- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1228-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Casteda“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kriaunų malūnas plius“
- Kategorijos
- 2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Casteda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Casteda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kriaunų malūnas plius“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kriaunų malūnas plius“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcini bendrovei „Casteda“ dėl delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 3 413 Eur skolą, 253 Eur delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 18 d. po 23 Eur delspinigių už kiekvieną dieną nuo 2018 m. birželio 19 d. iki visiško skolos sumokėjimo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog šalys 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarė subrangos sutartį Nr. BS/024/17, pagal kurią įsipareigojo atsakovei atlikti darbų už 23 000 Eur sumą, o atsakovė įsipareigojo už juos atsiskaityti. Pažymėjo, kad visus sutartyje numatytus darbus atliko pagal sutarties sąlygas ir nustatytais terminais, taip pat atsakovės papildomu užsakymu papildomai pateikė ir sumontavo atveriamus vartus už 413 Eur. Atsakovė, nors atliktus darbus 2018 m. balandžio 20 d., darbų perdavimo–priėmimo aktu priėmė ir iki 2018 m. gegužės 30 d. turėjo sumokėti likusią 9 726,22 Eur sumą, tačiau atsiskaitė tik iš dalies, ir liko skolinga 3 413 Eur. Paaiškino ir tai, kad atsakovė savo nesutikimą apmokėti likusią darbų kainą motyvuoja tuo, jog yra pažeistas darbų atlikimo terminas (sutartyje nurodyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2017 -10-15), todėl apskaičiavo 3 000 Eur delspinigių, kuriuos įskaitė į likusią sumą už atliktus darbus. Mano, kad sutartį įvykdė joje nustatytu terminu, nes pagal sutarties 6.1. ir 6.2. punktus lauko temperatūrai esant žemiau + 10?, darbai stabdomi ir šios aplinkybės veikimo laikui statybos trukmė pratęsiama. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir viešai skelbiamą informaciją šildymo sezonas Klaipėdoje buvo pradėtas 2017 m. spalio 11 d., o baigtas – 2018 m. balandžio 11 d. Kadangi šildymo sezonas pradedamas, kai vidutinė temperatūra 3 paras iš eilės nukrenta žemiau + 10?, todėl nebegalėjo vykdyti sutarties 3 dienas iki šildymo sezono pradžios; ši aplinkybė nepertraukiamai tęsėsi iki 2018 m. balandžio 11 d. Esant tokioms aplinkybėms sutartį turėjo įvykdyti iki 2018 m. balandžio 16 d. Be to, sutarties vykdymo terminas galėjo būti pratęstas dar ilgiau dėl rudenį buvusių liūčių, kai vidutinis kritulių kiekis viršijo normos ribas nuo 3 iki 5,5 karto. Dėl šios priežasties taip pat nebuvo galima vykdyti darbų, nes žemė buvo permirkusi, neįvažiuodavo technika, neįeidavo darbuotojai su karučiais, dėl to nebuvo galima sodinti vejos. Apie šias aplinkybes atsakovė buvo ne kartą informuota žodžiu.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašė teismo priteisti iš ieškovės 3 000 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (priešieškinio pateikimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2017 m. rugpjūčio 22 d. šalių sudarytos subrangos sutarties Nr. BS/024/17 9.4. punkte nustatyta, kad subrangovas, uždelsęs statybą dėl savo kaltės, moka užsakovui 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo darbų vertės. Kadangi darbai pagal sutartį turėjo būti užbaigti iki 2017 m. spalio 15 d., o ieškovė juos užbaigė ir perdavė tik 2018 m. balandžio 20 d., t. y. pradelsė 186 dienas, todėl mokėtinų delspinigių suma sudaro 8 556 Eur. Atsakovė, atsižvelgdama į protingumo, sąžiningumo principus, šią maksimalią delspinigių sumą sumažino iki 3 000 Eur, šiai sumai išrašė delspinigių sąskaitą bei pateikė ją ieškovei apmokėti, tačiau ieškovė tai padaryti atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Casteda“ iš atsakovės UAB „Kriaunų malūnas plius“ 3 413 Eur skolą, 253 Eur delspinigius bei 271,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai, priteisė atsakovei UAB „Kriaunų malūnas plius“ iš ieškovės UAB „Casteda“ 3 000 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3 000 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2018 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti 3 413 Eur skolą už pagal Sutartį ir atsakovės papildomai užsakytus darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies – sutinka sumokėti 413 Eur už ieškovės papildomai atliktus darbus (įstatytus atveriamus vartus). Taigi Sutartyje šalys atsiskaitymo su ieškove pareigą susiejo su darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymu ir PVM sąskaitos faktūros pateikimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės atlikti darbai atsakovės priimti 2018 m. balandžio 20 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu. Tą pačią dieną ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras CA Nr. 099 ir Nr. 100. Dėl 3 000 Eur dydžio delspinigių priteisimo pagal 2018 m. gegužės 30 d. delspinigių sąskaitą KMP Nr. 01D atsakovė yra pareiškusi savarankišką priešieškinį reikalavimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė yra taikiusi įskaitymą materialiosios teisės prasme ir išskaičiavusi priskaičiuotas 3 000 Eur netesybas pagal nurodytą delspinigių sąskaitą iš ieškovei mokėtinų sumų. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad pagal tą pačią 2018 m. gegužės 30 d. delspinigių sąskaitą KMP Nr. 01D 3 000 Eur delspinigių sumai atsakovė 2018 m. gegužės 24 d. pranešimu atliko vienašalį 3 000 Eur delspinigių sumos įskaitymą į 3 413 Eur sumą už ieškovės atliktus rangos darbus, bei priešieškiniu dar kartą prašo priteisti tuos pačius 3 000 Eur dydžio delspinigius. Be to, 2018 m. gegužės 24 d. atsakovės rašto dėl apmokėjimo pagal Sutartį negalima laikyti pareiškimu dėl įskaitymo, kadangi pirminis buhalterinis dokumentas – delspinigių sąskaita KMP Nr. 01D išrašyta tik 2018 m. gegužės 30 d., vėlesnis šalių susirašinėjimas bei atsakovės 2018 m. birželio 8 d. raštas rodo, kad atsakovės reikalavimas dėl delspinigių mokėjimo nebuvo akivaizdus, paminėtu raštu pati atsakovė pripažino, kad dėl jos reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Taigi kadangi atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo pagal Sutartį sumokėti už atliktus darbus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 3 413 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 253 Eur delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 18 d. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties 9.1. punkte numatyta, kad užsakovas (atsakovė), uždelsęs sumokėti už atliktus darbus, moka subrangovui (ieškovei) 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos darbų kainos. Minėta, kad Sutarties 1.2. punkte numatyta, kad mokėjimas už ieškovės atliktus darbus atliekamas per 40 dienų nuo atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei. Šiuo atveju, minėta, darbai priimti 2018 m. balandžio 20 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu, tą pačią dieną (2018 m. balandžio 20 d.) atsakovei apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos faktūros CA Nr. 099 ir Nr. 100 (2018 m. balandžio 20 d. atliktų darbų akto 2 punktas), o tai reiškia, kad 3 413 Eur suma už darbus turėjo būti sumokėta iki 2018 m. gegužės 30 d. 2018 m. gegužės 31 d. reikalavimu dėl apmokėjimo pagal Sutartį ieškovė nustatė atsakovei papildomą 7 dienų terminą sumokėti 3 413 Eur sumą. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė praleido prievolės sumokėti už darbus terminą. Be to, ieškovė prašo priteisti po 23 Eur delspinigių už kiekvieną dieną nuo 2018 m. birželio 19 d. iki visiško skolos sumokėjimo. Šiuo atveju Sutarties 9.1. punkte šalys susitarė, kad užsakovas, uždelsęs sumokėti už atliktus darbus, moka subrangovui (ieškovei) 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos darbų kainos. Paminėta Sutarties nuostata nenumato delspinigių skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti po 23 Eur delspinigių už kiekvieną dieną iki visiško skolos sumokėjimo atmestinas. Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 3 000 Eur delspinigius už netinkamą Sutarties įvykdymą – už termino, per kurį pagal Sutarties nuostatas turėjo būti užbaigti darbai, praleidimą. Sutarties 4.1. punkte darbų pabaiga nustatyta 2017 m. spalio 15 d. Sutarties 9.4. punktas numato, kad subrangovas (ieškovė), uždelsęs statybą dėl savo kaltės, moka užsakovui (atsakovei) 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo darbų vertės, ir atlygina visus tiesioginius užsakovo dėl to patirtus nuostolius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbai buvo užbaigti 2018 m. balandžio 19 d. bei priimti 2018 m. balandžio 20 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu, t. y. praleidus Sutartyje nustatytą terminą. Ieškovė nurodo, kad Sutarties nustatytu terminu negalėjo įvykdyti dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių – nenugalimos jėgos (force majeure). Ieškovė nurodo, kad savo įsipareigojimų laiku neįvykdė dėl nepalankių oro sąlygų žemės darbams atlikti, t. y. dėl 2017 m. rudenį vykusių liūčių, kai vidutinis kritulių kiekis viršijo normos ribas 3–5,5 karto, dėl to nebuvo įmanoma vykdyti darbų dėl žemės persipildymo drėgmės. Sutarties 6.1. punkte viena iš force majeure aplinkybių įvardytas potvynis, tai reiškia staigų vandens perteklių smarkiai ištvinus vandens telkiniui. Tuo tarpu gausūs krituliai, kaip force majeure aplinkybė, atleidžianti nuo Sutarties vykdymo, Sutartyje nenumatyta. Pastebėtina, kad ginčo Sutartis sudaryta 2017 m. rugpjūčio 22 d., todėl ieškovė, kaip verslininkė, turėjo protingai numatyti, kad ji statybos darbus lauke vykdys rudens mėnesiais, kai oro sąlygos, atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, lauko statybos darbams vykdyti tikėtinai gali būti nepalankios, tačiau įsipareigojimą visus darbus atlikti iki 2017 m. spalio 15 d. prisiėmė, todėl prisiėmė ir aplinkybių, susijusių su gamtos reiškiniais, padarinių atsiradimo riziką. Ieškovė darbams atlikti turėjo 54 kalendorines dienas (Sutarties 4.1. punktas). Ieškovė darbų žurnalo nevedė, paaiškinti, kokius darbus kokią dieną atliko, negalėjo, kokiomis konkrečiai dienomis nedirbo, nurodyti negalėjo, darbų vykdymo grafiko nesudarinėjo, duomenų, kad būtų suintensyvinusi darbų atlikimą tomis dienomis, kai oro sąlygos dirbti buvo palankios tam, kad pasivytų galimą atsilikimą, ar būtų ėmusis kitų aktyvių priemonių, kad darbus baigtų laiku, nepateikė. Taip pat vėlavimą užbaigti darbus ieškovė grindžia temperatūros nukritimu žemiau + 10?, tai pagal Sutarties 6.1. punktą gali būti viena iš aplinkybių, atleidžiančių nuo atsakomybės už įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdymą. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai lauko temperatūros nukritimą žemiau nurodytos ribos sieja su nuo 2017 m. spalio 11 d. paskelbta centralizuoto šildymo sezono pradžia Klaipėdos mieste. Kaip matyti iš pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. spalio 15 d., vidutinė oro temperatūra svyravo nuo 11,0 iki 13,1?, todėl ieškovė nuo 2017 m. spalio 11 d. turėjo vykdyti darbus. Nors pagal paminėtą pažymą 2017 m. spalio 9 d. ir 2017 m. spalio 10 d. oro temperatūra buvo žemiau + 10? (atitinkamai 9,8 ir 9,6), tačiau nuokrypis nuo Sutartyje numatytos priimtinos oro temperatūros ribos buvo pernelyg nežymus, kad pateisintų darbų nevykdymą ir jų užbaigimo termino nukėlimą į kitus metus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pritarti ieškovei, kad šiuo atveju egzistavo neišvengiamos aplinkybės, kurių protingai ji negalėjo numatyti bei atleisti ją nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Ieškovei praleidus Sutartyje nustatytą terminą užbaigti darbus (CK 6.205 straipsnis), yra pagrindas ieškovei taikyti sutartinę atsakomybę – priteisti delspinigius – 3 000 Eur delspinigių. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi atsakovei iš ieškovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2018 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti ir nepriteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės ieškovei priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas, jos turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pagal šalių sudarytos Sutarties 6.1. p. šalys yra atleidžiamos nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą dėl force majeure aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas minėtą sąrašą laikė kaip baigtinį, tokiu būdu nepagrįstai nelaikė force majeure labai didelio kritulių kiekio. Be lietaus, ieškovė turėjo tik 18 dienų iš 54 dienų, tai reiškia, kad ieškovei mažų mažiausiai sutarties vykdymas prasitęsė 36 dienoms, kurios skaičiuojamos po lietaus pasibaigimo.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovė galėjo ir privalėjo numatyti, kad sutarties vykdymo laikotarpiu, t. y. rudenį, lis ir tai trukdys atlikti darbus. Tokios teismo išvados prieštarauja elementariai logikai, kadangi kaip galima numatyti, kad būtent tą rudenį ar būtent tuo metu iškris 1–4 karto daugiau kritulių, nei paprastai toje vietovėje iškrinta.
7.3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog neegzistavo Sutartyje numatyta force majeure aplinkybė – temperatūros nukritimas žemiau + 10?, kuris trukdė darbų atlikimui laiku. Pagal hidrometeorologinę pažymą lietus tęsėsi visą spalį ir lapkritį, o nuo spalio 19 dienos temperatūra nukrito žemiau 10 laipsnių ir daugiau nebepakilo iki pat pavasario. Be to, ieškovė turėjo teisę vadovautis viešai skelbiamais duomenimis apie šildymo sezono pradžią ir pabaigą. Todėl ieškovei sutarties vykdymo terminas prasitęsė mažų mažiausiai visoms 36 dienoms nuo tada, kai pavasarį temperatūra pakilo virš 10 laipsnių ir nebenukrito, t. y. nuo 2018 m. balandžio 13 d.
7.4. Reikalavimui dėl delspinigių priteisimo visų pirma turi būti nustatyti nuostoliai. Atsakovė nenurodė, kad patyrė nuostolių dėl to, kad darbai jai buvo perduoti 2018 m. pavasarį, o ne 2017 m. rudenį, todėl delspinigiai negalėjo būti priteisti.
7.5. Net sprendžiant klausimą, kad atsakovė turėjo teisę į delspinigius, tai delspinigiai, kurie nustatomi kaip pusė sutartinės kainos, yra akivaizdžiai per dideli. Dėl jų dydžio atitikties protingumo ir teisingumo principams pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nors ieškovė buvo nurodžiusi, kad tokie atsakovės prašomi delspinigiai yra neprotingai ir nesąžiningai dideli.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
8.1. Ieškovė apie negalėjimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovės Sutarties 6.3., 11.2. numatytais terminais ir būdais neinformavo ir jokia forma apie sutartinių įsipareigojimų (ne)vykdymą nepranešė ir tuo klausimu nebendradarbiavo, todėl atsakovė negalėjo įvertinti, ar tikrai objektyviai egzistavo tokios aplinkybės, dėl kurių nebuvo galima atlikti darbų pagal Sutartį.
Šalies argumentai
8.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog beveik visą sutarties laikotarpį (54 kalendorines dienas) negalėjo atlikti darbų dėl ypač nepalankių gamtinių sąlygų didelio kritulių kiekio ir per žemos oro temperatūros. Tokius teiginius paneigia Hidrometeorologijos tarnybos duomenys apie hidrometeorologines sąlygas.
8.3. Ieškovė nevedė (teismui nepateikė) darbų žurnalo ir negalėjo paaiškinti, kokius darbus kokią dieną atliko bei kokiomis konkrečiai dienomis nedirbo, darbų vykdymo grafiko nesudarinėjo ir jo su atsakove nederino, taip pat teismui nepateikė jokių įrodymų, kokių priemonių Sutarties įvykdymui ėmėsi tomis dienomis, kai oro sąlygos dirbti buvo palankios tam, kad pasivytų galimą atsilikimą savalaikiam sutarties įvykdymui.
8.4. Atsakovė, reikšdama teismui priešieškinį dėl delspinigių priteisimo, savo iniciatyva juos sumažino beveik tris kartus – nuo 8 556 Eur iki 3 000 Eur, todėl dar didesnis jų mažinimas ar atleidimas nuo jų mokėjimo prieštarautų ne tik bendriesiems sutarčių vykdymo principams, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimams, nes tai reikštų sutarties nesilaikiusios šalies atleidimą nuo bet kokios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas priešieškinis dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovė UAB „Casteda“ ir atsakovė UAB „Kriaunų malūnas plius“ 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. BS/024/17, pagal kurią ieškovė įsipareigojo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti subrangos darbus savo medžiagomis, darbo jėga ir mechanizmais bei perduoti kompetentingoms institucijoms, o atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir juos apmokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
13. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 1.1.; 4.1.; 9.4. punktais, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės delspinigius už uždelsimą užbaigti statybos darbus dėl ieškovės kaltės.
14. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino visiškai – priteisė atsakovei iš ieškovės 3 000 Eur delspinigius.
15. Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas priešieškinis, nurodo, jog egzistavo force majeure aplinkybės, nurodytos Sutarties 6.1. punkte, todėl rangos darbai užsitęsė. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas force majeure sąrašą laikė kaip baigtinį, tokiu būdu nepagrįstai nelaikė force majeure labai didelio kritulių kiekio. Be lietaus, ieškovė turėjo tik 18 dienų iš 54 dienų, tai reiškia, kad ieškovei mažų mažiausiai sutarties vykdymas prasitęsė 36 dienoms, kurios skaičiuojamos po lietaus pasibaigimo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
Dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo
16. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010).
18. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent dėl jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių sudarytos Sutarties 6 punkte nurodytos sąlygos, nepriklausančios nuo šalių valios (force majeure). Sutarties 6.1. punkte numatyta, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už visišką ar dalinį įsipareigojimų neįvykdymą tuo atveju, jei šį neįvykdymą sąlygojo aplinkybės, nepriklausančios nuo šalių valios ir (ar) veiklos. Šalys sutaria, jog tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis bus laikoma potvynis, žemės drebėjimas, audra, sprogimas ir gaisras, epidemija, karas, jo grėsmė ar karo veiksmai, lauko temperatūros nukritimas žemiau + 10 laipsnių, kada sintetinės dangos klojimo darbai tampa neįmanomi, o tai trukdo šios Sutarties įvykdymą. Šių aplinkybių sąrašas yra išskirtinis. Sutarties 6.2. punkte numatyta, kad jei bent viena iš paminėtų aplinkybių turėjo įtakos statybos darbų vykdymui, dėl ko neįvykdyta statybos trukmė, tai šių aplinkybių veikimo laikui statybos trukmė pratęsiama iki laikotarpio, kada šalys gali ir turi galimybę toliau vykdyti savo įsipareigojimus.
20. Taigi matyti, jog šiuo atveju šalys konkrečiai įvertino, kokios aplinkybės bus laikomos force majeure aplinkybėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomas itin gausus lietus taip pat šiuo atveju laikytinas aplinkybe, kuri priskirtina force majaure aplinkybei. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
21. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, darbų pagal Sutartį pradžia laikoma 2017 m. rugpjūčio 23 d., o pabaiga 2017 m. spalio 15 d. Taigi darbai turėjo būti atlikti per 54 dienas. Ieškovė pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrio pažymą, kurioje nurodyta informacija apie iškritusių kritulių kiekį ir nuokrypį nuo vidutinio daugiamečio kritulių kiekio pagal Klaipėdos meteorologijos stoties duomenis 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Iš minėtos pažymos nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo pirmąsias 10 dienų nuokrypis nuo vidutinės kritulių kiekio ribos buvo 1,9 karto, antrąjį dešimtadienį nuokrypis buvo 4,2 karto, trečiąjį dešimtadienį – 0,3 karto, 2017 m. spalio pirmąsias 10 dienų nuokrypis nuo vidutinės kritulių kiekio ribos buvo 3,2 karto, antrąjį dešimtadienį nuokrypis buvo 1,2 karto, trečiąjį dešimtadienį – 2,3 karto, 2017 m. lapkričio pirmąsias 10 dienų nuokrypis nuo vidutinės kritulių kiekio ribos buvo 1 kartą, antrąjį dešimtadienį nuokrypis buvo 3,3 karto, trečiąjį dešimtadienį – 1,3 karto.
22. Taigi matyti, jog visą 2017 metų rudenį lietaus kritulių kiekis viršijo vidutinį daugiametį kritulių kiekį kelis kartus, išskyrus 2017 m. rugsėjo paskutines dešimt dienų, nes kritulių kiekis minėtu laikotarpiu viršijo normą nežymiai. Per Sutarties vykdymo laikotarpį rudens laikotarpiu (45 dienos) lietus nelijo tik 14 dienų, o visas likusias 31 dieną lijo ir iškritusių kritulių kiekis viršijo normą net kelis kartus.
23. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, prisiimdama pareigą įvykdyti Sutartyje numatytus darbus, turėjo numatyti ir įvertinti, jog darbai bus atliekami lauko sąlygomis ir rudens laikotarpiu, todėl lietaus kritulių kiekis negalėjo turėti įtakos darbų atlikimui per nustatytą terminą. Visiems žinoma aplinkybė, jog Lietuvoje rudenį lietaus tikimybė yra didelė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, numatyti, jog lietaus kritulių kiekis didįjį Sutarties vykdymo laikotarpį viršys vidutinę kritulių kiekio ribą net kelis kartus, nebuvo įmanoma. Be to, pažymėtina tai, kad buvo atliekami lauko darbai – vejos sodinimas, takelių rengimas, kuriems atlikti oro sąlygos itin reikšmingos. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog minėtu laikotarpiu lietus nelijo arba lijo negausiai, todėl darbai galėjo būti atliekami (CPK 178 straipsnis).
24. Dėl šių aplinkybių pripažintina, jog itin didelis kritulių kiekis atitinka nenugalimos jėgos aplinkybę, kadangi šiuo atveju itin didelio lietaus kritulių kiekio nebuvo sudarant sutartį ir jo nebuvo galima numatyti, ieškovė neturėjo galimybių kokiu nors būdu užkirsti kelio lietaus atsiradimui ar jo kiekiui, Sutartimi ieškovė nebuvo prisiėmusi itin gausaus lietaus atsiradimo ar jo padarytų padarinių atsiradimo rizikos, dėl gausaus lietaus objektyviai nebuvo galima vykdyti darbų, nes, ieškovės teigimu, žemė statybų vietoje buvo įmirkusi (CK 6.212 straipsnis). Dėl šios priežasties vadovaujantis Sutarties 6.2. punktu Sutarties vykdymo laikotarpis galėjo būti pratęstas 31 dienų po to, kai baigėsi itin gausus lietus. Pagal byloje esančius duomenis, itin gausus lietus tęsėsi iki pat lapkričio mėnesio pabaigos.
25. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog neegzistavo Sutartyje numatyta force majeure aplinkybė – temperatūros nukritimas žemiau + 10 laipsnių, kuris trukdė darbų atlikimui laiku. Ieškovės teigimu, pagal hidrometeorologinę pažymą lietus tęsėsi visą spalį ir lapkritį, o nuo spalio 19 dienos temperatūra nukrito žemiau 10 laipsnių ir daugiau nebepakilo iki pat pavasario. Be to, ieškovės teigimu, ji turėjo teisę vadovautis viešai skelbiamais duomenimis apie šildymo sezono pradžią ir pabaigą. Todėl ieškovei sutarties vykdymo terminas prasitęsė mažų mažiausiai visoms 36 dienoms nuo tada, kai pavasarį temperatūra pakilo virš 10 laipsnių ir nebenukrito, t. y. nuo 2018 m. balandžio 13 d. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
26. Kaip nustatyta, Sutarties 6.1. punktu šalys susitarė, kad lauko temperatūros nukritimas žemiau + 10 laipsnių bus laikoma nuo šalių valios nepriklausoma aplinkybe. Tarp šalių kyla ginčas dėl šio Sutarties punkto aiškinimo, kadangi ieškovė vertina, jog temperatūros nukritimas žemiau 10 laipsnių šilumos yra siejamas su šildymo sezono Klaipėdoje pradžia.
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
28. Vertinant Sutarties 6.1. punktą, matyti, jog visos aplinkybės, kurios šalių laikomos kaip nepriklausančios nuo šalių valios, iš jų ir sąlyga dėl oro temperatūros, yra aiškiai išvardytos. Nuoroda dėl oro temperatūros taip pat yra aiški, jokių sąsajų su šildymo sezono pradžia ar pabaiga nenurodyta. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės vertinimu, jog oro temperatūra siejama su šildymo sezonu. Esant šioms aplinkybėms, nesutiktina su ieškove, jog Sutarties 6.1. punkte nurodyta sąlyga dėl oro temperatūros, kaip force majeure aplinkybės, sietina su šildymo sezono pradžia ar pabaiga.
29. Tačiau iš jau minėtos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrio pažymos matyti, jog oro temperatūra nuo 2017 m. spalio mėnesio 1 d. iki 15 d. buvo žemesnė nei 10 laipsnių šilumos tik spalio 1–2 dienomis ir spalio 9–10 dienomis. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuokrypis nuo 10 laipsnių temperatūros buvo nežymus, todėl nepateisina darbų neatlikimo laiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai, kokio dydžio buvo temperatūros nuokrypis, jis yra reikšmingas pripažinimui, jog egzistavo force majeure aplinkybė, kadangi šalys pačios Sutartyje numatė, jog mažesnė nei 10 laipsnių temperatūra bus laikoma force majeure aplinkybe.
30. Taigi, vadovaujantis Sutarties 6.1. punktu, terminas darbams atlikti turėjo būti pratęstas 4 dienoms po to, kai oro temperatūra buvo pakilusi aukščiau kaip 10 laipsnių šilumos. Po 2017 m. spalio 15 d. (darbų užbaigimo diena) oro temperatūra tris dienas laikėsi virš 10 laipsnių šilumos. Tačiau 2017 m. spalio 19 d. oro temperatūra vėl buvo nukritusi žemiau 10 laipsnių, tai yra 8,7 laipsniai, ir nuolatos laikėsi žemiau kaip 10 laipsnių, išskyrus vieną dieną 2017 m. spalio 26 d. Tačiau pažymėtina, jog jau minėta anksčiau, kad darbai negalėjo būti atlikti iki pat rudens pabaigos dėl itin gausaus lietaus. Taigi, esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog darbai dėl nepalankios oro temperatūros bei itin gausių lietaus kritulių negalėjo būti užbaigti 2017 metais.
31. Sutarties 6 punkte taip pat buvo numatyta, jog tuo atveju, kai force majeure aplinkybės sutrukdė įvykdyti įsipareigojimus, per 3 paras turi informuoti raštu kitą šalį apie negalėjimą įvykdyti sutartinių įsipareigojimų raštu. Šioje byloje ginčo nėra, jog raštu ieškovė nebuvo nė karto informavusi atsakovės apie negalėjimą tęsti rangos darbų, tačiau, ieškovės teigimu, telefonu buvo nuolat bendraujama su atsakove. Atsakovės atstovas neigė aplinkybę, jog ieškoves atstovai telefonu bendravo su atsakove dėl negalimumo tęsti rangos darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog egzistavo force majeure aplinkybės, trukdžiusios rangos darbų atlikimui, atsakovė neįrodinėjo, jog dėl darbų užsitęsimo ji patyrė nuostolių, jog darbai buvo atlikti netinkamai, aplinkybė, jog ieškovė apie šių aplinkybių buvimą neinformavo atsakovės, nesudaro pagrindo išvadai, kad force majeure aplinkybių nebuvo.
32. Iš minėtos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrio pažymos nustatyta, kad temperatūra aukščiau nei 10 laipsnių šilumos vėl pakilo tik 2018 m. balandžio 8 d. Todėl skaičiuojant, jog dėl gausaus lietaus ir oro temperatūros darbų terminas galėjo būti pratęstas 31 dieną, darytina išvada, jog ieškovė darbus pabaigti privalėjo iki 2018 m. gegužės 8 d. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog faktiškai darbai atlikti 2018 m. balandžio 19 d., darbai priimti 2018 m. balandžio 20 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu tą pačią dieną atsakovei apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos faktūros CA Nr. 099 ir Nr. 100.
33. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog ieškovė nepažeidė prievolės įvykdymo termino, todėl, vadovaujantis Sutarties 9.4. punktu, nėra teisinio pagrindo delspinigių priteisimui.
34. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Įvertinęs patenkintas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų sumas, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 839,37 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsakovei iš ieškovės – 567,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atlikęs bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisė 271,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
38. Kadangi priešieškinis atmestas visiškai, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (67,50 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 150 Eur už priešieškinio parengimą) nepriteistinos iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys iš esmės patenkintas visiškai ir dėl šios sprendimo dalies ginčo nėra, iš ieškovės atsakovei nepriteistinos išlaidos už atstovavimą teisme bei atsiliepimo į ieškinį parengimą. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 68 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kriaunų malūnas plius“ priešieškinis ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kriaunų malūnas plius“ priešieškinį atmesti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Casteda“ priteista 271,87 Eur bylinėjimosi išlaidos ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kriaunų malūnas plius“ 839,37 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Casteda“, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kriaunų malūnas plius“ 68 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Casteda“, patirtas apeliacinės instancijos teisme.