Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistosios V. A. kasaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistoji V. A. prašo panaikinti skundžiamus nuosprendžius.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimų. Pasak kasatorės, tendencingai atliktas tyrimas, siekiant patvirtinti nukentėjusiųjų teiginius ir nuteistųjų kaltę, įrodymais nepagrįsti nukentėjusiosioms padaryti sužalojimai, netirtos aplinkybės, ar kaltininkė pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti padarinių atsiradimą; neapklausti tiesioginiai įvykių liudytojai, apeliacinės instancijos teismas apklausė tik vieną mažametį liudytoją, o jo duotus parodymus įvertino netinkamai, tai kelia abejonių teismo nešališkumu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorė kaip nepagrįstus ir neteisėtus ginčija skundžiamus teismų nuosprendžius, teigia, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nesutinka su byloje surinktų ir teismų ištirtų įrodymų vertinimu. Kasatorės nuomone, ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas buvo tendencingas, visi valstybinio kaltintojo panaudoti instrumentai ir priemonės buvo nukreipti prieš kaltinamuosius turint tikslą įrodyti jų kaltumą, byloje nesurinkta pakankamai duomenų objektyviai išvadai dėl kaltės padaryti, netinkamai įvertintas kaltės turinys, nenustatyta, kokių pasekmių ji siekė savo veiksmais ar norėjo, kad padariniai atsirastų ir pan. Tačiau tokie teiginiai nepatvirtina kasacinio apskundimo pagrindų buvimą. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų, jų nevertina ir nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Pažymėtina, kad nuteistoji apeliacinį skundą padavė dėl netinkamo bylos duomenų tyrimo ir vertinimo, teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių. Dėl šių klausimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta. Be kita ko, tenkinant gynybos prašymą buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gauti vaikų A. ir G. P. 2019 m. gruodžio 6 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai, A. P. teismo posėdyje apklaustas. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisėtumo ir šio teismo galimai padarytų esminių BPK pažeidimų.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriaus prašymas turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasatorė skunde nurodo, kad byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ir, remdamasi BPK 382 straipsnio 3, 5 punktais, prašo skundžiamus nuosprendžius panaikinti. Toks kasatorės prašymas yra netinkamai suformuluotas, kadangi iš jo turinio yra neaišku, ko konkrečiai kasatorė prašo, t. y. ar perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (BPK 382 straipsnio 3 punktas), ar perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios V. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.