Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės (toliau – prokurorės) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje N. A. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje padarymu, o V. A. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 punkte, 163 straipsnyje padarymu, perduota prokurorui bei nustatytas dviejų mėnesių terminas trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2019 m. balandžio 11 d. perdavė Alytaus apylinkės teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kurioje N. A. ir V. A. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 punkte, 163 straipsnyje padarymu.

2. N. A. šioje byloje kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2012 m. žiemos iki 2018 m. kovo mėn., namuose, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sistemingai, ne mažiau kaip tris kartus, dėl to, kad gavo blogą pažymį, kad padarė tai, kas nepatinka, kai nepaklauso, iš nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. tyčiojosi, įžeidinėjo, vadindamas „žiurkėmis, padlomis, šliundromis, stervomis, kekšėmis, šavalkomis, paleistuvėmis“, sakydamas: „nekenčiu“, „tik užmušt“, „dar čia pažliumsi“, liepdavo klūpėti, grasino atiduoti jas į vaikų namus, nepagarbiai, menkinančiai atsiliepdavo apie nukentėjusiųjų mirusią motiną, sakydamas, kad „jos panašios į ją“, „nueis šunkeliais kaip jų motina“, „jų ateitis aiški“, atimdavo iš nukentėjusiųjų motinos nuotraukas, neišleisdavo į bendruomenės centrą, naudojo fizinį smurtą - mušė rankomis ir diržu į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiosioms A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą;

2.1. Taip pat nuo 2018 m. kovo 4 d. iki 2018 m. kovo 11 d., vakare, laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kilusio konflikto metu, prirėmė prie sienos nukentėjusiąją A. B. ir rankomis sugriebęs jai už kaklo smaugė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai A. B. sukėlė fizinį skausmą;

2.2. Taip pat 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įvykus žodiniam konfliktui namuose, (duomenys neskelbtini), E. B. susiginčijus su sese A. B., sudavė E. B. du kartus diržu per kojas, tokiais veiksmais nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje; dėl tokių sistemingų, ilgalaikių fizinio ir psichologinio smurto veiksmų N. A. padarė dviem nukentėjusiosioms - mažametei A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl konstatuotų kitų emocijų sutrikimų vaikystėje, o nukentėjusiajai mažametei E. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo, nepatikslinto kaip atsirandančio postnaliniu periodu, taip pat fizinio smurto veiksmais mažametėms E. B. ir A. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sistemingai baugino vaikus E. B. ir A. B., naudodamas psichinę prievartą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje.

3. V. A. kaltinama tuo, kad būdama nepilnamečių E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), globėja, turėdama teisę ginti vaikų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.272 straipsnis) ir pareigą užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis jų sveikata, auklėti vaikus, rengti juos savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnis), piktnaudžiavo šiomis teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus, naudojo jų atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, o būtent:

3.1. 2012-2013 m., žiemos laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įvykus žodiniam konfliktui, namuose, (duomenys neskelbtini), V. A., supykusi dėl neva sugadinto telefono, kratė E. B. ir A. B., po ko abi basas išvijo į lauką, o sugrįžus joms iš lauko, mušė ranka ir diržu į įvairias kūno vietas, sukeldama nukentėjusiosioms mažametėms A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą, taip pat liepė klūpėti ir pagrasino, sakydama: „kad jei kam pasiskųs, gaus dar“;

3.2. Taip pat, laikotarpyje nuo 2012 m. žiemos iki 2018 m. kovo mėn., namuose, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sistemingai, ne mažiau kaip tris kartus, dėl to, kad gavo blogą pažymį, kad padarė tai, kas nepatinka, kai nepaklauso, iš nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. tyčiojosi, įžeidinėjo, vadindama „žiurkėmis, padlomis, šliundromis, stervomis, kekšėmis, šavalkomis, paleistuvėmis“, sakydama: „nekenčiu“, „tik užmušt“, „dar čia pažliumsi“, liepdavo klūpėti, grasino atiduoti jas į vaikų namus, nepagarbiai, menkinančiai atsiliepdavo apie nukentėjusiųjų mirusią motiną, sakydama, kad „jos panašios į ją, nueis šunkeliais kaip jų motina“, „jų ateitis aiški“, atimdavo iš nukentėjusiųjų motinos nuotraukas, neišleisdavo į bendruomenės centrą, priekaištaudavo, kad E. B. išduoda ją su jos vyru, nukentėjusiosioms girdint, sakydama vyrui, kad „su šavalka eini tūsytis“, naudojo fizinį smurtą - mušė rankomis ir diržu į įvairias kūno vietas, sukeldama nukentėjusiosioms A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą;

3.3. Taip pat 2018 m. kovo mėn. 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. 11 d., vakare, laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įvykus žodiniam konfliktui, namuose, (duomenys neskelbtini), V. A., supykusi ant globotinių A. B. ir E. B., vartodama jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius „žiurke, padla, šliundra, sterva, šavalka, kekše“, grasino laidu mušti, taip pat išsakė nepagarbius žodžius apie A. B. ir E. B. mirusią motiną, priekaištavo E. B., kad ji išduoda ją su jos vyru, A. B., bandant iškviesti policijos pareigūnus, atėmė iš nukentėjusiosios A. B. mobiliojo ryšio telefoną, apdraskydama A. B. rankų plaštakas, o E. B. įkando į dešinės rankos alkūnę, tokiais veiksmais nukentėjusiajai mažametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų abiejose plaštakose, o nukentėjusiajai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų dešiniame dilbyje, dėl tokių sistemingų, ilgalaikių fizinio ir psichologinio smurto veiksmų V. A. padarė dviem nukentėjusiosioms - mažametei A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl konstatuotų kitų emocijų sutrikimų vaikystėje, o nukentėjusiajai mažametei E. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo, nepatikslinto kaip atsirandančio postnaliniu periodu, taip pat fizinio smurto veiksmais E. B. ir A. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei piktnaudžiavo globėjos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaikus E. B. ir A. B., t. y. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 punkte, 163 straipsnyje.

4. Alytaus apylinkės teismas, bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, 2019 m. gegužės 10 d. priėmė nutartį šią baudžiamąją bylą perduoti kaltinamąjį aktą surašiusiai Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad N. A. ir V. A. kaltinami kiekvienas iš jų padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje, tačiau aprašant šias nusikalstamas veikas, jos atskirai neišskirtos, o tik visą kaltinimą aprašius, konstatuota, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas. Teismo nuomone, esminis kaltinamojo akto trūkumas, kurio teismas ištaisyti negali, yra susijęs su nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir būtinais nusikalstamų veikų sudėties elementais, nes pareikšti kaltinimai yra neaiškūs, taip pat neaiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos, nes pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas sprendė, kad egzistuoja BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas, trukdantis objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą teisme.

Motyvuojamoji dalis

7. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, skundo argumentus, kitus baudžiamosios bylos duomenis, konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą, yra pagrįsta.

9. Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 straipsnio nuostatos. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus.

10. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

11. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kai kaltinamajame akte nenurodyti baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Įstatyme įtvirtinti kaltinamojo akto reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Dėl ydingai surašyto kaltinamojo akto ne tik pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, tačiau ir bylą nagrinėjantis teismas atsiduria teisinėje aklavietėje. Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250/2009, 2K-581/2011, Nr. 2K-556/2012).

12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas turi būti informatyvus, t. y. jame, be jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8 punktuose, kuriuos taip pat reikia tiksliai nurodyti, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama; nurodyti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas jos padarymu įtariamas asmuo; tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma už padarytą veiką nustato baudžiamąją atsakomybę (BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktai). Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 4dalis, 22 straipsnio 3 dalis). Prokuroro priimamas dokumentas – kaltinamasis aktas turi būti pakankamai konkretus: kaltinamasis turi aiškiai žinoti, dėl kokios veikos padarymo jis tapo įtariamuoju, pagal kokią BK normą ta veika kvalifikuojama, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-8-699/2019).

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinami V. A. ir N. A., aprašymas kaltinamajame akte neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų. Iš kaltinamojo akto matyti, kad V. A. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 5 punkte, 163 straipsnyje padarymu, o N. A. kaltinamas, nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje,138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 5 punkte bei 145 straipsnio 2 dalyje padarymu. Prokurorė skunde pažymėjo, jog kaltinamiesiems inkriminuojamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl išskirti kiekvieną nusikalstamą veiką, ją parašant ir konkrečiai kvalifikuojant galimybės nėra, tačiau apeliacinės instancijos nuomone tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamiesiems inkriminuojant kelias nusikalstamas veikas, turi būti aiškiai aprašytos kiekvienos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, baudžiamojo kodekso straipsnis, kad kaltinamas asmuo suprastų apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Aukštesniojo teismo nuomone, šie kriterijai itin svarbūs, nes pagal suformuotą kaltinamąjį aktą teismas nagrinėja bylos aplinkybes ir tiria įrodymus, o kaltinamiesiems užtikrinama galimybė žinoti, kuo tiksliai jie yra kaltinami ir nuo to gintis. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo akto trūkumų, to nebuvo galima įgyvendinti, kadangi šiuo atveju aprašant kaltinamiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jos atskirai neišskirtos, nusikalstamų veikų aplinkybės sujungtos į vieną bendrą kaltinimą, nors pagal veikų pobūdį to daryti negalima ir tik visą kaltinimą aprašius, konstatuota, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas. Prokurorė savo skunde pateikia visą eilę teismų nutarčių, tačiau pateikti praktikos pavyzdžiai nepaneigia skundžiamos nutarties argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.

14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei nurodoma prokurorės skunde, nurodyti kaltinamojo akto trūkumai suvaržo kaltinamųjų N. A. ir V. A. teisę į gynybą ir trukdo teismui nagrinėti bylą, šių trūkumų teismas negali pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl žemesnės instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė bylą perduoti prokurorui. Išdėstytų motyvų pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.