- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-2911-852/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41743-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Trečiasis asmuo
- S. F., V. P.
- Kategorijos
- 1.3.6.3.1Darbo drausmės pažeidimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje 2-4106-631/2015, pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą panaikinimo, tretieji asmenys S. F. ir V. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas panaikinti atsakovo 2014-11-24 atsisakymą duoti sutikimą skirti S. F. ir V. P. drausminę nuobaudą – pastabą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog S. F. bei V. P. dirba ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros punkto vagonų tikrintojais remontininkais. 2014-10-18 Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojas (vagonų ūkiui) V. O., atlikdamas Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto patikrinimą, nustatė, kad apie 11.27 val. į 63-ąjį geležinkelio kelią atvyko traukinys Nr. 2610. Vagonų techninės priežiūros punkto operatorius D. J. nurodė vagonų tikrintojams remontininkams S. F. ir V. P. atlikti minėto traukinio techninę priežiūrą. V. P. ryšio priemonėmis patvirtino, jog užduotį suprato ir apie gautą užduotį informavo savo porininką S. F.. Vagonų tikrintojai remontininkai atlikti atvykusio traukinio techninę priežiūrą iš vagonų techninės priežiūros punkto išėjo 12.13 val., o techninę traukinio priežiūrą pradėjo 12.15 val., t. y. praėjus 46 min. nuo operatoriaus D. J. pranešimo apie paskirtą užduotį. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V (toliau – taip pat ir Instrukcija), Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos (toliau – taip pat ir Technologija) ir VI kategorijos vagonų tikrintojų pareiginių nuostatų Nr. 4 ir Nr. 5 (toliau – taip pat ir Pareiginiai nuostatai) nuostatas, 2014-10-22 Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininkas – Vaidotų geležinkelio stoties viršininkas R. K. raštu Nr. 2(VRSS)-1813 ir raštu Nr. 2(VRSS)–1814 paprašė vagonų tikrintojus remontininkus S. F. ir V. P. pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos. 2014-10-27 nurodyti vagonų tikrintojai remontininkai pateikė savo paaiškinimus. 2014-10-30 Operatyvinio pasitarimo metu pasiaiškinimai buvo išnagrinėti. Juose S. F. ir V. P. nurodė, jog atvykstantį traukinį jie nusprendė apžiūrėti po to, kai papietaus. Pasitarimo metu buvo nustatyta, kad gavę Vagonų techninės priežiūros punkto operatoriaus nurodymą atlikti traukinio Nr. 2610 techninę priežiūrą, tačiau nusprendę užduotį atlikti tik tuomet, kai pavalgys ir praėjus apie 46 min. po operatoriaus nurodymo gavimo, vagonų tikrintojai pažeidė Pareiginių nuostatų 7.3 p. ir 8.3 p., Instrukcijos 2.1.1 p. ir 2.1.1.2 p. bei Technologijos 5.6.2 p. ir 5.6.3 p. Už minėtus darbo drausmės pažeidimus S. F. ir V. P. buvo nutarta skirti drausmines nuobaudas – pastabas. S. F. yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ (toliau – Profesinė sąjunga) pirmininkas, o V. P. yra šios profesinės sąjungos tarybos narys. 2014-11-11 raštu Nr. 2(VRSS)-1909 ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti raštišką sutikimą S. F. ir V. P. skirti drausminę nuobaudą – pastabą. 2014-11-24 atsakymu į ieškovo raštą atsakovas atsisakė leisti skirti drausminę nuobaudą – pastabą S. F. ir V. P., nurodydamas, jog drausminių nuobaudų skyrimas Profesinės sąjungos nariams yra akivaizdus nepriklausomos nuo darbdavio profesinės sąjungos sunaikinimas. Ieškovo manymu, atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą yra nepagrįstas, kadangi ieškovas kartu su 2014-11-11 raštu atsakovui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad vagonų tikrintojai netinkamai vykdė savo pareigas ir pažeidė ieškovo priimtų aktų nuostatas. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą grindžiamas prielaidomis. Ieškovui kyla abejonių dėl atsakovo objektyvaus aplinkybių vertinimo, kadangi pats S. F., kaip Profesinės sąjungos pirmininkas, atsisakė duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo sau ir Profesinės sąjungos tarybos nariui V. P.. 2014-11-24 rašte atsakovas taip pat nurodė, jog Vilniaus regiono stočių skyriuje, Vaidotų stotyje, vagonų ūkyje dėl didelio darbo krūvio vagonų tikrintojams remontininkams dažnai tenka pietauti darbo metu, jeigu laisvo nuo darbo laiko nėra. Ieškovas mano, jog tokie atsakovo teiginiai subjektyvūs, suformuluoti siekiant išvengti drausminės nuobaudos taikymo ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Remdamasis Darbo kodekso (toliau – DK) 240 str. 2 d. bei Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d., ieškovas prašo tenkinti jo reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas ir tretieji asmenys pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog tretieji asmenys yra persekiojami ne dėl darbo drausmės pažeidimo, o dėl jų profsąjunginės veiklos. Tretieji asmenys jokio pažeidimo nepadarė. Traukinį jie apžiūrėjo praėjus 40 min. po jo atitvėrimo, kadangi 20 min. pietavo, dar 10 min. juos užlaikė VRSS viršininko pavaduotojas V. O.. Darbuotojai, kurie nėra Profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai, už tokius pažeidimus nėra baudžiami.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Susipažinęs su atsisakymo turiniu, išklausęs ieškovo atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojo D. V. parodymų, teismas vertino, jog atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudas tretiesiems asmenims buvo priimtas atsakovo tarybai nenustačius trečiųjų asmenų veiksmuose drausminio pažeidimo sudėties ir nenustačius, jog kiti ieškovo darbuotojai, nepriklausantys atsakovo profesinei sąjungai, būtų baudžiami už panašius veiksmus. Atsižvelgdamas į nurodytas Profesinių sąjungų įstatymo nuostatas ir minėtą teismų praktiką, remdamasis toliau išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad Profesinės sąjungos tarybos atsisakymas skirti drausminę nuobaudą Profesinės sąjungos pirmininkui S. F. ir tarybos nariui V. P. iš esmės nepažeidžia darbdavio interesų. Iš trečiojo asmens S. F. paaiškinimų nustatyta, jog nuo operatoriaus pranešimo apie traukinio atvykimą iki patikrinimo paprastai praeina apie 20 min., o jų atveju, įskaitant 10-15 min. pavalgymui, praėjo apie 32 minutes. Iš trečiojo asmens V. P. paaiškinimų nustatyta, jog tretieji asmenys iš operatoriaus pranešimo sužinojo, kad traukinys, kurį gavo nurodymą apžiūrėti, yra negrafikinis, nes kai atvyksta grafikinis traukinys, operatorius turi apie tai pranešti. Pastarąsias aplinkybes patvirtina ir liudytojo D. V parodymai, t. y. jei reikia traukinį greitai išleisti, operatorius apie tai praneša. Ieškovas duomenų, patvirtinančių, kaip greitai nurodymą pradėti traukinio apžiūrą įvykdo kiti vagonų tikrintojai, nepateikė. Nesant tokių duomenų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti trečiųjų asmenų ir liudytojo išdėstytų faktinių aplinkybių pagrįstumu ir padarė išvadą, jog ieškovo įmonėje yra susiklosčiusi tokia praktika, kad nuo operatoriaus nurodymo vagonų tikrintojui apžiūrėti atvykstantį traukinį iki apžiūros pradžios praeina iki 20 min. Todėl atsižvelgiant į Darbo tvarkos taisyklių 42 p. reikalavimą sprendė, kad darbuotojai nuo ieškovo bendrovėje susiklosčiusios traukinių apžiūros tvarkos nukrypo minimaliai. Nenustatyta, kad dėl tokių trečiųjų asmenų veiksmų darbdaviui kilo neigiamų padarinių. Taip pat nenustatyta, jog už panašius ieškovo teisės aktų reikalavimų nesilaikymus būtų baudžiami ir kiti ieškovo darbuotojai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui nesutikti su atsakovo pozicija, jog nėra pagrindo trečiųjų asmenų drausminei atsakomybei, ieškovas nenurodė, kokie konkretūs neigiami padariniai kilo dėl to, kad vagonas buvo patikrintas ne tuoj pat jam atvykus, taip pat nepaneigė atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, kad šiuo atveju, nebuvo skubaus patikrinimo būtinybės. Darbdaviui nepateikus įrodymų, jog už minėtą minimalų nukrypimą nuo ieškovo bendrovėje galiojusių teisės aktų reikalavimų, yra taikomos drausminio poveikio priemonėms visiems įmonės darbuotojams, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti ir tuo, jog drausminės nuobaudos tretiesiems asmenims skyrimas susijęs su jų priklausymu profesinei sąjungai. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas taip pat neįrodė, jog atsakovo atsisakymas pažeidžia esminius darbdavio interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovo atsisakymas leisti skirti drausminę nuobaudą tretiesiems asmenims S. F. ir V. P. iš esmės nepažeidžia darbdavio interesų. Teismas, nagrinėdamas darbdavio reikalavimą panaikinti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, neturi nagrinėti drausminės nuobaudos, dėl kurios skyrimo buvo prašoma sutikimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir profesinės sąjungos veiksmų teisėtumo yra dvi skirtingos ginčo kategorijos. Nustatant, koks darbdavio interesas yra pažeidžiamas profesinės sąjungos veiksmais, būtina jį atskirti nuo darbdavio intereso, kuris yra pažeidžiamas darbuotojo veiksmais. Apelianto teigimu, tretieji asmenys pažeidė jo teises nesilaikydami darbo tvarkos, t. y. VI kategorijos vagonų tikrintojų pareiginių nuostatų Nr. 4 ir Nr. 5 7.3 p. ir 8.3 p., Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V 2.1.1. p. ir 2.1.1.2. p. bei Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 5.6.2. p. 5.6.3.p. nuostatų, tuo tarpu atsakovas pažeidė apelianto interesą užtikrinti darbo drausmę darbovietėje, kuri yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, kas nulemia pareigą apeliantui itin daug dėmesio skirti darbo tvarkos užtikrinimui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad aplinkybė, kad ginčijamas profesinės sąjungos sprendimas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus turi būti įrodyta individualiai, todėl teigtina, jog teismo argumentai, apie tai, kad atsakovo atsisakymas leisti skirti tretiesiems asmenims drausmines nuobaudas yra pagrįstas, nes apeliantas neįrodė, jog už panašius darbo drausmės pažeidimus drausminė atsakomybė būtų taikoma ir kitiems apelianto darbuotojams, yra nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu teismas net nepareikalavo apelianto pateikti įrodymus patvirtinančius, kad už analogiškus darbo drausmės pažeidimus buvo baudžiami ir kiti apelianto darbuotojai.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir tretieji asmenys pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas ir tretieji asmenys sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad jie nepažeidė darbo drausmės ir yra persekiojami tik dėl jų priklausymo profesinei sąjungai. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsisakymas duoti sutikimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo pažeistų darbdavio interesus ir šis pažeidimas būtų esminis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstai AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjunga „Solidarumas“ atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą šio organo nariams – profesinės sąjungos pirmininkui S. F. ir tarybos nariui V. P..
Bylos duomenimis nustatyta, kad tretieji asmenys S. F. ir V. P. yra ieškovo darbuotojai – AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų techninės priežiūros punkto vagonų tikrintojai remontininkai. S. F. yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas, o V. P. – šios profesinės sąjungos narys. Ieškovas yra priėmęs sprendimą skirti minėtiems asmenims drausmines nuobaudas – pastabas –S. F. už Pareiginių nuostatų Nr. 5 8.3 p., Techninės vagonų priežiūros instrukcijos V/66 2.1.1. ir 2.1.1.2. p. bei Vaidotų geležinkelio stoties technologijos 5.6.2. ir 5.6.3 p. pažeidimus, V. P. už Pareiginių nuostatų Nr. 4 7.3 p. Techninės vagonų priežiūros instrukcijos V/66 2.1.1 ir 2.1.1.2 p. bei Vaidotų geležinkelio stoties technologijos 5.6.2 ir 5.6.3 p reikalavimų pažeidimus. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti sutikimą S. F. ir V. P. skirti drausmines nuobaudas – pastabas, tačiau gavo atsakymą dėl nesutikimo skirti drausmines nuobaudas minėtiems darbuotojams.
Už darbo drausmės pažeidimą, t. y. už darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Prieš skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, darbdavys privalo raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, o įstatymų nustatytais atvejais darbdaviui reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą (DK240 straipsnio 2 dalis). Vienas įstatyme numatytų atvejų, kada darbdavys, prieš skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, turi gauti atitinkamą sutikimą, yra situacija, kai drausminė nuobauda skiriama įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus atleidimą iš darbo, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Ši nuostata skirta tam, kad asmenys dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami ir darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Darbdavys pagal DK 134 straipsnio 3 dalies analogiją (DK 9 straipsnio 1 dalis) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus.
Teismas, nagrinėdamas darbdavio reikalavimą skirti renkamojo organo nariui drausminę nuobaudą, turi CPK nustatyta tvarka taip pat patikrinti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Darbdavio interesų esminio pažeidimo faktas yra vertinamojo pobūdžio dalykas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju yra individualus ir priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tretiesiems asmenims drausminę nuobaudą – pastabas, motyvuotas medžiagos, tiesiogiai įrodančios jų kaltę, nepakankamumu bei diskriminacija dėl priklausymo profesinei sąjungai.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskyrė darbdavio intereso, kuris yra pažeidžiamas darbuotojų veiksmais, nuo darbdavio intereso, kuris yra pažeidžiamas atsakovo veiksmais. Nurodė, kad teismas nagrinėdamas darbdavio reikalavimą panaikinti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, neturi nagrinėti drausminės nuobaudos, dėl kurios skyrimo buvo prašoma sutikimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia apelianto pozicija. Pažymėtina, kad nei Profesinių sąjungų įstatyme, nei DK nepateikta pagrindų ar aplinkybių, kurioms esant profesinių sąjungų renkamasis organas turi teisę netenkinti darbdavio prašymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į įmonėje veikiančios profesinės sąjungos komitetą, iš esmės paliekant tai klausimą (prašymą) sprendžiančio subjekto nuožiūrai. Šis atsisakymas gali būti teismo panaikintas. Šiam rezultatui pasiekti įstatymas nustato darbdavio pareigą įrodyti, kad ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia darbdavio interesus. Šios bylos atveju ieškovas – darbdavys iš esmės savo reikalavimą grindė tuo, kad, jo nuomone, esant tinkamai darbdavio užfiksuotam trečiųjų asmenų padarytiems darbo tvarkos taisyklių t. y. Pareiginių nuostatų Nr. 5 ir Nr. 6 7.3 p. ir 8.3 p, Techninės vagonų priežiūros instrukcijos V/66 2.1.1. ir 2.1.1.2. p. bei Vaidotų geležinkelio stoties technologijos 5.6.2. ir 5.6.3 p. pažeidimams, sutikimo nedavimas suvaržo darbdavio teisę užtikrinti darbo drausmę darbovietėje, kuri yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodoma jo, kaip darbdavio, įstatyme įtvirtinta subjektinė teisė taikyti drausminę atsakomybę (DK 35 straipsnis, 227 straipsnio 2 dalis, 240 straipsnio 3 dalis) savaime nesuponuoja situacijos, kad darbdavys įrodė, jog ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Ši aplinkybė turi būti įrodyta individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių darbo drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs keipimusi į teismą darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Nagrinėjamos bylos atveju teismas iš dalies tyrė darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes, vertino ar pažeidimas buvo tiek svarbus, kad galėtų sutrikdyti darbdavio veiklą, traukinių grafiką, tyrė ir analizavo įprastą traukinių apžiūros praktiką darbovietėje ir kita. Tačiau tiek iš šalių ir trečiųjų asmenų pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų, tiek iš teismo posėdžio metu apklaustų šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų paaiškinimų, teismas nenustatė darbdavio intereso esminio pažeidimo fakto. Tokios pozicijos taip pat laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimas nelaikytinas nagrinėjamo pobūdžio bylos pareikštų reikalavimų ribų peržengimu bei galimos skirtinos drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimu, nes abstrahavimasis nuo faktinių bylos aplinkybių eliminuotų galimybę nustatyti darbdavio nurodomo intereso buvimo faktą, jo teisėtumą ir svarbą apskritai. Darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).
Ieškovas nurodo, kad darbdavio interesas užtikrinti darbo drausmę šiuo atveju yra labai reikšmingas, nes darbuotojai nesilaikė darbo atlikimo taisyklių traukinių eismo saugumo srityje. Darbdavys pabrėžia, kad tretieji asmenys eidami remontininkų pareigas, turėjo apžiūrėti traukinį Nr. 2610 jam atvykstant, o ne sustojus. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie argumentai nėra pakankami, kad būtų galima panaikinti skundžiamą profesinės sąjungos atsisakymą leisti skirti nuobaudą konkretiems darbuotojams – S. F. ir V. P.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad darbdavio sprendimas taikyti tretiesiems asmenims drausminę nuobaudą yra nulemtas ne padaryto darbo drausmės pažeidimo rimtumu, bet trečiųjų asmenų veikla profesinėje sąjungoje. Trečiasis asmuo S. F. yra nurodęs, kad darbdavys taikydamas drausminę atsakomybę siekia daryti neleistiną poveikį jam, kaip profesinės sąjungos pirmininkui, ir tokiu būdu sureguliuoti galimą kolektyvinį ginčą, taip pat siekia sudaryti kliūtis jam atstovauti kitus darbuotojus ginčuose su darbdaviu. Tokius S. F. paaiškinimus patvirtina rašytiniai įrodymai, t.y. tai, kad profesinės sąjungos pirmininkas 2014 m. spalio 17 d. yra išsiuntęs darbdaviui kolektyvinius darbuotojų reikalavimus (b. l. 50). Kita bylos medžiaga, leidžia teismui spręsti apie tai, kad Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojas V. O. 2014 m. spalio 18 d. jau galėjo žinoti apie inicijuotą kolektyvinį ginčą ir kad jo pastabos trečiajam asmeniui tikėtinai yra susijusios su tokiais S. F. veiksmais einant darbuotojų atstovo pareigas. S. F. 2014 m. spalio 19 d. tarnybiniame rašte yra nurodęs, kad 2014 m. spalio 18 d. V. O. jam yra davęs pastabą dėl to, kad jis nekeltų kolektyvinių ginčų ir baigtų rašyti skundus į darbo inspekciją ir kitas institucijas (b. l. 88). Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad teismuose yra nagrinėjami ginčai (2012 metais - 3 bylos, 2013 metais - 2 bylos, 2014 metais -2 bylos, 2015 metais - 7 bylos), kuriuose dalyvauja AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir šios įmonės darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ arba S. F.. S. F. yra dalyvavęs bylose prieš darbdavį kaip darbuotojų atstovas (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje 2-7453-803/2013 pagal V. P. ieškinį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, civilinėje byloje 2-26573-727/2014 ir kt.). Nors darbdavys ir nurodo, kad trečiųjų asmenų patraukimas drausminėn atsakomybėn nėra susijęs su jų veikla profesinėje sąjungoje, tačiau įrodymų apie tai, kad kiti darbuotojai, nepriklausantys profesinei sąjungai, yra principingai baudžiami už tokius pat ar analogiškus darbo drausmės pažeidimus, nepateikė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui. Todėl teismas konstatuoja, kad darbdavio interesas skirti drausminę nuobaudą negali būti laikomas svarbesniu, nei Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytos normos tikslai – draudimas darbdaviui persekioti profesinės sąjungos valdymo organo narius dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje atstovaujant darbuotojus.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje darbdavys neįrodė jo intereso esminio pažeidimo fakto (CPK 178 straipsnis), teismas taip pat nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl vadovaujantis apeliacinio skunde išdėstytais argumentais sprendimo naikinti nėra pagrindo.
Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.