Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1052-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05627-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

2022 m. lapkričio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl 211 482,85 Eur skolos, 17 674,65 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 724 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 211 482,85 Eur skolos, 17 674,65 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 724 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“.

2. 2022 m. rugsėjo 13 d. teisme priimtas teismo įsakymas dėl 211 482,85 Eur skolos, 17 674,65 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 724 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės (atsakovės) UAB „(duomenys neskelbtini)” kreditorės (ieškovės) UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai.

3. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti kreditorė (ieškovė) teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. skolininkės (atsakovės) UAB „(duomenys neskelbtini)” nekilnojamojo turto ir / ar jo nesant kilnojamojo turto areštą, o jo nepakankant ir piniginių lėšų ir / ar turtinių teisių areštą reikalavimo sumos 229 157,50 Eur ribose. Nurodė, jog skolininkė ilgą laiką neatlieka mokėjimų, kurie dengtų įsiskolinimus, netęsi savo pažadų. Skolininkės reikalavimo suma laikytina didelė, kadangi jos nuosavybes teise valdomas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui. 2021 metus skolininkė baigė nuostolingai, t. y. iš 2021 m. finansinės atskaitomybės ataskaitos matyti, jog nuostolis viršijo 77 000 Eur, iš pardavimų pajamų negauta, skoliniai ilgalaikiai įsipareigojimai viršijo 1 272 000,00 Eur. Kreditorės nuomone, tokie finansiniai rodikliai leidžia daryti išvadą apie grėsmę būsimo teismo įsakymo vykdymui ir kreditorės turtiniams interesams, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. 2022 m. rugsėjo 27 d. gauti skolininkės (atsakovės) prieštaravimai dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-9304-793/2022, kuriais skolininkė (atsakovė) nesutinka su kreditorės (ieškovės) pareiškime nurodyta skola.

5. 2022 m. spalio 10 d. teisme gautas ieškovės (buvusios kreditorės) UAB „(duomenys neskelbtini)” ieškinys atsakovei (buvusiai skolininkei) UAB „(duomenys neskelbtini)” dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus ir netesybų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei (atsakovei) UAB „(duomenys neskelbtini)” nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkės (atsakovės) banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir turtines teises pareikšto reikalavimo ribose – už 229 157,50 Eur sumą.

7. Teismas nurodė, kad iš pareiškimo ir jo priedų matyti, jog pagal tarp kreditorės (rangovės) UAB „(duomenys neskelbtini)” ir skolininkės (užsakovės) UAB „(duomenys neskelbtini)” 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), papildomus susitarimus, PVM sąskaitas faktūras, skolininkės (atsakovės) likusi neapmokėta suma kreditorei (ieškovei) – 211 482,85 Eur. Per numatytą laiką skolininkė (atsakovė) su kreditore (ieškove) neatsiskaitė. Kreditorės (ieškovės) teigimu, skolininkė (atsakovė) ilgą laiką neatlieka mokėjimų, kurie dengtų įsiskolinimus, netęsi savo pažadų.

8. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad skolininkės (atsakovės) atžvilgiu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo / sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

9. Teismas padarė išvadą, kad skolininkė (atsakovė), žinodama apie esamą įsiskolinimą, ir toliau vengia atsiskaityti su kreditore (ieškove), bendra skolos suma yra didelė – 229 157,50 Eur, todėl, siekiant užtikrinti kreditorės (ieškovės) reikalavimų įvykdymą, skolininkės (atsakovės) atžvilgiu yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorės (ieškovės) pareikšto reikalavimo ribose – už 229 157,50 Eur sumą, t. y. areštuoti skolininkei (atsakovei) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkės (atsakovės) banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir turtines teises už 229 157,50 Eur sumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atsakovė (buvusi kreditorė) UAB „(duomenys neskelbtini)” (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-9304-793/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų visumos. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas savo teiginiams pagrįsti dėl neva egzistuojančio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje iš esmės jokių įrodymų netyrė ir neanalizavo. Tokiu būdu teismas grubiai nukrypo nuo savo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą. Teismas net netyrė ir neanalizavo atsakovės tariamo nesąžiningumo, taip pat teismas netinkamai motyvavo ir pareiškimo prima facie pagrįstumą, remdamasis tik tuo, kad teismas priėmė teismo įsakymą.

10.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovė yra pateikusi ieškovei pranešimą apie rangos sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta, kad atsakovė dar 2022 m. liepos 12 d. raštu informavo ieškovę, stabdanti pavedimus, kadangi ieškovė atsakovei 2022 m. balandžio 29 d. išrašė kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 54 389,96 Eur (su PVM) sumą už darbus, kurie buvo suaktuoti, tačiau nebuvo atlikti, sąmatoje įtraukti darbai, kurie kartojasi tris kartus, be to, apžiūros metu buvo nustatyti atliktų darbų defektai. Atsakovė kreipėsi į nepriklausomus auditorius dėl atliktų darbų audito atlikimo. Kaip atsakovė nurodė ieškovei 2022 m. rugpjūčio 12 d. pranešime, atsakovė su ieškove galutinai atsiskaitys, nustačius defektinių darbų šalinimo kaštus ir gavus nepriklausomo auditoriaus ataskaitą dėl atliktų darbų.

10.3. Apeliantė pažymi, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, reikšdama pareiškimą ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčijamai sumai, t. y. tarp šalių esant ginčui dėl atliktų darbų ir atsakovės ieškovei mokėtinos sumos.

10.4. Nurodoma, kad ieškovė, prašydama atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Ieškovė ne tik neįrodė, kad ieškinio suma atsakovei būtų didelė, tačiau ir nepateikė jokių kitų aplinkybių, kurios pagrįstų, kad yra reali grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas nebūtų įvykdytas.

11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

11.1. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo aiškiai nurodytas piniginės prievolės pagrindas (tiek rangos sutartis, tiek pagal atliktus darbus išrašytos ir neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros). Taigi, tikėtinas pareiškimo pagrįstumas buvo akivaizdus.

11.2. Pažymima, kad atsakovės dėstomi argumentai, susiję su jos užsakymu galbūt atliekamu (ieškovė tokių duomenų neturi ir į audito atliekamą apžiūrą nebuvo kviesta) statybų auditu, ar su atsakovei išrašyta kreditine sąskaita gali būti vertinami tik ginčą nagrinėjant iš esmės, o ne vertinant preliminarų pareiškimo pagrįstumą ar pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą. Be to, ieškovė yra įsitikinusi, kad visus darbus atliko tinkamai ir taip, kaip buvo sutarta, todėl pretenzijos vertinamos kaip nepagrįstas bandymas išvengti arba atidėti piniginės prievolės vykdymą.

11.3. Tai, kad atsakovė, jau po to, kai nepavyko pasirašyti taikaus susitarimo (nes atsakovė, nepriklausomai nuo padarytų didelių nuolaidų iš ieškovės pusės, pageidavo turėti dar ilgesnius dalies atsiskaitymo terminus), 2022 m. rugsėjo 12 d. pranešimu nurodo, kad dalį skolos padengs, kai tik bus perduota statybų aikštelė, neįrodo, kad atsakovė vykdo savo įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu.

11.4. Pažymima, kad 2022 m. spalio 3 d. pranešimu ieškovės atstovė, atsižvelgdama į su atsakove susijusios įmonės „(duomenys neskelbtini)” atliktus mokėjimus, ir nurodymą, kaip juos paskirstyti, informavo, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. 50 000 Eur dydžio mokėjimas buvo įskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)” įsipareigojimams. Galutinė UAB „(duomenys neskelbtini)” skola yra 134 201,71 Eur.

11.5. Priešingai, nei nurodo atsakovė savo skunde, atsakovės finansinė situacija, jos viešai pateikti finansiniai rodikliai, pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą konstatuoti, kad reikalavimo suma yra didelė ir tai gali kelti grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui.

11.6. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienos iki šios dienos yra iš dalies padengusi savo įsipareigojimą, likusi skola sudaro 134 201,71 Eur ir priskaičiuota 1023,72 Eur delspinigių, ieškovė mano, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų nebent sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki ne mažesnės kaip 135 225,43 Eur sumos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

16. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu, o ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą papildomai pateikė naujus įrodymus – statybvietės grąžinimo aktą, lėšų pervedimo nurodymus, pranešimus, el. laiškus, delspinigių skaičiavimo lentelę. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, ir tai, kad šių įrodymų pateikimas į bylą iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

17. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti.

19. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo užtikrinti. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Prašydamas išduoti teismo įsakymą, kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, jog atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio (pareiškimo) reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo (pareiškėjo) reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu.

20. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo įsakymu patenkino kreditorės (ieškovės) pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą, taip pat vėliau priėmė kreditorės (ieškovės) pareikštą ieškinį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškinys (pareiškimas dėl teismo įsakymo) yra preliminariai pagrįstas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino preliminarų reikalavimų pagrįstumą, byloje nėra duomenų, kad kreditoriaus reikalavimas preliminariai nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu faktinės bylos aplinkybės gali būti tikslinamos, o dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo, kaip minėta, teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepasisako.

21. Konstatavus, jog preliminarus (lot. prima facie) bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog ieškovei (buvusiai kreditorei) palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, spręstinas klausimas, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

22. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyta reikalavimo suma yra pakankamai didelė – 229 157,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad vien didelė ieškinio suma nesudaro absoliutaus pagrindo preziumuoti, jog kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1631-826/2019).

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, jog skolininkė (atsakovė) su kreditore (ieškove) laiku neatsiskaitė, žinodama apie esamą įsiskolinimą, ji ir toliau vengia atsiskaityti su kreditore (ieškove), o bendra skolos suma yra didelė – 229 157,50 Eur.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį į atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus ieškovės (buvusios kreditorės) argumentus, kad 2022 m. spalio 3 d. pranešimu ieškovės atstovė, atsižvelgdama į su atsakove susijusios įmonės „(duomenys neskelbtini)” atliktus mokėjimus, ir nurodymą, kaip juos paskirstyti, informavo, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. 50 000 Eur dydžio mokėjimas buvo įskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)” įsipareigojimams tokia tvarka: 19 052,71 Eur dydžio delspinigiams iki 2022 m. rugsėjo 20 d. padengti; likusi 30 947,29 Eur suma pagrindinei UAB „(duomenys neskelbtini)” prievolei padengti, o 2022 m. rugsėjo 22 d. gauta 34 593,14 Eur suma – 184,04 Eur padengti delspinigiams (rugsėjo 20 d. – rugsėjo 22 d.), o likusi suma – 34 409,10 Eur skirta pagrindinės skolos daliai padengti. Po atliktų įskaitymų galutinė UAB „(duomenys neskelbtini)” skola 2022 m. rugsėjo 22 d. – 134 201,71 Eur. Šias aplinkybes ieškovė grindė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtais elektroniniais laiškais.

25. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio, jame ieškovė teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovės 134 201,71 Eur dydžio skolą už atliktus statybos rangos darbus; 2) priteisti iš atsakovės 1 023,72 Eur dydžio netesybas ir 4 432,00 Eur dydžio statybvietės atlaisvinimo išlaidas; 3) priteisti iš atsakovės 8,5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Taigi ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienos iki šios dienos yra iš dalies padengusi savo įsipareigojimą, likusi skola sudaro 134 201,71 Eur delspinigiai – 1 023,72 Eur, mano, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki ne mažesnės kaip 135 225,43 Eur sumos.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, paaiškėjo naujos aplinkybės, pasikeitė faktinė situaciją, t. y. po atliktų įskaitymų sumažėjo UAB „(duomenys neskelbtini)” skola UAB „(duomenys neskelbtini)“, skolos ir delspinigių suma – 135 225,43 Eur. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo nebuvo žinomos ir vertinamos. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismui išsprendus klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (masto sumažinimo), būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.