Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.10.8; 1.3.5.2; 1.3.5.3.16.1; 1.3.5.4; 1.3.5.7; 1.3.6.3.2; 1.3.6.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7

2016 m. kovo 7 d.

dalyvaujant ieškovui D. B., ieškovo D. B. atstovui advokatui Vaidotui Granickui, atsakovo UAB „Inresco management“ atstovui advokato padėjėjui Andriui Lukašonokui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui UAB „Inresco management“ dėl įsakymų pripažinimo neteisėtais, drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už atostogas, dienpinigių, komandiruotės išlaidų, delspinigių, palūkanų, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 33–41) prašydamas pripažinti UAB „Inresco management“ (toliau – atsakovas, bendrovė, įmonė, darbdavys) direktoriaus 2015-12-11 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir panaikinti juo skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, pripažinti atsakovo direktoriaus 2015-12-15 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir negaliojančiu, pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, negrąžinti jo į darbą, priteisti jam iš atsakovo 625,55 Eur darbo užmokesčio, 202,24 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 616 Eur dienpinigių, 90,89 Eur padidėjusių komandiruotės išlaidų (kurui), 8,98 Eur delspinigių už vėlavimo atsiskaityti su juo laiką iki ieškinio teismui pateikimo dienos, procesines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2015-12-15, iki visiško atsiskaitymo su juo dienos, 3 297,42 Eur išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad 2014-11-10 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis įsipareigojo dirbti 8 val. per dieną bei vykdyti statybų vadovo pareigas, o darbdavys įsipareigojo mokėti jam 3 289,47 Lt (952,70 Eur) mėnesinį darbo užmokestį, 2015-02-12 pakeitimu darbdavys įsipareigojo mokėti jam 1 707,53 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Nurodė, kad 2015-11-18 prašymu jis kreipėsi į darbdavį suteikti jam kasmetines atostogas nuo 2015-11-20 iki 2015-12-08, 2015-12-07 prašymu jis prašė atsakovo pratęsti jam kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo pavėluota už jas sumokėti bei už šį laiką sumokėti jam vidutinį darbo užmokestį, taip pat informavo, kad nesutinkant su jo pateiktu prašymu pratęsti atostogas jis pageidauja, jog papildomos trys dienos už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas būtų pridedamos prie jam priklausančių nepanaudotų atostogų, su kuo atsakovas nesutiko, atleidžiant jį iš darbo nesumokėjo jam kompensacijos už tris kalendorines dienas nepanaudotų atostogų. Teigė, kad 2015-12-04 atsakovas priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo komandiruojamas darbui į Rygą nuo 2015-12-09 iki 2015-12-11, nuo 2015-12-14 iki 2015-12-18, nuo 2015-12-21 iki 2015-12-23, įsakymą ieškovas elektroniniu paštu gavo 2015-12-07. Ieškovo teigimu, 2015-12-09 pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą jis buvo informuotas, kad 2015-11-16 įmonės akcininkų susirinkimo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta statybų vadovo pareigybė ir jis 2016-02-09 bus atleistas iš darbo. Ieškovas nurodė, kad 2015-12-10 nuvykus į Rygą jam buvo pateiktas prašymas pasiaiškinti surašytas atgaline data, t. y. 2015-11-10, kuriame buvo reikalaujama pasiaiškinti, kodėl lapkričio mėnesio 18, 19 ir 20 d. jis neatvyko į darbą, nors buvo komandiruotas į Rygą nuo 2015-11-16 iki 2015-11-19. Ieškovo teigimu, jis iki minėtos datos su jokiu įsakymu apie komandiruotę nebuvo supažindintas, todėl 2015-12-11 jis pateikė pasiaiškinimus remdamasis šia aplinkybe, taip pat tuo, kad lapkričio 18 d. jokie atsakovo darbuotojai Rygoje dirbti neprivalėjo (Latvijos nepriklausomybės diena), o lapkričio 20 d. jis į darbą atvykti neprivalėjo, nes buvo kasmetinėse atostogose. Teigė, kad atsakovo 2015-12-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl to, kad jis privalėdamas būti komandiruotės darbo vietoje Rygoje 2015 m. lapkričio 18, 19 ir 20 d. į darbo vietą neatvyko. Ieškovo teigimu, drausminė nuobauda jam paskirta nesant tam jokio faktinio ir juridinio pagrindo. Teigė, kad 2015-12-11 jam buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti, kodėl jis savavališkai išvyko iš darbo vietos, nesuderinęs su įmonės vadovybe 2015-12-11 nuo 10.58 val., 2015-12-15 jis pateikė pasiaiškinimą dėl šių aplinkybių, kuriame nurodė, kad įvertinus tai, kad jo nebuvo pareikalauta dirbti viršvalandžius, išvykimo iš darbo bei atvykimo į Vilnių laiką bei tai, kad jis turi teisę skirti laiko kito darbo paieškoms ir tai, kad vyko į pokalbį dėl naujo darbo, galimas ankstesnis išvykimo laikas atitinka protingumo ir teisės aktų reikalavimus, be to, apie ankstesnį išvykimą informavo darbdavį elektroniniu paštu. Nurodė, kad atsakovo direktoriaus 2015-12-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) su juo buvo nutraukta darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Teigė, kad pats atsakovas pripažįsta, jog jis buvo darbe, tik išvyko anksčiau, todėl darbdavio 2015-12-15 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas teiginys, kad darbuotojas šiurkščiai pažeidė DK 235 str. 2 d. 9 p. neatitinka įstatymo reikalavimų, be to, pats darbdavys jo nebuvimą darbe 2015 m. lapkričio 18, 19 ir 20 d. nelaikė šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir taikė švelnesnę nuobaudą – papeikimą, 2015-12-15 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis atleistas iš darbo, nėra nurodoma, kad atleidimas taikomas, nes jis jau turi galiojančią drausminę nuobaudą, aukščiau minėtas įsakymas nėra grindžiamas ir anksčiau padarytais darbo drausmės pažeidimais, atleidimas iš darbo skiriamas už vieną buvusį darbo drausmės pažeidimą, kurio kvalifikavimas nei pagal galimo pažeidimo pobūdį, nei pagal įstatymų reikalavimus, ieškovo nuomone, nekvalifikuotinas kaip šiurkštus ir už jį negali būti taikomas atleidimas iš darbo. Ieškovas prašė negrąžinti jo į darbą, nes, atsižvelgiant į jam pateiktą 2015-12-09 pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą, jo pareigybė buvo panaikinta, be to, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl jis prašo priteisti jam dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovo teigimu, 2015-12-28 jam buvo pervesta dalis neišmokėtų sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (191,98 Eur), jokia vidutinio darbo užmokesčio dalis už uždelstą atsiskaityti laiką bei delspinigiai apmokėti nebuvo. Nurodė, kad jam už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2015-12-15 darbdavys privalėjo išmokėti 1 950,70 Eur darbo užmokestį (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas), tačiau sumokėjo tik 1 475,28 Eur, todėl liko skolingas 475,42 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) arba 625,55 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovas teigė, kad 2015-11-18 jis pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, tačiau darbo užmokestis už atostogų laiką jam buvo pervestas tik 2015-11-23, t. y. po trijų dienų nuo kasmetinių atostogų pradžios, todėl jis prašo priteisti jam neišmokėtą kompensacijos už nepanaudotų atostogų dalį. Ieškovo teigimu, jo nuolatinė darbo vieta buvo Rygoje, statybvietėje, esančioje Sporto g. 11, tačiau su komandiruočių įsakymais iki 2015 m. gruodžio mėn. jis supažindinamas nebuvo, jam nuolat nebuvo mokami priklausantys dienpinigiai, darbdavys jam turėjo išmokėti 44 Eur dydžio dienpinigius už vieną dieną, tačiau visų išmokėtinų sumų atsakovas nesumokėjo iki šiol, todėl prašo priteisti jam neišmokėtus dienpinigius nuo 2015-10-01, kurie sudaro 616 Eur. Teigė, kad darbdavys neatsiskaitė su juo ir neapmokėjo jam padidėjusių komandiruotės išlaidų už laikotarpį nuo 2015-12-09 iki 2015-12-16, t. y. 90,89 Eur išlaidų kurui, kurias jis patyrė dėl vykimo į komandiruotės vietą Rygoje ir grįžimo į Vilnių. Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 8,98 Eur nesumokėtų delspinigių už vėlavimo atsiskaityti su juo laiką iki ieškinio teismui pateikimo dienos, procesines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, jei nebus tenkinamas reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimą.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jo išsilavinimas yra aukštasis techninis, nuo 1992 m. pradėjo dirbti, visada dirbdavo statybos vadovu arba statybos direktoriumi; kai atsakovas jam nurodė, kad jo pareigybė bus naikinama, jis ėmė ieškotis naujo darbo, dar iki 2015-12-11, susitikimo su atsakovo vadovu metu jis jam nurodė, kad turės vykti į pokalbį dėl darbo 2015-12-11, tačiau, ieškovo teigimu, pokalbis vyko emocingai, buvo susidariusi konfliktinė situacija ir atsakovo vadovas jam atsakė: „aš žinau tavo teises“, aiškaus sutikimo negavo, todėl 2015-12-11 dar kartą informavo atsakovo vadovą elektroniniu paštu, nes jis buvo pasitarime, įmonėje buvo priimta bendrauti elektroniniu paštu, teigė, kad sudarydami darbo sutartį su atsakovo vadovu sutarė, kad jo darbas bus nuo pirmadienio iki penktadienio tik Rygoje, tai buvo jo pirmas darbas užsienyje, darbo vietą turėjo tik Rygoje, Lietuvoje nedirbo, su jam skiriamomis komandiruotėmis supažindinamas nebuvo, Rygoje 2–3 val. būdavo statybų aikštelėje – organizavo, vadovavo darbui, toliau dirbdavo biure Rygoje, kadangi statybų aikštelėje likdavo latvių statybų vadovas; į Rygą išvažiuodavo sekmadieniais, kad pirmadienį ryte būtų darbe, į Vilnių išvažiuodavo penktadieniais apie 15 val. ar 15.30 val., tai Vilniuje būdavo apie 19 val., už viršvalandžius jam sumokėta nebuvo, atsiskaitymo lapelių negaudavo, nesigilino iš ko susideda jam išmokama suma, darbo ir apgyvendinimo sąlygos jį tenkino, jis visiškai pasitikėjo darbdaviu, dirbo pagal Latvijos kalendorių, jei Latvijoje ne darbo diena, tai jie nedirbdavo; buvo situacija, kai jo žmona patyrė traumą, tai telefonu su atsakovo vadovu suderino ir į darbą Rygoje nevyko, darbo užmokestį gavo; dėl atostogų paaiškino, kad 2015-11-17 atsakovo vadovas jam liepė atiduoti raktus ir daugiau neatvykti, jis paprašė atostogų, vadovas sutiko, toliau atostogas derino su buhaltere.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Vaidotas Granickas papildomai paaiškino, kad ieškovas į Rygą išvykdavo sekmadieniais, o už komandiruotes mokama kai išvykstama, todėl turi būti apmokama už kelionėje būtą laiką, prastovos skelbtos įmonėje nebuvo, todėl ieškovui priklauso vidutinis darbo užmokestis už 2015 m. lapkričio 18, 19 dienas, įmonėje buvo įprasta bendrauti, viską derinti žodžiu, 2015-11-17 pats atsakovo vadovas ieškovą išleido, mano, kad buvo tendencingas atsakovo siekis atleisti ieškovą iš darbo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo darbdavys, todėl jie turi būti vertinami kritiškai, už 2015-12-11 darbdavys ieškovui darbo užmokestį sumokėjo, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėjo, kad jis dirbo 8 val., tai rodo netvarką įmonės dokumentuose.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 67–73, 101–102).

Atsakovas paaiškino, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2015-12-15 buvo išmokėta jam priklausanti 1 827,28 Eur suma, atsakovo teigimu, ieškovo ieškinyje nurodoma 1 950,70 Eur suma yra visiškai nepagrįsta ir nepatvirtinta jokiais įrodymais. Nurodė, kad ieškovo 2015-11-18 prašymas išleisti jį kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2015-11-20 iki 2015-12-08 elektroniniu paštu buvo gautas 2015-11-20, t. y. kuomet ieškovas buvo išėjęs kasmetinių atostogų, todėl nėra pagrindo taikyti DK 176 str. 2 d. ir jiems neatsirado pareiga suteikti ieškovui papildomas atostogas arba už jas apmokėti. Teigė, kad už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2015-12-15 ieškovui sumokėta priklausanti 1 012 Eur dienpinigių suma. Atsakovo teigimu, jis tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus ieškovui ir sumokėjo visą jam priklausantį darbo užmokestį bei dienpinigius, todėl neprivalo mokėti ieškovui nei delspinigių, nei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Teigė, kad ieškovui įsakymai apie komandiruotes visuomet buvo pateikiami žodžiu, t. y. telefonu, toks įsakymų pateikimo būdas ieškovui būdavo tinkamas, kadangi jis niekada nereiškė pretenzijų, telefoninio pokalbio metu ieškovas buvo informuotas, jog laikotarpiu nuo 2015-11-16 iki 2015-11-19 turės vykti į komandiruotę į Rygą (Latviją), tačiau nevykdė savo pareigos ir tokiu būdu padarė darbo drausmės pažeidimą. Atsakovo teigimu, ieškovas 2015-12-11 pasišalindamas iš darbo vietos piktnaudžiavo DK 130 str. 3 d. įtvirtinta teise, nes nesuderino su jais savo išvykimo, nepaliko jokio atsakingo asmens, kas patvirtina ieškovo atsainumą darbo atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovas dirbo statybos vadovu ir buvo atsakingas už statybvietėje esančio darbo organizavimą, palikdamas statybvietę be priežiūros ieškovas galėjo sukelti ypač neigiamas pasekmes jiems bei jų reputacijai, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad statybvietė buvo ne Lietuvos teritorijoje. Atsakovas teigė, jog ieškovas ciniškai pademonstravo nepagarbą darbdaviui ir kitiems darbuotojams, už kuriuos jis buvo atsakingas, atsainų požiūrį į darbą, piktnaudžiaudamas savo teisėmis šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, nevykdė pareigos dirbti sulygtą darbą, todėl atsakovo teigimu, jis įvertino ieškovo atliktą darbo drausmės pažeidimą kaip šiurkštų remiantis DK 235 str. 2 d. 11 p.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Andrius Lukašonokas papildomai paaiškino, kad 550,20 Eur atostoginiai buvo išmokėti 2015 m. lapkričio mėnesį, gruodžio mėnesį išmokėtas darbo užmokestis už 5 darbo dienas, patvirtino, kad ieškovas neprivalėjo dirbti tik statybų aikštelėje, 2015-11-17 vyko atsakovo vadovo pokalbis su ieškovu dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovas sureagavo emocingai, direktorius neprisiminė, kad ieškovas prašė leidimo išvykti 2015-12-11, jokio suderinimo dėl jo išvykimo nebuvo, patvirtino, kad ieškovas atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o ne už pakartotinį, įmonėje darbo tvarkos taisyklių nebuvo, bet buvo aiškiai nusistovėjusi praktika, teigė, kad 2015-11-18 ofise visi dirbo, o ieškovas neatvyko, nors ir jis turėjo kabinetinį darbą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl drausminių nuobaudų – papeikimo, atleidimo iš darbo – skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nuo 2014-11-11 pradėjo dirbti pas atsakovą statybų vadovu už 952,70 Eur darbo užmokestį per mėnesį, o nuo 2015-02-12 už 1 707,53 Eur darbo užmokestį per mėnesį (el. b. t. I, b. l. 76–78), atsakovo direktoriaus 2015-11-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas nuo 2015-11-16 iki 2015-11-19 komandiruotas į Rygą (Latviją) (el. b. t. I, b. l. 23), ieškovas 2015-11-18 prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išleisti jį kasmetinių atostogų nuo 2015-11-20 iki 2015-12-08 imtinai (el. b. t. I, b. l. 31), 2015-12-07 prašymu ieškovas prašė pratęsti jam kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo pavėluota už jas sumokėti ir už visų pratęstų kasmetinių atostogų laiką sumokėti vidutinį darbo užmokestį (el. b. t. I, b. l. 27), atsakovas 2015-12-09 pranešimu informavo ieškovą, kad bendrovėje atlikti struktūriniai pertvarkymai ir 2015-11-16 įmonės akcininkų susirinkimo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta ieškovo statybų vadovo pareigybė, todėl 2016-02-09 ieškovas bus atleistas iš užimamų pareigų (el. b. t. I, b. l. 18), atsakovo direktoriaus 2015-12-04 įsakymu Nr. 15120401 ieškovas nuo 2015-12-09 iki 2015-12-11, nuo 2015-12-14 iki 2015-12-18 ir nuo 2015-12-21 iki 2015-12-23 komandiruotas į Rygą (Latviją) (el. b. t. I, b. l. 20), atsakovo direktoriaus prašymu ieškovas įpareigotas pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2015 m. lapkričio mėn. 18, 19 ir 20 d. (el. b. t. I, b. l. 25), atsakovo direktoriaus 2015-12-11 prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas įpareigotas pateikti pasiaiškinimą dėl savavališko išvykimo iš darbo, nesuderinus su įmonės vadovybe 2015-12-11 nuo 10.58 val. (el. b. t. I, b. l. 22), 2015-12-11 ieškovas pateikė pasiaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 21), atsakovo direktoriaus 2015-12-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (el. b. t. I, b. l. 19), 2015-12-15 ieškovas pateikė paaiškinimus (el. b. t. I, b. l. 30), atsakovo direktoriaus 2015-12-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (el. b. t. I, b. l. 28).

DK 130 str. 3 d. nustatyta, kad per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.

DK 136 str. 3 d. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

DK 176 str. 2 d. nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; DK 141 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Pagal 207 str. 1 d. 1., kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

DK 220 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.

DK 234 str. nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Pagal DK 235 str. 2 d. 11 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Pagal DK 237 str. 1 d., už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 238 str. skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Pagal DK 300 str. 4 d., jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas nuo 2014-11-11 pradėjo dirbti pas atsakovą statybų vadovu (el. b. t. I, b. l. 76–78), byloje ginčo, kad ieškovas dirbo Rygoje, nėra. Nustatyta, kad atsakovo direktoriaus 2015-11-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas nuo 2015-11-16 iki 2015-11-19 komandiruotas į Rygą (Latviją) (el. b. t. I, b. l. 23). Abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2015-11-17 tarp ieškovo ir atsakovo vadovo vyko emocingas pokalbis, kurio metu atsakovo vadovas nurodė, kad ieškovo pareigybė naikinama ir nuo 2016-02-09 jis bus atleistas. Ieškovas paaiškino, kad aukščiau nurodyto pokalbio metu atsakovo vadovas liepė jam grąžinti raktus, leido daugiau neatvykti, tuo tarpu jis paprašė suteikti atostogas, su kuo įmonės vadovas sutiko, todėl jis 2015-11-18 parašė prašymą dėl atostogų jam suteikimo nuo 2015-11-20 iki 2015-12-08 imtinai (el. b. t. I, b. l. 31), kartu teigė, kad 2015-11-18 Latvijoje buvo ne darbo diena, todėl jis darbo funkcijų atlikti neturėjo, nes tokia buvo įmonėje tvarka, kadangi jie dirbo pagal Latvijos kalendorių. Teismas pažymi, kad lapkričio 18 d. yra Latvijos nepriklausomybės diena, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad statybų aikštelėse darbai tą dieną nevyko, tačiau nurodė, kad ieškovas turėjo ir kabinetinio darbo, pats ieškovas yra nurodęs, kad jis dirbo 2–3 val. statybų aikštelėje, o kitą darbą atlikdavo kabinete, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbo tvarkos taisyklių įmonėje nebuvo, todėl ieškovas, žinodamas, kad lapkričio 18 d. Latvijoje yra ne darbo diena, o jis darbo funkcijas vykdė išimtinai tik Latvijoje, galėjo suprasti, kad tokią dieną į darbą vykti jam nereikia, kadangi įmonėje nebuvo jokio akto, įtvirtinančio, kad tokią dieną jis vis dėlto privalėtų dirbti, todėl 2015-11-18 neatvykęs į darbą darbo drausmės pažeidimo nepadarė, kadangi pats darbdavys tinkamai darbuotojo neinformavo apie darbą Latvijoje Latvijos nepriklausomybės dieną, be to, po emocingo pokalbio 2015-11-17 su įmonės vadovu, šiam nurodžius grąžinti raktus, darbų neatlikti, darbuotojas galėjo likti neaiškioje padėtyje ir 2015-11-19, tačiau turėdamas aukštąjį išsilavinimą turėjo suprasti, kad nesant įmonės vadovo rašytinio nurodymo nevykti į darbą, tokia aplinkybė gali būti panaudota prieš jį, todėl 2015-11-19 turėjo vykti į darbą arba prašyti raštiško leidimo nevykti. Dėl 2015-11-20 pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad nors darbdavys ieškovo 2015-11-18 prašymą nuo 2015-11-20 suteikti jam atostogas gavo 2015-11-20 elektroniniu paštu (el. b. t. I, b. l. 84), tačiau atostogų derinimas, ieškovo teigimu, vyko jau dvi dienas anksčiau, be to, nuo 2015-11-20 atostogos jam suteiktos buvo (el. b. t. I, b. l. 85–86), jo komandiruotė buvo nurodyta iki 2015-11-19 (el. b. t. I, b. l. 23), todėl nepagrįstai atsakovas ieškovo neatvykimą į darbą 2015-11-20 laikė darbo drausmės pažeidimu. Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovo direktorius 2015-12-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui skirdamas papeikimą už neatvykimą į darbą 2015 m. lapkričio 18, 19, 20 d. (el. b. t. I, b. l. 19), neatsižvelgė į DK 238 str. įtvirtintus reikalavimus, tai yra, nuobaudos tinkamai neindividualizavo, paskirta nuobauda neatitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumo, darbdavys akivaizdžiai skyrė darbuotojui per griežtą nuobaudą, kadangi teismas nustatė, kad nepagrįstai ieškovas į darbą neatvyko tik 2015-11-19, nors ieškovui pats darbdavys sukūrė neaiškią situaciją lapkričio 19 dienai, liepdamas dar 2015-11-17 grąžinti raktus, todėl teismas pripažįsta atsakovo direktoriaus 2015-12-11 įsakymą Nr. 15121101, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas, neteisėtu ir drausminę nuobaudą (papeikimą) naikina.

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. <...> Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). DK 237 str. 1 d. nustato tris skirtingo griežtumo drausminių nuobaudų rūšis: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. Atsižvelgiant į DK 136 str. 3 d. nuostatas, galima daryti išvadą, kad griežčiausia drausminė nuobauda taikytina, kai darbo drausmės pažeidimo atvejis yra pasikartojantis arba šiurkštus, t. y. itin netoleruotinas. DK 235 str., apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Šio straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl konkretaus pažeidimo pobūdį sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).

Pažymėtina, kad atsakovo teigimu, jis ieškovą iš darbo atleido už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 str. 2 d. 11 p., teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad ieškovas atleistas už šiurkštų, o ne už pasikartojantį darbo drausmės pažeidimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal atsakovo direktoriaus 2015-12-04 įsakymą Nr. 15120401 ieškovas 2015-12-11 buvo komandiruotėje Rygoje (el. b. t. I, b. l. 20), dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Nustatyta, kad ieškovas 2015-12-11 10.57 val. elektroniniu paštu informavo atsakovo vadovą, kad jis, vadovaudamasis DK nuostatomis, 10.58 val. išvyks (el. b. t. I, b. l. 16), atsakovo direktoriaus 2015-12-11 prašymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo ieškovui persiųstas elektroniniu paštu, ieškovas įpareigotas pateikti pasiaiškinimą dėl savavališko išvykimo iš darbo, nesuderinus su įmonės vadovybe 2015-12-11 nuo 10.58 val. (el. b. t. I, b. l. 22), 2015-12-11 ieškovas pateikė pasiaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 21), atsakovo direktoriaus 2015-12-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, kuriame atsakovas konstatavo, kad ieškovas nuo 9 val. iki 17.30 val. turėjo būti darbo vietoje Rygoje, tačiau jis savavališkai išvyko iš komandiruotės 10.58 val., nesuderino su darbdaviu DK 130 str. 3 d. taikymo, tokiu būdu, atsakovo manymu, jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (el. b. t. I, b. l. 28). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai atsakovas jam nurodė, kad jo pareigybė bus naikinama, jis ėmė ieškotis naujo darbo, susitikimo su atsakovo vadovu metu jis jam nurodė, kad turės vykti į pokalbį dėl darbo 2015-12-11, tačiau, ieškovo teigimu, pokalbis vyko emocingai, buvo susidariusi konfliktinė situacija ir atsakovo vadovas jam atsakė: „aš žinau tavo teises“, todėl 2015-12-11 dar kartą informavo atsakovo vadovą elektroniniu paštu. Ieškovo teiginį, kad įmonėje buvo priimta bendrauti elektroniniu paštu patvirtina ir tai, kad prašymą dėl pasiaiškinimo pats įmonės vadovas ieškovui siuntė elektroniniu paštu (el. b. t. I, b. l. 22). Aplinkybę, kad 2015-12-11 ieškovas vyko į 16 val. pokalbį dėl darbo Vilniuje ir jame dalyvavo, patvirtina į bylą pateikta UAB „Vilniaus skruzdėliukai“ 2016-02-15 pažyma (el. b. t. I, b. l. 118). Matyti, kad byloje ginčas kyla dėl DK 130 str. 3 d. tinkamo taikymo. Kadangi ieškovas buvo gavęs darbdavio 2015-12-09 pranešimą, kad dėl struktūrinių pertvarkymų bus panaikinta jo pareigybė ir jis 2016-02-09 bus atleistas iš darbo (el. b. t. I, b. l. 18), o apie šias permainas jis jau buvo žodžiu informuotas dar 2015 m. lapkričio mėn., kaip ieškovas paaiškino teismo posėdžio metu, taigi, jis turėjo teisę vadovautis DK 130 str. 3 d. nuostatomis ir tartis su darbdaviu dėl laisvo laiko naujo darbo paieškoms jam skyrimo. Būtent DK 130 str. 3 d. įtvirtina imperatyvą, kad laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Nagrinėjamu atveju tarp šalių tvyrojo konfliktinė situacija, ieškovas darbdavį žodžiu informavo apie jam įstatymo suteiktą teisę, nurodė apie laiką, kada jam yra paskirtas susitikimas dėl naujo darbo, tačiau, kaip pripažino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu, jis aiškaus darbdavio sutikimo, kad jis vyktų į pokalbį dėl darbo 2015-12-11, negavo, vadinasi, DK 130 str. 3 d. nuostatomis ieškovas vadovavosi nevisiškai tinkamai, tai yra, tinkamai nesuderinęs su darbdaviu savo naudojimosi DK 130 str. 3 d. tvarkos, nors akivaizdu, kad jis stengėsi tai padaryti, į pokalbį dėl darbo iš tikrųjų vyko ir jame dalyvavo (el. b. t. I, b. l. 118), kaip pats patvirtino, tos dienos savo darbus atliko, įrodymų, kad dėl jo išvykimo būtų kilę nesklandumai įmonėje, nėra, statybų aikštelėje buvo likęs latvių statybų vadovas, vadinasi, jo išvykimas jam siekiant pasinaudoti DK 130 str. 3 d. įtvirtinta darbuotojo teise darbdaviui jokių žalingų pasekmių nesukėlė, todėl, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad esant konfliktinei situacijai tarp darbdavio ir darbuotojo vien nebaigtas darbuotojo derinimas su darbdaviu jo išvykimo tvarkos, kad jis galėtų pasinaudoti DK 130 str. 3 d. įtvirtinta teise, jokiu būdu negali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu už kurį skiriamas atleidimas iš darbo. Įvertinęs tai, kad išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, atsakovas nesilaikė DK 238 str. įtvirtintų reikalavimų, tai yra, nuobaudos tinkamai neindividualizavo, paskirta nuobauda neatitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumo, darbdavys akivaizdžiai skyrė darbuotojui per griežtą nuobaudą, todėl teismas pripažįsta atsakovo direktoriaus 2015-12-15 įsakymą Nr. 15121501, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, neteisėtu, drausminę nuobaudą (atleidimą iš darbo) naikina ir pripažįsta neteisėtu darbo sutarties nutraukimą.

Dėl grąžinimo į darbą

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 str. 3–4 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kokį iš aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Teismas, įvertinęs tarp ieškovo ir atsakovo susidariusius konfliktiškus santykius, tai, kad ieškovas, dar prieš skiriant jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, jau buvo darbdavio informuotas, kad jo pareigybė naikinama (el. b. t. I, b. l. 18), ieškovas prašė jo negrąžinti į darbą, laiko, kad grąžinti ieškovą į darbą yra netikslinga, todėl teismas ieškovo atžvilgiu taiko DK 300 str. 4 d. – pripažįsta darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, laiko, kad darbo sutartis nutraukiama šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei toliau sprendžia dėl DK 140 str. nustatyto dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo.

Dėl išeitinės išmokos

Ieškovas pas atsakovą pradėjo dirbti nuo 2014-11-11 (el. b. t. I, b. l. 76–78), taigi teismas, vadovaudamasis DK 300 str. 4 d., 140 str. nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteisia dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-12-12 įsakymo Nr. A1-646 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2015 metais patvirtinimo“ 1.2.1.1 p., metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21 darbo diena, ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 78,40 Eur (el. b. t. I, b. l. 120), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 3 292,80 Eur (78,40 Eur x 21 d. x 2 mėn.) dydžio išeitinė išmoka.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos

Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad nuo jo atleidimo iš darbo pas atsakovą dienos jam nepavyksta susirasti darbo, iki šiol niekur nedirba, tai patvirtina Sodros pažyma apie asmens įdarbinimus (el. b. t. I, b. l. 131), taigi, teismas, vadovaudamasis DK 300 str. 4 d., ieškovui iš atsakovo priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tai yra, 4 312 Eur (nuo 2015-12-15 iki 2016-03-07 – 55 darbo dienos, ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 78,40 Eur (el. b. t. I, b. l. 120)) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 78,40 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priežasčių, kodėl turėtų būti mažinama ši suma, teismas nenustatė.

Dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už atostogas

Nustatyta, kad ieškovas nuo 2014-11-11 dirbo pas atsakovą statybų vadovu už 952,70 Eur darbo užmokestį per mėnesį, o nuo 2015-02-12 už 1 707,53 Eur darbo užmokestį per mėnesį (el. b. t. I, b. l. 76–78), nuo 2015-11-20 iki 2015-12-08 imtinai ieškovas atostogavo (el. b. t. I, b. l. 85–86), iš darbo atleistas 2015-12-15 (el. b. t. I, b. l. 28), į jo sąskaitą 2015-11-23 darbdavys pervedė 868,53 Eur atostoginių nuo 2015-11-20 iki 2015-12-08, 2015-12-08 pervedė 854,77 Eur, paskirtyje nurodydamas, kad darbo užmokestį už 2015 m. lapkričio mėnesį sudaro 414,77 Eur, o 440 Eur pagal avansines apyskaitas, 2015-12-28 pervedė 191,98 Eur darbo užmokestį už 2015 m. gruodžio mėnesį (el. b. t. I, b. l. 117). Pažymėtina, kad pagal DK 141 str. 1 d. darbdavys privalėjo visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, kadangi įrodymų, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl kitokio atsiskaitymo nėra.

Ieškovas teigia, kad pagal jam darbo sutartimi sulygtą 1 707,53 Eur darbo užmokestį, į rankas turėdavo gauti 1 297,72 Eur darbo užmokestį, atostogavo nuo 2015-11-20 iki 2015-12-08 imtinai, todėl, jo teigimu, nuo 2015-11-01 iki 2015-12-15 darbdavys jam turėjo sumokėti į rankas 1 950,70 Eur darbo užmokestį su kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau jis gavo tik 1 475,28 Eur, todėl atsakovas liko jam skoloje 475,42 Eur atskaičius mokesčius, taip pat nurodė, kad jis pateikė 2015-11-18 prašymą dėl atostogų suteikimo nuo 2015-11-20, tačiau už atostogų laiką jam sumokėta tik 2015-11-23, teigia įgijęs teisę į 30,68 kalendorines dienas atostogų, panaudojo 30 kalendorinių dienų, todėl jį atleidžiant turėjo būti sumokėta kompensacija už 3,68 kalendorines dienas – 202,24 Eur su mokesčiais arba 153,70 Eur be mokesčių. Atsakovas su ieškovo pozicija nesutiko, teigdamas, kad nuo 2015-11-01 iki 2015-12-15 sumokėjo ieškovui ne 1 475,28 Eur, o 1 827,28 Eur, būtent tokia suma jam priklausė, teigė, kad 2015-11-18 prašymą dėl kasmetinių atostogų ieškovas elektroniniu paštu atsiuntė 2015-11-20, todėl, atsakovo teigimu, netaikomos DK 176 str. 2 d. nuostatos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip jau nustatyta aukščiau, darbuotojas 2015-11-18 dirbti Latvijos nepriklausomybės dieną neturėjo, to ir nedarė, 2015-11-19 nedirbo, todėl už šias dienas jam neturi būti sumokėtas darbo užmokestis, nuo 2015-11-20 iki 2015-12-08 imtinai atostogavo, taigi, darbo užmokestis už 2015 m. lapkričio mėn. jam turi būti sumokėtas nuo 2015-11-01 iki 2015-11-17 imtinai, kas sudaro 12 darbo dienų, vienos dienos ieškovo lapkričio mėnesio darbo užmokestis buvo 85,38 Eur (1 707,53 / 20 darbo dienų), vadinasi, už 2015 m. lapkričio mėnesį jam turėjo būti sumokėtas 1 024,56 Eur (85,38 Eur × 12 darbo dienų) darbo užmokestis, kas sudaro 778,67 Eur į rankas; darbo užmokestis už 2015 m. gruodžio mėn. jam turi būti sumokėtas nuo 2015-12-09 iki 2015-12-15 (jo atleidimo diena) imtinai, kas sudaro 5 darbo dienas, vienos dienos ieškovo gruodžio mėnesio darbo užmokestis buvo 81,31 Eur (1 707,53 / 21 darbo dienos), vadinasi, už 2015 m. gruodžio mėnesį jam turėjo būti sumokėtas 406,55 Eur (81,31 Eur × 5 darbo dienos) darbo užmokestis, kas sudaro 329,33 Eur į rankas; taigi, iš viso nuo 2015-11-01 iki atleidimo dienos (2015-12-15) jam turėjo būti sumokėtas 1 108 Eur (778,67 Eur + 329,33 Eur) į rankas darbo užmokestis, tačiau atsakovas sumokėjo tik 606,75 Eur (el. b. t. I, b. l. 117), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina neišmokėta 501,25 Eur (1 108 Eur – 606,75 Eur) į rankas darbo užmokesčio dalis.

Teismas pažymi, kad darbuotojas atostogavo nuo 2015-11-20 iki 2015-12-08 imtinai, už šias dienas jam priklauso 1 022,32 Eur (78,64 Eur (el. b. t. I, b. l. 92) × 13 darbo dienų), darbdavys pagrįstai pervedė jam 868,53 Eur (atskaitęs mokesčius) atostoginius (el. b. t. I, b. l. 74, 117). Bylos medžiaga patvirtina, kad įmonės vadovas ieškovo 2015-11-18 prašymą dėl atostogų gavo elektroniniu paštu 2015-11-20 (el. b. t. I, b. l. 84), nors akivaizdu, kad derinimas dėl atostogų prasidėjo dviem dienom anksčiau, tačiau darbuotojas pats pateikęs penktadienį (pirmąją savo atostogų dieną) savo prašymą darbdaviui (apie ankstesnį prašymo pateikimą įrodymų byloje nėra), darbdavys neturėjo galimybės anksčiau kaip pirmadienį (2015-11-23) padaryti jam pavedimo, sumokėdamas atostoginius, ką jis ir padarė (el. b. t. I, b. l. 117), todėl nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti DK 176 str. 2 d., kadangi darbuotojas tinkamai savo pareigos laiku pranešti apie pageidaujamas atostogas neįvykdė. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012). Taigi, teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad šioje situacijoje jiems neatsirado pareiga suteikti ieškovui papildomas atostogas arba už jas apmokėti. Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, kad už suteiktas atostogas su ieškovu tinkamai atsiskaityta. Dėl ieškovo teiginio, kad jam darbdavys neišmokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas jį atleidžiant, pažymėtina, kad ieškovas pas atsakovą išdirbo 400 dienų, todėl jis turėjo 30,68 ((400 dienų × 28 dienos) / 365 dienų) kalendorines dienas atostogų, darbdavys nei atsiliepime, nei teismo posėdyje neginčijo, kad ieškovas per savo darbinį laikotarpį pasinaudojo 30 kalendorinių dienų atostogomis, todėl jam liko 0,68 kalendorinės dienos atostogų, byloje nėra duomenų, kad už 0,68 dienos nepanaudotų atostogų atsakovas būtų su ieškovu atsiskaitęs, todėl teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 37,32 Eur (0,68 dienos × 78,40 Eur × 0,7 darbo dienų koeficientas) kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Dėl dienpinigių

Byloje ginčo, kad darbuotojas dirbo Latvijoje, nėra. Pažymėtina, kad abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad ilgą laiką buvo nusistovėjusi įmonėje praktika, kad darbuotojas su įsakymais dėl komandiruočių supažindinimas nebuvo. Matyti, kad praktika buvo pakeista, kai buvo nutarta panaikinti ieškovo pareigybę. Ieškovas teigė pasitikėjęs darbdaviu, pirmą kartą dirbo užsienyje, išmokamas darbo užmokestis ir darbo, apgyvendinimo sąlygos tenkino, todėl iš ko susideda jam pervedamos sumos nesigilino. Teismo ieškovas prašo priteisti jam 616 Eur dienpinigius nuo 2015-10-01, kurių, ieškovo teigimu, atsakovas jam neišmokėjo. Vadovaujantis DK 220 str. 1 d. ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymą Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ darbdavys ieškovui vykstančiam į Latviją turėjo mokėti po 44 Eur dienpinigius per dieną. Pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99, 3 p. finansų ministro nustatytos normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienoje užsienio valstybėje faktiškai išbūtas dienas, o pervažiavimo į užsienio valstybę diena laikoma atvykimo į tą užsienio valstybę diena. Ieškovas nurodė, kad į komandiruotę Rygoje išvykdavo iš vakaro (sekmadieniais), todėl komandiruotėse Rygoje nuo 2015-10-01 buvo iš viso 45 dienas (el. b. t. I, b. l. 115–116), todėl jam už nurodytą laikotarpį (nuo 2015-10-01 iki 2015-12-15) turėjo būti išmokėta 1 980 Eur (45 dienos × 44 Eur) dienpinigių, su tokiu ieškovo dienpinigių skaičiavimu teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, sutinka. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė ieškovas, jis dirbo išskirtinai Rygoje, taip su juo buvo tartasi sudarant darbo sutartį, atsakovo atstovas paaiškinti, ar Lietuvoje ieškovas turėjo kabinetą, ar turėjo atlikti kokį darbą, negalėjo, ieškovo nurodytus teiginius paneigiančių pagrįstų įrodymų nėra, taigi, darbdavys pareigos tinkamai tvarkyti savo dokumentaciją nevykdė, todėl turi prisiimti iš to kylančius padarinius. Matyti, kad darbdavys ieškovui nuo 2015-10-01 iki 2015-12-15 išmokėjo 1 364 Eur dienpinigių (el. b. t. I, b. l. 117), vadinasi, pagal aukščiau pateiktus skaičiavimus, ieškovas pagrįstai nurodė, jog atsakovas jam neišmokėjo 616 Eur dienpinigių, kurie jam priteistini iš atsakovo. Ieškovo prašoma priteisti 90,89 Eur suma, išleista kurui, nepagrįsta įrodymais, todėl negali būti priteisiama.

Dėl delspinigių

Aukščiau teismas jau nustatė, kad darbdavys darbuotojui liko skolingas dalį darbo užmokesčio ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias sumas, darbuotojo kaltė dėl to byloje nenustatyta, priešingai, konstatuota darbdavio kaltė. Pažymėtina, kad DK 207 str. taikomas tik iki atleidimo iš darbo dienos. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-01-26 įsakymu Nr. A1-43 patvirtintas 0,07 procento delspinigių dydis. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad, kaip teismas jau nustatė aukščiau, už 2015 m. lapkričio mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėtas 1 024,56 Eur (85,38 Eur × 12 darbo dienų) darbo užmokestis, kas sudaro 778,67 Eur į rankas, tačiau jam 2015-12-08 buvo sumokėtas 414,77 Eur darbo užmokestis, už 2015 m. gruodžio mėnesį jam turėjo būti sumokėtas 406,55 Eur (81,31 Eur × 5 darbo dienos) darbo užmokestis, kas sudaro 329,33 Eur į rankas, tačiau jam 2015-12-28 buvo sumokėtas 191,98 Eur darbo užmokestis, vadinasi, pagal darbo sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs su ieškovu atsiskaityti iki sekančio mėnesio 15 d., tačiau už 2015 m. lapkričio mėnesį iki 2015-12-15 nesumokėjo jam 363,90 Eur, o už 2015 m. gruodžio mėnesį iki 2015-12-15 (jo atleidimo dienos) nesumokėjo jam 137,35 Eur, šios sumos nėra sumokėtos ieškovui iki šiol, tačiau 2015-12-15 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta, vadinasi, nuo 2015-12-15 nėra galimybės taikyti DK 207 str., kuris, kaip jau teismo minėta aukščiau, taikomas tik esant nenutrūkusiems darbo santykiams, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkinamas.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

Teismas, įvertinęs tai, kad darbo sutartį pripažįsta nutraukta neteisėtai, tačiau į darbą ieškovo negrąžina ir darbo sutartį laiko nutraukta teismo sprendimu bei priteisia ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tai vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012) nepriteisia ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, kadangi tokiu atveju DK 141 str. 3 d. netaikoma, nes priešingu atveju, būtų paneigta išmokų kompensacinė prigimtis.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo procesines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, tačiau teismas pabrėžia, kad toks reikalavimas neatitinka kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012, 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas palūkanų institutas netaikomas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo procesines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo atmetamas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 str. 1 d. pagrindu.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovo 670 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas sumokėjo jį atstovavusiam advokatui Vaidotui Granickui (el. b. t. I, b. l. 26, 29, 141, 142). Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas, į bylos sudėtingumą, spręstų teisinių klausimų pobūdį, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš atsakovo 670 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 197 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).

Teismo patirtos 1,62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovo D. B. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti UAB „Inresco management“ direktoriaus 2015-12-11 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. B. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – neteisėtu ir panaikinti juo skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.

Pripažinti UAB „Inresco management“ direktoriaus 2015-12-15 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. B. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – neteisėtu ir panaikinti juo skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Pripažinti darbo sutarties, 2014-11-10 sudarytos tarp ieškovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Inresco management“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), nutraukimą, atleidžiant ieškovą D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš darbo, neteisėtu.

Negrąžinti ieškovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į darbą UAB „Inresco management“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Laikyti, kad tarp ieškovo D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Inresco management“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2014-11-10 sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Inresco management“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 292,80 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) išeitinę išmoką.

Priteisti ieškovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Inresco management“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 312 (keturis tūkstančius tris šimtus dvylika eurų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 78,40 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt euro centų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Inresco management“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 501,25 Eur (penkis šimtus vieną eurą ir dvidešimt penkis euro centus) (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio.

Priteisti ieškovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Inresco management“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 37,32 Eur (trisdešimt septynis eurus ir trisdešimt du euro centus) kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Priteisti ieškovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Inresco management“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 616 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų) dienpinigių.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Inresco management“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 670 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Inresco management“ (juridinio asmens kodas 302552388) 197 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt septyni eurai) žyminio mokesčio.

Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.