Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-565-776/2016 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei D. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir jos padalijimo bei laidojimo išlaidų priteisimo ir atsakovės D. V. priešieškinį ieškovei V. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip bendrai įgytą su A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, bei priteisti iš atsakovės už jai tenkantį turtą natūroje 1 865,00 Eur kompensaciją, pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį kaupiamojo indėlio 4344,30 Eur piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kaip bendrai įgytas su A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, bei priteisti iš atsakovės už jai atitekusį indelį natūroje 2172,15 Eur kompensaciją, pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį 4194,58 Eur piniginių lėšų, buvusių einamojoje A. N. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kaip bendrai įgytą su A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis bei priteisti atsakovei 2097,29 Eur kompensaciją už ieškovei atitekusias santaupas natūroje, ir, įskaičius atsakovės ieškovei mokėtinas sumas ir ieškovės atsakovei mokėtinas sumas, priteisti iš atsakovės už bendrosios dalinės nuosavybės įgytą ir padalytą turtą su mirusiuoju A. N. 1939,86 Eur kompensaciją, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas 1415,00 Eur A. N. laidojimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su A. N. gyveno neregistruotoje santuokoje nuo 1989 m. iki A. N. mirties (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Gyvendami kartu jie bendrosios dalinės nuosavybės teise (lygiomis dalimis) įgijo turtą, kurį visą po A. N. mirties paveldėjo atsakovė. Atsakovė, kaip mirusiojo turto paveldėtoja pagal įstatymą, prie laidojimo išlaidų neprisidėjo, todėl ieškovei sumokėjus laidojimo išlaidas, ji tapo atsakovės kreditore ir įgijo teisę reikalauti laidojimo išlaidų atlyginimo.

2. Atsakovė D. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė pateiktu priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovės 4191,60 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neteisėtai, nebūdama A. N. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančių lėšų savininke ir neturėdama teisės naudotis A. N. vardu išduota banko mokėjimo kortele, žinodama, kad po A. N. mirties lėšų banko sąskaitoje valdytoja tapo jo įpėdinė atsakovė, bankomatuose išėmė, atsiskaitė parduotuvėse bei išleido, iš viso 4191,60 Eur. Atsakovė nesutiko, kad ieškovės patirtos 1415,00 Eur laidojimo išlaidos galėtų būti įskaitytos į ieškovės panaudotus po A. N. mirties atsakovės paveldėtus pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovei V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), į ½ dalį kaupiamojo indėlio 4344,30 Eur piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš atsakovės D. V. už jai tenkantį turtą natūroje ieškovei V. L. 4037,15 Eur kompensaciją; priteisė iš ieškovės V. L. atsakovei D. V. 2776,60 Eur nuostolių atlyginimą; atliko patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įskaitymą ir ieškovei V. L. priteisė iš atsakovės D. V. 1260,55 Eur kompensaciją; priteisė iš atsakovės D. V. ieškovei V. L. 47,08 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės V. L. 4,21 Eur, o iš atsakovės D. V. 2,17 Eur valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovė su A. N. gyveno tiek trumpą laiką A. N. priklausančiame ginčo bute, tiek beveik visą savo gyvenimo drauge laiką ieškovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), bendrai rūpinosi trimis ieškovės vaikais ir jų bendras gyvenimas buvo ne epizodinis, bet truko net apie 26 metus, t. y. buvo nuolatinis, sudarė pakankamą pagrindą pripažinti buvusį šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos ir bendros dalinės nuosavybės sukūrimo. Teismo nuomone, atlikti pagerinimai įsigijus ginčo butą bei vėlesnis jo naudojimas, leidžiant jame gyventi ieškovės vaikams, tik patvirtina, kad ieškovė ir A. N. ginčo butą įsigijo bendrąją daline nuosavybe.

5. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ir A. N. bendras gyvenimas truko ilgą laiką, kad atsakovės tėvas su ieškove beveik visą jų gyvenimo kartu laiką gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, teismas padarė išvadą, kad ieškovė su atsakovės tėvu taupė pinigus bendrai A. N. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė susitarimą dėl A. N. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvusių lėšų įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise grindė tuo, kad banko sąskaitoje sukauptos lėšos buvo naudojamos ieškovės ir A. N. kasdienėje buityje, nustačius, kad ieškovė taip pat turėjo asmeninę banko sąskaitą, teismas sprendė, kad kiekvienas iš sugyventinių savo uždirbtas pajamas, o vėliau gautą pensiją, buvo susitarę laikyti asmeniniu turtu, todėl šią ieškovės ieškinio dalį atmetė.

6. Teismui atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį kaupiamojo indėlio 4194,58 Eur piniginių lėšų, buvusių einamojoje A. N. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), AB, iš kurių buvo visiškai padengtos laidojimo išlaidos, teismas konstatavo, kad ieškovė nepanaudojo savo asmeninių lėšų, todėl ieškovei nepateikus duomenų apie laidojimui panaudotas savo asmenines lėšas, reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas 1415,00 Eur A. N. laidojimo išlaidas atmetė.

7. Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išrašo duomenys teismui patvirtino, kad šioje sąskaitoje A. N. mirties dieną buvo 4191,60 Eur, kuriuos teismas pripažino atsakovės nuostoliais. Tačiau 1415,00 Eur suma iš šios sąskaitos buvo panaudota atsakovės tėvo laidotuvių išlaidoms padengti, atsakovė šią sumą pripažino, todėl atsakovei įrodžius visas ieškovės deliktinės civilinės sąlygas, atsakovės priešieškinį teismas tenkino iš dalies ir iš ieškovės priteisė 2776,60 Eur nuostolių atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė D. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti: ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei 2776,60 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8. 1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos motyvuoti sprendimą ir nesirėmė byloje nustatytomis aplinkybėmis. A. N. banko sąskaitoje buvo sukauptas jo darbo užmokestis, taip pat dalį pajamų skirdavo savo ir ieškovės išlaikymui, butas buvo skirtas asmeniškai A. N. ir jo nupirktas už asmeniškai gautas valstybės vienkartines išmokas, ieškovė gyveno kitoje vietoje ir teisės privatizuoti butą neturėjo, todėl tiek pinigai banko sąskaitoje, tiek butas A. N. priklausė asmeniškai. Teismas privalėjo nurodyti, kada ir kokiais veiksmais A. N. išreiškė savo valią, kad nuosavybės teisė į butą būtų laikoma jo įnašu į jungtinę veiklą. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė, prisidėdama gyvenamuoju plotu, darbu, kuriant bendrąją dalinę nuosavybę, įnešė lygiavertį įnašą kaip ir A. N.. Tai, kad A. N. jam priklausančiu butu leido naudotis ieškovės vaikams, tik patvirtina aplinkybę, kad abi šalys jungtinei veiklai perdavė nekilnojamojo daikto naudojimosi teisę, o ne nuosavybės teisę. Teismas privalėjo nustatyti ir konkrečiai nurodyti esmines jungtinės veiklos susitarimo sąlygas, to nepadaręs teismas neatskleidė bylos esmės.

8.2. Teismas skundžiamu sprendimu padarė viena kitą paneigiančias išvadas, dėl kurių apeliantei nesuprantama sprendimo esmė. Išvada dėl A. N. banko sąskaitoje kaupiamojo indėlio įgijimo lygiomis dalimis bendrosios nuosavybės teise prieštarauja ankstesnei išvadai, kad į banko sąskaitą gaunamas pajamas šalys buvo susitarusios laikyti asmeniniu turtu.

8.3. Esant pateiktiems įrodymams dėl jungtinės veiklos galimo rezultato apimties, teismas privalėjo pirmiausia nustatyti jungtinės veiklos rezultatą, t. y. dalytiną bendrą turtą, todėl privalėjo įskaityti ir ieškovės banko sąskaitoje buvusią sumą, garažo, pastatyto rekonstruojant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), vertę, taip atitinkamai mažindamas tenkinamą ieškovės reikalavimo dalį.

8.4. Teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi ieškovei tenka pareiga įrodyti savo indėlio į jungtinės veiklos rezultatą faktą ir sumos dydį. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad A. N. įnešė į jungtinę veiklą jam nuosavybės teise priklausantį butą, banko sąskaitoje buvusias, kaip darbo užmokestis ir valstybinio socialinio draudimo pensija, pajamas.

8.5. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos sutartį (CK 6.969 str. 1 d.) jungtinės veiklos partnerio įnašus (CK 6.970 str. 1 d.), pelno paskirstymą (CK 6.976 str. 1 d.), partnerio dalies iš bendro turto atidalinimą (CK 6.977 str.).

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. L. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas sprendimą pagrindė išsamia įrodymų analizę, bei padarė pagrįstas išvadas apie ieškovės V. L. ir mirusiojo A. N. bendrą gyvenimą ir siekį sukurti bendrą turtą vykdant jungtinę veiklą.

9.2. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nustatęs, kad tarp A. N. ir ieškovės buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos, konkrečiai turėjo nurodyti tokio susitarimo esmines sąlygas. Teismas sprendime pasisakė konkrečiai dėl kiekvieno jungtinėje veikloje sukurto daikto, buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir piniginių sąskaitų bankuose.

9.3. Atsakovė iškraipo faktines aplinkybes teigdama, kad V. L., netinkamai nurodė jungtinės veiklos rezultatą, nes byloje yra duomenys apie V. L. banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas bei duomenys apie pastatytą garažą.

9.4. Aplinkybės, kad ieškovės V. L. darbo užmokestis buvo nedidelis, ir tai, kad ji kurį laiką nedirbo, nedaro įtakos asmenų jungtinei veiklai konstatuoti, kai yra nustatyta, kad turtą asmenys kūrė bendru darbu. Nustačius V. L. ir A. N. bendrą gyvenimą, bendro ūkio vedimą, bendrą darbą, apeliacinio skundo motyvai dėl ieškovės indelių į bendrą jungtinę nuosavybę dydžių konkretizavimo, gauto darbo užmokesčio, pensijos neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui.

9.5. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė CK 6.970 str. l d., nes ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini), šalys naudojo kaip gyvenamąjį būstą, o A. N. pastatyto garažo, teismas nelaikė jungtinės veiklos įnašu. Todėl ieškovė teikia VĮ Registrų centro pažymėjimą, kuris patvirtina, kad ieškovė V. L. paveldėjusi savo tėvų turtą šio turto savininkė tapo tik 2008 metais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje kilo ginčas dėl faktinių jungtinės veiklos (partnerystės) santykių tarp ieškovės ir atsakovės mirusio tėvo buvimo, ieškovės nuosavybės teisės į ½ buto dalį pripažinimo, kompensacijos už jį priteisimo ir nuosavybės teisės į ½ piniginių lėšų pripažinimo.

11. Ieškovė, pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą ir siekdama atsikirsti į apeliacinio skundo argumentus, prašo pridėti prie bylos VĮ Registrų centro pažymėjimą dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės. Kadangi būtinybė šalims teikti papildomus įrodymus atsirado po teismo sprendimo priėmimo, atsakovei ginčijant tam tikras teismo išvadas, o ieškovei atsikertant į apeliacinio skundo argumentus, šis įrodymas priimtinas ir vertintinas visų įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

12. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinio teismo nurodoma, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visais įmanomais įrodymais.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas nevykdė pareigos motyvuoti sprendimą, savo išvadų negrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo išvados prieštaringos, tai lėmė bylos esmės neatskleidimą. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, tai lėmė teismo sprendimo nepagrįstumą.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, nesutikdama su teismo priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde nenurodo, kokie konkretūs byloje pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos. Vien aplinkybė, jog teismas byloje esančius įrodymus bei aplinkybes vertino ne taip, kaip tikėjosi atsakovė, bei priėmė jai nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas teismo sprendimą, rėmėsi tam tikromis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis nagrinėjant ginčus dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turto teisinio režimo ir susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių nustatymo, tačiau apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kokiomis kasacinio teismo nutartimis apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi ir kokios konkrečios teismo išvados prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

15. Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje 3K-3-410/2011; kt.).

16. Nors nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas įstatymo nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes iš kurių matyti, kad ieškovė su A. N. susipažino 1987 metais, kartu gyventi kaip sugyventiniai pradėjo 1989 metais, drauge vedė bendrą ūkį. Tai, jog ieškovė su A. N. 26 metus gyveno kartu kaip šeima, patvirtino byloje apklausti liudytojai V. S., A. K., G. J., V. R., A. L. ir J. K.. Šių aplinkybių apeliantė nenuginčijo ir nepaneigė, todėl sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės mirusio tėvo egzistavo bendras faktinių sutuoktinių gyvenimas, siekiant sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

18. Apeliantė įsitikusi, kad ginčo butas buvo skirtas asmeniškai A. N. ir jo nupirktas už asmeniškai gautas valstybės vienkartines išmokas, ieškovė gyveno kitoje vietoje ir teisės privatizuoti butą neturėjo, todėl, apeliantės nuomone, tiek pinigai banko sąskaitose, tiek butas A. N. priklausė asmeniškai.

19. Byloje nustatyta, kad butas paveldėtas atsakovės, A. N. vardu įgytas 1993-12-03 pirkimo-pardavimo sutartimi, už 55,55 Lt, iš kurių 13,75 Lt apmokėta grynais ir 41,80 Lt – valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovės velioniu tėvu kartu dirbo vienoje darbovietėje (duomenys neskelbtini), išperkant butą kartu jau gyveno drauge, vedė bendrą ūkį ir šias aplinkybės patvirtino liudytojai V. S., A. K., G. J., V. R., A. L. ir J. K.. Apeliantė nepaneigė teismo išvados, kad ieškovė, prisidėdama gyvenamuoju plotu, darbu, kuriant bendrąją dalinę nuosavybę, įnešė lygiavertį įnašą kaip ir A. N.. Po ginčo buto įsigijimo atliktas remontas bei vėlesnis jo naudojimas, leidžiant jame gyventi ieškovės vaikams, leidžia pripažinti, kad ieškovė ir A. N. ginčo butą įsigijo bendrąja daline nuosavybe.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, nustatęs kad tarp A. N. ir ieškovės buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos, konkrečiai turėjo nurodyti tokio susitarimo esmines sąlygas: dėl kokio konkrečiai jungtinės veiklos buvo susitarta, koks buvo konkretus kiekvienos iš sutarties šalių įnašas sukuriant jungtinės veiklos rezultatą, ar daiktas buvo suvartotas, ar liko kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai, kaip jungtinės veiklos rezultatas turėtų būti padalytas ir panašiai.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti, kokia konkrečia dalimi kiekviena iš šalių prisidėjo prie buto įsigijimo, jo remonto darbų, nėra galimybės, nes, šalims gyvenant kartu, jų turimos lėšos bendro ūkio kūrime dalyvauja bendrai, be to sunku įvertinti ir kiek kiekviena iš šalių savo darbu prisidėjo prie bendro ūkio kūrimo. Šalių gyvenimas kartu, bendro ūkio vedimas ir jo tvarkymas, vienodo tikslo siekimas yra pagrindas pripažinti dalinę nuosavybę į ginčo turtą, nepriklausomai nuo to, kurio iš dalininkų lėšomis toks turtas buvo įgytas. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieškovės V. L. darbo užmokestis buvo mažesnis, ir tai, kad ji kurį laiką nedirbo, nepaneigia jungtinės veiklos santykių buvimo fakto, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės indelio į bendrą jungtinę nuosavybę dydžio konkretizavimu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

22. Kaip vieną iš neteisėto teismo sprendimo priėmimo argumentų apeliantė nurodo aplinkybę, kad teismas į dalytiną bendrą turtą privalėjo įskaityti ir ieškovės banko sąskaitoje buvusią sumą, garažo, pastatyto rekonstruojant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), vertę, taip atitinkamai mažinant tenkinamą ieškovės reikalavimo dalį. Apeliantė įžvelgia ir teismo išvadų prieštaringumą, nes išvada dėl A. N. banko sąskaitoje kaupiamojo indėlio įgijimo lygiomis dalimis bendrosios nuosavybės teise prieštarauja ankstesnei išvadai, kad į banko sąskaitą gaunamas pajamas šalys buvo susitarusios laikyti asmeniniu turtu. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

23. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-134/2011). Esant anksčiau nurodytai teismų praktikai ir teisiniam reglamentavimui, sprendžiant dėl turto, kurį nesusituokę asmenys įgijo gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo laikotarpiu, sukūrimo kaip bendrosios dalinės nuosavybės, reikalinga nustatyti ir įvertinti šio turto sukūrimo sąlygas, tai yra, asmenų dalyvavimą, sukuriant turtą, piniginiais įnašais, kitu turtu arba dalyvavimu darbu, ar šie veiksmai, asmenų valia buvo nukreipti siekiant vieningo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti turtą bendros dalinės nuosavybės teise. Kadangi turtas turi būti vertinamas kaip jungtinės veiklos padarinys, tai lemia, kad dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai, atsižvelgiant į šio turto įgijimo būdo specifiškumą ir vertinant ar yra pagrindai, atitinkantys nuosavybės įgijimo pagrindus.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovė įrodė aplinkybes dėl bendros jungtinės veiklos asmenims vedant bendrą ūkį, bendro gyvenimo tęstinumo aplinkybes šalims gyvenant nepertraukiamai 26 metus, nustačius, kad visus šiuos metus šalys viena kita rūpinosi, ilgą laiką gyveno ieškovei priklausančiame name, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė V. L. su atsakovės tėvu A. N. taupė pinigus bendrai A. N. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Net ir nesant tiesioginių ieškovės pavedimų į kaupiamąją sąskaitą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pakankamai pagrįstai argumentavo išvadą, kad vesdami bendrą ūkį, ieškovė ir A. N. buvo sutarę kaupti bendras lėšas, nes bendrai gyvenantys asmenys planuoja santaupas nenumatytoms išlaidoms ir kitiems atvejams.

25. Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentą dėl ieškovės banko sąskaitoje buvusios sumos įskaitymo į dalytiną bendrą turtą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tiek A. N. einamojoje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, tiek V. L. einamojoje banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas nelaikė bendrąja daline nuosavybe, iš įrodymų visumos darydamas teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog kiekvienas iš sugyventinių savo uždirbtas pajamas, o vėliau gautą pensiją, buvo susitarę laikyti asmeniniu turtu, todėl šią ieškinio dalį atmetė. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad, noras apeliantė su šiomis išvadomis nesutinka, šio teismo sprendimo dalies neskundžia. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teismo išvadų prieštaringumo.

26. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl jungtinės veiklos rezultato – atsakovės tėvo pastatyto garažo įtraukimo į dalytiną turtą – nurodo, kad šis garažas niekada nebuvo V. L. ir A. N. jungtinės veiklos metu sukurtas daiktas. Pirma, garažas atliekant namo rekonstrukciją buvo statomas 1992 metais. Antra, sugyventiniai sau garažo nestatė, o vesdami bendrą ūkį padėjo ieškovės tėvams. Trečia, ieškovė nuosavybės teisę į šį turtą įgijo tik 2008 metais paveldėjusi savo mirusių tėvų turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės neleidžia pripažinti šio objekto kaip šalių jungtinės veiklos rezultato.

27. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad gyvenimas kartu, bendro ūkio vedimas ir jo tvarkymas, vienodo tikslo siekimas yra pagrindas pripažinti dalinę nuosavybę į ginčo turtą, nepriklausomai nuo to, kurio iš dalininkų lėšomis toks turtas buvo įgytas, todėl iš dalies tenkindamas ieškinį, bylą išsprendė teisingai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

28. Iš apeliantės ieškovė prašo priteisti 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (192–193 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 350 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės ieškovės naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.