Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M., pagal įstatymą atstovaujančios nepilnametį A. M., pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M. ir A. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įstatymų nustatyto termino priimti palikimą pratęsimo ir leidimo priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja), pagal įstatymą atstovaujanti nepilnametį A. M., prašo nustatyti, kad A. M. po senelės O. A. M., mirusios (duomenys neskelbtini) terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido dėl svarbių priežasčių bei pratęsti įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės O. A. M. mirties, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Taip pat pareiškėja prašo išduoti A. M. teismo leidimą nepilnamečio A. M. vardu priimti palikimą, atsiradusį po O. A. M. mirties, be antstolio sudaryto turto apyrašo.

Pareiškimas (b. l. 2-5) grindžiamas tuo, kad pareiškėja yra A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), globėja, lėšų tvarkytoja bei turto administratorė. A. M. po savo tėvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą. Į tėvo palikimą jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) mirė A. M. motina O. A. M.. Po jos mirties, liko jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, trys tvartai, lauko virtuvė, daržinė, ūkinis pastatas, svirnas ir kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu O. A. M. visą jai kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko lygiomis dalimis savo vaikams – R. M., A. M. ir A. M.. A. M. mirė anksčiau už savo motiną O. A. M., todėl jam testamentu paskirta 1/3 dalis turto turi būti laikoma testamentu nepaskirta ir paveldima pagal įstatymą. Po O. A. M. mirties A. M. įgijo teisę į senelei priklausančio 1/3 dalį nekilnojamojo turto, kuri testamentu buvo palikta jo tėvui, tačiau į notarą, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, kaip įstatyminė A. M. atstovė, dėl jam priklausančio palikimo priėmimo, pareiškėja nesikreipė ir praleido numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Terminą palikimui pagal įstatymą priimti praleido dėl to, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad ji kaip nepilnamečio vaiko atstovė privalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir būtent per tris mėnesius. Be to, pareiškėjai buvo žinoma, kad O. A. M. buvo surašiusi testamentą, o pareiškėjos sutuoktinis R. M., kaip vienas iš testamentinių įpėdinių, kreipėsi laiku į notarą dėl jam priklausančio palikimo dalies paveldėjimo. Tačiau, notarė nei jam, nei pareiškėjai neišaiškino, kad anksčiau už testatorę mirusio A. M. palikimo dalis bus paveldima pagal įstatymą. Šios aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos jis sutuoktiniui R. M. kreipusis į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo, ir tik tuomet paaiškėjo dėl kokių priežasčių notarė negali jam minėto liudijimo išduoti. Praleisto termino, kuris baigėsi 2017 m. liepos 3 d., trukmė nėra nepateisinamai didelė. Todėl mano, kad yra pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti. Į (duomenys neskelbtini) mirusios O. A. M. palikimą paveldėjimo teisės liudijimai nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, nėra išduoti, todėl termino palikimui priimti pratęsimas nepažeis ir nesuvaržys kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. O. A. M. neturėjo jokių kreditorinių įsipareigojimų, ji niekam nebuvo skolinga, todėl netikslinga priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, nes tai tik padidintų palikimo priėmimo išlaidas.

Išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą (b. l. 33), kurioje nurodė, kad pareiškėjos šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimos gyvenimo sąlygos yra geros. Institucija neprieštarauja, kad pareiškėja nepilnamečio A. M. vardu priimtų palikimą po jo senelės O. A. M. mirties.

Išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. J. teismo posėdžio metu institucijos pateiktą išvadą palaikė, ją pagrindė teisiniais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra nepilnamečio A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), globėja (b. l. 19-20). A. M. močiutė (b. l. 13) O. A. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko savo sūnums R. M., A. M. ir A. M. (b. l. 9-10). (duomenys neskelbtini) mirė A. M. (b. l. 14), kuris buvo nepilnamečio A. M. tėvas (b. l. 15). Po A. M. mirties jo turtą paveldėjo nepilnametis A. M. (b. l. 16-18). (duomenys neskelbtini) mirė O. A. M. (b. l. 7), po jos mirties buvo pradėta paveldėjimo byla (b. l. 8). O. A. M. po savo mirties paliko nekilnojamojo turto (b. l. 11-12). Tokiu būdu, nepilnametis A. M. yra palikimo, atsiradusio po jo senelės O.A. M., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėtojas pagal įstatymą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Šioje civilinėje byloje pareiškėja, prašanti atnaujinti terminą palikimui priimti, atstovauja nepilnamečio globotinio A. M. interesus, taigi jo teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėja, būdama nepilnamečio įstatymine atstove, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodydama, kad nežinojo, jog senelės turto dalis pagal įstatymą atiteks ir nepilnamečiui A. M. po jo tėvo A. M. mirties. Minėtas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, patvirtino ir suinteresuoti asmenys A. M. bei R. M., kurie kartu su nepilnamečiu A. M. paveldi mirusios O. A. M. turtą lygiomis dalimis. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad ginčas dėl paveldimo turto nekyla, jie su pareiškimu sutinka. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir tik sužinojusi apie reikalingumą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio globotinio vardu ėmėsi aktyvių veiksmų jam priimti, nedelsiant kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos ir jau sekančią dieną kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei leidimo išdavimo, todėl laikytina, kad pareiškėja dėl objektyvių ne nuo jos priklausančių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Be to, byloje nustatyta, kad palikėja O. A. M. yra pareiškėjos nepilnamečio globotinio A. M. močiutė, todėl jis yra antros eilės įpėdinis pagal įstatymą paveldint jo močiutei priklausantį turtą (CK 5.11 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį A. M. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnametis, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų nepilnamečio teises ir teisėtus interesus. Tai, kad A. M. įstatyminė atstovė laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo jos atstovaujamam nepilnamečiui. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus, priešingai, kaip nurodė suinteresuoti asmenys, jie sutinka, kad kartu su jais palikimą priimtų ir nepilnametis A. M., todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 576- 578 straipsniai).

Pažymėtina, kad išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Kaip jau anksčiau minėta, kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimą yra būtinas išankstinis teismo leidimas. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tokiu būdu įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaikų teisių pažeidimų nėra registruota, nėra įrašyta į Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 33). Institucija, teikianti išvadą byloje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog A. M. nepilnamečio A. M. vardu, priimtų palikimą be turto apyrašo po senelės O. A. M. mirties (b. l. 33). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad palikėja turėjo nekilnojamojo turto, tačiau duomenų apie turto suvaržymus ar palikėjos kreditorius negauta. Prašyme dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu yra nurodyti duomenys apie palikėjos turtą, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, nurodyta, kad palikėja kreditorinių įsipareigojimų neturėjo, niekam nebuvo skolinga (CPK 178 straipsnis). Tai, kad palikėja neturi įsiskolinimų, patvirtino ir teismo posėdžio metu pati pareiškėja (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškime nurodyti duomenys apie palikėjos kreditorius, nurodant, jog jų neturi, šias aplinkybes patvirtina ir suinteresuoti asmenys, kurie kartu su nepilnamečiu asmeniu priims palikėjos palikimą, nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei pareiškėjai A. M. išduotinas leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu be antstolio sudaryto turto apyrašo po palikėjos O. A. M. mirties (CK 5.50 straipsnis, CPK 579 straipsnis, 582 straipsnio 4 dalis).

Patenkinus pareiškėjos pareiškimą, iš jos priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 11,12 Eur valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo ir įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio globotinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos O. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio globotinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos O. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), be antstolio sudaryto turto apyrašo.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,12 Eur (vienuolika eurų 12 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke (Įmokos kodas: 5660).

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Kitose dalyse nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.