Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens G. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025-01-28 nutarimo Nr. 10-ANR_N-2391-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025-01-28 Institucijos nutarimu Nr. 10-ANR_N-2391-2025 A. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje dėl to, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 131.1, 225, 226 punktų reikalavimus, 2024-12-31 apie 14.52 val. Ukmergės rajono sav., magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys (d. pusė), 80,000 km, vairavo automobilį AUDI AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti yra atimta, nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai kai buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Vairuodamas transporto priemonę, esant nustatytam didžiausiam leistinam greičiui 110 km/val., važiavo 176 km/val. greičiu ir įvertinus greičio matuoklio paklaidą -3 % viršijo leistiną greitį 60,72 km/val. Transporto priemonė nustatyta tvarka neįregistruota, neapdrausta, su pritvirtintais valstybinio numerio ženklais, kurių galiojimas pasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

2. A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už padarytus nusižengimus, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam skirta galutinė 950,00 Eur bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimas 20 mėnesiui ir transporto priemonės konfiskavimas.

3. Suinteresuotas asmuo G. P. pateikė skundą dėl Institucijos 2025-01-28 nutarimo Nr. 10-ANR_N-2391-2025 prašydama grąžinti konfiskuotą transporto priemonę savininkei G. P..

4. Atsiliepime į G. P. skundą Institucija nurodė, kad kritiškai vertinama skunde Pareiškėjos pateikta informacija ir pateikti dokumentai išduoti skirtingose valstybėse. Pažymima, kad Vokietijoje išrašyta sąskaita-faktūra nėra pasirašyta pirkėjo dėl ko nėra aišku ar sandoris įvyko ar tai tik išankstinis (nepatvirtintas) mokėjimas dėl automobilio rezervacijos. Taip pat nėra pateikta jokių patvirtinančių dokumentų, kokiu pagrindu Vokietijoje registruota įmonė parduoda kitai įmonei, registruotai Danijoje, priklausantį automobilį. Atkreiptinas dėmesys į administracinio nusižengimo byloje ROIK 24262980170 esantį Pareiškėjos prašymą dėl automobilio grąžinimo, kuriame nurodyta, kad be jos žinios A. J., praradęs teisę vairuoti, iš automobilių stovėjimo aikštelės adresu (duomenys neskelbtini) priklausančios MB (duomenys neskelbtini) paėmė automobilį Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, kad be tariamo automobilio savininko žinios A. J. nežinotų, kur stovi paliktas automobilis Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o MB (duomenys neskelbtini) vadovas G. V. (bendrovėje nėra registruota kitų darbuotojų), neatsiklausus savininko, neleistų A. J. pasiimti kitam asmeniui priklausantį automobilį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta darytina išvada, kad automobilis Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas iš MB (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai žinant ar netgi leidus arba automobilis buvo atiduotas jo savininkui t. y. A. J.. Nors transporto priemonės konfiskavimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą nėra privalomas, tačiau įvertinus visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju sprendimas konfiskuoti transporto priemonę yra teisingas. Skirdamas transporto priemonės konfiskavimą Institucijos pareigūnas įvertino aplinkybę, kad A. J. iki šio nusižengimo padarymo baustas administracine tvarka, už nusižengimą, numatytą ANK 424 str. 4 d. (ROIK 24256153149). Nusižengimas padarytas laikotarpyje, kai iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens buvo atimta specialioji teisė (teise vairuoti transporto priemones). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklės. Baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, nemoka. Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad A. J. sistemingai ir piktybiškai nesilaiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nekonfiskavus automobilio, jis laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir naujų administracinių nusižengimų nebedarys. Bylos duomenys liudija, kad anksčiau A. J. skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas nesulaikė pastarojo nuo analogiškų pažeidimų darymo, t. y. jo elgesio teigiama linkme neįtakojo, todėl spręstina, kad tik paskyrus pažeidėjui administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą – bus užkirstas kelias naujiems pažeidimams, jis bus atgrasytas nuo administracinių nusižengimų darymo. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024). Institucijos nuomonė paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad A. J. nuo 2020 metų už įvairius pažeidimus buvo baustas 30 kartų, nelaikytina per griežta ir neteisinga. Prašoma skundo netenkinti.

5. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 580 straipsnis).

6. A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad kartu su G. P. kaip šeima gyveno apie 7 metus. 2024 m. gruodžio mėnesį jų santykiai pašlijo, prasidėjo nesutarimų, buvo daromos kratos jų namuose dėl jo įmonės veiklos, todėl santykiai nutruko. Iki tol būdavo, kad vienas kitam padėdavo įsigyti automobilių. Kartu su G. P. nuvažiavo pas Vokietijoje esantį partnerį, G. P. įgijo automobilį, ji sumokėjo pinigus. Jų veiklose bendrų finansų nebuvo. Kiekviena įmonė ar individuali veikla vyko atskirai. 2024-12-31 jam buvo aptemęs protas, galimai norėjo pagąsdinti G. P., ją susigrąžinti, pasiėmė jos automobilį ir važiavo į Panevėžį. Neprisimena, ar tuo metu turėjo savo automobilių, bet tiesiog norėjo pasiimti G. P. automobilį, norėjo jai pakenkti. Teisės jam buvo atimtos 2024 m. rugsėjo mėnesį. Važiuodamas automobiliu, viršijo greitį. Prašė policijos, kad automobilis būtų atiduotas G. P.. Nenorėjo jai nieko sakyti, kad automobilis paimtas, pranešė jai apie tai tik tuomet, kai ji pati jam paskambino. Tą dieną buvo piktas, norėjo pagąsdinti G. P., todėl paėmė mašiną, būtų vėliau ją pastatęs, bet taip gavosi.

7. Suinteresuotas asmuo G. P. paaiškino, kad kartu su A. J. gyveno apie 7 metus, turi bendrą vaiką. Santuoka sudaryta nebuvo. Ilgai kaip šeima užsiiminėjo automobilių pirkimu, A. J. turi savo įmonę, o pati šia veikla užsiima pagal individualią veiklą. Jos paskutinis pirkinys buvo tas automobilis. Automobilį pirko Vokietijoje pas vokiečių partnerį Lux auto. Kartu su A. J. nuskrido į Vokietiją, pasiėmė automobilį ir ji pati parvarė jį į Lietuvą. Pirko automobilį pardavimui. Už automobilį sumokėjo 27 000,00 Eur, mokėjo bankiniu pavedimu. Kartu su A. nuvarė jį pas G. V. į (duomenys neskelbtini) aikštelę, kad būtų pardavinėjamas. Žinojo, kad sausio pradžioje bus galimas pirkėjas. Kai jai paskambino G. V., paklausė jos kada bus atgabentas automobilis. Dėl šių jo žodžių buvo labai nustebus, nes nežinojo, kad A. J. tą automobilį prieš tai jau buvo pasiėmęs. Jai A. J. apie tai nepranešė. Paskambino A. J., jis jai pasakė, kad gavo baudą ir automobilį konfiskavo policija. Apie šią situaciją sužinojo po Naujųjų metų. Dėl automobilio grąžinimo į policiją kreipėsi sausio pabaigoje. 2024 m. gruodžio mėnesį jų su A. J. santykiai jau buvo ne visai kokie. Nuo praeitų metų gruodžio vidurio kartu nebegyvena. Kai jie visai išsiskyrė, A. J. sugalvojo pasiimti iš jos tą automobilį. Prieš pasiimdamas automobilį, jis jos leidimo neprašė. Kol buvo šeima, buvo natūralu, kad kai reikėdavo jis galėjo vairuoti jos automobilį, o ji galėjo vairuoti jo automobilius. Nori atgauti savo turtą.

8. Liudytojas G. V. parodė, kad pažįsta G. P.. Dirba su A. J., o G. P. dirba su juo. Pats užsiima automobilių prekyba, yra MB (duomenys neskelbtini) vadovas, A. J. užsiima tuo pačiu. Automobilis atvyko iš A. J. ir G. P.. Vieną dieną atvyko A. J. ir paprašė to automobilio raktelių. Kadangi jų santykiai grindžiami pasitikėjimu, tai tiesiog atidavė jam automobilį, nesigilino kam jo reikia, padavė ir viskas. Prieš perduodant automobilį G. P. dėl automobilio perdavimo A. J. jam neskambino. Perduodamas automobilį A. J. nieko blogo negalvojo. Į stovėjimo aikštelę automobilį atgabeno pernai A. J. kartu su G. P.. Su jais abiem iki to įvykio bendravo apie 5 metus. Iš partnerių gautų automobilių neformina priimdamas į aikštelę, tik kai priduoda nepažįstami asmenys. Automobilis į aikštelę nebuvo grąžintas. Nežinojo, kad A. J. neturi teisės vairuoti.

Teismas konstatuoja:

9. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

10. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

11. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti), padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

12. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis) bei gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 8 dalis).

13. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. jo atžvilgiu priimto Institucijos nutarimo neginčijo. Tačiau suinteresuotas asmuo G. P. pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo ir prašė grąžinti jai priklausantį automobilį, kurį buvo nutarta konfiskuoti skundžiamu nutarimu. Savo prašymą nekonfiskuoti automobilio G. P. motyvavo tuo, kad automobilis yra jos asmeninė nuosavybė, o A. J. buvo jį paėmęs be jos leidimo.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad bylose, kur taikomas turto konfiskavimas, asmenimis, kurių teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis, laikomi turto savininkai, kai jie nebuvo įtraukti į procesą. Tokiais atvejais, esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (pvz., LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2A-1-2012, 2AT-18-2012, 2AT-82-303/2016, 2AT-55-699/2017, 2AT-40-495/2019, e2AT-87-976/2022).

15. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad 2024-12-31 A. J. dėl aukščiau minėtų pažeidimų padarymo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paskirta bylos nagrinėjimo data – 2025-01-28 14.30 val. Surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo surašytas ir Transporto priemonės Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo aktas, kuriame pažeidėjas A. J. buvo nurodytas automobilio savininku. Šios aplinkybės pastarasis neginčijo ir akte pasirašė. G. P. 2025-01-28 (09.08 val.) elektroniniu paštu pateikė Institucijai prašymą grąžinti jai automobilį Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad šis automobilis priklauso jai, o ne A. J., pateikė automobilio įsigijimo dokumentus, kuriuose G. P. nurodyta kaip automobilio pirkėja.

16. 2025-01-28 15.15 val. Institucija priėmė ginčijamą nutarimą, kuriame nurodė, kad transporto priemonė, kurią nusižengimo padarymo metu vairavo A. J., nuosavybės teise priklauso jam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nepaisant to, kad G. P. iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo nurodžiusi, kad automobilis Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso ne pažeidimą padariusiam A. J., o jai, Institucija jos į bylą suinteresuotu asmeniu neįtraukė, jos pateiktų dokumentų netyrė, kam iš tikrųjų priklauso minėto automobilio nuosavybė nenustatinėjo. Be to, atsiliepime į G. P. skundą Institucija išsakė abejonių dėl pastarosios pateiktų dokumentų tikrumo.

17. ANK 576 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

18. Teismų praktikoje pažymėta, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis) (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020). Taigi, viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas.

19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad Institucija pažeidė suinteresuoto asmens G. P., kuri galimai yra konfiskuotinos transporto priemonės savininkė, teises į teisingą procesą, kadangi nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą, suvaržė neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens teisę būti išklausytam, teikti įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su šioje byloje nutartu konfiskuoti turtu, ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti, be to, teismas pripažįsta, kad esant Institucijos išsakytų abejonių dėl G. P. pateiktų dokumentų tikrumo, byloje būtina atlikti papildomą tyrimą, nustatant automobilio įsigijimo aplinkybes ir asmenį, kuriam jis iš tikrųjų priklauso. Teismas neturi galimybių tokio tyrimo atlikti, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas (dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo) ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

20. Teismas atkreipia Institucijos dėmesį, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodytas konfiskuotinos transporto priemonės identifikavimo numeris: nutarime nurodyti automobilio duomenys: AUDI, AUDI Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pateiktuose automobilio dokumentuose: Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-01-28 nutarimo Nr. 10-ANR_N-2391-2025 dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo ir šioje dalyje grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.