Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Dariaus Jakučio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria nepratęstas kaltinamajam D. N. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

2. D. N. kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu nuo 19:30 val. iki 23:30 val., J. N. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) antrame aukšte, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu, dėl menkavertės priežasties supykęs ant S. P., tyčia vieną kartą sudavė šiam keramikiniu arbatos puodeliu į galvos sritį, tuo padarė S. P. kirstinę žaizdą kaktoje su kaktikaulio linijiniu netaisyklingos formos sužalojimu, dėl ko S. P. prarado sąmonę, šiais veiksmais kaltinamas nežymiai sutrikdęs S. P. sveikatą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. D. N. kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 19:30 val. iki 23:30 val., netrukus po suduoto smūgio keramikiniu puodeliu S. P. į galvos sritį, pastarajam vis dar esant be sąmonės, ir toje pačioje vietoje – J. N. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. N., paėmę bejėgiškos būklės ir negalintį pasipriešinti S. P. už abiejų rankų, pakėlė šį nuo grindų, nutempė prie lauke, namo vidiniame kieme esančio lietaus ir fekalinės kanalizacijos šulinio, A. N. atidengė šulinio dangtį, tuomet abu bendrais veiksmais įmetė S. P. galva žemyn į šį šulinį ir kartu uždengė dangtį, tokiu būdu be sąmonės esančiam S. P. sudarė su gyvybe nesuderinamas sąlygas dėl ko S. P. minėtame šulinyje mirė, t. y. kaltinamas, jog šiais veiksmais bendrininkų grupėje su A. N. nužudė bejėgiškos būklės S. P., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

4. D. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ce­so kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo sulaikytas 2017 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi D. N. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės suėmimo terminas D. N. buvo tęsiamas, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi suėmimo terminas D. N. buvo pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 3 d.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundas atmetamas.

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam D. N. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., nustatęs, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Skundžiama 2020 m. liepos 2 d. nutartimi ta pati Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė kaltinamajam D. N. taikomos kardomosios priemonės suėmimo termino nepratęsti, motyvuodama tuo, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą jam Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, kurios pabaiga 2022 m. kovo 7 d. ir nėra jokių įstatyme numatytų pagrindų (BPK 122 straipsnis 1, 5 dalys) taikyti jam dar kokias nors kardomąsias priemones.

9. Prokuroras skunde nenurodė jokių svarių argumentų, kaip būdamas įkalinimo įstaigoje D. N. galėtų pabėgti ir pasislėpti nuo teisminio šios bylos nagrinėjimo ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Prokuroro skunde nurodyti argumentai yra tik teorinės BVK numatytos galimybės D. N. išeiti į laisvę nesiejant jų nei su realiais ketinimais jomis pasinaudoti, nei su pasinaudojimu jomis tvarka. Prokuroras jo skunde išdėstytų BVK nuostatų niekaip nesusiejo su realia šioje byloje susiklosčiusia situacija.

10. Kaip teisingai skunde nurodė prokuroras, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui BVK nustato galimybes išeiti iš pataisos įstaigų: galima nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus (BVK 104 straipsnis), išvykimas be sargybos ar be palydos (BVK 154 straipsnis) ar lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnis). Tačiau šios galimybės nereiškia, kad D. N. nepaskyrus suėmimo jos tuoj pat bus pritaikytos ir jis bus paleistas iš pataisos namų į laisvę. Trumpalaikę išvyką į namus leidžia pataisos įstaigos direktorius savo įsakymu, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta, o jei nuteistasis atitinka BVK 154 straipsnio 4 dalies reikalavimus, jis neturi šios teisės. Išvykti be sargybos ar be palydos gali tik nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kuris atitinka visas šias sąlygas: 1) atlieka bausmę pataisos namuose paprastosios arba lengvosios grupės sąlygomis; 2) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 3) neatlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės; 4) nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu; 5) neturi galiojančios nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 6) dirba arba mokosi, užsiima individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla; 7) neserga pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, kuri plinta lašeliniu būdu per orą. Tik nuteistasis, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką (tai turi būti patikrinta ir nustatyta) gali būti paleistas lygtinai, tam turi pritarti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, o D. N. atveju – ir teismas. Nors skunde prokuroras nurodė, kad D. N. atitinka dauguma BVK 154 straipsnio 1 dalies kriterijų, tačiau prokuroras nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų, kad pataisos įstaigos administracija leido jam dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o šios normos taikymas galimas tik siekiant dirbti, mokytis ar įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones. Tačiau vien to neužtenka, būtina, kad nuteistasis atitiktų BVK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, o tam prokuroras savo skunde neteikė jokio dėmesio, nenurodė, kokias konkrečias sąlygas jis atitinka, tik formaliai parašė, kad jis atitinka daugumą sąlygų. BVK 104 straipsnio ir 157 straipsnio taikymų atvejais šių nuostatų taikymas yra susijęs su platesnėmis sąlygomis, nei nurodyta prokuroro skunde. Tai, kad D. N. yra atlikęs pusę bausmės nereiškia, kad jam bus suteiktas leidimas į trumpalaikę išvyką į namus ar kad jis bus paleistas lygtinai. Prokuroras gali bendradarbiauti su pataisos namais ir iš jų sužinojęs apie pradėtas BVK 104 straipsnio, 154 straipsnio ar 157 straipsnio procedūras kreiptis į teismą su pareiškimu dėl suėmimo skyrimo. Šiuo atveju prokuroro veiksmai yra prevencinio pobūdžio, o ne pagrindžiantys realius pagrindus suėmimui skirti.

11. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajam atliekant kitoje baudžiamojoje byloje nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytų kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo pagrindų, t. y. nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Laisvės atėmimo bausmės, paskirtos kitu teismo nuosprendžiu, atlikimas šiuo atveju yra pakankama priemonė, padėsianti įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo D. N. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, o tuo pačiu ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

12. Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį naikinti ar keisti prokuroro skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prokuroro skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir atsisakyti pratęsti suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.