- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-875-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13016-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- AB Šiaulių bankas
- Trečiasis asmuo
- UAB „Statybų ekspertas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Šiaulių bankas ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Statybų ekspertas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo R. M.: 104 180,03 Lt skolos; sutartines 7 procentų metines palūkanas nuo priteistos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; procesines 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis su trečiuoju asmeniu UAB „Statybų ekspertas“ 2007-08-10 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. IL-2007-019-03 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas suteikė trečiajam asmeniui UAB „Statybų ekspertas“ 300 000 Lt kreditą administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir remontui. Kredito gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi suteiktu kreditu mokėti bankui 6 mėn. VILIBOR + 5 procentus, bet ne mažiau 7 procentų dydžio metines palūkanas (Kreditavimo sutarties 3.1, 3.4.1 p.); grąžinti kreditą bankui iki 2013-08-09 dalimis ir terminais, nustatytais grąžinimo grafike (Kreditavimo sutarties 1.6, 2.2.3 p.). Už prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą bankui 2007-08-10 Laidavimo sutartimi Nr. 2007-119-03 (toliau – Laidavimo sutartis) laidavo atsakovas, kuris įsipareigojo visomis savo lėšomis ir turtu solidariai atsakyti bankui už kredito gavėjo UAB „Statybų ekspertas“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas (Laidavimo sutarties 1.1, 1.2, 3.1 p.). Teigia, kad 2013-08-09 suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui, UAB „Statybų ekspertas“ iki šios dienos viso kredito negrąžino ir pagal Kreditavimo sutartį yra skolingas: negrąžinto kredito 90 182,85 Lt, nesumokėtų palūkanų 5 475,27 Lt, nesumokėtų delspinigių už kreditą 8 116,46 Lt, nesumokėtų delspinigių už palūkanas 319,45 Lt, teisinių išieškojimo išlaidų 86 Lt, iš viso – 104 180,03 Lt. Ieškovas 2013-08-12 pranešimu Nr. 1-573 kreipėsi į atsakovą (laiduotoją), reikalaudamas įvykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir per nustatytą terminą sumokėti susidariusią skolą. Tačiau atsakovas įsipareigojimų iki šios dienos nėra įvykdęs. Nurodė, kad UAB „Statybų ekspertas“ prievolėms bankui užtikrinti hipotekos lakštu įkeitė nekilnojamąjį turtą, tačiau šiai dienai įkeistas turtas nėra parduotas, lėšos skolinių įsipareigojimų įvykdymui iš šio turto negautos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-14 preliminariu sprendimu be kita ko ieškovo AB Šiaulių bankas ieškinį tenkino ir priteisė jam iš atsakovo R. M. 104 180,03 Lt skolos, 7 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos (90 182,85 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-14) iki viso kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (104 180,03 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1156 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas R. M. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriame nesutiko su teismo priimtu sprendimu.
Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jis pervedė kredito sumą į jo arba UAB „Statybų ekspertas“ sąskaitą ieškinyje nurodytą pinigų sumą. Ieškovas nutyli ir tai, kad jis pretenduoja į draudimo išmoką dėl įvykusio draudiminio įvykio, t.y. dėl Kreditavimo sutartyje nurodyto objekto užpylimo; ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-5686-603/2013. Tokiu atveju ieškovas nepagrįstai reikalauja dvigubo apmokėjimo už kreditą.
Ieškovas AB Šiaulių bankas pateikė atsiliepimą į atsakovo R. M. pareikštus prieštaravimus, kuriame nesutinka su pareikštais prieštaravimais.
Paaiškino, kad Kreditavimo sutartimi bankas numatė UAB „Statybų ekspertas“ suteikti 300 000 Lt dydžio kreditą administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir remontui. Tačiau kredito gavėjo – UAB „Statybų ekspertas“, prašymu pagal kredito paskirtį buvo išmokėta tik dalis numatyto suteikti kredito – 178 500 Lt; tai patvirtina į bylą pateikti duomenys. Taip pat nurodė, kad iki 2013 m. birželio mėnesio kredito dalių grąžinimai ir palūkanų mokėjimai vyko Kreditavimo sutarties nustatyta tvarka. Nuo 2013 m. birželio mėnesio nei kredito, nei palūkanų mokėjimai laiku nebuvo vykdomi, dėl ko susidarė kredito dalių, palūkanų bei kitų mokėjimų įsiskolinimai; paskaičiavimai pateikti kartu su ieškiniu. Mano, kad šio rašytinio įrodymo pilnai užtenka pagrįsti susidariusį įsiskolinimą, kurį prašo priteisti iš laiduotojo – atsakovo R. M.. Dėl draudimo išmokos nurodė, kad turtas – UAB „Statybų ekspertas“ priklausanti negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) yra apdraustas banko naudai. Bankas atsakovo minėtoje civilinėje byloje nėra pateikęs atsiliepimo, jokių prašymų ar juo labiau reikalavimų. Kita vertus, net ir turėdamas hipotetinę galimybę kažkada gauti draudimo išmoką, kaip naudos gavėjas, bankas turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos iš laiduotojo priteisimo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo nesaisto galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto turto, tad jis turi teisę pareikšti ieškinį laiduotojui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. preliminarus sprendimas pakeistas, ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteista: 30 131.51 Eur skolos; 7 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-14) iki viso kredito grąžinimo dienos; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 331.45 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteista 10,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovas teigia, kad bankas neteisėtai nurašinėjo nuo UAB „Statybų ekspertas“ sąskaitos lėšas, jas pavogė, tačiau realiai nepateikė jokių įrodymų ar savo paskaičiavimų, kurie patvirtintų šiuos jo teiginius / ar paneigtų ieškovo paskaičiavimus ir pan.; atsakovo teiginiai yra labiau abstraktūs, negu konkretūs, realių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Pagal bylos duomenis bankas nurašinėjo nuo UAB „Statybų ekspertas“ sąskaitos lėšas ne savo nuožiūra, o tam esant pagrindui, t.y. vykdydamas tarp šalių sudarytą Kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas buvo suteikęs UAB „Statybų ekspertas“ kreditą 178 500 Lt sumoje. Teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais kredito, palūkanų ir delspinigių paskaičiavimais. Vien tai, kad atsakovas pateikė UAB „Statybų ekspertas“ banko sąskaitos išrašus apie lėšų nurašymą ieškovo naudai, nereiškia, jog ieškovo pateikti paskaičiavimai yra neteisingi; šie išrašai iš dalies patvirtina tik tai, kad dalis kredito yra grąžinta ieškovui, ko ieškovas ir neneigia, tai atsispindi ir ieškovo pateiktuose paskaičiavimuose. Kadangi Kreditavimo sutartis nėra įvykdyta tinkamai ir, priešingai nei teigia atsakovas, šalių laidavimo sudaryta laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolės įvykdymo, UAB „Statybų ekspertas“ įsiskolinimas priteisiamas iš laiduotojo – atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Nurodė, kad jis iš ieškovo nėra gavęs kredito, kredito sutartis nepatvirtina pinigų perdavimo, o ieškovas nėra pateikęs į bylą dokumentų dėl kredito lėšų atsakovui išmokėjimo, todėl kredito sandoris yra niekinis ir negalioja. Kreditavimo sutartis pasibaigusi, todėl pasibaigė trečiojo asmens prievolės ieškovui. Laidavimo sutartis taip pat yra pasibaigusi, kadangi laidavimas neterminuotas. Kreditavimo sutartis ir Laidavimo sutartis yra visiškai skirtingos sutartys, nėra jokio ryšio ir sąsajų tarpusavyje tarp minėtų sutarčių. Ieškovas neteisingai paskaičiavo skolos sumą, nes jis neteisėtais būdais iš UAB „Statybų ekspertas“ sąskaitų nurašinėdavo pinigines lėšas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra visiškai neatitinka realybės, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius. Todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas, o skundžiamas sprendimas paliktas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Atsakovas teigia, kad iš ieškovo nėra gavęs kredito, kredito sutartis nepatvirtina pinigų perdavimo, o ieškovas nėra pateikęs į bylą dokumentų dėl kredito lėšų atsakovui išmokėjimo, todėl kredito sandoris yra niekinis ir negalioja.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų šiuo teiginius, o iš kitų įrodymų galima padaryti priešingą išvadą, kad paskola UAB „Statybų ekspertas“ buvo realiai suteikta.
Kreditavimo sutartis su UAB „Statybų ekspertas“ buvo sudaryta ir kreditas suteiktas administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir remontui (sutarties 1.4 p.). 2007-08-02 patalpos pirkimo ir padavimo sutartis patvirtina, kad pardavėjai R. S. ir A. S. pardavė, o UAB „Statybų ekspertas“ įsigijo minėtas administracines patalpas. Šioje sutartyje nurodyta, kad patalpos parduodamos už 210 000 Lt, iš kurių 31 500 Lt sumoka pirkėjas (UAB „Statybų ekspertas“), o likusią pinigų sumą, t.y. 178 500 Lt, pirkėjo (UAB „Statybų ekspertas“) prašymu AB Šiaulių bankas sumokės į R. S. sąskaitą iki 2007-09-02, kaip pirkėjui suteiktą kreditą, skirtą turtui įsigyti, po to, kai pirkėjas nustatyta tvarka atliks reikiamus veiksmus. Mokėjimų nurodymas Nr. 944140 patvirtina, kad ieškovas 2007-08-30 tiesiogiai pervedė 178 500 Lt patalpų, kurių įsigijimui ir remontui buvo suteiktas kreditas, pardavėjai R. S. į jos nurodytą sąskaitą; ant minėto nurodymo yra UAB „Statybų ekspertas“ vadovo ir atsakovo šioje byloje R. M. parašas; mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad pinigai pervedami pagal 2007-08-02 patalpų pirkimo – pardavimo sutartį. Šios aplinkybės patvirtina, kad pinigai patalpų pardavėjai buvo pervesti UAB „Statybų ekspertas“ vadovo prašymu. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas realiai suteikė paskolą UAB „Statybų ekspertas“, tik jį pervedė ne pačiam UAB „Statybų ekspertas“, o nekilnojamojo turto pardavėjai.
Atsakovas teigia, kad Kreditavimo sutartis pasibaigusi, todėl pasibaigė trečiojo asmens prievolės Ieškovui. Toks apelianto argumentas taip pat nepagrįstas. Kreditavimo sutarties 11.1. punktas numato, kad ji galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo pagal ją. Kadangi UAB „Statybų ekspertas“ įsipareigojimai ieškovui pagal Kreditavimo sutartį neįvykdyti, ji yra galiojanti.
Dėl laidavimo sutarties galiojimo
Atsakovas nurodė, jog laidavimo sutartis yra pasibaigusi, kadangi laidavimas neterminuotas.
Pažymėtina, kad Laidavimo sutarties 7.1. punkte yra nurodyta, kad sutartis galioja iki visiško Kredito gavėjo ir Laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo, todėl šiuo atveju CK normos dėl laidavimo pabaigos netaikomos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nekartą yra nurodyta, kad: „kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi <...>. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas“ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 07 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009 ir kt.).
Šios bylos šalių sudarytoje Laidavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad ji galioja iki visiško Kredito gavėjo ir Laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo, todėl atsakovo argumentai dėl laidavimo pasibaigimo yra atmetami.
Pažymėtina, kad skoliniai įsipareigojimai ieškovui pagal Kreditavimo sutartį neįvykdyti, todėl vadovaujantis CK 6.81 str. ir Laidavimo sutarties 1.2., 3.1. punktais laiduotojas R. M. atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis (kartu su UAB „Statybų ekspertas“) dėl įsiskolinimų pagal Kreditavimo sutartį grąžinimo ieškovui. CK 6.6 str. 4 d. nurodyta, kad jei skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tokia pati nuostata numatyta ir Laidavimo sutarties 4.4. punkte.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Kreditavimo sutartis ir Laidavimo sutartis yra visiškai skirtingos sutartys, tarp jų nėra jokio ryšio. Teismas tokius atsakovo teiginius atmeta, nes CK 6.76. straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Taigi, laidavimas yra neatsiejamas nuo pagrindinės prievolės - kredito pagal Kreditavimo sutartį.
CK 6.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, įskaitant ir visas kitas šalutines (papildomas) teises, susijusias su reikalavimo teisės užtikrinimų, kaip hipotekos, įkeitimo teisę (CK 6.101 str. 2 d.).
Laidavimo sutarčiai esant šalutinei, tiesiogiai priklausančiai nuo pagrindinės - Kreditavimo sutarties, nesant Laidavimo sutarties pasibaigimo pagrindų, atsakovo atsakomybei pagal Laidavimo sutartį tolygiai mažėjant, atsakovas nepagrįstai teigia, kad laidavimas yra negaliojantis ar pasibaigęs.
Atsakovas apeliaciniame skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas neteisėtais būdais iš UAB „Statybų ekspertas“ sąskaitų nurašinėdavo pinigines lėšas. Tokie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti. Kokie nors neteisėti pinigų pasisavinimo faktai (vagystė), turėtų būti įrodyti baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu, tačiau kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, teismuose jokios baudžiamosios bylos, susijusios su tuo klausimu išnagrinėta nebuvo. Atsakovas taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, kad ieškovas iš UAB „Statybų ekspertas“ būtų vogęs pinigus bei neteisingai apskaičiavęs grąžintinas sumas. Priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo reikalavimus. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė detalų ir išsamų UAB „Statybų ekspertas“ skolos grąžinimo paskaičiavimą nuo kredito išdavimo dienos (2007 08 30) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2014 04 09). Paskaičiavime matomi visi skolininko atlikti mokėjimai pagal Kreditavimo sutartį nuo kredito išmokėjimo dienos: pagal grafiką priskaičiuotos ir realiai grąžintos kredito dalys, palūkanos, delspinigiai ir kt. Mokėtinų sumų paskaičiavimas, pateiktas teismui kaip rašytinis įrodymas, ir jo visiškai pakanka pagrįsti susidariusį įsiskolinimą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė tiek laidavimą reglamentuojančias teisės normas, tieki teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Atsakovas pateikė prašymą grąžinti jam permokėtą žyminį mokestį (330 Eur) už apeliacinį skundą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi atleido atsakovą nuo 218,54 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi šioje byloje už apeliacinį skundą mokėtinas toks pats žyminis mokestis kaip ir pirmosios instancijos teisme (už ieškinį dokumentinio proceso tvarka, kai ieškinys paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis) – 338,98 Eur, o atsakovas yra sumokėjęs 450 Eur žyminio mokesčio, yra pagrindas jam grąžinti 330 Eur žyminio mokesčio (87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 330 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėto 2015 m. liepos 21 d., mokėjimo nurodymu Nr. 176.