net nesprendė, atsakovo reikalavimą atmetė be motyvų. Byloje atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas byloje yra sumokėta 2 420 Eur, todėl teismas privalėjo priteisti iš ieškovės 87,3 procentų išlaidų – 2 112,66 Eur.Ieškovė UAB „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovės UAB „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ naudai 67 680 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovo ūkininko A. V. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto 2012 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. CD-4-SDI-337 tikėtinai pagrindė ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sutartimi sulygtos šalių valios konsignacijos sutartį vykdyti trejų, o ne vienerių metų laikotarpiui, tuo pačiu paneigė atsakovo argumentus apie tai, jog jam priklausančiame ūkyje krienai yra auginami pagal dvimetę krienų auginimo technologiją.Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institutas 2016 m. gegužės 5 d. pateikė pažymą, Nr. CD-4-SDI-92, kurioje nurodė, kad Lietuvoje krienų šaknų vidutinis prekinis derlius per vienerius metus yra 3-6 t/ha. Ieškovė teikia teismui šį naują rašytinį įrodymą, kurį pateikti poreikis kilo tik dabar. Šio rašytinio dokumento įrodomoji reikšmė yra akivaizdi, jo pateikimas teismui bylos neužvilkins, todėl toks dokumentas turi būti priimtas. Pažyma patvirtinamos ieškovės nurodytos aplinkybės, dėl krienų šaknų sąnaudų ir produkcijos išeigos.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino atsakovo poziciją, kurios jis rašytiniais įrodymais neįrodinėjo, kad sutartis buvo sudaryta tik vienerių metų laikotarpiui, ir skaičiuodamas pagal krienų derlingumo vidurkį, ieškovės patirtus nuostolius nepagrįstai apskaičiavo tik už vienerius metus.Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad atsakovas 2012-2015 metais konkrečioje valdoje neaugino krienų iš jam perduotų sėklų, nors privalėjo tai daryti pagal tarp šalių pasirašytą konsignacijos sutartį, patvirtina, jog jokių išlaidų, susijusių su sutarties vykdymu, atsakovas nepatyrė, todėl ieškovės nuostoliai remiantis šia aplinkybe negali būti mažinami. Sudarant sutartį, šalys susitarė, jog atsakovui pagrindinis ir vienintelis atlygis už sutarties įvykdymą yra jam po produkcijos pardavimo liekančios krienų šaknys, atskirtos sėklai, naujam derliui, o tokio atlygio vertė atitinka krienų šaknų sėklos vertę ir sudaro apytiksliai 3 740 Eur. Įvertinus ginčo aplinkybes ir objektą, manytina, kad toks atlygis yra protingas ir pakankamas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, dėl ieškovei priteistinų nuostolių mažinimo PVM mokesčio vertę atitinkančia (15 proc.) suma. Nurodytą mokestį iš gaunamų piniginių lėšų už realizuotą produkciją moka pats konsignantas, kuris tokiu atveju ir patirs išlaidas nurodyto mokesčio sumokėjimui.Atsakovas A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo UAB „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas turėjo pasodinti po 4,7 tonos krienų ir kasmet gauti iš jų po 28,2 tonos derliaus. Tris kartus pasodinus ir tris kartus nuėmus derlių yra tikėtina, kad liktų 70,5 tonos krienų šaknų, jeigu būtų pasiektas maksimalus derlingumas (6 t/ha), 49,35 tonos, jeigu derlingumas būtų vidutinis (4,5 t/ha). Visais atvejais dar liktų nekondicinių, pardavimui netinkamų šaknų.Ieškovė skaičiavimuose nurodo krienų kiekį, kuris galėjo būti užaugintas per trejus metus, tačiau sutartis sudaryta 2012 metais ir trijų derlių nuėmimams per 2 metų laikotarpį yra neįmanomas.Ieškovės išaiškinimas, kad sudarant konsignacijos sutartį ieškovė siekė gauti trejų metų krienų derliaus pardavimo pajamas (67 680 Eur), o atsakovas ta pačia sutartimi siekė įgyti 3 740 Eur vertės krienų sėklos, yra neprotingas ir nelogiškas, nes tokia sutartis atsakovui būtų nenaudinga. Tam, kad būtų įgytas nedidelis kiekis mažavertės krienų sėklos, atsakovas turėtų įdėti neadekvačiai dideles pastangas, daug darbo ir laiko sąnaudų, bei priimti didelę nesėkmės riziką.Ieškovė UAB „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo A. V. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tiek transporto paslaugų (prekės pristatymui) sutartis, tiek apmokėjimą už transportavimo paslaugas patvirtinančios sąskaitos-faktūros, paslaugą suteikusios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie paneigė sutarties dalyko neperdavimo argumentus.Iš ieškovės atsakovo naudai jokios bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos. Atsakovo pozicija ginčo atžvilgiu yra nepagrįsta ir akivaizdžiai nesąžininga. Teismui visiškai savarankiškais motyvais nusprendus tenkinti tik ieškinio dalį, negali būti laikoma, jog tokiu būdu tenkinta atsakovo reikalavimų dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl advokato dalyvavimo žodiniame teismo posėdyje

Teismo posėdis žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas 2017 m. balandžio 3 d. 15.00 val. Tą pačią dieną 9.24 val. gautas atsakovo atstovo advokato Egidijaus Morkūno prašymas atidėti teismo posėdį dėl jo ligos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai egzistuoja dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios tinkamai informuota apie posėdį šalis (jos atstovas) pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. CPK nustatyta, jog liga, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atstovo advokato Egidijaus Morkūno prašymas atidėti teismo posėdį dėl jo ligos negrindžiamas įrodymais, o nurodyta priežastis – liga savaime nėra pagrindas atidėti teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal 2014 m. rugsėjo 24 d. išrašą iš susitarimo dėl teisinių paslaugų Nr. 14/047 atsakovui atstovauja advokatų profesinė bendrija „Morkūnas Legal Bureau“, o išrašo iš susitarimo dėl teisinių paslaugų h punkte įtvirtinta teisė susitarimą vykdančiam advokatui pavesti kitam advokatų profesinės bendrijos advokatui ar advokato padėjėjui atlikti veiksmus, reikalingus susitarimui vydyti (II t., b. l. 33). Be to, šalims buvo žinoma 2017 m. kovo 3 d. žodinio teismo posėdžio protokolinė nutartis dėl papildomų įrodymų pateikimo, jos vykdymo eiga, taip pat, jog į paskirtąjį teismo posėdį kviečiami liudytojai, kurių vienas atvyko iš Skuodo r.Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nebuvo pagrindo patenkinti atsakovo atstovo prašymą ir atidėti teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto 2016 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. CD-4-SDI-92. Atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus mokslo darbuotojos dr. O. B. 2017 m. kovo 20 d. raštą į atsakovo 2017 m. kovo 14 d. paklausimą.CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ir kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Atsižvelgiant į tai, kad šalims apie naujų duomenų pateikimą apeliacinės instancijos teismui buvo žinoma ir iki posėdžio pradžios, prieštaravimų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos negauta, pateikti atsikirtimai, todėl šalių pateikti nauji įrodymai, išvardyti nutarties 34 punkte, pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga. Kitų naujų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas buvo išspręstas protokoline nutartimi teismo posėdyje.

Dėl sutartyje nustatytos prievolės pristatyti atsakovui 4 700 kg krienų šaknų įvydymo

Pirmosios instancijos teismas iš lingvistinės konsignacijos sutarties 1.1 punkto analizės sprendė, kad ieškovė įvykdė konsignacijos sutarties sąlygą ir atsakovas gavo krienų šaknis sutarties pasirašymo dieną, kadangi sutartyje nurodomas žodis „gautas” reiškia jau įvykusį įvykį, o būsimą įvykį apibūdintų žodis „gavus”. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina 2012 m. balandžio 26 d. pervežimo sutartis Nr. 13, kurioje nurodytas krovinio gavėjas – A. V., nurodyta pristatymo atsakovui data bei nuoroda, kad atvyko į iškrovimą – 2012 m. balandžio 27 d., laikas 8 h. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta lingvistine šalių sudarytos konsignacijos sutarties analize ir nurodo, kad neveikiamasis būtojo kartinio laiko dalyvis „gautas” konsignacijos sutartyje buvo vartojamas kalbant apie busimus įvykius. Atsakovo nuomone, krienų šaknų pristatymas nepatvirtintas važtaraščiu, todėl neįrodytas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais.Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, visų pirma pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).Šalių sudarytoje konsignacijos sutartyje nustatyta, kad prekių (krienų šaknų) pristatymas yra tvirtinamas važtaraščiu (1.2 punktas). Tarp šalių ginčo nekilo, kad važtaraščio (t. y. prima facie įrodymo), patvirtinančio krienų šaknų pristatymą atsakovui, nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalyko – 4 700 kg krienų šaknų – pritatymas atsakovui yra fakto klausimas, kuris gali būti įrodinėjamas ne tik krovinio važtaraščiu, bet ir kitais leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė teikė įrodymus, kurie, jos nuomone, pagrindė 4 700 kg krienų šaknų pritatymo atsakovui faktą.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2011 m. gruodžio mėnesį įsigijo 6 570 kg šviežių neapdorotų krienų iš Ukrainos (II t., b. l. 131). Ieškovė 2012 m. balandžio 26 d. sudarė pervežimo sutartį Nr. 13 su vežėju UAB „Skuodmeta“, kurioje nustatyta pristatymo atsakovui data (2012 m. balandžio 27 d.) bei nuoroda, kad vežėjas atvyko į iškrovimą 2012 m. balandžio 27 d., laikas – 8 val. (I t., b. l. 133). Ieškovė sumokėjo vežėjui UAB „Skuodmeta“ 300 Lt už krovinio pervežimą atsakovui pagal 2012 m. balandžio 26 d. pervežimo sutartį ir UAB „Skuodmeta“ 2012 m. balandžio 30 d. sąskaitą-faktūrą ABV Nr. 0006 (II t., b. l. 38). Mokėjimo faktą patvirtina mokėjimo nurodymas Nr. 2049 ir jo paskirtis: „apmokama pagal sąskaitą-faktūrą ABV Nr. 0006 už transporto paslaugas“ (II t., b. l. 34) bei UAB „Skuodmeta“ buhalterinė apskaita (II t., b. l. 36-37).Liudytojas M. J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo UAB „KOMPLEKSNĖ STATYBA“ vadybininku. 2012 metais lydėjo iš (duomenys neskelbtini), Kaune, vežamą krienų šaknų krovinį, apie 5 tonas, ūkininkui A. V.. Krienų šaknis ūkininkui pristatė Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Šaknys buvo tinkliniuose maišuose. Ūkininkas krienų šaknis priėmė, pasvėrė. Po krienų šaknų priėmimo-perdavimo buvo pasirašyta konsignacijos sutartis, kad ūkininkas prekes gavo. Krovinio važtaraštį atidavė į buhalteriją. Dokumentų egzemplioriai buvo du – vienas gavėjui, vienas vežėjui. Konsigancijos sutartį parengė liudytojas, atspausdino iš interneto, ją pakeitęs. Paaiškino, kad teisinio išsilavinimo neturi. Tolesnį sutarties vykdymą kontroliavo UAB „KOMPLEKSNĖ STATYBA“ vadovas.Liudytojas A. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo UAB „Skuodmeta“ vadovu ir vairuotoju, gavo užsakymą pervežti krovinį iš Palemono rajono Kaune, tą pačią dieną pristatė krovinį į Kelmės rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą, ūkininkui V. Buvo vienas, niekas nelydėjo. Vežė daržoves – krienus, apie 4-5 tonas. Pasirašė važtaraštį. Vienas važtaraštis buvo paliktas ūkininkui, kitas atsiųstas faksu užsakovui. Už pervežimo paslaugas buvo apmokėta už poros mėnesių. Krovinys buvo supakuotas, bet tinkliniai maišai išplyšę. Krovinys buvo pakrautas ir iškrautas krovėjų. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) straipsnis interneto portale www.lrytas.lt, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta: „(duomenys neskelbtini)“ (t. II, b. l. 49).Ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) straipsnį interneto portale http://www.manoukis.lt, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame atsakovas interviu nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ (t. II, b. l. 143-145).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad ginčo krienų šaknų kiekį turėjo įsigijusi (nutarties 45 punktas), o krienų šaknų perdavimo faktą atsakovui pagal konsignacijos sutartį patvirtina byloje nustatytų duomenų visuma – liudytojų parodymai ir pervežimo sutarties Nr. 13 įvykdymas. Atsižvelgtina į tai, kad nors liudytojų parodymai yra iš dalies prieštaringi, tačiau vertinant juos atsižvelgtina, kad liudytojai davė parodymus apie 5 metų senumo įvykius, todėl tam tikri netikslumai objektyviai yra galimi. Abu liudytojai teismo posėdyje patvirtino, kad krienų šaknys atsakovui buvo pristatytos. Atsakovo teiginius, kad jis krienų ūkyje neaugino, paneigia jo paties interviu žiniasklaidoje (nutarties 45-46 punktai). Atsižvelgiant į byloje nustatytų duomenų visetą, pirmosios instancijos teismo lingvistinė konsignacijos sutarties analizė, kad sutartyje nurodomas žodis „gautas” reiškia jau įvykusį įvykį, yra teisinga ir, vertinant kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir šalių paaiškinimais, taip pat laikytina patvirtinančia ginčo krienų šaknų perdavimą atsakovui.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina krovinio (krienų šaknų) perdavimą gavėjui (atsakovui) ir tinkamą ieškovės iš konsignacijos sutarties kylančių prievolių įvykdymą, yra teisinga. Išvadas apie krienų šaknų perdavimo faktą sutarties pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai taikydamas ir aiškindamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir šalių įrodinėjimo pareigą paskirstė tinkamai.

Dėl sutarties vykdymo ir nuostolių dydžio

Pirmosios instancijos teismas ieškovės nuostolius skaičiavo pagal vidutinį 4,5 t/ha derlingumą už 2014 metus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad konsignacijos sutarties šalys nebuvo konkrečiai susitarusios dėl atlygio, jis turėjo būti aptartas eigoje ir galėjo būti iki 30–40 procentų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyrą, sprendė, kad ieškovės patirti nuostoliai turi būti mažinami veiklos sąnaudomis ir pelno mokesčio dydžiu. Teismas 40 procentų veiklos sąnaudomis sumažino apskaičiuotą 16 920 Eur sumą. Likusią 10 152 Eur sumą pirmosios instancijos teismas sumažino 15 procentų pelno mokesčio valstybei dalimi. Ieškovė ir atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi dėl teismo nustatytų nuostolių dydžio. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad konsignacijos sutartis buvo sudaryta tik vienerių metų laikotarpiui. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad atsakovas 2012–2015 metais konkrečioje valdoje neaugino krienų iš jam perduotų sėklų, patvirtina, jog jokių išlaidų, susijusių su sutarties vykdymu, atsakovas nepatyrė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nuostolių dydis nustatytinas pirmiausia įvertinus tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, jų pobūdį ir įgyvendinimą. Šalių sudaryta konsignacijos sutartis yra lakoniška ir remiantis vien jos pažodiniu vertinimu nėra galimybės nustatyti visos šalių sutartinių įsipareigojimų apimties.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos kasacinio teismo precedentuose konkrečiose bylose. Remiantis jomis, sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą, taigi teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardytų. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2005, 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2006).Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, konsignacija yra viena iš komisinio prekių pardavimo formų, sutarties sąlygas dėl šalių prievolinių santykių pateikiant parduoti ir prekiaujant plataus vartojimo prekėmis. CK konsignacijos sutarties sąvoka neapibrėžta, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento. Tokių sutarčių būdingas bruožas yra tai, kad jos paprastai sudaromos plataus vartojimo prekėms realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lingvistinė konsignacijos sutarties 1.1 punkto analizė atskleidžia, kad šalių sudaryta konsignacijos sutartis turi kelių sutarčių požymius. Šalys konsignacijos sutarties 1.1 punktu susitarė ne tik tai, kad atsakovas žemės ūkio produkciją (krienus) už atlyginimą parduos 2014 metais ir sudarys vieną ar kelis sandorius dėl prekių realizavimo savo vardu ir konsignanto sąskaita (atitinka anksčiau minėtą konsignacijos sutarties sampratą), bet ir tai, kad atsakovas 4 700 kg gautų krienų šaknų kaip sėklą pasės ir užaugins. Pastaroji sutarties nuostata, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka bendrąją rangos sutarties sampratą, nes atsakovas įsipareigojo iš ieškovės suteiktos medžiagos (sėklos) užauginti naują žemės ūkio produkciją (krienus) (CK 6.644, 6.648 straipsniai). Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinat sudarytą sutartį, taip pat matyti, kad ji turi du sutarties dalykus. Pirmasis sutarties dalykas yra 4,7 t. krienų šaknų. Krienų šaknys yra suvartojamasis daiktas, kuris panaudojus pagal paskirtį (maisto produktas, sėkla) išnyksta (CK 4.5 straipnis). Atsakovui perduotos ir ieškovei nuosavybės teise priklausiusios 4,7 t. krienų šaknų išnyko jas panaudojus rangos pagrindais kaip sėklą naujam daiktui sukurti. Tuo tarpu atsakovo darbo rezultatas (užauginti krienai) nėra tapatus perduotom krienų šaknim ir yra naujas daiktas, todėl laikytinas antruoju sutarties dalyku, kuris konsignacijos pagrindais turėjo būti realizuotas. Minėta, kad konsignacijos sutarties atveju konsignatoriaus perduotos prekės ir konsignanto parduodamos prekės yra tapačios, o nagrinėjamu atveju perduota prekė (ieškovės įsigyti ir atsakovui perduoti krienai) nėra tapati tai, kuri turėjo būti parduodama konsignacijos pagrindais (atsakovo užauginti krienai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, konstatuoja, kad šalių sudarytos sutarties aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tikroji šalių valia buvo sudaryti ne vien konsignacijos, o mišrią sutartį, kuri apima tiek konsignacijos sutarties elementus, tiek ir rangos sutarties elementus (CK 6.193 straipnis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad pagal konsignacijos sutartį atsakovas turėjo pareigą kiekvienais metais parduoti užaugintus krienus, yra nepagrįsta. Nors ieškovė nurodo, kad konsignacijos sutartis buvo sudaryta trejų metų laikotarpiui ir kiekvienais metais (2012 m., 2013 m. ir 2014 m.) atsakovas turėjo parduoti krienus, tačiau šiuos ieškovės teiginius paneigia konsignacijos sutarties 1.1 punktas, kuriame nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo užaugintą produkciją už atlyginimą parduoti 2014 metais, taip pat sudaryti vieną ar kelis sandorius dėl prekių realizavimo savo vardu ir konsignanto sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė savo teiginių, kad atsakovas turėjo pareigą kiekvienais metais (2012, 2013, 2014) parduoti užaugintus krienus, nepagrindė įrodymais. Priešingai nei nurodo ieškovė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto 2012 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. CD-4-SDI-337 nepagrindžia ieškovės teiginių dėl šalių valios konsignacijos sutartį vykdyti kiekvienais metais, o ne 2014 metais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, šalims skirtingai aiškinant savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007). Konsigancijos sutarties 1.1 punkte yra aiškiai laiko atžvilgiu apibrėžta prievolė atsakovui realizuoti žemės ūkio produkciją.Vertinant tikruosius šalių ketinimus taip pat atsižvelgtina į šalių elgesį sutarties vykdymo metu. Konsignacijos sutartis buvo sudaryta 2012 m. balandžio 27 d., o ieškovė pretenziją atsakovui dėl sutarties vykdymo pareiškė tik 2015 m. spalio 14 d. Per šį daugiau nei trijų metų laikotarpį ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovui. Tuo ji iš esmės paneigė jos dėstomą poziciją, kad konsignacijos sutartis turėjo būti vykdoma kiekvienais metais, nes atsakovui dar 2012 metais neatsiskaičius su ieškove ji turėjo reikalauti vykdyti prievoles. Vertindamas šalių elgesį, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog šalys sutarties vykdymo laikotarpiu būtų vykdę bendrąją pareigą tarpusavyje bendradarbiauti, nes 2015 m. spalio 14 d. pretenzija yra vienintelis byloje esantis įrodymas apie šalių tarpusavio komunikaciją (CK 6.200 straipnis). Byloje nėra duomenų apie šalių derybas dėl sutarties sudarymo, o šalių tarpusavio santykių praktika ir šalių elgesys po sutarties sudarymo iš esmės atitinka anksčiau minėtą pažodinį konsigancijos sutarties 1.1 punkto išaiškinimą (nutarties 62 punktas).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konsignacijos sutarties nuostatas, priėjo teisingą išvadą, kad konsignacijos sutartis buvo sudaryta tik dėl vienerių metų derliaus pardavimo, t. y. 2014 metų.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai apskaičiavo ieškovės nuostolius pagal vidutinį 4.5 t/ha derlingumą, nes nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie kitokį atsakovo žemės valdos derlingumą ar šalių valią užauginti ir realizuoti mažesnį kiekį krienų.Pagal Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą dėl krienų derlingumo Nr. CD-4-SDI-337, krienai yra dauginami vegetatyviškai, vidutiniškai vienam hektarui sunaudojama apie 1000 kg (1 tona) sodinamosios medžiagos, Lietuvoje krienų šaknų vidutinis prekinis derlingumas yra 3-6 t/ha, didžiausias šaknų prekinės produkcijos derlius būna pirmaisiais metais, vėlesniais augimo metais prekinė produkcija mažėja.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šalių paaiškinimų ir kitų bylos duomenų darytina išvada, kad krienų auginimui skirtos žemės valdos dydis turėjo būti 4,7 ha (inter alia nutarties 67 punktas). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vienos tonos rinkos kaina nustatytina pagal ieškovės pateiktą pavyzdinę 2015 m. spalio 7 d. UAB „VILNIAUS KONSERVAI“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 34 (0,80 Eur už 1 t), nes byloje nėra kitų šios kainos objektyvumą paneigiančių duomenų. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo atlikti skaičiavimai dėl atsakovo įsipareigojimų dydžio ieškovei 2014 metais (4,7 × 4,5 = 21,15 t derliaus; 21,15 t × 0,80 Eur = 16 920 Eur) yra pagrįsti bylos duomenimis.Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patirti nuostoliai turi būti mažinami veiklos sąnaudomis ir pelno mokesčio dydžiu, nors atsakovas pastarųjų neįrodinėjo.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl veiklos sąnaudų nurodė, kad ieškovė teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad šalys nebuvo konkrečiai susitarusios dėl atlygio, jis turėjo būti aptartas eigoje ir galėjo būti iki 30–40 procentų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra netikslūs, nes ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovui turėjo likti apie 20–30 procentų krienų šaknų, o pagal ieškovės skaičiavimus atsakovui ir taip liko apie 30–40 procentų nuo pareikšto ieškinio sumos (II t., b. l. 48). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad atsakovas neįrodinėjo savo išlaidų ir atlygio dydžio, tačiau ieškovė analogiškai nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo atlygio. Ieškovės paaiškinimai dėl atlygio atsakovui vertini kritiškai, nes jie nenuoseklūs ir prieštaringi. Ieškovė, teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, iš pradžių teigė, kad sutartis neatlygintinė, vėliau teigė, kad nuo ieškinio sumos atsakovui liko dar apie 30–40 procentų, o galop teigė, kad atsakovui turėjo likti apie 20–30 procentų krienų šaknų.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimų atsakovo veiklos sąnaudų dydžio, atsižvelgė į tai, kad būtinas išlaidas sudarytų žemės sklypo – 4,700 ha naudojimas ir priežiūra 2 metus, samdomas darbas, produkcijos sandėliavimas, transportavimas, atlygis ir kitos būtinos išlaidos ir sumažino apskaičiuotą atsakovo įsipareigojimų dydį 40 procentų.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pastaraisiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Teismas nustatydamas atsakovo išlaidas ir atlygį iš esmės rėmėsi prieštaringais ieškovės paaiškinimais, nenustatęs, kaip faktiškai turėjo būti vykdoma sutartis, koks turėjo būti atlygis atsakovui ir tikrosios šalių valios sudaryti mišrią sutartį.CK nuostatos, reguliuojančios tiek bendrosios rangos sutartis, tiek komiso sutartis, nustato, kad jeigu nenustatyta darbų kaina arba komisinio ar papildomo atlyginimo dydis, jis nustatomas pagal CK 6.198 straipsnio taisykles (CK 6.653, 6.781 straipsniai).Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryta konsigancijos sutartis yra mišri sutartis, ieškovė nėra pateikusi duomenų apie atlygį, kurį sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, vadinasi, teismas turi nustatyti atitinkančias protingumo kriterijus atsakovo išlaidas ir atlygi (CK 6.198 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju atsižvelgiant į šalių paaiškinimus ir liudytojo M. J. parodymus darytina išvada, kad sutarties iniciatorė ir rengėja buvo ieškovė. Kaip nurodyta anksčiau, ieškovė negalėjo nuosekliai pagrįsti, kaip turėjo būti vykdoma konsignacijos sutartis ir atsiskaitoma su atsakovu, todėl konsignacijos sutarties vykdymo sąlygos ir atlygio dydis atsakovui turi būti aiškinamas atsakovo naudai.Pirmosios instancijos teismo aiškinimas atimant iš ieškoves tenkančios dalies 40 procentų sutarties vykdymo išlaidų yra negalimas dėl to, kad nustačius, jog atsakovas galėjo gauti derlių kiekvienais metais, liko neatskleistas 2012-2013 metų derliaus paskirstymas. 40 / 60 procentų pusiausvyra tarp šalių pajamų 2014 metais, atsižvelgiant į darbą, sąnaudas ir specialias žinias, kurias turėtų įdėti atsakovas 2012-2014 metų laikotarpiu, nelaikyta protinga ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nulemtų esminę šalių nelygybę, neatitiktų sąžiningumo ir protingų sąžiningos verslo praktikos reikalavimų (CK 6.228 straipsnis).Bylos duomenys patvirtina, kad nebuvo pagrindo atsakovui krienų šaknis sandėliuoti ir kaupti pardavimui 2014 metais, nes pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus mokslo darbuotojos dr. O. B. 2017 m. kovo 20 d. raštą į atsakovo 2017 m. kovo 14 d. paklausimą, jos turi būti perdirbamos per dvi savaites nuo jų nukasimo. Darytina išvada, kad krienų šaknys turėjo būti arba parduotos, arba panaudotos sėklai. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovas neturėjo pareigos 2012-2013 metais parduoti užaugintus krienus ieškovės naudai (nutarties 62-64 punktai) ir yra nustatytas dydis, kiek atsakovas turėjo užauginti ir realizuoti krienų šaknų ieškovės naudai (nutarties 68 punktas). Preziumuojant, kad 2012-2013 metais atsakovas galėjo užauginti 21,15 tonų derliaus, iš jų 4,7 tonų panaudojus sėklai, šiuo laikotarpiu atsakovui likdavo apie 16,49 tonos metinio derliaus. Tokiu atveju atsakovui 2012-2013 metais iš sutarties vykdymo apytiksliai liko 32,9 (16,49 x 2) tonos derliaus, o tai laikytina protingu atlygiu atsižvelgiant į tai, kad atsakovui iš esmės teko didesnių sąnaudų reikalaujančios prievolės pagal sutartį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos sutarties pobūdį, šalių valią ir atskovo priimtų įsipareigojimų kompleksiškumą (žemės ūkios produkcijos auginimas ir realizavimas konsignacijos pagrindais), bei faktą, kad nei viena sutarties šalis faktiškai nevykdė bendradarbiavimo pareigos (CK 6.200 straipnis), daro išvada, kad protingumo kriterijus atitinkanti atsakovo rangos darbų kaina ir atlyginimo už prekių pardavimą konsignacijos pagrindais dydis yra laikytina atsakovui tenkanti dalis jo užaugintų krienų šaknų iki 2014 metų, kurie nebuvo panaudoti sėklai (4,7 t.) ieškovės naudai. Tuo tarpu, pagal sutarties 1.1 punktą visa gauta krienų produkcija (21,15 t.) ir pajamos už jų pardavimą 2014 metais turėjo atitekti ieškovei. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovės pajamos iš pardavimų turėjo būti 16 920 Eur (nutarties 66 punktas). Pripažinus, kad atsakovo atlygis už sutarties vykdymą turėjo būti užaugintos krienų šaknys 2012-2013 metais, jos nelaikytinos ieškovės 2014 metų pardavimų sąnaudomis.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės apskaičiuotas pajamas sumažino pelno mokesčiu. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą pakartota, kad negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015). Šiuo atveju ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad nuo iš atsakovo gautų pajamų privalėtų sumokėti pelno mokestį. Priteisus ieškovei visą pajamų sumą, kaip negautas pajamas, ji neturėtų prievolės nuo šios sumos savarankiškai sumokėti pelno mokestį, nes teismo priteistas žalos atlyginimas pagal Pelno mokesčio įstatymą yra laikomas neapmokestinamosiomis pajamomis (Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 12 punktas). Dėl šios priežasties ieškovės 16 920 Eur apmokestinamasis pelnas mažintinas 15 procentų pelno mokesčio valstybei dalimi ir grynasis ieškovės pelnas turėjo sudaryti 14 382 Eur, kuris ir pripažintinas ieškovės negautomis pajamomis bei priteistinas iš atsakovo.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant priteistinų nuostolių atlyginimą, aptartą šios nutarties 24 punkte, ir iš viso priteisiant bendrą 14 382 Eur nuostolių atlyginimą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atsakovo argumentais. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje 2016 m. balandžio 7 d. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtianačius įrodymus (II t., b. l. 41-44). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų.CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė sumokėjo 1 647 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 14, 22), 250 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (I t., b. l. 11-12) ir 200 Eur atstovavimo išlaidų (t. I, b. l. 131). Atsakovas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 41-44).Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą turi būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 67 680 Eur nuostolių atlyginimo, jų priteista pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą – 14 382 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t. y. tenkinama 21,25 procento reikalavimų, teismo atmestų ieškinio reikalavimų dalis – 78,75 procento.Atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų, kurias šalys patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir ištaisytinos teismo klaidos. Bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 097 Eur, o atsakovo – 2 420 Eur. Šalių prašytos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytų ribų.Atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovei iš atsakovo priteisiant 21,25 procento, t. y. 445,61 Eur, bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui 78,75 procento bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 905,75 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliantė UAB „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1 350 Eur atstovavimo išlaidų (t. II, b. l. 87-88) ir 1 470 Eur žyminį mokestį. Apeliantas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 210 Eur. Šalių prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytų ribų.Apeliantės UAB „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ apeliacinis skundas pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą yra tenkinamas iš dalies, atitinkamai patenkinta apeliacinio skundo dalis yra 28,65 procentų (pirmosios instancijos teismo priteista suma – 8 629,2 Eur, prašoma priteisti dalis – 59 050,80 Eur, apeliacinės instancijos priteista suma – 14 382 Eur arba 24,36 proc. nuo 59 050,80 Eur). Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 686,95 Eur (2 820 x 28,65 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai 915,24 Eur (1 210 x 75,64 proc.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ (į. k. 123757768) 14 382 Eur (keturiolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus) nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 382 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ (į. k. 123757768) iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 445,61 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 61 ct) bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ (į. k.123757768) 1 905,75 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ (į. k. 123757768) iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 686,95 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOMPLEKSINĖ STATYBA“ (į. k. 123757768) 915,24 Eur (devynis šimtus penkiolika eurų ir 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Likusią Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDanguolė MartinavičienėGintaras Pečiulis