Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kompleksinė statyba“ atstovui R. J., atsakovo A. V. advokatui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kompleksinė statyba“ ieškinį atsakovui A. V. dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė UAB „Kompleksinė statyba“ (konsignantas) ir atsakovas, ūkininkas A. V. (konsignatorius), 2012 m. balandžio 27 d. sudarė konsignacijos sutartį Nr. 01 (Konsignacijos sutartis) kurioje atsakovas įsipareigojo gautas krienų šaknis kaip sėklą (4 700 kg) pasėti ir užaugintą produkciją už atlyginimą parduoti 2014 metais, sudaryti vieną ar kelis sandorius dėl prekių realizavimo savo vardu ir konsignanto sąskaita (7 b. l., I t.).

2012 m. balandžio 26 d. Pervežimo sutartimi Nr. 13 ieškovė su vežėju UAB „Skuodmeta“ susitarė dėl krovinio pristatymo atsakovui A. V., numatyta pristatymo data – 2012-04-27 (133 b. l., I t.). Už vežimo paslaugas buvo išrašyta sąskaita-faktūra ir buvo apmokėta kaina – 86,89 Eur (300 Lt) (38-39 b. l., II t.). Ieškovė UAB „Kompleksinė statyba“ 2015-10-14 pretenzija kreipėsi į atsakovą, ūkininką A. V., reikalaudama atlyginti dėl Konsignacijos sutarties neįvykdymo konsignanto UAB „Kompleksinė statyba“ patirtus nuostolius, sumokant 67 680 Eur sumą (8-9 b. l., I t.). Atsakovo atstovas 2015-10-19 atsakyme į pretenziją nurodė, kad siekia geranoriškai išspręsti kilusį ginčą ir prašė pateikti pretenzijoje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (32 b. l., II t.).

Dėl Konsignacijos sutarties vykdymo

Teismas iš byloje pateiktų įrodymų visumos sprendžia, kad ieškovas įvykdė sutarties sąlygą ir krienų sėklas - šaknis perdavė atsakovui. Iš aptartų Konsignacijos sutarties punktų akivaizdu, kad šalys aiškiai sutartyje įvardijo ieškovės atsakovui perduodamą krienų kiekį – 4700 kg. Iš lingvistinės Konsignacijos sutarties 1.1 punkto analizės spręstina, kad ieškovas įvykdė sutarties sąlygą ir atsakovas gavo krienų šaknis sutarties pasirašymo dieną, po ko atsirado pareiga atsakovui vykdyti sutartį, kadangi minėtoje sutartyje nurodomas žodis „gautas” reikštų jau įvykusį įvykį, o būsimą įvykį apibūdintų žodis „gavus”. Aplinkybę, kad atsakovas gavo krienų šaknis pasirašydamas Konsignacijos sutartį patvirtina ir 2012 m. balandžio 26 d. Pervežimo sutartis Nr. 13, kurioje nurodytas krovinio gavėjas - A. V., nurodyta pristatymo atsakovui data bei nuoroda, kad atvyko į iškrovimą – 2012-04-27, laikas 8 h (b.l. 133, t.1). Byloje įrodyta, kad ieškovė apmokėjo vežėjui UAB „Skuodmeta“ 300 Lt už krovinio pervežimą atsakovui pagal 2012 m. balandžio 26 d. Pervežimo sutartį Nr. 13. Mokėjimo faktą patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas Nr. 2049 ir jo paskirtis: „apmokama pagal sąskaitą-faktūrą ABV Nr. 0006 už transporto paslaugas (34 b. l., II t.). Mokėjimo faktą taip pat patvirtina UAB „Skuodmeta“ buhalteriniai dokumentai: pardavimai už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2012-04-30, pagal juos iš ieškovės įmonė 2012-04-30 gavo 86,89 Eur (300 Lt), pagal dokumentą Nr. 0006 (36-38 b. l., II t.). Pažymoje nurodoma, kad likviduota UAB „Skuodmeta“ krovinio važtaraščio (CMR) Skuodo savivaldybės administracijos archyvui neperdavė (35 b. l., t. 2).

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą yra įtvirtinta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokia įrodinėjimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).

Pažymėtina, kad atsakovas atsakyme į ieškovės pretenziją nepaneigė krienų šaknų gavimo fakto ir siekė ginčą spręsti derybų būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, kaip ūkininkas, negavęs sutartyje numatytų krienų šaknų, turėjo informuoti ieškovę. Jokių domenų, kad atsakovas iki ieškovės pretenzijos gavimo būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl sutarties vykdymo ar nutraukimo nėra. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento, tai reikštų, kad abi šalys turėjo ją vykdyti, t. y., ieškovė pateikti krienų šaknis, o to neįvykdžius, atsakovas privalėjo kreiptis dėl sutarties nutraukimo. Taigi, atsakovui nepateikus tokių įrodymų, negalima laikyti atsakovą tinkamai vykdžius sutartį. Teismas, remdamasi tikimybių pusiausvyros principu, konstatuoja, kad atsižvelgiant į aptartus įrodymus, labiau tikėtina, kad ieškovė įvykdė sutarties sąlygas ir atsakovas pagal Konsignacijos sutartį gavo krienų šaknis.

Pagal CK 6.256 str. 4 d., kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Todėl sutiktina su ieškovės argumentu, kad šioje byloje nėra reikšmingos aplinkybės, dėl kokių priežasčių atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y., nėra reikšminga, ar atsakovas užaugino krienus, ar juos pardavė, ar gavo pinigus iš pirkėjo. Taip pat nėra reikšmingi ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodomi teiginiai, kad 2012-2015 m. laikotarpyje atsakovo ūkyje krienai nebuvo auginami, kuriuos atsakovas grindžia pateiktomis paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų kopijomis. Ieškovė nurodo, kad šie dokumentai tik patvirtina, jog atsakovas iš tikrųjų konkrečioje valdoje neaugino krienų iš jam perduotų sėklų nors privalėjo tai daryti pagal tarp šalių pasirašytą konsignacijos sutartį.

Dėl nuostolių (negautų pajamų) teisinio pagrindo ir jų dydžio

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnis nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Tinkamas sutarties vykdymas reiškia, kad prievolė atsirandanti iš sutarties, turi būti įvykdyta laiku, laikantis sutarties ir civilinės teisės principų reikalavimų. Šie sutarties privalomumo bei sąžiningo jos vykdymo principai taip pat apima ir šalių pastangas tam, kad viena iš šalių nepatirtų neproporcingų nuostolių dėl kitos šalies net ir teisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118- 248/2016). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.).

Teismas sprendžia, kad iš esmės yra nustatytos ieškovės nurodytos sąlygos taikyti sutartinę civilinę atsakomybę t.y. sutartinės prievolės pažeidimas – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), padaryta žala bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinis ryšys (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, kurių byloje nenustatyta. Nustačius, kad atsakovas nevykdė sutarties, nėra ir pagrindo jo atleisti nuo civilinės atsakomybės, todėl įrodžius patirtų nuostolių dydį bei jų priežastinį ryšį su atsakovo veiksmais, nuostoliai priteistini.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) priteisimo iš prievolės neįvykdžiusio atsakovo. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyminė visiško nuostolių atlyginimo paskirtis yra, atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginti tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiajam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Ieškovė savo nuostolių dydį grindžia pavyzdine 2015-10-07 UAB „Vilniaus konservai“ PVM sąskaita faktūra Nr. 34, nurodydama, kad atsižvelgiant į tai, jog iš 1 tonos atsakovui perduotų sėklų per kalendorinius metus turėjo užaugti 6 tonos prieaugio, už trejus metus nuo sutarties sudarymo dienos atsakovas konkrečiai turėjo užauginti ir realizuoti mažiausiai 84,6 tonas produkcijos bei pagal sutartį atsiskaityti su ieškove; per metus atsakovas turėjo užauginti 28,2 tonas produkcijos. Vieno kilogramo produkcijos rinkos kaina yra 0,80 Eur, todėl iš viso atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 67 680 Eur (84,6 kg x 0,80 Eur).

Kasacinis teismas išsamiai išplėtotoje praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad sutartys turi būti aiškinamos nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-288/2010; 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-46/2012; 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje 3K-3-381/2014). Šiuo konkrečiu atveju, aiškinant šalių turėtus ketinimus, privalu atsižvelgti į tai, kad šalys susitarė dėl specifinio pardavimo objekto – krienų šaknų (sėklos) auginimo ir pardavimo.

Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto 2012-12-31 pažymoje Dėl krienų derlingumo Nr. CD-4-SDI-337 nurodoma, kad krienai dauginami vegetatyviškai, didžiausias prekinės produkcijos derlius būna pirmaisiais metais. Taigi, ieškovės pateikti įrodymai nepaneigė atsakovo argumentų, kad krienų auginimo technologija neleidžia pasiekti ieškovės nurodomo didžiulio derlingumo, atsakovas neturėjo net teorinės tikimybės per 2012-2014 m. laikotarpį iš 4,7 tonos krienų sėklos gauti 84,6 tonos derliaus. Krienai yra daugiametė kultūra ir nėra jokios galimybės 2012 m. pavasarį pasodinus krienų šaknis, jau tais pačiais metais iš jos nuimti 6 kartus padidėjusį derlių. Atsakovas nurodė, kad jo ūkyje krienai auginami pagal dvimečio auginimo technologiją, t. y., krienai kasami praėjus ne mažiau kaip dvejiems metams po jų pasodinimo. Kaip šiuo konkrečiu atveju, 2012 m. pavasarį pasodinti krienai turėtų būti kasami 2014 m. pavasarį.

Teismas vertina, kad ieškovės argumentai dėl patirtų nuostolių dydžio nėra pagrįsti visa apimtimi. Pažymėtina, kad pagal Konsignacijos sutarties 1.1. punktą, perduotas krienų šaknų kiekis yra 4700 kg, parduoti produkciją sutarta 2014 metais. Iš minėto sutarties punkto teismas sprendžia, kad šalys susitarė tik dėl vienerių metų derliaus pardavimo, t. y., 2014 metų.

Remiantis ieškovės pateikta į bylą pavyzdine 2015-10-07 UAB „Vilniaus konservai“ PVM sąskaita faktūra Nr. 34 (atsakovas nepateikė šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos kainos objektyvumą paneigiančių duomenų) ir Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto 2012-12-31 pažymoje Dėl krienų derlingumo Nr. CD-4-SDI-337 nurodytu derlingumo vidurkiu (3-6 t/ha), ieškovės nuostoliai skaičiuotini pagal vidutinį 4.5 t/ha derlingumą taip: 4,7 t × 4,5 = 21,15 t derliaus; 21,15 × 0,80 = 16 920. Pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog buvo tartasi dėl konkretaus derliaus kiekio, todėl nėra pagrindo taikyti maksimalaus derlingumo, juo labiau, kad ieškovė pati bylos nagrinėjimo metu nurodo, kad taikė derlingumo vidurkį, bet nepagrįstai nustatydama nuostolių dydį skaičiavime taikė derlingumo maksimumą (iš vietos tonos maksimaliai prieaugis yra 6 t pagal pačios ieškovės pateiktą pažymą).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo negautos pajamos suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas, jis turi būti įrodomas ir laikytinas priteistina žala. Negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti suma, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-336/2008; 2014 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „AB Danske Bank A/S“ v. UAB „Kaminera“, bylos Nr. 3K-3-418/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-447/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sudaryta sutartis neaptarė ir ieškovės mokamo atlygio atsakovui už derliaus nuėmimo išlaidas, jo darbą. Konsignacijos sutartis yra atlygintinė sutartis, kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, šalys nebuvo konkrečiai susitarusios dėl atlygio, jis turėjo būti aptartas eigoje ir galėjo būti iki 30 – 40 procentų (19 b. l., II t., teismo posėdžio protokolas 9:44:33). Atsakovas šios aplinkybės iš viso neįrodinėjo ir nepateikė ją patvirtinančių duomenų, todėl teismas, atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad ieškovės patirti nuostoliai turi būti mažinami veiklos sąnaudomis ir pelno mokesčio dydžiu. Teismas, spręsdamas dėl galimų veiklos sąnaudų dydžio, atsižvelgia į tai, kad būtinas išlaidas sudarytų žemės sklypo - 4.700 ha naudojimas ir priežiūra 2 metus, samdomas darbas, produkcijos sandėliavimas, transportavimas, atlygis ir kt. būtinos išlaidos. Todėl teismas 40 procentų veiklos sąnaudomis mažina paskaičiuotą 16 920 Eur sumą. Likusi 10 152,00 Eur suma mažintina 15 procentų pelno mokesčio valstybei dalimi. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteisiama nuostolių suma sudarys 8629,2 Eur sumą, kuri du kartus didesnė už krienų šaknų sėklos (3740 Eur) vertę.

Atmestinas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, nes pripažintina, kad pagal sutarties sąlygas, ji turėjo būti įvykdyta 2014 metais. Teismo vertinimu, senaties terminas ieškiniui pareikšti prasideda nuo 2015-01-01. Todėl pripažintina, kad senaties terminas tokio pobūdžio reikalavimui nėra praleistas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8629,2 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje įtvirtinta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 1647 Eur žyminio mokesčio (14, 22 b. l., I t), patyrė 250 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (11-12 b. l., I t.), 200 Eur atstovavimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 272,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 7,85 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kompleksinė statyba” (į. k. 123757768) naudai 8629,2 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8629,2 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 272,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,85 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.