Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Vicwood“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4558-652/2015, kuria buvo patenkintas ieškovės UAB „Revena“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Revena“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vicwood“ 13.562,38 Eur žalos atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas ar turtines, priklausančias ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį, yra didelė, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, jos įstatinis kapitalas yra 2.896,20 Eur.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė reikalavimą, iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, todėl manytina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, reikalavimo suma (13.562,38 Eur) laikytina didele. Tikėtina, jog didelė pareikštų reikalavimų suma gali padidinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti efektyvų teismo sprendimo įvykdymą pareikštų reikalavimų patenkinimo atveju. Teismo nuomone, ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (CPK 17 str.). Iš išrašo iš nekilnojamojo turto registro teismas sprendė, kad atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, todėl tikslinga reikalavimo apimtyje pirmiausia areštuoti atsakovei priklausančias turtines teises, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, trūkstama dalimi areštuoti ir atsakovei priklausančias pinigines lėšas (CPK 145 str. 2 d.), leidžiant su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje (CPK 145 str. 6 d.), neapribojant atsakovės veiklos, o piniginių lėšų areštą taikyti tokia apimtimi, kad atsakovė galėtų mokėti mokesčius valstybei, išmokėti darbo užmokestį, taip pat atsiskaityti su ieškove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Vicwood“ prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodė, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantės atžvilgiu nebuvo pagrindo, jos yra nesuderinamos su ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Teismas, nurodydamas, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tokio vertinimo nepagrindė jokiais finansiniais dokumentais, neanalizavo atsakovės veiklos finansinių rodiklių, nenurodė, kokius dokumentus ir kokį konkrečiai finansinį laikotarpį teismas vertino. Vien tik aplinkybė, kad atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, neatspindi atsakovės turtinės padėties, apyvartos, pelno ir disponuojamų lėšų sąskaitoje dydžio. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl atsakovės UAB „Vicwood“ atžvilgiu pareikštų reikalavimų ieškovei kiltų grėsmė ar tikimybė, jog patenkinus ieškovės reikalavimus sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Be to, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turto atžvilgiu pablogės šiuo metu sėkmingai veikiančios UAB „Vicwood“ reputacija, o kartu ir jos pelnas. Atsakovės finansinė padėtis patvirtina šios įmonės gebėjimą atsiskaityti su jos kreditoriais. Atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos, neproporcingos ir neadekvačios siekiamiems tikslams.

Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Revena“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai. Didelė ieškinio suma padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika. Teismas atsakovės veiklą apribojo minimaliai, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus. Be to, atskirasis skundas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Atstovavimo sutartį pasirašė ne atsakovės direktorė, o patektas žyminio mokesčio kvitas yra ne valstybine kalba.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu. Tarp CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo nekilnojamojo daikto bei kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas (CPK 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.). Ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokia apimtimi, teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo bei kitus jų taikymui aktualius principus. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio. Teismas ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio 13.562,38 Eur sumai. Apeliantė teigia, kad ieškinio suma nesudaro pagrindo UAB „Vicwood“ atžvilgiu taikyti turto areštą, kadangi tokio dydžio suma jai nėra didelė, o tai, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto nesukelia realios grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimas gali likti neįvykdytas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiems argumentams pagrįsti apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.). Teismas neturi galimybės įvertinti UAB „Vicwood“ realios finansinės padėties, kuri egzistavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimo dienai, ar ji nėra iš esmės pasikeitusi atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, jog suma, kuriai UAB „Vicwood“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jai nėra didelė.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino bylos aplinkybių visetą ir pagal savo vidinį įsitikinimą sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad atsakovė gali imtis veiksmų, kad išvengtų būsimo galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliantės argumentą, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Teismas 2015-09-26 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė ne didesnei nei ieškinio sumai – 13.562,38 Eur. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad iš areštuotų piniginių lėšų leidžiama atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pažymėtina ir tai, kad teismas nusprendė, kad pirmiausiai turi būti areštuojamos apeliantės turtinės teisės, o piniginių lėšų areštas taikytinas tik tokiu atveju, jei jų nebūtų ar būtų nepakankamai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantės teisės nebuvo apribotos daugiau nei būtina ir šalių interesų pusiausvyra nebuvo pažeista.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, siekdama apginti savo interesus ir išvengti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilusių pasekmių, turi galimybę pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis – reikalaujamą sumą sumokėti į teismo sąskaitą, pateikti laidavimą už atsakovę patvirtinančius dokumentus ar įkeisti turimą turtą ieškovės naudai, tuomet teismas paskirtas laikinąsias apsaugos priemones gali pakeisti ar panaikinti (CPK 148 str. 3 d.), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė šiomis įstatymo numatytomis priemonėmis nesinaudojo.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama, kad šalių finansinė padėtis ar pats ginčo objektas per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokie, kokie buvo prieš pradedant nagrinėti bylą, todėl nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, su jų taikymu susijusių teisės normų pažeidimų nekonstatuota. Atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.