- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-03
- Bylos Nr.
- e2-1225-1125/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19652-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Aušra Degulytė, Viktoras Dovidaitis
dalyvaujant ieškovei E. P., ieškovės E. P. atstovei advokatei Aušrai Degulytei, atsakovės A. S. atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui, liudytojui B. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei A. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. S., prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 1 403,60 Eur nuostolių atlyginimo už automobilio Nissan Qashqai remontą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės A. S. buvo sudaryta automobilio Nissan Qashqai pirkimo – pardavimo sutartis. Prieš nusipirkdama automobilį ieškovė automobilį išbandė, patikrino autoservise, automobilio pardavėja (tiek pati atsakovė, tiek jos vyras ir vyro patėvis) nurodė, kad automobilio trūkumų nėra. Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu nustatyti tik smulkūs trūkumai, kurie atsiranda dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovė grįžo įsigytu automobiliu namo į Kėdainius, tačiau kitą dieną, automobilio nebeužkūrė. Ieškovė nugabeno automobilį į autoservisą, kuriame buvo atlikta detali automobilio diagnostika ir nustatytas trijų variklio purkštukų gedimas. Taip pat autoserviso darbuotojai nurodė, kad variklio purkštukai šiame automobilyje jau buvo remontuoti, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes autoservisas rekomendavo purkštukus keisti. Ieškovė nedelsdama informavo automobilio pardavėją apie situaciją ir nustatytą gedimą, tačiau atsakovė atsisakė gražiuoju spręsti problemą. Kadangi ieškovė buvo suklaidinta teiginiu, kad automobilis yra puikios būklės ir nebuvo supažindinta su tikrąja automobilio būkle, automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį ir ieškovė įsigytu automobiliu realiai naudojosi vieną dieną, todėl ieškovė prašo už atliktus remonto darbus atlyginti 1 403,60 Eur nuostolius.
3. Pažymi, kad atsakovė ir jos vyras visada būdavo užimti, todėl ieškovei automobilį aprodė atsakovės giminaitis, kuris iš esmės nežinojo nieko apie parduodamą automobilį, be to nežinojo kaip veikia įvairios automobilio funkcijos.
4. Ieškovė dubliku papildomai pažymi, kad detaliai patikrinti kiekvieną perkamo automobilio agregatą ar detalę yra neekonomiška ir užimtų itin daug laiko. Nurodo, kad automobilis važiavo, kadangi, nors ir silpnai, tačiau veikė ketvirtas purkštukas. Be to, buvo nuslėpta informacija apie kitus automobilio trūkumus, t. y. aplinkybę, jog 2018 m. yra užfiksuota nepavykusi ginčo automobilio techninė apžiūra dėl nesėkmingo emisijų testo. Ieškovės teigimu, žinojusi minėtas aplinkybes, buvusius trūkumus, ieškovė būtų prašiusi atlikti detalesnę automobilio ir ypač variklio skyriaus apžiūrą.
5. Paaiškino, kad į UAB „Martonas“ autoservisą ieškovė nebuvo užsiregistravusi automobilio apžiūrai iš anksto, todėl nėra autoserviso patvirtinimo, kad automobiliui Nissan Qashqai buvo atliktas patikrinimas. Be to, su autoservise dirbančiu pažįstamu asmeniu susisiekė kartu su ieškove į Vilnių atvykęs B. Ž., kuris pažinojo UAB „Martonas“ dirbantį meistrą. Apžiūrėjus automobilį ieškovei taip pat nebuvo išduotas joks dokumentas.
6. Teigia, kad ieškovė užregistravo automobilį oficialiame NISSAN servise, tačiau, kadangi automobilį galėjo priimti tik 2021 m. balandžio 28 d., ieškovė perregistravo automobilį į servisą „Dizrida“. Pakeisti automobilio purkštukai saugomi pas ieškovę.
Atsakovės A. S. atsiliepimas į ieškinį ir triplikas
7. Atsiliepimu atsakovė A. S. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad atsakovė teikė visą jai žinomą informaciją apie automobilį, pateikė ieškovei automobilio garantijos sertifikatą, periodinių techninių aptarnavimų duomenis, pranešė apie automobilio būklę. Taip pat atsakovė suteikė galimybę ieškovei dalyvauti automobilio apžiūroje, ieškovei nebuvo trukdoma patikrinti automobilio techninę būklę bet kuriame autoservise. Tam, kad ieškovei būtų daugiau paaiškinta apie automobilį, atsakovė ieškovei perdavė savo vyro telefono numerį, taip pat pakvietė automobilio apžiūroje dalyvauti ir daugiau žinių apie Automobilio technines charakteristikas turinčiam sutuoktinio patėviui. Taigi, tiek pirmosios apžiūros metu, vykusios 2021 m. balandžio 15 d., tiek atvykusi dar kartą apžiūrėti automobilį 2021 m. balandžio 16 d., ieškovė turėjo galimybė gauti visą informaciją apie automobilį ir šia galimybe pasinaudojo.
8. Pažymi, kad ieškovė pati nutarė pasirašyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir tik po to važiuoti į patikrinimą autoservise. Tai reiškia, kad šalys susitarė dėl atitinkamos automobilio kokybės ir ji ieškovei buvo priimtina, kad ji sudarytų automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, atsakovė išregistravo automobilį VĮ „Regitra“ tik po to kai ieškovė 2021 m. balandžio 16 d. pranešė atsakovei apie tai, kad automobilis patikrintas servise ir ji neturi pretenzijų atsakovei. Ieškovės vardu automobilis buvo įregistruotas 2021 m. balandžio 24 d.
9. Teigia, kad kuro purkštukus buvo tik rekomenduojama keisti, tačiau nėra jokių duomenų, kad nėra galimybės juos restauruoti ar kitaip sutvarkyti. Be to, 4 purkštukų bendra vertė yra 1 100 Eur, taip pat suma turėtų būti sumažinta autoservise paliktų senų purkštukų verte.
10. Atsakovės nuomone, automobilis turėdamas tokius trūkumus, apie kuriuos minima ieškinyje, 2021 m. balandžio 16 d. tai yra pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, automobilis negalėtų nuvažiuoti ne tik iki Kėdainių, bet ir iki artimiausio autoserviso Vilniuje. Ieškinyje nurodytų gedimų atsiradimas priklauso nuo automobilio eksploatavimo ypatumų, o kadangi perkant automobilį jokių panašaus pobūdžio garsų, įspėjamųjų ženklų ant automobilio prietaisų paneles, tai vadinamų „Čekų“ ieškovė nepastebėjo, jų tiesiog nebuvo, žinodama automobilio būklę, ieškovė automobilį po jo pirkimo eksploatavo intensyviai, galimai nesilaikydama gamintojo rekomendacijų dėl automobilio variklio apkrovos, galimai naudojo netinkamos kokybės kurą ar pan., todėl ieškinyje nurodyti automobilio gedimai atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o dėl netinkamos jo eksploatacijos pačios ieškovės jau po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
11. Atsakovė tripliku papildomai pažymi, kad neremontavo automobilio purkštukų. Be to, skelbime apie automobilio pardavimą buvo nurodyta, kad automobilis tvarkingas, o ne puikios būklės, nes „puikios“ būklės automobilis yra tik naujas ir neeksploatuotas, o beveik 10 metų senumo automobilis, nuvažiavęs daugiau kaip 120000 km, negali būti tokios būklės, todėl ieškovė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo šią aplinkybę suvokti.
12. Taip pat pažymi, kad ieškovė tik 2021 m. balandžio 23 informavo atsakovę, kad užvedant automobilio variklį, mato automobilyje užsidegantį perspėjimo signalą („čeką“). Taigi, jeigu ieškinyje minimas gedimas būtų automobilyje jo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, tai ieškovė iš karto jį ir pastebėtų.
Šalies argumentai
13. Teismo posėdžio metu ieškovė E. P. ir ieškovės atstovė advokatė Aušra Degulytė palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
14. Teismo posėdžio metu atsakovės A. S. atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis palaikė atsikirtimus išdėstytus atsiliepime į ieškinį ir triplike, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Liudytojas B. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra inžinierius mechanikas, dirbo pašto viršininku, su automobiliais nedirbo. Paaiškino, kad atvyko su ieškove apžiūrėti automobilio. Atsakovė ar jos vyras negalėjo aprodyti, todėl automobilį aprodė kitas asmuo. Automobilio dokumentai ne visi buvo pateikti. Apžiūros metu jokių įspėjamųjų ženklų nedegė. Pasirašę sutartį, liudytojas su ieškove užvažiavo į UAB „Martonas“ autoservisą, bet meistras galėjo automobilį apžiūrėti tik vizualiai. Variklio servisas negalėjo diagnozuoti, nes tam reikėjo apžiūrai užsirašyti iš anksto. Apžiūros metu buvo nustatyti tik maži nusidėvėjimai. Atsakovė užsipylė kuro ir grįžo į Kėdainius. Tai buvo penktadienis. Pirmadienį ieškovė pranešė, kad automobilis sunkiai kuriasi. Užsidegė įspėjamasis ženklas, kad yra gedimas variklio skyriuje. Patikrinus automobilį kompiuteriu, liudytojo pažįstamas meistras nurodė, kad gedimai yra kuro sistemoje, tikriausiai purkštukų, ir, kad reikalinga tiksli diagnostika specializuotame autoservise. Apie gedimą pranešta buvusiems savininkams. Atsakovės vyras pasiūlė diagnozuoti gedimą ir tada spręsti. Automobilis buvo nugabentas į Kauną, kur buvo diagnozuotas purkštukų gedimas. Autoservise paaiškino, kad Lietuvoje remontuoti negalima, reikėjo dėti naujus. Atsakovės vyras atsisakė taisyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. P. su atsakove A. S. 2021 m. balandžio 16 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo automobilį Nissan Qushqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį perregistravus automobiliui suteiktas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Ieškovė E. P. bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nurodė, kad automobilį įsigijo penktadienį (2021 m. balandžio 16 d.), juo grįžo į savo gyvenamąją vietą Kėdainiuose, tačiau kitą dieną automobilis neužsivedė. Ieškovė kreipėsi dėl automobilio defektų nustatymo ir jai buvo nurodyta, kad yra defektų bei reikia kreiptis dėl gedimų diagnostikos. 2021 m. balandžio 22 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę bei jos sutuoktinį sms žinute nurodydama, jog automobilis užregistruotas gedimo diagnostikai. 2021 m. balandžio 23 d. ieškovė pakartotinai atsiuntė pretenziją sms žinute dėl automobilio defektų.
18. Byloje pateiktoje UAB „Dizrida“ 2021 m. balandžio 26 d. pažymoje nurodoma, kad atlikus transporto priemonės Nissan Qushqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būklės vertinimą su BOSCH KTS diagnostikos įranga, nustatytos kuro purkštukų klaidos, išėmus ir patikrinus purkštukus su Hartrige Sabre patikros stendu nustatyta 3 purkštukų el. dalies ir 1 purkštuko kuro kiekio neatitikimas. Rekomenduojama keisti 4 kuro purkštukus ir sandarinimo tarpines po purkštukais (vienkartinės).
19. Byloje pateiktas automobilio Nissan Qushqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio remonto užsakymas (aktas apie atliktus darbus), pagal šį aktą matyti, kad buvo keičiami keturi automobilio purkštukai bei atlikti su tuo susiję darbai. Dėl atliktų darbų apimties ir pačių darbų pagrįstumo bei būtinumo byloje ginčo nebuvo. Darbų sąmata – 1 403, 06 Eur. Byloje kilęs ginčas dėl to, kas turėtų būti atsakingas už ieškovės patirtus automobilio remonto kaštus, ar pardavėja, ar pirkėja.
20. Vertindamas bylos aplinkybes, pagal susiklosčiusius teisinius santykius teismas šalis siejančius santykius kvalifikuoja pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais. Atsakovė yra fizinis asmuo, kuri pardavė savo automobilį. Automobilių pardavimo verslu atsakovė nesiverčia, duomenų, kad atsakovė būtų pirkusi ir pardavusi kitas transporto priemones nėra, todėl nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo santykiai negali būti vertinami kaip vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai ir teismas nagrinėjamojoje byloje taiko CK XXIII skyriaus (Pirkimas-pardavimas) pirmo, antro ir trečio skirsnio normas. Taip pat šalis siejančiam teisiniam santykiui yra taikytinos ir bendrosios sutarčių aiškinimą bei vykdymą reglamentuojančios teisės normos.
21. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš esmės yra kilęs ginčas dėl pirkėjo teisių apsaugos ir pardavėjo atsakomybės pagal CK 6.334 straipsnio nuostatas. Ieškovė mano, kad nusipirko automobilį su esminiais jo trūkumais.
22. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.
23. CK 6.333 straipsnyje reglamentuojama, kad daiktų kokybė reiškia, jog perduoti daiktai gali būti naudojami kam jie paprastai yra naudojami (tai yra turėti jų naudojimui reikalingas savybes), o CK 6.335 straipsnis nurodo, kad įstatymas arba sutartis gali numatyti, kad pardavėjas garantuoja, jog tos naudojimui reikalingos savybės išliks nepakitusios tam tikrą terminą.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė įsigijo lengvąjį automobilį. Automobilis yra transporto priemonė ir jis naudojamas juo važiuoti, todėl automobilio charakteristika, ar automobilis yra važiuojantis, ar nevažiuojantis, yra esminė šio daikto kokybės savybė. Nei įstatymas naudotam automobiliui, nei sutartis šiuo konkrečiu atveju, garantijos nenumato.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 13 d. priimtoje nutartyje (civilinė byloje Nr. 3K-3-345-248/2017) yra pažymėjusi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Taigi, šiuo atveju ir parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai neviršyti įprastinių automobilio eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti jo eksploatacinių savybių.
26. CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
27. Teismas pažymi, kad pardavėjo atsakomybė už netinkamos kokybės daiktus tiesiogiai nesiejama su tuo, ar pardavėjas žino, ar nežino apie daiktų kokybės trūkumus, o siejama su tuo, ar daiktų kokybės trūkumai egzistavo jų perdavimo metu arba tokie trūkumai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki daiktų perdavimo pirkėjui momento. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje 2016 m. gruodžio 9 d., civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, taip pat yra nurodžiusi, kad ne pardavėjas turi įrodyti, kokios kokybės daiktai buvo perduoti pirkėjui, o ši pareiga tenka pirkėjui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad būtent pirkėjas privalėjo teismui teikti įrodymus, jog parduotas daiktas perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento (minėtos nutarties 25 punktas).
29. Byloje patektas automobilio garantijos sertifikatas, pagal kurį matyti, kad automobiliui buvo atliekama periodinė patikra, paskutinė patikra atlikta 2017 m. rugsėjį. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovė, ji susipažinus su garantinės patikros dokumentais, domėjosi, kodėl nėra įrašų už vėlesnius laikotarpius, ir jai pardavėja nurodė, kad įrašai yra pas vyrą kompiuteryje, tačiau jokie duomenys pirkėjai perduoti nebuvo. Prieš automobilio pardavimą automobilio paskutinė techninė apžiūra buvo atlikta 2020 m. spalio 8 d., t. y. prieš pusę metų iki automobilio pardavimo. Ieškovė pateikė į bylą Carvertical 2021 m. balandžio 20 d. sudarytą automobilio įstoriją, pagal, kurią matyti, kad 2013 m. balandį fiksuota automobiliui padaryta žala bei 2018 m. spalį buvo fiksuota nepavykusi automobilio techninė apžiūra.
30. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, ieškovė pirko naudotą automobilį turėdama tikslą šį automobilį naudoti asmeniniams poreikiams, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo iš į interneto tinklalapį įdėto skelbimo, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis pirkėjas. Šalių sudarytoje 2021 m. balandžio 16 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta automobilio rida 124 967 km, taip pat nurodyti automobilio defektai – pabrauktas priekinis bamperis. Kitų defektų ar trūkumų nenurodoma.
31. Įsigijus automobilį bei grįžus juo į Kėdainius (viešais duomenimis kelių atstumas Vilnius – Kėdainiai yra apie 132 km), kitą dieną ieškovės teigimu, jos įsigyta transporto priemonė neužsivedė (prietaisų skydelyje užsidegė ženklas, jog yra automobilio gedimas). Kaip jau aptarta, atlikus automobilio diagnostiką kompiuteriu buvo nustatyti purkštukų defektai, po šios buitiniu būdu atliktos apžiūros, ieškovė užregistravo automobilį defektų diagnostikai, kur buvo nustatyti gedimai – jau aptartoje UAB „Dizrida“ 2021 m. balandžio 26 d. pažymoje nurodoma, kad atlikus transporto priemonės Nissan Qushqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būklės vertinimą su BOSCH KTS diagnostikos įranga, nustatytos kuro purkštukų klaidos, išėmus ir patikrinus purkštukus su Hartrige Sabre patikros stendu nustatyta 3 purkštukų el. dalies ir 1 purkštuko kuro kiekio neatitikimas. Rekomenduojama keisti 4 kuro purkštukus ir sandarinimo tarpines po purkštukais (vienkartinės). Teismo vertinimu aptarti įrodymai patvirtina, jog nurodyti parduoto automobilio trūkumai yra esminiai, dėl jų ieškovė negalėjo pagal paskirtį naudoti transporto priemonės, be specialaus tyrimo aptarti defektai atidžiam ir apdairiam bei rūpestingam pirkėjui negalėjo būti pastebimi, apie šiuos trūkumus ieškovė informuota nebuvo.
32. Atsakovės argumentai, jog ieškovei nebuvo trukdoma atlikti specialią techninę patikrą bei tai, kad ieškovė iki įsigyjant transporto priemonę tos patikros neatliko (byloje pateiktas UAB „Martonas“ 2021 m. liepos 29 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakant į atsakovės paklausimą nurodoma, jog nei šių metų balandžio 16 d., nei kurią kitą dieną dėl automobilio Nissan Qushqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros/remonto darbų į UAB „Martonas“ nebuvo kreiptasi) nepatvirtina, jog dėl šių esminių automobilio trūkumų atsakomybė turi kiti ieškovei, o ne automobilio pardavėjui. Šiuo konkrečiu atveju svarbus momentas yra tai, kad automobilis neužsivedė praėjus trumpam laikui po jo įsigijimo, atsakovė juo grįžo į gyvenamąją vietą ir daugiau nenaudojo, t. y. nuo automobilio įsigijimo iki negalėjimo jo naudoti pagal paskirtį praėjo labai trumpas laiko tarpas, kas patvirtina, kad iš esmės nuo automobilio įsigijimo realiai nebuvo galima naudoti. Pažymėtina ir tai, kad pastebėjus automobilio paslėptus defektus, ieškovė nedelsiant informavo pardavėją, pardavėja buvo informuoti, kad automobiliui bus daroma gedimo diagnostika, tačiau pardavėja nesiėmė jokių priemonių ir su ieškove nebendradarbiavo, nesidomėjo automobilio remonto kaštais, nesiekė dalyvauti atliekant remonto darbus, neteikė siūlymų dėl galimų sprendimo būdų.
33. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė teikdama argumentus dėl žalos dydžio nurodė, kad keturių purkštukų kaina 1100 Eur, taip suma turėtų būti sumažina servise paliktų purkštukų verte.
34. Kaip jau nurodyta, ieškovė grįsdama nuostolius pateikė Automobilio remonto užsakymo aktą, kuriame detalizuoti automobilio gedimo šalinimo darbai bei reikalingos detalės, darbų ir detalių kaina – 1 403, 60 Eur. Taip pateikta PVM sąskaita faktūra 1 403, 60 Eur sumai.
35. Atsakovės teiginiai, kad purkštų vertė mažesnė bei kad prašoma priteisti suma turėtų būti mažinama atsižvelgiant į tai, jog buvo palikti seni purkštukai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo mažinti prašomos priteisti sumos, kadangi šuo atveju į nuostolius įskaičiuotina ne tik detalių kaina bet ir automobilio diagnostikos bei remonto darbai, kurie pagrįsti ir susijęs su automobilio trūkumais. Tai, kad purkštukų kaina turėtų būti mažinama senų paliktų purkštukų verte, atsakovė neįrodė ir toks deklaratyvus teiginys negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Dar kartą pažymėtina, kad pardavėja pirkėjos buvo nedelsiant informuota apie automobilio trūkumus, jokių priemonių mažinti automobilio gedimo šalinimo kaštus pardavėja nesiėmė, nedalyvavo nei geidimų diagnostikoje, nei siūlė gedimo šalinimo būdus.
36. Apibendrinant byloje aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovė pagrindė, jog įsigijus automobilį, jo negalėjo naudoti pagal paskirtį dėl šio daikto esminių trūkumų, jai kaip pakankamai apdairiai ir rūpestingai pirkėjai šie trūkumai be specialių žinių negalėjo būti žinomi, pardavėja šių trūkumų neatskleidė, todėl yra pagrindas šiuo konkrečiu atveju ieškovės reikalavimą dėl 1 403,60 Eur žalos tenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovės 1 403,60 Eur žalos atlyginimą.
Dėl procesinių palūkanų.
37. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 403,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
38. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
39. Ieškovė prieš 2021 m. gruodžio 14 d. teismo posėdį (2021 m. gruodžio 13 d.) pateikė įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 650 Eur sumą. Taip pat po bylos išnagrinėjimo iš esmės (2021 m. gruodžio 16 d.) pateiktas prašymas dėl papildomų išlaidų – 300 Eur sumos dėl atstovavimo teisme.
40. Taigi, dėl dalies patirtų išlaidų – 300 Eur, t. y. dėl dalyvavo 2021 m. gruodžio 14 d. 10 val. teismo posėdyje mokėjimas atliktas tik 2021 m. gruodžio 15 d., jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos – 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio. Nors ieškovės atstovė nurodo, kad šios išlaidos turėtų būti priteistos, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka, nes jas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Papildomai pažymėtina, kad šių išlaidų priteisimas ne tik prieštarautų CPK 98 straipsnio 1 daliai, kur imperatyviai nurodyta, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau ir proceso rungimosi principui (CPK 12 straipsnis), nes pateikus šias išlaidas pagrindžiančius duomenis kita šalis neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti ir tokia praktika iš esmės būtų ydinga.
41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistina 650 eur bylinėjimosi išlaidų.
42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 403,60 Eur žalą, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 403,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.