Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ilonos Jakubėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025-04-28 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023-06-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 50 MGL (2500 Eur) bauda, R. B. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 50 MGL (2500 Eur) bauda ir 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, R. B. pripažintas recidyvistu.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti civilinių ieškinių, kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir kiti procesiniai klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. nuteistas už tai, kad jis 2024-08-25, apie 17 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš V. P., t. y. suėmęs rankomis jai už riešų, suko kairį riešą, vieną kartą rankos kumščiu smogė į veido sritį ties kairiu antakiu ir sugriebęs ranka už plaukų tampė ją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. P. padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiosios akies viršutiniame voke, kairiojo skruostikaulio projekcijoje, pilvo sienos kairėje po kairiuoju šonkaulių lanku, dešinės šlaunies vidinėje pusėje, dešinio riešo srityje, bei kairio riešakaulio žirnio kaulo lūžį, sužalojimus, priskiriamus nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė J. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-04-24 nuosprendį:

- nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti: vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti R. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis);

- nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti: R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį);

- Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. sumažintą 1 metų 2 laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį);

- Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, paskirti R. B. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą nustatyti jo gyvenamąją vietą;

- Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 50 MGL (2500 Eur) bauda, ir paskirti R. B. subendrintą galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą ir 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį). Paskirti R. B. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą nustatyti jo gyvenamąją vietą;

- Toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023-06-01 baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams;

- Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios;

- Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistam R. B. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023-06-01 baudžiamuoju įsakymu skirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Atsižvelgus į tai, kad minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu kartu su bausme skirta baudžiamojo poveikio priemonė dar nėra įvykdyta, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodydamas, jog toliau turi būti vykdoma nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl šios priežasties, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

2.2. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje subendrinęs bausmes, nenurodė, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, R. B. skiriama intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nuteistojo buvimo vietą nustatant jo gyvenamąją vietą. Be to, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės klausimą nurodė, kad kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis yra apkaltinamasis, teismas turėjo nurodyti, kad kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

2.3. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, motyvuotai pripažino R. B. recidyvistu, tačiau, prokurorės vertinimu, atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį, teismas turėjo konstatuoti, kad R. B. šią nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat atsižvelgti į tai skiriant jam bausmę. To nepadaręs teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, padarė teisės taikymo klaidas, kurios turi būti ištaisytos.

2.4. Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas R. B. skyrė per švelnią bausmę, neatsižvelgė į R. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, todėl yra pakankamas pagrindas griežtinti R. B. paskirtą bausmę.

3. Atsiliepimų į prokurorės J. K. apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė prokurorės pareikštą apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai ir ne daugiau, negu to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

6. Pirmiau aptartos baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga nuosprendyje (nutartyje) išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Turi būti atsakyta į esminius apeliacinio skundo prašymus ar argumentus. Tokia pozicija atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

7. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo skundžiamą pirmosios instancijos nuosprendį pakeisti dalyje, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendis byloje Nr. 1-199-1065/2025 skundžiamas dėl nenurodymo nuosprendyje, kaip toliau turi būti vykdoma nuteistajam R. B. 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dėl nenurodymo, kad subendrinus bausmes, yra skiriama ir intensyvi priežiūra, dėl to, kad R. B. teismo yra pripažįstamas recidyvistu, tačiau nėra pripažinta, kad tai yra R. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir dėl pernelyg švelnios bausmės paskyrimo.

Dėl R. B. pripažinimo recidyvistu ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės numatytos LR BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte pripažinimo ir bausmės paskyrimo

8. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai skundžiamu nuosprendžiu R. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai skundžiamu nuosprendžiu R. B. pripažino recidyvistu, kadangi kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas keturis kartus, iš kurių vieną kartą už smurtinio pobūdžio nuskalstamą veiką prieš kitą asmenį, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikaltimus, ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą.

9. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad R. B. šią nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir pripažinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir atsižvelgti į tai, skiriant griežtesnę bausmę.

10. Įvertinusi tai, kad šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, teisėjų kolegija patikrina, ar ši atsakomybę sunkianti aplinkybė R. B. nenustatyta pagrįstai.

11. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo – BK 27 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Iš aptartos normos matyti, jog įsigaliojus naujajai baudžiamojo įstatymo redakcijai nelieka savaiminio pripažinimo recidyvistu ir yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi toks įstatymo pakeitimas yra asmens teisinę padėtį lengvinantis. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Todėl šis įstatymo pakeitimas taikytinas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo R. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimo.

12. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais dėl R. B. pripažinimo recidyvistu, kadangi pagal 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis R. B. laikytinas asmeniu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, kai teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistu, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

13. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tinkamai nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių, dėl ko paskyrė neteisingą ir nepagrįstą bausmę. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir bausmės skyrimo klausimas spręstinas iš naujo.

14. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

15. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. B. sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: - neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; - uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį). Paskirta R. B. intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nuteistojo buvimo vietą nustatyta jo gyvenamoji vieta.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, turintis vieną galiojančią administracinę nuobaudą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei įvertindama apeliacinės instancijos teismo nustatytą R. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės), sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik tos pačios rūšies bausmę, tačiau nustatant ilgesnį jos terminą, paliekant tuos pačius įpareigojimus.

17. Kadangi šiuo nuosprendžiu nuteistajam skiriama nauja bausmė, iš naujo spręstinas ir bausmių bendrinimo klausimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, taikė BK 64 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) bauda. Apeliacinės instancijos teismas bendrindamas šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę, bausmių bendrinimo būdo nekeičia, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) bauda.

Dėl intensyvios priežiūros ir kardomosios priemonės taikymo

18. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendį, kadangi subendrinus bausmes teismas nebenurodė, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, R. B. skiriama intensyvi priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nuteistojo buvimo vietą nustatant jo gyvenamąją vietą. Taip pat nurodoma, jog kardomoji priemonė turi būti panaikinta pradėjus vykdyti nuosprendį, o ne jam įsiteisėjus.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302–307 straipsniuose išdėstytus reikalavimus. BPK 307 straipsnio 1 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: 1) kaltinamojo vardas ir pavardė; 2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu; 3) baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu; 4) sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas; 5) sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta; 6) sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam.

20. Prokurorė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: - neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; - uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį). Paskirti R. B. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą nustatyti jo gyvenamąją vietą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) bauda, ir paskirti R. B. subendrintą galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą ir 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį). Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas subendrintas bausmes privalėjo nustatyti intensyvią priežiūrą.

21. Teisėjų kolegija sutinka, kad apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodydamas, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) bauda, ir paskirti R. B. subendrintą galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą ir 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį), nepagrįstai nenurodė, jog R. B. paskirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tačiau pažymėtina, kad skiriama intensyvi priežiūra aptarta nuosprendžio aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Šie netikslumai nekeičia fakto, jog nuteistajam R. B. yra paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nuteistojo buvimo vietą nustatyti jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėta rezoliucinės dalies nuostata turi būti patikslinta.

22. Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Tačiau prokurorė su tuo nesutinka, nurodydama, jog kardomoji priemonė, vadovaujantis BPK nuostatomis, turi būti panaikinta pradėjus vykdyti nuosprendį. Apygardos teismas sutinka su šiuo argumentu. BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

23. Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskyręs subendrintą bausmę bei nenurodydamas, kad skiriama intensyvi priežiūra, taip pat nurodydamas, jog kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus, netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus (BPK 328 straipsnio 4 punktas), todėl prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendis pakeičiamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

24. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs R. B. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskyręs jam bausmę, tinkamai pritaikęs bausmių bendrinimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, tačiau padarė apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymo pažeidimą nenurodydamas apie ankstesniu teismo sprendimu R. B. paskirtos bei neatliktos baudžiamojo poveikio priemonės tolimesnį vykdymą.

25. BK 64 straipsnio 1 dalyje ir 12 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. BK 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas.

26. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo paskirta sumažinta 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą, kurią asmuo turėjo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat vadovaujantis BK 67, 72 straipsniais, automobilis „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas I. L. vardu, pagal 2023-05-08 pirkimo-pardavimo sutartį priklausantis R. B., konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn.

27. Kaip matyti, R. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2024 m. rugpjūčio 25 d. t. y. neatlikęs paskirtos bausmės – baudos, kadangi ji šiuo metu yra priverstinai išieškoma, todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) bauda, ir paskyrė R. B. subendrintą galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą ir 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas subendrindamas R. B. pagal kelis teismų sprendimus paskirtas bausmes, BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas taikė tinkamai, tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė R. B. ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos ir neįvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – 3 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

29. BPK 307 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą, 4 punkte nustatyta pareiga rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimus dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas kaip reikalaujantis nurodyti ne tik paskutinėje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ar auklėjamojo poveikio priemones, bet ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas tokias priemones, jei jos dar nėra įvykdytos; paskutiniame nuteistajam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodomos visos jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemonės, kitaip vykdant teismų nuosprendžius ir nutartis kiltų neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006). Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sutiktina su apeliacinio skundo reikalavimu, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėjo būti nurodyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. B. yra paskirta ir neatlikta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, 3 metus uždraudus naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje tinkamai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles, tačiau pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą rezoliucinėje dalyje nurodyti apie R. B. ankstesniu teismo sprendimu paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant, vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, 3 metus uždraudžiant naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nuteistojo buvimo vietą nustatyti jo gyvenamąją vietą bei įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. sumažintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nuteistojo buvimo vietą nustatyti jo gyvenamąją vietą bei įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) bauda, ir paskirti R. B. subendrintą galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą ir 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nuteistojo buvimo vietą nustatyti jo gyvenamąją vietą bei įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Papildyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio aprašomąją dalis: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, 3 metus uždraudžiant naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.