- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-893-232/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00850-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- D. S.-D
- Ieškovas
- E. J., S. S.
- Kategorijos
- 30.90pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S.-D apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovių E. J., S. S. ieškinį, pareikštą atsakovei D. S.-D dėl daikto valdymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės D. S.-D priešieškinį, pareikštą ieškovams E. J., S. S. dėl gyvenamojo namo ir ūkio pastatų atidalijimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovai E. J., S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašydami nustatyti gyvenamojo namo, esančio Mokyklos g., D k., Š r., (unikalus Nr.), naudojimosi ir valdymo tvarką, pagal kurią ieškovams būtų priskirtos naudotis ir valdyti patalpos, kurių indeksai yra 1-3 (32.10 kv. m.), 1-4 (6.44 kv.m.), 1-5 (10.20 kv.m.), 1-6 (12.64 kv.m.), iš viso 61.68 kv.m., o atsakovei - patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-7 (15.20 kv.m.), 1-8 (16,97 kv.m.), iš viso 32.17 kv.m. ploto, verandą ir tambūrą, plane pažymėtus indeksais 1-1 (7.49 kv.m.), 1-2 (4.42 kv.m.) paskirti bendram naudojimui, nustatyti ūkio pastatų, esančių M g., Dailidžių k., Šalčininkų r., (unikalūs, , ,) naudojimosi ir valdymo tvarką, pagal kurią ieškovams būtų priskirti naudotis ir valdyti pastatai, plane pažymėti indeksais 4I1/m, 5I1/m, kurių bendras plotas sudaro 151.91 kv.m., o atsakovei – plane pažymėti indeksais 2G1/p, 3I1/p, kurių bendras plotas sudaro 61.08 kv.m., įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ieškovams priskirtas patalpas bei netrukdyti jomis naudotis, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas 2000 Lt advokato pagalbai bei 342.00 Lt žyminio mokesčio. Pagal patikslintą ieškinį ieškovai prašo nustatyti gyvenamojo namo, esančio M g., Dailidžių k., Šalčininkų r., (unikalus Nr.), naudojimosi ir valdymo tvarką, pagal kurią ieškovams būtų priskirtos naudotis ir valdyti patalpos, kurių indeksai yra 1-3 (32.10 kv. m.), 1-4 (6.44 kv.m.), 1-5 (10.20 kv.m.), 1-6 (12.64 kv.m.), iš viso 61.68 kv.m., iš kurių 12.64 kv.m. gyvenamojo ploto, o atsakovei - patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-7 (15.20 kv.m.), 1-8 (16,97 kv.m.), iš viso 32.17 kv.m. ploto, iš kurių 32.17 kv.m. gyvenamojo ploto, verandą ir tambūrą, plane pažymėtus indeksais 1-1 (7.49 kv.m.), 1-2 (4.42 kv.m.) bei šulinį paskirti bendram naudojimui, pagal antrą variantą - ieškovams priskirti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, kurių bendras plotas sudaro 76.88 kv.m. (kiekvienam po 38.44 kv.m., iš kurių 13.92 kv.m. gyvenamojo ploto), o atsakovei priskirti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-8, kurių bendras plotas 34.82 kv.m., iš jų 16.97 gyvenamojo ploto, pagal trečią variantą - ieškovams priskirti patalpas su indeksais 1-1, 1-2, 1-6, 1-7, 1-8, o atsakovei - patalpas su indeksais 1-3, 1-4, 1-5, įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis, blokuojančias šulinio angą.
Nurodė, jog gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį M g., D. k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., kartu su broliais S. S. ir I. S. paveldėjo po tėvų: tėvo C. S., mirusio 1990 m. kovo 6 d. ir motinos S. S., mirusios m. spalio d. mirties, kiekvienam iš jų priklausė po 1/3 d. viso turto. B. I. S. 1998 metais savo 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo dukrai D. S.-D. Šiuo metu brolis I. S. yra miręs, atsakovė D. S.-D. negyvena savo namo dalyje, jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Utenoje, o jos motina M. S., t.y. I. S. sutuoktinė gyvena šiame name ir jos užimamų patalpų plotas žymiai didesnis negu priklausanti jos dukrai 1/3 turto dalis. Su atsakove nepavyko susitarti geruoju dėl patalpų naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo, todėl prašo teismo nustatyti gyvenamojo namo, ūkio pastatų, šulinio naudojimosi ir valdymo tvarką pagal pasiūlytus variantus, kurie atitinka adekvatumo, proporcingumo kriterijus. Nesutinka su patikslintame priešieškinyje nurodytais reikalavimais dėl patalpų atidalijimo į du atskirus butus, nes pagal pasiūlytą variantą atsakovei atitenka geresnės gyvenamosios patalpos (1-7, 1-8), kurių bendras plotas žymiai viršija atsakovei priklausančią turto dalį, o pasiūlyta kompensacija už viršplotį visiškai neatitinka realios turto vertės. Be to, pats atidalijimo projektas netinkamai paruoštas ir neatitinka butams keliamų pagal STR reikalavimų, neišspręstas klausimas dėl palėpės, prašo priešieškinį (patikslintus priešieškinius) atmesti.
Atsakovė D. S.-D. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti ieškovams ir atsakovei priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, padalijant nekilnojamąjį turtą, esantį M g., Dailidžių k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., natūra sekančiai: gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8595-2009-2016 patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-7, 1-8 priteisti atsakovės nuosavybėn, o patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 priteisti ieškovams nuosavybėn pagal pridedamą gyvenamojo namo patalpų, ūkio pastatų valdymo ir naudojimosi tvarkos schemą, priteisti atsakovės D. S.-D. nuosavybėn pastatą-garažą, unikalus Nr. ir pastatą-viralinę, unikalus Nr., priteisti ieškovų nuosavybėn ūkio pastatą, unikalus Nr. ir ūkio pastatą, unikalus Nr. bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė patikslintus priešieškinius ir prašė atidalyti ieškovams ir atsakovei priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, padalijant nekilnojamąjį turtą, esantį M. g., Dailidžių k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., natūra sekančiai: gyvenamojo namo, unikalus Nr. butą Nr. 1 (patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-7, 1-8) priteisti atsakovės nuosavybėn, o butą Nr. 2 (patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) priteisti ieškovams nuosavybėn pagal pridedamą gyvenamojo namo patalpų, ūkio pastatų valdymo ir naudojimosi tvarkos schemą, priteisti atsakovės D. S.-D. nuosavybėn pastatą-garažą, unikalus Nr. ir pastatą-viralinę, unikalus Nr., priteisti ieškovų nuosavybėn ūkio pastatą, unikalus Nr. ir ūkio pastatą, unikalus Nr. bei priteisti iš atsakovės ieškovės E. J. naudai 853.03 Lt dydžio piniginę kompensaciją, ieškovo S. S. naudai 853.03 Lt dydžio piniginę kompensaciją, šulinį paskirti bendram ieškovų ir atsakovės naudojimui ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, jog 1998 metais tėvas I. S. padovanojo jai 1/3 d. gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių M g. D k., B. sen., Šalčininkų r. Ši namų valda priklausė seneliams, t.y. tėvo I. S. tėvams, tačiau jos tėvas ir motina M. S., ištekėjusi 1975 metais už I. S. nuolat gyveno šiame name, būtent šio namo dalyje, t.y. naudojosi patalpomis 1-6, 1-7, 1-8, kuriomis šiuo metu po tėvo mirties naudojasi jos motina M. S.. Išmūrytą iš plytų priestatą, plane pažymėtas 1-1, garažą ir viralinę tėvai pastatė savo lėšomis, taip pat patys sutvarkė vandentiekį, t.y. nutęsė vamzdžius nuo šulinio iki namų bei įrengė savo patalpose bei patalpoje 1-3, kur gyveno senelis, apšildymo sistemą (radiatorius, kieto kuro katilą), vonią, todėl patalpų atidalijimo projektas paruoštas atsižvelgiant būtent į šias aplinkybes. Be to, ši namo dalis kūrenama esančiu patalpoje 1-1 kieto kuro katilu (patalpoje 1-6 galima atjungti šį šildymą, o patalpa 1-3 jau atjungta),, tarp patalpos 1-7, 1-8 yra krosnis, kūrenama iš patalpos 1-7, todėl ši patalpa negali būti priskirta ieškovams, nes ateityje dėl to gali kilti konfliktinė situacija. Už susidariusį pagal atidalijimo projektą viršplotį siūlo ieškovams priteisti kompensaciją, todėl nesutinka su ieškovų pasiūlytais patalpų naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo variantais.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį (patikslintą ieškinį) patenkino iš dalies; nustatė gyvenamojo namo, esančio Mokyklos g. 1, Dailidžių k., Šalčininkų r., (unikalus Nr.), ir priklausančio ieškovams E. J., S. S. ir atsakovei D. S.-D bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 d. kiekvienam, naudojimosi ir valdymo tvarką sekančiai: ieškovams E. J. ir S. S. priskirti naudotis ir valdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr., bendro ploto 111.70 kv.m., patalpas, kurių indeksai yra 1-3 (32.10 kv. m.), 1-4 (6.44 kv.m.), 1-5 (10.20 kv.m.), 1-6 (12.64 kv.m.), 1-7 (15.20 kv.m.), iš viso 76.88 kv.m. bendro ploto, o atsakovei D. S.-D, priskirti naudotis ir valdyti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (13.43 kv.m.), 1-2 (4.42 kv.m.), 1-8 (16.97 kv.m.), iš viso 34.82 kv.m. bendro ploto; nustatė ūkio pastatų, garažo ir viralinės, esančių M g., D. k., Šalčininkų r. ir priklausančių ieškovams E. J., S. S., atsakovei D. S.-D. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį kiekvienam, unikalių Nr., , , naudojimosi ir valdymo tvarką sekančiai: ieškovams E. J., S. S. priskirti naudotis ir valdyti pagalbinio ūkio pastatus, plane pažymėtus indeksais 4I1m, unikalus Nr., 145.25 kv.m. ploto, bei 5I1m, unikalus Nr., 6.66 kv. m. ploto, o atsakovei D. S.-D. priskirti naudotis ir valdyti pastatą-garažą, plane pažymėtą indeksu 2G1p, 42.50 kv.m. ploto, unikalus Nr. bei pastatą-viralinę, plane pažymėtą 3I1/p, 18.58 kv.m., unikalus , šulinį palikti bendram ieškovų E. J., S. S. ir atsakovės D. S.-Dudko naudojimui, įpareigoti atsakovę D. S.-D pašalinti kliūtis, blokuojančias šulinio angą; įpareigojo atsakovę D. S.-D per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlaisvinti ieškovams E. J., S. S. priskirtas patalpas, plane pažymėtas 1-6, 1-7 bei kitoje patikslinto ieškinio dalyje: dėl įpareigojimo atsakovei netrukdyti naudotis ieškovams priskirtomis patalpomis reikalavimų netenkinti.
Priešieškinį (patikslintus priešieškinius) atmetė; atmetė atsakovės D. S.-Dudko priešieškinio (patikslintų priešieškinių) reikalavimus dėl gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių Mokyklos g. 1, Daildižių k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog pateiktas atsakovės gyvenamojo namo atidalijimo projektas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" , patvirtintu LR Aplinkos ministerijos 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 reikalavimų, jame nėra numatyta, kokie rekonstrukcijos darbai ir iki kada turi būti atlikti, kad atidalyti patalpas, kieno lėšomis, nurodyta tik, jog kertamos ir užtaisomos angos, neišspręstas klausimas dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-6 šildymo, palėpės patalpų, t.y. kaip faktiškai jis turi būti įgyvendinamas, kad nebūtų padaryta neproporcinga žala namo paskirčiai, nepagrįstas jo suformavimo, įgyvendinimo būdas, neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių, o siūloma kompensacija neatitinka šio turto ir atidalijamos dalies realios rinkos vertės, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas atmesti atsakovės D. S.-D. priešieškinyje ir patikslintuose priešieškiniuose pareikštus reikalavimus dėl namo atidalijimo kaip nepagrįstus. Kadangi atmestini atsakovės reikalavimai dėl pagrindinio daikto, t.y. gyvenamojo namo patalpų atidalijimo, todėl nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimų dėl antraeilių daiktų priteisimo, t.y. atsakovės nuosavybėn-- pastato-garažo ir pastato-viralinės, o ieškovų nuosavybėn--ūkio pastato, unikalus Nr. ir ūkio pastato, unikalus Nr.. Ieškovai pateikė teisme tris variantus dėl gyvenamojo namo naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo. Iš pasiūlytų ieškovų variantų, teismas daro išvadą, kad antras variantas, pateiktas patikslintame ieškinyje priimtimesnis, nes optimaliai atitinka visus išvardintus kriterijus. Pateikdami šį antrą variantą ieškovai savanoriškai atsisakė įrengtos atsakovės patalpose kanalizacijos, vandentiekio atsakovės naudai. Todėl teismas ieškinį (patikslintą ieškinį) tenkino iš dalies, nustatydamas gyvenamojo namo, esančio M. g., D. k., Šalčininkų r., ir priklausančio ieškovams E. J., S. S. ir atsakovei D. S.-D. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 d. kiekvienam, naudojimosi ir valdymo tvarką sekančiai: ieškovams E. J. ir S. S. priskirti naudotis ir valdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr., bendro ploto 111.70 kv.m., patalpas, kurių indeksai yra 1-3 (32.10 kv. m.), 1-4 (6.44 kv.m.), 1-5 (10.20 kv.m.), 1-6 (12.64 kv.m.), 1-7 (15.20 kv.m.), iš viso 76.88 kv.m., o atsakovei D. S.-D. priskirti naudotis ir valdyti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (13.43 kv.m.), 1-2 (4.42 kv.m.), 1-8 (16.97 kv.m.), iš viso 34.82 kv.m. ploto. Ieškovams E. J., S. S. priskirtini naudotis ir valdyti pagalbinio ūkio pastatai, plane pažymėti indeksais 4I1m, unikalus Nr., 145.25 kv.m., bei 5I1m, unikalus Nr., 6.66 kv. m. ploto, o atsakovei D. S.-D. priskirtinas naudotis ir valdyti pastatas-garažas, plane pažymėtas indeksu 2G1p, 42.50 kv.m. ploto bei pastatas-viralinė, plane pažymėtas 3I1/p, 18.58 kv.m., o šulinys paliktinas bendram ieškovų ir atsakovės naudojimui, nes ieškovų patalpose vandentiekis neįrengtas ir jiems būtina naudotis šuliniu, kad semti vandenį bei atsakovė įpareigojama pašalinti kliūtis, blokuojančias šulinio angą. Kadangi atsakovės motina M. S. naudojasi ieškovams priskirtomis patalpomis 1-6, 1-7, todėl įpareigojo atsakovę D. S.-D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlaisvinti ieškovams priskirtas patalpas, plane pažymėtas 1-6, 1-7, kitoje patikslinto ieškinio dalyje: dėl įpareigojimo atsakovei netrukdyti naudotis ieškovams priskirtomis patalpomis reikalavimų netenkinti, nes teismo sprendimas negali būti nukreiptas vykdymui į ateitį.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantė (atsakovė) D. S.-D. apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimą panaikinti ir piimti naują sprendimą, atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai, o ieškovų ieškinį atmesti arba sprendimą pakeisti ir nustatyti tokią naudojimosi namu tvarką: ieškovams E. J. ir S. S. priskirti naudotis ir valdyti gyvenamojo namo, unikalus Nr., patalpas, kurių indeksai yra 1-3 (32,40 kv.m.), 1-4 (6,44 kv.m.), 1-5 (10,20 kv.m.), 1-6 (12,64 kv.m.), iš viso: 61,68 kv.m., o atsakovei D. S.-Dudko priskirti naudotis ir valdyti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (13,43 kv.m.), 1-2 (4.42 kv.m.), 1-7 (15,20 kv.m.), 1-8 (16,97 kv.m.), iš viso 50,02 kv.m. Nurodė, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka sukelia kitus ginčus ir konfliktines situacijas tarp šalių, neišsprendžia patalpų šildymo ir elektros energijos tiekimo ir vartojimo klausimų. Be to, teismas neteisingai nusprendė, kad gyvenamojo namo negalima padalyti natūra. Pažymėjo, kad atsakovės pateiktame gyvenamojo namo atidalijimo projekte gyvenamojo namo rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto nenumatyta, taip pat nenumatyta ir naujos statybos. Pagal atsakovės projektą gyvenamajame name reikėtų tik užtaisyti (pvz. užmūryti) durų angas tarp patalpų 1-6 ir 1-7 bei tarp patalpų 1-2 ir 1-6, gyvenamojo namo laikančios konstrukcijos nepakeičiamos, namo išorės matmenis nekeičiamI. Tai reiškia, kad teismo išvada, jog šiuo atveju turi būti taikomos Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimai, yra nepagrįsta. Dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-6 šildymo klausimo. Iš Namo plano matyti, kad patalpoje 1-6 nėra krosnies. Teismo posėdyje atsakovė ir liudytoja M. S. paaiškino, kad šiluma į patalpą 1-6 patenka pro atidarytas duris iš patalpos 1-7. Patalpą 1-6 galima šildyti ir iš patalpos 1-3. Pažymėjo, kad ir pagal teismo sprendimą nustatytą naudojimosi tvarką patalpos 1-6 šildymas yra neišspręstas. Dėl palėpės patalpų. Pažymėjo, kad namo palėpėje nėra įrengta jokių patalpų, yra tik pastogės vientisa erdvė, kurioje yra stogą laikančios konstrukcijos. Be to ieškovų reikalavimuose nebuvo keliamas klausimas dėl namo pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo. Pastogė negali būti padalinama, nes joje yra namo bendros konstrukcijos, kurios laikomos bendra dalinė nuosavybė. Apeliantė pažymėjo, jog į bylą yra pateiktas VĮ Registrų centras NTR CDB 2013 02 27 išrašas, kuriame nurodyta, kad namo vidutinė rinkos vertė 2013 02 27 yra 14 900 Lt, t.y. namo vidutinę rinkos vertę apskaičiavo tai daryti turinti teisę institucija. Ieškovai nesutiko su šiuo vertinimu, nurodė, kad namo vertė yra didesnė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas turėjo vadovautis esančiu byloje rašytiniu įrodymu, kuriame nustatyta namo vertė. Todėl visiškai nepagrįsta yra teismo išvada, kad siūloma kompensacija neatitinka šio turto ir atidalijamos dalies realios rinkos vertės. Taip pat pažymėjo, jog teismo nustatyta tvarka neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus. Teismas priskyrė ieškovams naudotis namo patalpa 1-7. Neaišku kokiu būdu atsakovė (atsakovės motina) galės kūrenti krosnį, jeigu ji kūrenama iš patalpos, priskirtos ieškovams. Galimos ir kitos konfliktinės situacijos, kai ieškovai pradės kūrenti krosnį, o atsakovė (atsakovės motina) to nenorės nes jos patalpoje yra šilta ar jei krosnį reikės remontuoti, kas ir kieno lėšomis bus daromas remontas, jei atsakovė (atsakovės motina) krosnimi nesinaudoja, bet pusė krosnies yra patalpoje 1-8. Be to, patalpoje 1-7 yra elektros įvadas, kur įrengti elektros saugikliai. Tai reiškia, kad atsakovė (nuolat Namie gyvenanti atsakovės motina) neturės galimybės prieiti prie elektros saugiklių. Apeliantės nuomone, jeigu teismas nusprendė, kad atidalinti natūra iš bendrosios nuosavybės neįmanoma, atsakovės reikalavimą teismas turėtų traktuoti kaip vieną iš naudojimosi tvarkos variantų, tačiau teismas šio varianto net nesvarstė. Teismas priimdamas sprendimą pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, teismo nustatyta naudojimosi tvarka sukelia kitus ginčus ir konfliktines situacijas, t.y. faktiškai teismas ginčo neišsprendė, todėl teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
Ieškovai E. J., S. S. atsiliepimu prašė apeliacinio skundo netenkinti bei 2013-04-26 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas bei teisingas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovės apeliaciniame skunde reikalaujamas patenkinti jos pasirinktas teisių įgyvendinimo būdas (prašymas atidalinti iš bendrosios nuosavybės) ir sąlygos, iš esmės pažeistų daugumos bendraturčių teises ir teisėtus interesus į bendrą daiktą. Ieškovams tektų po 30,84 kv.m. bendro ploto, iš kurio jie abu turėtų tik vieną mažiausią gyvenamąjį kambarį (12,64 kv.m.), o atsakovei - 50.02 kv. m. bendro ploto, iš kurio gyvenamasis sudarytų 32,17 kv.m., su kuo ieškovai kategoriškai nesutinka, kadangi atsakovės nuosavybės dalis iš 1/3 ieškovų sąskaita padidėtų beveik iki ½ dalies. Kadangi pagal LR Konstituciją nuosavybė yra neliečiama ir niekas neturi teisės (net ir teismas) paimti iš savininko nuosavybės teise priklausančio turto prievarta, todėl ieškovams, kategoriškai nesutinkant perleisti savo nuosavybės dalį atsakovei, jos apeliacinis skundas, kaip pažeidžiantis ieškovų teises bei prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, nuosavybės neliečiamumo bei proporcingumo principams, netenkintinas. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, kas reiškia, kad privalomai turi būti laikomasi šio įstatymo ir jo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, todėl atsakovės skunde nurodytas argumentas, kad namo padalinimo į du butus atveju neprivalu laikytis minėtų STR normų, yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas priskyrė bendrasavininkiams patalpas, kurių plotas (realiosios dalys) beveik atitinka turimas turto dalis (idealiąsias dalis) ir kiekvienam bendraturčiui tenka po vieną gyvenamąjį kambarį. Atsakovės siūlomas kompensacijos dydis už jai tenkančią didesnę turto dalį, visiškai neatitinka faktinės turto kainos, todėl ieškovams nepriimtinas. Pažymėjo ir tai, jog turto vertė, nustatyta pagal valstybinius įkainius yra žymiai mažesnė už vertę, kurią diktuoja ekonominės rinkos dėsniai, todėl Nekilnojamojo turto registro nustatyta turto vertė neatitinka faktinės daikto vertės. Ieškovų teigimu, teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka yra patogi visiems bendrasavininkiams, užtikrina jiems galimybę naudoti daiktą pagal paskirtį ir gauti maksimalią naudą bei išlaiko visų bendraturčių interesų pusiausvyrą. Kas liečia atsakovės minimą krosnį, stovinčią tarp patalpų 1-7 ir 1-8, tai esant reikalui ją galima rekonstruoti, juo labiau, kad tai yra tik antrinis patalpų šildymo šaltinis ir tai negali būti pagrindas teisingam teismo sprendimui nuginčyti. Be to pažymėjo, kad atsakovei tenka jos patalpose esanti naujesnė ir modernesnė centrinio šildymo sistema. AB „Lesto" specialistai informavo ieškovus, kad atsakovės minimus elektros saugiklius be vargo ir didelių investicijų galima pervesti į atsakovei priskirtą patalpą 1-8, o pagrindiniai elektros saugikliai yra prie elektros skaitiklio lauke, todėl jiems išsijungus, be vargo ir jokių kliūčių galima juos įjungti. Atsakovės teiginys, kad ieškovai neprieštaravo jog atsakovė naudojasi ginčo turto dalimi, pažymėta indeksais 1-1, 1-2, 1-6, 1-7, 1-8 ir kad susiklostė faktiniai naudojimosi turtu santykiai, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, jog ieškovai dėl atsakovės kaltės (užblokuotų durų ir neatlaisvintos patalpos) negali patekti į namo patalpą 1-6, nors atsakovė savo skunde teigia, kad ją seniai atlaisvino ir atidavė ieškovams. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė name taip pat negyvena jau 17 metų, todėl tai, kad ginčo name gyvena jos motina, nesuteikia teisės jai reikalauti didesnės turto dalies nei jai priklauso. Patenkinus atsakovės priešieškinį (atidalinus namo dalis jos siūlomomis sąlygomis) būtų padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai, t.y. daiktas be komunikacijų (šildymo, vandentiekio sistemos, nuotekų šalinimo sistemos, vonios kambario, elektros apskaitos prietaiso) pagal STR reikalavimus būtų nevisavertis, todėl negalėtų būti įregistruotas kaip atskiras butas. Taip pat pažymėjo, jog daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.
Ginčas byloje yra kilęs tarp nekilnojamojo turto bendrasavininkių, iš kurių vieni (ieškovai) siekia nusistatyti naudojimosi turtu tvarką, o kita (atsakovė) siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės savo dalį. Abu nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai yra visiškai teisėti, numatyti CK ketvirtosios knygos ketvirtojo skirsnio CK 4.75 straipsnio 1 dalyje bei 4.81 straipsnyje (naudojimosi turtu tvarkos nustatymas) ir CK 4.80 straipsnyje (atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės). Esminis šių dviejų būdų skirtumas tas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Reikia pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau LAT arba Kasacinis teismas) formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ne kartą yra pasisakęs jog, esant konfliktinei situacijai kai bendrasavininkiai nesutaria, jeigu daiktą įmanoma visiškai atidalinti be neproporcingos naudos jam, teismas turi taikyti šį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą. Apeliantė priešieškiniu bei apeliaciniu skundu kaip tik ir prašė panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą tenkinti jos patikslintą priešieškinį, t.y. taikyti būtent atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti analogišką jos pateiktam atidalijimo projektui naudojimosi namu tvarką. Tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas dėl to, kad pagal ieškovės siūlomą projektą jai atitinkanti arba naudojimuisi skirtina namo dalis neatitinka jos dalies nuosavybėje, žymiai ją viršydama. Šalių abiejų ieškovų ir atsakovės dalys nuosavybėje yra visiškai lygios. Bendras gyvenamojo namo plotas yra 111,70 kv.m. (b.l.75),1/3 dalis namo, kuri turi atitekti kiekvienam iš savininkų sudarytų 37,23 kv.m. tuo tarpu apeliantė prašo ieškovams E. J. ir S. S. priskirti naudotis abiem kartu patalpas, kurių indeksai yra 1-3 (32,40 kv.m.), 1-4 (6,44 kv.m.), 1-5 (10,20 kv.m.), 1-6 (12,64 kv.m.), kurių plotas iš viso tesudaro 61,68 kv.m., t.y. po 30,84 kv.m. kiekvienam ieškovui jai priskirti naudotis ir valdyti patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 (13,43 kv.m.), 1-2 (4.42 kv.m.), 1-7 (15,20 kv.m.), 1-8 (16,97 kv.m.), iš viso 50,02 kv.m. kas akivaizdžiai neatitinka jos dalies nuosavybėje. Todėl nei vienas nei kitas apeliantės reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju tiek pagal atsakovės parengtą atsidalinimo projektą padalinus, tiek nustačius gyvenamuoju namu tvarką, apeliantei atitektų patalpų plotas, kuris žymiai viršija, jos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje plotą – 37,23 kv. kv. m. bendro ploto ir kuris, 12,79, kv. viršija kiekvienam iš bendrasavininkių turintį atitekti plotą ir ieškovų atitenkantį plotą ir 19,18 kv.m. viršytų kiekvienam iš ieškovų pagal apeliantės padalijimo planą tenkantį plotą. Tuo tarpu pagal ieškovų siūlomą naudojimosi patalpomis tvarką apeliantei atitenka 34,82, o ieškovams po 38,44 kv.m., kas labiausiai atitinka šalių dalis nuosavybėje. Tai, kad apeliantė sutinka mokėti kompensaciją už jai tenkantį didesnį plotą neturi reikšmės, kadangi su kompensacija nesutinka ieškovai, o priteisiant kompensaciją be jų sutikimo būtų paneigtos jų kaip savininkų teisės. LAT yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (LAT 2008 11 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos, pavyzdžiui, bendraturčio dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, daug mažesnė ir jo dalies dydis neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (LAT 2003 09 08 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Taigi pagal formuojamą praktiką apeliantė siekdama atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turėtų sutikti, kad jai atitektų mažesnė turto dalis bei sutikti jog jai butų išmokama kompensacija už ieškovams atitenkančias didesnes dalis.
Apeliantės argumentai jog teismo sprendimas neišsprendžia patalpų šildymo ir elektros energijos tiekimo ir vartojimo klausimų taip pat nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Bendrų komunikacijų klausimai teismų praktikoje laikomi nesunkiai išsprendžiamais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sukritikavo apeliantės pateiktą patalpų atidalinimo projektą, nes ieškovė nenurodė kas iki kada ir kieno lėšomis turi atlikti pertvarkymus, nepateikė atliktinų darbų sąmatos ir nors atsižvelgiant į atliktinų statybos darbų pobūdį kolegijos nuomone, projektas, nebūtinai turėtų atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimus, jei pvz. tokie pertvarkymai nelaikytini rekonstrukcija, tačiau suminėti trūkumai akivaizdžiai projektą daro neįgyvendinamą.
Nustačius jog nei atidalijimas nei naudojimosi tvarkos nustatymas pagal apeliantės pateiktą planą negalimas todėl, jog numato apeliantei žymiai didesnį plotą nei apeliantės dalis nuosavybėje, o ieškovai nesutinka su kompensacija kiti apeliacinio skundo argumentai netenka prasmės todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Kolegija tik pažymi, kad pvz. apeliantės keliamas klausimas dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-6 šildymo neaktualus nes šios patalpos pagal teismo sprendimą atitenką ieškovams, kurie šio klausimo neakcentuoja.
Apeliantė teisingai pažymėjo, kad namo palėpėje nėra įrengta jokių patalpų, yra tik pastogės vientisa erdvė, kurioje yra stogą laikančios konstrukcijos. Be to ieškovų reikalavimuose nebuvo keliamas klausimas dėl namo pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo. Pastogė negali būti padalinama, nes joje yra namo bendros konstrukcijos, kurios laikomos bendra dalinė nuosavybė.
Taip pat teisingas ir apeliantės pastebėjimas, jog į bylą pateiktame VĮ Registrų centras NTR CDB 2013 02 27 išraše nurodyta namo vidutinė rinkos vertė 14 900 Lt, laikytina teisinga, kol byloje nėra paneigta kitais rašytiniais įrodymais – ekspertizės aktu ar nekilnojamojo turto vertintojų pažyma. Ieškovai nesutikdami su šiuo vertinimu, turėjo pateikti jį paneigiančius įrodymus. Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (LAT 2012 12 05nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2013 04 26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013). Tačiau kaip jau minėta turto vertinimo klausimai būtų aktualūs jei kalba eitų apie atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nustačius jog toks atidalijimas negali būti įgyvendintas turto įvertinimo klausimas praranda prasmę.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priskyrus ieškovams naudotis namo patalpa 1-7. Neaišku kokiu būdu atsakovė (atsakovės motina) galės kūrenti krosnį, jeigu ji kūrenama iš patalpos, priskirtos ieškovams, kad galimos ir kitos konfliktinės situacijos, kai ieškovai pradės kūrenti krosnį, o atsakovė (atsakovės motina) to nenorės, nes jos patalpoje yra šilta ar jei krosnį reikės remontuoti, kas ir kieno lėšomis darys remontą, jei atsakovė (atsakovės motina) krosnimi nesinaudoja, bet pusė krosnies yra patalpoje 1-8. Be to, patalpoje 1-7 yra elektros įvadas, kur įrengti elektros saugikliai ir tokiu atveju apeliantė praranda teisę prieiti prie elektros saugiklių. Šie argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą, kadangi nustačius naudojimosi patalpomis tvarką visada lieka bendrų namui, komunikacijų ir įrenginių, bet pagal Kasacinio teismo praktiką tai nelaikoma kliūtimi nustatyti vienokią ar kitokią naudojimosi tvarką. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakę jog netgi visiškas atidalijimas nepaneigia kai kurių bendrojo naudojimo objektų, pvz., lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos, fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalinta nuosavybe (LAT 2007 1031nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 11 11 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Byloje nustatyta, kad į apeliantei atitenkančias patalpas yra įvestas centrinis šildymas, patalpa, pažymėta indeksu 1-8, apkūrenama kieto kuro katilu stovinčiu patalpoje 1- 1, todėl jai atitenkanti patalpa nelieka be šilumos šaltinio. Tuo tarpu apeliantės abejonės dėl krosnies remonto ir dėl to galinčių kilti nesutarimų nukreipti į ateitį ir bylos nagrinėjimo metu neturi realaus pagrindo. Be to, ieškovai atsiliepime pažymėjo, kad AB „Lesto" specialistai informavo juos, jog atsakovės minimus elektros saugiklius be vargo ir didelių investicijų galima pervesti į atsakovei priskirtą patalpą 1-8, o pagrindiniai elektros saugikliai yra prie elektros skaitiklio lauke, todėl jiems išsijungus, be vargo ir jokių kliūčių galima juos įjungti. Ta aplinkybė, kad ieškovai neprieštaravo jog atsakovė kurį laiką naudojasi ginčo turto dalimi, pažymėta indeksais 1-1, 1-2, 1-6, 1-7, 1-8 ir kad susiklostė faktiniai naudojimosi turtu santykiai, negali būti kliūtimi nustatyti kita naudojimosi tvarką jei esamoji pažeidžia bendraturčių teises. Be to ieškovai teigia jog negali patekti į ginčo patalpas dėl atsakovės kaltės (užblokuotų durų ir neatlaisvintos patalpos) negali patekti į namo patalpą 1-6, nors atsakovė savo skunde teigia, kad ją seniai atlaisvino ir atidavė ieškovams.
Apeliantės argumentai, kad ieškovams atitenkančios naudotis patalpos buvo pagerintos jos tėvų lėšomis įvedant į jas komunikacijas, jas rekonstruojant, pristatant priestatą, nereiškiant reikalavimų nuginčyti ieškovų nuosavybės teisių, negali būti priimti domėn, nes bendrasavininkių dalys bendroje nuosavybėje yra lygios ir sprendžiant ginčą dėl naudojimosi tvarkos arba atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neturi reikšmės. Ieškovė taip pat nereiškė ir reikalavimo dėl į bendrąją dalinę nuosavybę investuotų lėšų atlyginimo nuostolių pavidalu, taigi šie argumentai išeina yra už jos pareikštų reikalavimų ribų. Apeliantei išaiškintina, kad šios bylos išsprendimas neužkerta jai kelio, pateikus įstatymų reikalavimus atitinkantį atidalinimo projektą, ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikšti iš naujo.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi todėl plačiau neaptariami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija
NUTARIA:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.