Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. gynėjos advokatės S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. sausio 24 d., Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu įskaitytas laikotarpiai nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 13 d., bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį.

Iš D. N. priteista A. P. 2 048 Eur turtinei žalai ir 14 240 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. N. priteista Č. P. 14 240 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. N. priteista G. P., atstovaujamai įstatyminės atstovės G. A., 3 475,20 Eur turtinei žalai ir 24 240 Eur neturtinei žalai atlyginti. G. A. paskirta G. P. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. N., tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 23.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbiami), antrame aukšte, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, dėl menkavertės priežasties supyko ant S. P. ir tyčia vieną kartą sudavė S. P. keramikiniu puodeliu į galvos sritį, padarydamas galvos traumą su kirstine žaizda kaktoje ir kirstiniu kaktikaulio pažeidimu, nuo kurios S. P. įvykio vietoje mirė ir šiais veiksmais jis nužudė S. P.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus S. P. lavono teismo medicininį tyrimą, dėl lavono minkštųjų audinių suirimo nebuvo nustatyta jo mirties priežastis, tačiau S. P. lavono kaktikaulio srityje konstatuotas kirstinis sužalojimas, kuris padarytas aštrios kertančios briaunos savybes turinčiu daiktu ar įrankiu. Nustatyti, ar kirstinis kaktikaulio sužalojimas padarytas prieš mirtį nėra galimybės. Esant gyvam tokio pobūdžio kaktikaulio sužalojimas būtų vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kirstinis kaktikaulio sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, vienu žalojančiu daiktu ar įrankiu. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad kaukolės kairėje pusėje, per 0,5 cm. nuo vidurinės kaktos linijos ir per 1,5 cm. nuo kairės vainikinės siūlės randasi įstrižas iš viršaus žemyn, iš kairės į dešinę „i“ raidės formos išorinės kaulinės plokštelės pažeidimas, kuris yra 0,7 cm. ilgio bei iki 0,2 cm. gylio (t. 2, b. l. 67-69). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose apklaustas ekspertas L. G. patvirtino, kad nustatytas sužalojimas nukentėjusiojo kaulinėje kaktos dalyje yra ne kiauryminis, o paviršinis. Kad būtų pažeistos smegenys, reikalingi didesni sužalojimai. Taip pat, vertinant sužalojimo požymius, labai mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas keramikiniu puodeliu ar jo šuke, nes tam neužtektų jėgos. Taigi mažai tikėtina, kad nuo nustatyto sužalojimo žmogus galėjo mirti. Esant tokiam galvos sužalojimui, kraujavimas galėjo būti nemažas. Be to, kaip matyti iš nuteistojo A. N. parodymų, D. N. sudavė puodeliu nukentėjusiajam ne į kaktą, kur specialistai nustatė aptariamą sužalojimą, o į pakaušio sritį ir tada iš S. P. galvos smarkiai bėgo kraujas. Nuteistasis A. N. paaiškino, kad ne daugiau 10 min. laikotarpyje po D. N. S. P. suduoto smūgio jam su nuteistuoju D. N. nešant nukentėjusįjį prie šulinio, iš nukentėjusiojo galvos smarkiai tekėjo kraujas. Nei vienas iš nuteistųjų specialiai nukentėjusiojo pulso netikrino. S. P. buvo susmukęs, D. N. pasakė, jog pastarasis negyvas, todėl abu jį nešė prie šulinio, o nešdami nukentėjusiojo pulso nejautė. D. N. paliepus, A. N. atsinešė montiruotę ir pakėlė šulinio dangtį, kad būtų galima ten įmesti kūną, o D. N. žemyn galva įmetė S. P., kurio palaikai po dviejų metų ten ir buvo rasti (t. 2, b. l. 19-61, t. 6, b. l. 148-149). Teismo medicinos specialistė ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog negalima paneigti, kad nukentėjusiojo galvos srityje nustatytas sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusįjį metant į šulinį, o pastarajam krintant ir atsitrenkiant į ten buvusius atsikišusius daiktus.

8. Šiuo atveju bylos duomenimis pasitvirtino, kad nustatytas sužalojimas nukentėjusiojo kaulinėje kaktos dalyje yra paviršinis. Kad būtų pažeistos smegenys, reikalingi didesni sužalojimai, mažai tikėtina, kad nuo nustatyto sužalojimo žmogus iš vis galėjo mirti. Be to nuo to momento, kai nukentėjusiajam galimai buvo suduotas smūgis iki tada, kai jis buvo įmestas į kanalizacijos šulinį, praėjo apie 10 minučių laikas, kuris akivaizdžiai būtų per trumpas, kad išsivystytų galvos trauma, galinti sukelti mirtinas pasekmes. Kadangi objektyviai nustatytas sužalojimas kaktos srityje nebuvo kiauryminis, staigi mirtis labai mažai tikėtina. Be to, po suduoto smūgio į galvą iki S. P. buvo įmestas į šulinį vyko kraujavimas, o tai neprieštarauja tam, jog nukentėjusysis kritimo į šulinį metu dar buvo gyvas. Taip pat, vertinant sužalojimo požymius, labai mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas keramikiniu puodeliu ar jo šuke, nes tam neužtektų jėgos, tačiau neatmestina, jog šis sužalojimas galėjo būti padarytas, nukentėjusiajam krintant į kanalizacijos šulinį ir atsitrenkiant į ten buvusius atsikišusius daiktus.

9. Taigi, aptarti objektyvūs faktiniai duomenys yra nepakankami pagrįsti, kad S. P. neteko gyvybės dėl puodeliu jam į kaktos sritį suduoto smūgio, tačiau nepaneigia aplinkybės, kad jis mirė nuteistojo A. N. nurodytomis kitomis aplinkybėmis.

10. Taigi, esant tokiems duomenims, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje surašant kaltinamąjį aktą, neteisingai buvo nustatytos S. P. nužudymo aplinkybės, t.y. gyvybės atėmimo būdas, nužudymo mechanizmas, o tai sąlygojo nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

11. Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios.

12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Be to, apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi būti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas būtų iš esmės neteisingas, ir dėl to būtų pažeistos konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

13. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko), prokurorams, o atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

14. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2008). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.

15. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje BK 129 straipsnio prasme neįvertinti ir nenustatyti visi įvykio metu nukentėjusiojo atžvilgiu padaryti nuteistųjų veiksmai, galimai turėję įtakos mirtinų pasekmių kilimui, o tie, kurie nustatyti - smūgis keramikiniu puodeliu į S. P. kaktos sritį - objektyviais faktiniais duomenimis nesusieti su mirtinų pasekmių kilimu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos manymu, ydingai surašytas kaltinamasis aktas sutrukdė pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

16. Visa tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neišsamiai, pažeidžiant BPK reikalavimus. Tai sąlygojo kaltinamojo akto neatitikimą įstatymo reikalavimams. Teisėjų kolegijos nuomone, surašant kaltinamąjį aktą, buvo padarytas BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimas, kuris šiuo konkrečiu atveju yra esminis kaltinamojo akto trūkumas, nes trukdo teismams bylą išnagrinėti visapusiškai ir teisingai nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, prokuroras turėjo procesinę galimybę pateikti teismui rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, tačiau BPK 256 straipsnio 1 d numatyta teise nepasinaudojo.

17. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, be to, turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis), kurios nustatomos remiantis apeliacinio skundo turiniu, apibrėžiančiu nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto prašymus – jų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą. Šiuo konkrečiu atveju nuteistojo D. N. gynėjos apeliaciniame skunde keliami S. P. nužudymo mechanizmo, nustatyto priežastinio ryšio su mirtinomis pasekmėmis pagrįstumo klausimai, kurie betarpiškai susiję su apeliacinės instancijos teisme nustatytu BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šio pažeidimo betarpiškai ištaisyti neturi įstatyminių galimybių, tačiau privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios, pagrįstos objektyviais faktiniais duomenimis nusikaltimo padarymo aplinkybės, o tai gali padaryti grąžindama baudžiamąją bylą prokurorui. Tik įvertinęs pirmiau aptartus faktinius duomenis, nustatęs objektyvų nuteistųjų tyčios turinį ir susiejęs padarytų nusikalstamų veiksmų visumą su atsiradusių mirtinų pasekmių kilimu, prokuroras turės galimybę ištaisyti minėtus kaltinamojo akto surašymo pažeidimus.

18. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nevisapusiškai įvertino bylos faktinius duomenis, todėl nenustatė pirmiau paminėtų ikiteisminio tyrimo metu padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neįvertino jų reikšmės byloje nustatant nusikaltimo įvykio aplinkybes.

19. Priimdamas D. N. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apygardos teismas pažeidė BPK 254 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o visa tai lėmė priimto sprendimo neteisėtumą.

20. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai sutrukdė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apygardos teismo nuosprendis naikinamas, o baudžiamoji byla perduodama prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nutarus baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, dėl kitų nuteistojo D. N. gynėjos apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

21. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki bausmė bus pradėta vykdyti, motyvuojant tuo, kad suėmimo paskyrimo pagrindai neišnykę.

22. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 9 dalimi, kai teismas perduoda bylą prokurorui, suėmimo terminas gali būti nustatytas ne daugiau kaip iki trijų mėnesių.

23. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. N. inkriminuotas vienas labai sunkus nusikaltimas. Ši nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Anksčiau D. N. ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio bei sunkumo administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų padarymą. Be to, D. N. po šiuo metu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo teistas dar tris kartus (vienas nusikaltimas įvykdytas iki šiuo metu jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Jis yra išsituokęs, iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl praeityje įvykdyto nusikaltimo D. N. atžvilgiu buvo paskelbta paieška.

24. Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad suėmimo paskyrimo pagrindai neišnykę. D. N., būdamas laisvėje bei siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kadangi suėmimo paskyrimo pagrindai neišnykę, o byla perduodama prokurorui, nustatytinas D. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 5 dalies reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nustatyti trijų mėnesių terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

D. N. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminą nustatyti tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 3 d.