Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-199-1065/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-04-28
Bylos Nr.: 1-199-1065/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-33368-2024-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis: R. B.
Nukentėjusysis: V. P.

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
2.1.15.2.1Atvesdinimas (BPK 142 str.)
2.1.15.2.2Atvesdinimas (BPK 142 str.)
2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
2.3.5.1Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
2.3.5.2Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-199-1065/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33368-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.15.2.1; 2.1.15.2.2; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 28 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,kaltinamajam R. B.,nukentėjusiajai V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2002 m. vasario 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 18 straipsnio 6 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams su 100 Lt (28,96 Eur) vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2010 m. rugpjūčio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2022 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (3 veikos), taikant BK 64¹ straipsnį – viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 40 dienų laisvės apribojimo bausmę;

4) 2023 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir konfiskuota transporto priemonė, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro 2024 m. gruodžio 23 d. prašymu kaltinimas pakeistas,

kaltinamasis R. B. 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie 17 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš V. P., t. y. suėmęs rankomis jai už riešų, suko kairį riešą, vieną kartą rankos kumščiu smogė į veido sritį ties kairiu antakiu ir sugriebęs ranka už plaukų tampė ją, taip tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. P. padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiosios akies viršutiniame voke, kairiojo skruostikaulio projekcijoje, pilvo sienos kairėje po kairiuoju šonkaulių lanku, dešinės šlaunies vidinėje pusėje, dešinio riešo srityje, bei kairio riešakaulio žirnio kaulo lūžį, sužalojimus, priskiriamus nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino. Parodė, kad įvykis įvyko jo namuose 2024 m. rugpjūčio 25 d. V. P. buvo jo draugė. Tuo metu jau kartu negyveno. Ji buvo atvažiavusi pas jį į svečius. Kartu buvo ir jo draugas iš (duomenys neskelbtini). Su draugu šnekėjo apie jo kitą draugę, išgirdo V. P. ir labai supyko. Išgirdusi trenkė balkono durimis, išdužo stiklas. Po to ji jam metė iš puodelio, bet nepataikė. Trečią kartą ji jam bandė smeigti peiliu, bet draugas atėmė. Tuomet jam kantrybė baigėsi, jis V. P. pargriovė ant grindų. Krisdama ji užsigavo paakį, po to ją pakėlė. Abu buvo išgėrę. Jis griebė už rankos riešo, taip pervertė ant grindų. Ji virsdama susitrenkė griūdama į spintelės kampą, dėl to jai atsirado kraujosruva. Ji griuvo dėl to, kad jis pastūmė. Tempė ir už plaukų. Kaltinimą pripažįsta visiškai. Sužalojimai - jo veiksmų pasekmė. Byloje apie pareikštus civilinius ieškinius žino. Civilinį ieškinį Ligonių kasai galės sumokėti. V. P. civilinį ieškinį 290 Eur turtinei žalai pripažįsta, neturtinė žala dėl sukelto skausmo, nepatogumų galėtų būti 200 Eur. Jis nedirbantis, lėšų neturi. Paskirtos baudos šiek tiek yra sumokėjęs, antstoliai atskaitė, kada dirbo. Gailisi dėl padarytų savo veiksmų, kaltinimą pripažįsta. Byloje nebereikia apklausti nukentėjusios, liudytojų, nes viską jis pasakė, esminių prieštaravimų neturi.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju R. B. savo kaltę pripažino iš dalies dėl panaudotų smurtinių veiksmų V. P. atžvilgiu, gailisi. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 18 val. iš (duomenys neskelbtini) miesto į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), sugrįžo su pažįstama V. P.. Kitą dieną, prieš pietus, pas jį į svečius atėjo jo buvęs kaimynas M. G.. Jie trise vartojo alkoholį gėrė alų. Išgertuvių metu apie 15 val. svetainėje, kuomet jis šnekėjo su sugėrovu M. apie buvusią savo moterį, išgirdusi pokalbį V. labai supyko ir trenkė balkono duris, dėl ko išdužo balkono durų stiklas. V. jam pradėjo žodžiu priekaištauti iš pavydo, dėl tos moters, jie tarpusavyje apsižodžiavo. Jie visi jau buvo stipriai neblaivūs. V. pasiėmusi keramikinį puodelį tyčia metė į jį, tačiau nepataikė, V. griebė nuo pečiaus virtuvinį peilį ir juo galimai užsimojo link jo, iš jos atėmė peilį M. G.. Jis tada atsisukęs griebė ją į savo glėbį, sugriebė rankomis už jos riešų ir jėga parvertė ją ant grindų, matė, kad griuvimo metu jį veidu trenkėsi į spintelės kampą, pilvu nukrito ant medinių grindų, tada jai gulinčiai ant grindų sugriebė ranka už plaukų ir juos tempė papurtydamas jos galvą. Po to V. pats pakėlė nuo grindų. Matė, kad jos kairys antakis šiek tiek patinęs, suprato, kad susižalojo į anksčiau minėtą spintelę, tuo metu, kai ją pargriovė, daugiau jokių sužalojimų ant V. matomų kūno vietų ar veido srityje nebuvo. Kitą dieną, pirmadienį pas jį į namus atvažiavo policijos pareigūnai, dėl jo ir V. P. konflikto, jis jiems papasakojo apie įvykį. Supranta, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. pas jį bute įvykusio konflikto metu su V. P. jo tyčiniai panaudoti veiksmai jos atžvilgiu galėjo ją užgauti, sukelti jai fizinį skausmą, sukelti nežymius sužalojimus veide ar kitose kūno vietos, todėl dėl jų nuoširdžiai gailisi. Jo smurtinį elgesį sąlygojo per didelis išgerto alkoholio kiekis (2 t., b. l. 46-50). Papildomai apklaustas R. B. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas savo kaltę pripažįsta iš dalies, gailisi. Jau buvo davęs pirminius parodymus, jie yra išsamūs, teisingi, todėl nebesikartos, prašo jais vadovautis (2 t., b. l. 61-64);

nukentėjusiosios V. P. parodymais, kad R. B. pažįsta virš (duomenys neskelbtini) metų laiko, sugyventiniais nebuvo, gyvena atskirai, jokio bendro ūkio neveda, tik kartais susitinka kaip draugai. 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) degalinėje, susitiko su R. B. ir jis pakvietė ją pas save į svečius, ji sutiko ir jie apie 18 val., jo vairuojamu motoroleriu nuvažiavo pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus, liko pas jį miegoti. Kitą dieną 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie pietų metą pas R. į namus atėjo jo draugas M. G.. Jie trise vartojo alkoholį virtuvėje. Tarp jos ir R. B. kilo žodinio konfliktas. Ji paskambino savo sūnui V. P., paprašė, kad atvažiuotų jos parsivežti. Konflikto metu R. B. panaudojo fizinį smurtą prieš ją, t. y. jis jai stovinčiai iš kumščio, trenkė ties kaire akimi, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, ir tuo metu jai iš burnos iškrito apatiniai dantų protezai. Tada jai gulint, nebepamena ar ant kažkurios pusės šono ar ant pilvo, jis ją suėmė už abiejų riešų, ir pradėjo jėga sukti kairį riešą, dėl minėtų veiksmų jis jai sukėlė fizinį skausmą, padarė sužalojimus ties kairiu antakiu, skruostu ir sužalojo kairį riešą. Tada jai begulint ant grindų jis sugriebė rankomis jai už plaukų viršugalvyje ir pradėjo ją tampyti, dėl ko juto fizinį skausmą. Kiek pamena, jis be minėto smūgio kumščiu jai į veidą, daugiau jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė, todėl mano, kad griuvimo metu ir tampymo metu, jai buvo sužalotos ir kitos kūno vietos, ties klubais, pilvo sritimi ir šlaunyse. Dėl visų šių išvardintų veiksmų jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas bet ir sutrikdyta nežymiai sveikata. Konflikto metu iškritusius jos dantų protezus ant grindų, tuo metu, kai jis ją sugriebęs rankomis už plaukų tampė, užmynė koja ar kojomis R., dėl ko jie buvo nepataisomai sugadinti, jis jų galėjo tiesiog nepastebėti ir sugadinti netyčia. Konflikto metu bute buvo ir jų sugėrovas M. G., tačiau jo tuo metu virtuvėje nebuvo, tai, kas įvyko - nematė, nes tuo metu jis buvo balkone. 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į policiją, policijoje buvo apžiūrėta GMP ekipažo, buvo pristatyta į VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centro priėmimo skyrių, iš kur buvo nuvežta į VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninę ir ten jai nustatė kairės akies voko periokulinės srities sumušimą, kairės plaštakos žirnio kaulo lūžį, suteikė pagalbą ir išleido gydytis į namus ambulatoriškai. 2024 m. rugpjūčio 30 d., 11 val. pati buvo nuvykusi į Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių, kur buvo apžiūrėta teismo medicinos eksperto, kokie sužalojimai ir koks sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas - nežino, specialisto išvadą jie pateiks policijos įstaigai. Nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. spalio 15 d. yra nedarbingume. Dėl šio įvykio patyrė ne tik fizinę žalą. Patyrė 290 Eur turtinę žalą ir 1500 Eur neturtinę žalą, būtent tokiai sumai - 1790 Eur ir reiškia civilį ieškinį, prašo įpareigoti R. B. jai padarytą žalą atlyginti (1 t., b. l. 35-39, 42-45, 2 t., b. l. 69-73);

liudytojo V. P. parodymais, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 17 val. jam į telefoną paskambino jo mama V. P., gyv. (duomenys neskelbtini), ir paprašė jo atvažiuoti ir ją parsivežti. Nurodė, kad atvykti į (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio. Atvažiavęs nuėjo į daugiabutį, bet niekas buto durų neatidarė. Bandė skambinti į mamos telefoną, bet šis buvo išjungtas. Visą laiką kol buvo prie durų, jokio konflikto negirdėjo. Nesulaukęs kol kas nors atidarys duris jis išvyko. Tada 2024 m. rugpjūčio 26 d. mama jam papasakojo, kad ją sumušė jos pažįstamas asmuo vardu R.. Mama skundėsi, kad jai buvo suduota į akies sritį (neatsimena kurią), buvo suduota į abi kojas ir, kaip suprato, buvo išsuktas riešas. Taip pat minėjo, kad R. jai grasino su peiliu, bet mama nesakė, kad ji būtų sužalota peiliu, jis pats jokių pjūvių nematė. Mama dar buvo užsiminusi, kad ji girdėjo kai jis buvo prie buto durų, bet ji buto durų neatidarė ir nieko nesakė, nes R. jai prie gerklės laikė peilį ir neleido nieko sakyti bei šaukti. Mama norėjo nueiti pati iki policijos komisariato, bet pasijuto blogai, todėl jis iškvietė pagalbą. Po kurio laiko atvyko policija ir mamą išsivežė. Po to sužinojo, kad mama yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir ji bus vežama į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę, dėl spaudimo (1 t., b. l. 62-65);

liudytojas M. G. apklausų metu duotais parodymais, kad jis pamena, kad 2024 m. rugpjūčio mėn., pabaigoje, kažkur prieš dvi savaites laiko, gali būti kad rugpjūčio 25 d., sekmadienį, kuomet vyko (duomenys neskelbtini) renginiai, jam paskambino pažįstamas R. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabutyje ir pakvietė jį į svečius. Jis nuėjo pas jį į butą, galėjo būti kažkur pietų laikas 11-12 val. Jam atėjus, pas jį bute buvo ir jam iš matymo pažįstama moteris, vardu V.. Daugiau bute jokių asmenų nebuvo, jie abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, vyko išgertuvės, prie kurių prisijungė ir jis, gėrė kartu jų turėtą alų, išgertuvės vyko tiek virtuvėje, tiek svetainėje. Kol buvo pas R. namuose tą dieną, išgertuvių metu jokio žodinio konflikto, o juo labiau muštynių tarp sugėrovų R. ir jo draugės V. P. nebuvo, negirdėjo, nematė. Neatmeta galimybės, kad galėjo būti kažkuriuo metu ir „nulūžęs“, dėl suvartoto alkoholio kiekio, todėl ko nors galėjo ir nematyti, negirdėti. Jo akivaizdoje V. P. jo bute jokių daiktų negadino, jokių stiklo duženų nematė. Į namus išėjo su V. P., kad jiems einant, V. tikrai nieko jam nesakė, kad ją R. būtų sumušęs, ar kitaip kaip nors nuskriaudęs, neminėjo, kad jai kokias nors kūno vietas skaudėtų, ant jos matomų kūno vietų, veido srityje tikrai nematė jokių paraudimų, patinimų ar kitų sumušimui būdingų žymių (1 t., b. l. 68-71, 74-77);

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą iš kurio matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 str. 1 d., dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 17 val., namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus R. B. sumušė neblaivią pažįstamą V. P.. Nukentėjusioji dėl akies voko ir periokulinės srities sumušimų, kairės plaštakos žirnio kaulo lūžio, po med. apžiūros gydosi ambulatoriškai. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, fotografuota (1 t., b. l. 1-4);

Pareiškimu apie padarytą nusikalstą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą iš kurio matyti, kad pareiškėja V. P. parodė, kad: 2024 m. rugpjūčio 24 d. 13 val., ji atvyko pas pažįstamą R. B. adresu (duomenys neskelbtini). Atvykusi pas jį kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Kitą dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 25 d. išgertuvių metu apie 17 val., R. B. pradėjo konfliktuoti. R. B. virtuvėje padėjo peilį ant stalo priėjo prie jos, paėmęs rankomis jai už kairės rankos riešo pradėjo ją sukti, po to vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į kairį antakį ir sugriebęs ranka už plaukų pradėjo tampyti ją po virtuvę. Kai ją tampė po virtuvę jai iš burnos iškrito protezai, kurie sulūžo. Dėl šio įvykio rankos sukimo, smūgio sudavimo, tampymo už plaukų jai skaudėjo ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl sukelto fizinio skausmo balų sistemoje 1 mažai skaudėjo 10 labai skaudėjo, jai skaudėjo 8 balais. Kaip ją mušė niekas daugiau nematė, nes tuo metu buvo tik dviese. 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 10 val., kreipėsi į greitąją medicinos pagalbą, kur ją išvežė į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten nustatė kairės akies voko periokulinės srities sumušimą, kairės plaštakos žirnio kaulo lūžį, suteikė pagalbą ir išleido gydytis į namus ambulatoriškai. Prašo R. B. sudrausminti ir nubausti pagal galiojančius įstatymus (1 t., b. l. 7-15);

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į buto svetainės kambarį, svetainės kambaryje dešinėje sienoje stovi pilkos spalvos koklinis pečius, ant kurio yra pakabintas peilis su juodos spalvos medžiaginiu dėklu, kurio bendras ilgis apie 30 cm. Peilis su juodos spalvos medžiaginiu dėklu paimtas ir supakuotas į plastikinį paketą Nr. (duomenys neskelbtini), plombuotas plomba Nr. Policija (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-22, 23-32);

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu iš kurio matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d., 10.01 val. užregistruotas įvykis „Nusikaltimai asmeniui: nusikaltimai asmeniui anksčiau“, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjos buvęs draugas R. B. arba B. (pavardės tiksliai neprisimena) buvo vakar ją sumušęs, buvo kviesti pareigūnai, o dabar rašo grasinančias žinutes, nori parašyti pareiškimą. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. rugpjūčio 26 d. 09:57, (duomenys neskelbtini), Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). 12.14 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad GMP atvežta V. P., kuri dėl kūno sužalojimo vežama į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Sumušė draugas. 2024 m. rugpjūčio 26 d. 20:43 val. Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos pranešimas, kad dėl akies voko ir periokulinės srities sumušimų, kairės plaštakos žirnio kaulo lūžio GMP atvežta V. P.. 2024 m. rugpjūčio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. (1 t., b. l. 78-81);

Tarnybiniu pranešimu „Dėl įvykio aplinkybių ir nepabaigtų procesinių veiksmų“, kurį surašė (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) RPK RS tyrėja G. N., iš kurio matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ nuo 8 val. iki 20 val., kartu su vyresn. tyrėju V. A., apie 8.49 val. gautas (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojo pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos buvęs draugas R. B. arba B. (pavardės tiksliai neprisimena) buvo vakar ją sumušęs, buvo kviesti pareigūnai, o dabar rašo grasinančias žinutes, nori parašyti pareiškimą. Atvykus pasitiko blaivi pranešėja V. P.. V. P. paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), pas draugą R. B., namuose vyko išgertuvės. Tuomet išgertuvių metu, R. B. griebė jai už plaukų ir pradėjo ją tampyti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, nes po tampymo jai ant kojų ir rankų atsirado kraujosruvos. Taip pat R. B. jai vieną kartą sudavė į veido sritį, bandė išsukti kairę ranką. Po to R. B. jos neišleido iš namų ir sėdėdamas apie 1 metro atstumu nuo jos, rankose laikė peilį, kuris buvo be dėklo, nukreipė į jos pusę ir sakė, kad ją papjaus ir užmuš. Tuomet kažkuriuo metu R. B. išėjo iš buto, o ji iš buto pabėgo. Kodėl ta vakarą neskambino bendrajam pagalbos centrui, paaiškinti negalėjo. Nurodė, kad konfliktas galimai įvyko dėl per didelio girtumo. Taip pat nurodė, kad įvykio metu pas jį namuose taip pat buvo jų pažįstamas M. G.. Apžiūrėjus V. P., ant jos veido, kairės pusės akies voko bei kairės pusės skruosto matėsi kraujosruvos. Ant dešinės rankos dilbio matosi kraujosruvos, kairės rankos riešo skausmas, pilvo srityje, kairėje pusėje matosi kraujosruvos, ant abiejų kojų, šlaunų dalyje matomos kraujosruvos. Kadangi V. P. nurodė, kad dėl įvykio teiks skundą, ją prisistatė į policijos komisariatą atlikti procesinių veiksmų ir iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kad apžiūrėtų ją. Atvykę GMP V. P. apžiūrėjo ir pristatė į (duomenys neskelbtini) sveikatos centro priėmimo skyrių, kur po gydytojo apžiūros 12.14 val. gautas pranešimas, kad GMP atvežta V. P. dėl kūno sužalojimo vežama į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę tolimesnei apžiūrai. Nuvykus (duomenys neskelbtini), bendrauta su R. B.. Šis paaiškino, kad jis V. P. nemušė, o tai ji pati ant jo puolė (1 t., b. l. 82-84);

Kitų objektų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad apžiūrėtas Policijos registruojamų įvykių registre 2024 m. rugpjūčio 26 d. užregistruoto įvykio, adresu: (duomenys neskelbtini), esantis Bendrojo pagalbos centrui skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio rastas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ (duomenys neskelbtini)), kurio trukmė 02 min. 27 sek. Garso įrašo apžiūros metu pranešėjas sako, kad adresu (duomenys neskelbtini), nori iškviest policiją, nes mama nori rašyti pareiškimą, dėl vakar įvykio „ją ten sumušė, norėjo nužudyt“, kad jis rašo grasinančias žinutes, vakar mama nesikreipė pagalbos, nes buvo išgėrusi. Tada su operatore bendrauja moteris prisistačiusi V. P., kuri nurodo, kad ją sumušė tiesiog buvęs draugas, ne sugyventinis „R. B. ar B.“, „akis visa mėlyna...ir koja sudaužyta“ (1 t., b. l. 85-88);

Kitų objektų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad apžiūrėti Policijos informacinės sistemos ir registrai - Kūno kameromis užfiksuoto vaizdo sistemoje esantys kūno kamerų, kuriomis 2024 m. rugpjūčio 26 d. tarnybos metu, naudojosi ekipaže (duomenys neskelbtini) dirbę policijos pareigūnai - (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) RPK RS skyriaus tyrėja G. N. ir vyresn. tyrėjas V. A., reaguodami į įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai bendrauja ir atliek procesinius veiksmus su V. P. (1 t., b. l. 89-93);

Asmens apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete, nukentėjusiajai V. P. sutikus, atlikta dalinė kūno apžiūra. Apžiūrint asmenį, veido srityje kairėje pusėje ties voku ir skruostu matosi sumušimai. Taip pat ant dešinės rankos ties riešu matosi sumušimas. Kairės rankos plaštakos sužalojimas sutvarstytas bintu. Matomas kairės pusės šoninio pilvo paviršiaus sumušimas. Ant dešinės kojos šlaunies šono matomi sumušimai. Taip pat ant dešinės kojos užpakalinėje šlaunies srityje į vidinę pusę matomi sumušimai. Daugiu akivaizdžių sužalojimų nematyti. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 94-97, 98-104);

Užduotimi atlikti objektų tyrimą, iš kurios matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. nukentėjusiajai V. P. įteikta užduotis, kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių, dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. V. P. parašiusi, kad pas teismo medicinos ekspertus nevyks, tačiau 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuvyko (1 t., b. l. 105-107);

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d., 11.19 val. GMP medikų brigada atvyko į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą, kur atliko nukentėjusiosios sveikatos būklės vertinimą. Nustatyta, kad sužalojimo / skausmo vietos: minkštųjų audinių, dešinė ranka, pilvas, abi kojos, skausmas - kairė ranka. Apžiūrint pacientę, stebimos hematomos: pilvo srityje po kairiu šonkaulių lanku, dešinės šlaunies vidinėje pusėje, kairės akies viršutinio voko, kairės pusės skruostikaulio, dešinio riešo. Padidėjęs kraujospūdis be hipertenzijos diagnozės. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) liga). Transportuota į artimiausią gydymo įstaigą (1 t., b. l. 112-113);

VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės pažyma, kurioje pažymėta, kad V. P. 2024 m. rugpjūčio 26 d., 16.29 val. Greitosios medicinos pagalbos ekipažo buvo pristatyta į viešosios įstaigos Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. V. P. teigimu, svečiuose buvo sumušta pažįstamo asmens. V. P. atlikta galvos kompiuterinė tomografija, krūtinės ir kairės rankos rentgenografija. Kairės rankos plaštaka imobilizuota gipso langete. Suteikus būtinąją pagalba, buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 122-128);

Užduotimi atlikti objektų tyrimą, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. Valstybinei teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui paskirta užduotis atlikti nukentėjusiosios V. P. sveikatos sutrikdymo masto nustatymą iš medicininių dokumentų (1 t., b. l. 129-132);

Tarnybiniu pranešimu „Dėl preliminarios specialisto išvados“, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. telefonu bendrauta su Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos teismo medicinos eksperte S. M., dėl preliminaraus nukentėjusiosios V. P. sveikatos sutrikdymo mąsto. Pagarsinus med. dokumentuose nustatytus sužalojimus, S. M. nurodė, kad sužalojimas, kurio diagnozė (duomenys neskelbtini) Žirnio kaulo lūžis, būtų kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau jeigu rentgenogramos išvadoje nurodyta, kad lūžis įtartinas, tada šis sužalojimas galėtų preliminariai atitikti ir nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą, todėl specialistė preliminaraus sveikatos sutrikdymo masto nebūtų linkusi vertinti, nes tam tikslinga paskirti užduotį objektų tyrimui, kad įvertinti visą turimą informaciją, medicininius dokumentus ir pateikti specialisto išvadą (1 t., b. l. 133-134);

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. P. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, abiejuose dilbiuose, pilvo srityje, abejuose šlaunyse, dešinėje klubinėje srityje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai tokiais suduodant, spaudžiant ar panašiai. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimo metu padaromiems sužalojimams. Dėl nustatytų sužalojimų V. P. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 135-136);

VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centro pažyma kurioje nurodyta, kad per pastaruosius du metus laiko V. P. nebuvo teiktos dantų protezavimo paslaugos (1 t., b. l. 163-165);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tyrimas pradėtas 2024 m. spalio 10 d., baigtas 2024 m. gruodžio 12 d. Išvadoje nurodyta, kad V. P. nustatyti dauginiai kūno sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis: kairiosios akies viršutiniame voke, kairiojo skruostikaulio projekcijoje, pilvo sienos kairėje po kairiuoju šonkaulių lanku, dešinės šlaunies vidinėje pusėje, dešinio riešo srityje, bei kairiojo riešakaulio - žirnio kaulo - lūžiu. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje, iki nukentėjusiosios apžiūros 2024 m. rugpjūčio 26 d. 11:21 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje ir vertinant visumoje yra mažai būdingi griuvimui. V. P. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl riešakaulio lūžio tiriamosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių.

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl panaudotų smurtinių veiksmų V. P. atžvilgiu pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, tvirtindamas, kad pripažįsta kaltinimą visiškai, sutinka, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra jo veiksmų pasekmė ir dėl savo veiksmų gailisi. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad sužalojimai nukentėjusios paakyje galėjo atsirasti krentant atsitrenkus į spintelės kampą, o ne nuo jo suduoto smūgio kumščiu, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į nukentėjusios poziciją, kuri ikiteisminio tyrimo apklausų metu nuosekliai tvirtino, kad konflikto metu R. B. panaudojo fizinį smurtą prieš ją, t. y. jis jai stovinčiai iš kumščio trenkė ties kaire akimi, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiosios sūnus V. P. parodė, kad mama V. P. skundėsi, kad jai buvo suduota į akies sritį (1 t., b. l. 62-65). Specialisto išvadose: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta išvada, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimo metu padaromiems sužalojimams. Šios nustatytos aplinkybės, paneigia kaltinamojo dėstytą versiją, kad nukentėjusioji susižalojo veido sritį griūdama ir atsitrenkdama į spintelės kampą, o ne nuo kaltinamojo suduoto smūgio kumščiu.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo kaltės pripažinimas išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, nukentėjusiosios V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie R. B. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, liudytojų V. P., M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria padaryta išvada, jog kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog R. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie 17 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš V. P., t. y. suėmęs rankomis jai už riešų, suko kairį riešą, vieną kartą rankos kumščiu smogė į veido sritį ties kairiu antakiu ir sugriebęs ranka už plaukų tampė ją, taip tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. P. padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiosios akies viršutiniame voke, kairiojo skruostikaulio projekcijoje, pilvo sienos kairėja po kairiuoju šonkaulių lanku, dešinės šlaunies vidinėje pusėje, dešinio riešo srityje, bei kairio riešakaulio žirnio kaulo lūžį, sužalojimus, priskiriamus nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Visi teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. Kaltinamasis R. B. atlikdamas smurtinius veiksmus V. P. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. B. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį V. P. pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis teistas keturis kartus, iš kurių vieną kartą už smurtinio pobūdžio nuskalstamą veiką prieš kitą asmenį, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą. Išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikaltimus, ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Todėl yra pagrindas pripažinti kaltinamąjį R. B. recidyvistu.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę R. B. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, turintis vieną galiojančią administracinę nuobaudą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę. Bausmės terminas, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, taip pat skirtini bausmės tikslus padėsiantys pasiekti įpareigojimas – neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dali, 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas), ir draudimas – vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmę su įpareigojimais teismas vertina kaip tinkamiausią R. B. atžvilgiu atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo socialinę aplinką, gyvenimo būdą. Bausme siektina skatinti koreguoti alkoholio vartojimo įpročius, imtis pastovios darbinės veiklos, vengti aplinkos ir draugijų, kuriose kyla konfliktinės situacijos, jos sprendžiamos priemonėmis, kurios perauga į nusikalstamas veikas ir pan.

Paskirtina kaltinamajam R. B. ir intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vieta nustatytina jo gyvenamoji vieta (BK 48 straipsnio 3 dalis). Vertintina, jog paskirti įpareigojimai ir draudimai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis R. B. pripažino esantis kaltas, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina visiškai sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 50 MGL (2500 Eur) bauda. Kadangi R. B. 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda šiuo metu yra išieškoma priverstinai, terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nenustatytinas ir nesumokėta bauda priverstiniam išieškojimui pakartotinai nenukreiptina. A. A. Bložės nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos 2025 m. vasario 10 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-30, perduotos antstoliui A. L.. Tuo atveju, jei dalis baudos išieškota, ji įskaitytina į šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos dalį.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 181,64 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios V. P. gydymą. 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu, (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 139-147, 148-155). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad dėl kaltinamojo R. B. kaltų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. P. sveikata ir jai buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 181,64 Eur, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš R. B. priteistina 181,64 Eur suma už nukentėjusiosios V. P. gydymą.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 290 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo įpareigoti kaltą asmenį R. B. atlyginti jai padarytą žalą. 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu ji pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 56, 57-59). Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad dėl 2024 m. rugpjūčio 25 d. R. B. tyčinių smurtinių veiksmų buvo sutrikdyta jos sveikata, dėl ko ji patyrė ne tik fizinę, bet ir turtinę, bei neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro išlaidos dėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. kelionės iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes po medikų apžiūros (duomenys neskelbtini) Respublikinėje ligoninėje, pasinaudojo taksi paslaugomis - sumokėjo 40 Eur. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 30 d. vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) - pas Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo medicinos ekspertus, dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, dėl ko pavežėjui už kelionę pirmyn ir atgal sumokėjo 50 Eur. Taip pat įvykio metu, dėl R. B. kaltės buvo nepataisomai sugadinti - sulaužyti jos apatiniai protezai, dėl ko ji patyrė 200 Eur turtinę žalą. Ji prieš tris metus, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos priežiūros centrą pas odontologą, už protezus sumokėjo viso 500 Eur, todėl atskirai apatinio dantų protezo vertė įvykio metu - 200 Eur. Viso patyrė 290 Eur turtinę žalą. Pateikti patvirtinančių dokumentų dėl turtinės žalos negali, nes neturi. Dėl sukelto fizinio skausmo ir sutrikdytos sveikatos patyrė ne tik fizinę žalą bet ir neturtinę, nes dėl R. B. tyčinių smurtinių veiksmų ir po jų patyrė sužalojimus, nemalonius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Po 2024 m. rugpjūčio 25 d. įvykio apie pusantro mėnesio buvo suprastėjusi jos bendra sveikata, savijauta, dėl patirtų sužalojimų juto intensyvų skausmą kairio riešo srityje, taip pat skaudėjo ir kitas kūno vietas, buvo nervinga, juto nuolatinį nerimą, baimę. Taip pat neteko pragyvenimo pajamų, nes apie pusantro mėnesio laiko po įvykio, buvo nedarbinga, negalėjo dirbti fizinio darbo. Dėl išvardintų priežasčių patyrė viso 1500 Eur neturtinę žalą.

Bylos duomenis nustatyta, kad nukentėjusioji 2024 m. rugpjūčio 26 d. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės bus nuvežta į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę, jos sveikatos būklei įvertinti; 2024 m. rugpjūčio 30 d., ji vyko į Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių, kur buvo apžiūrėta teismo medicinos eksperto, nukentėjusioji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad konflikto metu iškritusius jos dantų protezus ant grindų, koja užmynė R., dėl ko jie buvo nepataisomai sugadinti. Todėl prašomą priteisti turtinę žalą teismas vertina, kaip pagrįstą ir ši žala priteistina iš kaltinamojo.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Pagal teismų formuojamą praktika dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019.

Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad R. B. įvykdė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. P. atžvilgiu, dėl ko pastaroji neabejotinai patyrė neturtinę žalą dėl jai nusikaltimu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Iš bylos medžiagos ir iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. įvykio V. P. nustatyti dauginiai kūno sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis bei kairiojo riešakaulio-žirnio kaulo lūžiu, dėl riešakaulio lūžio nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji turi gauti adekvatų jos patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo R. B..

Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad nukentėjusioji nukentėjo nuo tyčinės nusikalstamos veikos, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, V. P. buvo padarytas nesunkaus sveikatos sutrikdymas, kuris neabejotinai sukėlė ir fizinį skausmą, smurtiniai R. B. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo gana intensyvūs. Teismo įsitikinimu, civiliniame ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad dėl šios veikos V. P. neabejotinai patyrė baimę bei kitus neigiamus išgyvenimus, smurto pasekmes jautė ir po įvykio. Aplinkybės, jog kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, gailisi, be to, byloje nėra jokių duomenų apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai, sudaro pagrindą mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Tai, kad kaltinamasis nedirba nesudaro pagrindo mažinti priteistinos žalos dydžio, kadangi kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo ribotą darbingumą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kai asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 1500 Eur, yra per didelis, neatitinka teismų praktikos formuojamos bylose dėl priteistinos neturtinės žalos nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 800 Eur dydžio sumos neturtinei nukentėjusiosios patirtai žalai atlyginti, kadangi būtent ši suma laikytina pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Kiti klausimai

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 74-77), – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikintina.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. gegužės 26 d., R. B. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 471,64 Eur, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – areštas, neišieškoma suma 660 Eur (2 t., b. l. 81-83, 84), nuosprendžiui įsiteisėjus, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti, skiriant apribojimą didesnei – 1271,64 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro 64 ct) sumai, ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. P. ir civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, 1 vnt. (su BPC ir BODY kamerų įrašais) laikomas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką; nutarimu jo savininkui R. B. grąžintas peilis su rudos spalvos medine rankena, bei juodos spalvos medžiaginiu dėklu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintas daiktas paliktinas savininko neribotam disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu:

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Paskirti R. B. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą nustatyti jo gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) bauda, ir paskirti R. B. subendrintą galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą ir 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiam antstoliui A. L.. Tuo atveju, jei dalis baudos išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintą baudos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti R. B. recidyvistu.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. B. priteisti 181,64 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 64 ct) žalos atlyginimą už nukentėjusiajai V. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), AB, banko kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. naudai.

Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. gegužės 26 d., R. B. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 471,64 Eur, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – areštas, neišieškoma suma 660 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti, skiriant apribojimą didesnei – 1271,64 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro 64 ct) sumai, ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. P. ir civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos. Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, 1 vnt. (su BPC ir BODY kamerų įrašais) laikomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką; nutarimu jo savininkui R. B. grąžintą peilį su rudos spalvos medine rankena, bei juodos spalvos medžiaginiu dėklu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintą daiktą palikti savininko neribotam disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Teisėja Kristina Jurevičienė