Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. M. 104 180,03 Lt skolos, 7 procentų metines palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas, 331,45 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 10,78 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-02-11 galutiniu sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 30 131,51 Eur skolos, 7 procentų metines palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas, 331,45 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 10,78 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimo, sumokėjęs dalį (50 Eur) žyminio mokesčio, ir prašydamas atleisti nuo likusios 627,96 Eur žyminio mokesčio dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, skundžiama 2015-03-18 nutartimi atsakovo prašymą atenkino iš dalies, atleido atsakovą nuo 218,54 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė atsakovui terminą iki 2015-03-31 pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti likusią 400 Eur žyminio mokesčio dalį.

Teismas nurodė, kad atsakovo paminėti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra kliūtis įvertinti šiuo metu esamą atsakovo turtinę padėtį, taip pat tai nėra ir pagrindas atleisti atsakovą nuo įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, pateikimo teismui. Atsakovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, kad jo finansinė situacija yra komplikuota ir sunki.

Teismas nustatė, kad atsakovas turi daug ir vertingo nekilnojamojo turto Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone (tris žemės sklypus, net du gyvenamuosius namus su kitais statiniais, negyvenamąsias patalpas ir kt.). Tik dalis apelianto nekilnojamojo turto yra įkeista ir areštuota. Be to, šio įkeisto ir areštuoto turto vertė yra didesnė negu atsakovui taikomas apribojimų mastas. Atsakovas turi ir kito vertingo nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m., ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nėra apsunkintas jokiais apribojimais. Šis sklypas įgytas visai neseniai (2014 m. rugpjūčio mėnesį), šiam turtui nėra taikomas joks draudimas, taigi atsakovas turėjo pakankamai lėšų ir už šį turtą susimokėjo be kitų asmenų pagalbos.

Teismas nurodė, kad atsakovo pateikta UAB „Statybų ekspertas“ 2015-01-06 pažyma, kuri yra pasirašyta paties atsakovo, apie jo darbo užmokestį nepatvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis neturi piniginių lėšų ir kad jo darbo užmokestis yra minimalus, nes atsakovas dirba ne tik UAB „Statybų ekspertas“ direktoriaus pareigose, tačiau turi ir individualią įmonę, taip pat vykdo individualią veiklą, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie gaunamas pajamas iš minėtų veiklų. Be to, paskutiniu metu atsakovas įsigijo minėtą vertingą nekilnojamąjį turtą. Apelianto užsiėmimas ir veikla yra susijusi su statybomis, todėl ši aplinkybė taip pat leidžia abejoti atsakovo nurodomais teiginiais dėl jo gaunamų pajamų ir turimų lėšų.

Teismas taip pat vertino aplinkybę, kad atsakovas teismuose veda ne vieną bylą, kuriose jam atstovauja mokami advokatai, tad ši aplinkybė iš dalies taip pat paneigia atsakovo argumentus dėl jo sunkios finansinės padėties.

Atsakovas nenurodė, koks konkrečiai jo turtas sugadintas ir kokia apimtimi. Taip pat ši aplinkybė negali turėti esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-18 nutartį.

Nurodo, kad teismas visiškai neįsigilino į bylos esmę ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovas įrodė, kad jo turimas turtas įkeistas bankui, areštuotas, darbo užmokestis – pusė minimalaus atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra įvertinę atsakovo sunkią materialinę padėtį ir atleidę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Visiškai įrodyta ir nėra jokių abejonių dėl atsakovo gaunamų itin mažų pajamų. Įkeistas turtas be teismo leidimo net negali būti parduodamas, nes jame gyvena nepilnametis vaikas, be to, turtas nuosavybės teisėmis priklauso ne tik atsakovui. Atsakovas areštuotą turtą dalimis negali parduoti, be to, tokia procedūra užtruktų labai ilgai. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas tik pinigais, o ne daiktais ar nekilnojamuoju turtu.

Teismas nepagrįstai vertino neseniai įsigytą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip įrodymą, kad atsakovas turėjo pakankamai lėšų jį įsigyti be kitų asmenų pagalbos. Minėti sklypai iš valstybės buvo išpirkti pagal įmokų perleidimo sutartį – įmokos perleistos iš trečiųjų amenų dar prieš kelis metus, nuo 2006 m. valstybinėse institucijose vyko dokumentų tvarkymas dėl žemės sklypų pardavimo ir tik formaliai 2014-07-30 buvo pasirašyta žemės pirkimo sutartis, kur teismo tariamų mokėjimų nebuvo ir net negalėjo būti. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad sklypų nuosavybės teisės yra ne atsakovo, o valstybės. Be to, teismas turėtų vertinti šiuo metu esamą atsakovo trutinę padėtį, o ne prieš kelis metus buvusią.

Atsakovo teismui pateikta pažyma apie jo gaunamą labai mažą darbo užmokestį yra oficialus įrodymas, negalintis kelti jokių abejonių, be to, galima patikrinti Sodros duomenis ir juos palyginti.

Atsakovas turi individualią įmonę, kuri nevykdo veiklos ir atsakovas negauna pajamų. Teismas gali patikrinti šią aplinkybę Sodroje.

Teismo teiginys, kad atsakovą kitose bylose atstovauja mokami advokatai, todėl ši aplinkybė iš dalies taip pat paneigia atsakovo teiginius apie jo blogą materialinę padėtį, yra visiškai nepagrįstas, ir negali atspindėti atsakovo turtinės padėties. Be to, samdant advoaktą, dar labiau sunkėja atsakovo finansinė situacija ir didėja skoliniai įsipareigojimai, kuriuos leidžiama apmokėti ateityje pagal sutartį.

Atsakovui yra labai didelė ir neįmanoma sumokėti 400 Eur žyminio mokesčio suma. Atmetus atsakovo prašymą, atsakovas negalėtų apginti savo pažeistas teises teisme.

Ieškovas AB Šiaulių bankas nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo palikti skundžiamą nutartį galioti.

Nurodo, kad atsakovas nepateikia pagrįstų motyvų ir įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl sunkios finansinės padėties. Teismo surinkta informacija paneigia atsakovo argumentus dėl sunkios finansinės padėties.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2015-03-18 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Už apeliacinį skundą turi būti mokamas šiuo atveju 669 Eur žyminis mokestis. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas sumokėjo tik 50 Eur žyminį mokestį, teikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-11 galutinio sprendimo, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašė atleisti. Skundžiamą nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atleido atsakovą nuo 218,54 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo atsakovą pašalinti trūkumus – sumokėti likusį 400 Eur žyminį mokestį, teismas motyvavo tuo, kad atsakovas neįrodė, kad jo materialinė padėtis yra tokia sunki, jog jis negali sumokėti 400 Eur žyminio mokesčio.

CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83-84 str.). Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti. Taigi asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Įstatymų leidėjas atleidimą, atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens (tiek fizinio, tiek ir juridinio) padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atskirajame skunde nurodytais teiginiais, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta teismui netinkamai įvertinus atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti teismo nurodytos žyminio mokesčio dalies, t. y. 400 Eur.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, kad atsakovas turi nemažai nekilnojamojo turto, vadovauja UAB „Statybų ekspertas“, turi kitų galimybių gauti daugiau pajamų (pvz., iš individualios veiklos), todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovas negalėtų sumokėti likusios 400 Eur žyminio mokesčio dalies. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstai leistų patvirtinti atsakovo sunkią materialinę padėtį, kadangi byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą padaryti priešingą išvadą, kad likusią 400 Eur žyminio mokesčio dalį atsakovas gali sumokėti.

Pažymėtina, kad, kaip minėta, įstatymų leidėjas atleidimą, atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Todėl atsakovo pateikta 2015-01-06 pažyma apie jo gaunamą pusės minimalaus šalyje darbo užmokesčio dydžio atlyginimą jo paties vadovaujamoje įmonėje UAB „Statybų ekspertas“ nevertintina atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų, juo labiau, kai įmonės vadovas gali pats nustatyti savo darbo laiko trukmę (atsakovas nurodo, kad dirba tik puse etato) ir darbo užmokesčio dydį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl blogos UAB „Statybų ekspertas“ turtinės padėties nėra galimybės atsakovui nustatyti ir mokėti didesnį darbo užmokestį. Konstatuotina, kad pirmosiosios instancijos teismas teisingai vertino visą atsakovui priklausančią turto masę ir atsakovo asmenines galimybes uždirbti daugiau pajamų, negu atsakovas nurodo, taigi pagrįstai sprendė, kad atsakovas gali sumokėti likusią 400 Eur žyminio mokesčio dalį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovą skundžiama nutartimi jau atleido nuo žyminio mokesčio dalies, t.y. 218,54 Eur, sumokėjimo, kas sudaro pagrindą manyti, kad ši suma yra visiškai pakankama atsižvelgiant į atsakovo materialinę padėtį.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-12 priimta nutartis ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-28 nutartis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nėra pagrindas šiuo atveju atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu šios bylos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą padaryti kitokią išvadą. Taip pat nėra pagrindo atleisti atsakovą ir nuo įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, pateikimo teismui, nagrinėjančiam atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, nes prie prašymo iš dalies ar visiškai atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad neatleidimas nuo žyminio mokesčio pažeidžia atsakovo teises, varžo jo galimybes ginti savo teises teisme. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, jeigu atsakovas negalėjo esamu metu sumokėti visos trūkstamos žyminio mokesčio dalies, jis turėjo teisę prašyti atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą. Tačiau atsakovas to neprašė, taigi neišnaudojo įstatymo numatytų galimybių prašyti, kad teismas atidėtų žyminio mokesčio sumokėjimą, kas leistų atsakovui tinkamai ginti savo teises teisme, jei jis šiuo metu tikrai negali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teismo išvadai dėl ginčo susiformuoti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo 2015-03-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais negali būti keistina ar naikintina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Palikdamas nepakeistą skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas nustato atsakovui terminą iki 2015 m. liepos 24 d. pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui įrodymus apie sumokėtą valstybei trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 400 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui R. M. terminą iki 2015 m. liepos 24 d. pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui įrodymus apie sumokėtą valstybei trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 400 Eur.