Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgiyai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, nukentėjusiesiems J. A., A. D., atstovei advokatei Vladai Buivydienei, kaltinamiesiems T. G. ir E. J., jų gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) k. Šiaulių r., išsilavinimas – aukštasis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) – apsaugos darbuotoju; Šiaulių sporto mokykla (duomenys neskelbtini) – treneris, (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla – mokytojas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išsilavinimas – specialus vidurinis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“ - apsaugos darbuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. 2013 m. gruodžio 11 d., apie 03.30 valandą, viešoje vietoje-klube kazino „T.“ esančiame Šiauliuose, girdint ir matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, išvadindamas žmogaus orumą ir garbę žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais nukentėjusįjį A. D., bei tyčia jam suduodamas su rankoje laikyta stikline vieną smūgį į galvos sritį , padarydamas muštinę žaizdą kairio momens srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą , tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

be to, T. G. ir E. J., veikdami bendrai grupėje, 2014m. liepos 7 d. apie 22 val. Šiaulių r., D. kaime, prie tvenkinio „D.“, nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: konflikto metu, T. G. sugriebus nukentėjusiajam J. A. už rankų, jas prispaudus prie šonų ir tokiu būdu jį laikant, E. J. smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam J. A. į krūtinę, po ko kartu paėmę už rankų, nutempė J. A. ant kelkraščio bei kartu sudavė nenustatytą kiekį smūgių kumščiais bei spyrė nenustatytą kiekį kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, J. A. pradėjus bėgti, T. G. pasivijo stumtelėjo į priekį, J. A. parvirtus ant žemės, gulinčiam nukentėjusiajam kartu smogė nenustatytą kieką kartų kumščiais bei spyrė nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, po paėmę už kojų, atitempė ant pylimo, tuo padarydami nukentėjusiajam J. A. kairės pėdos I piršto galinio pirštikaulio lūžį, nubrozdinimus nugaros juosmeninėje dalyje, dešiniame dilbyje ir kairės pėdos ištiesiamajame paviršiuje, kraujosruvą kairėje pėdoje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2014-01-08 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog K. D. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, kuri prijungta prie baudžiamosios bylos. ( 1 t., b. l. 25 ).

2013-12-19 specialisto išvadoje konstatuota, kad A. D. padaryta muštinė žaizda kairio momens srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus kairę galvos pusę. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. A. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. ( 1 t., b. l. 43 ).

2014-01-24 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog T. G. pateikė nurodymą, kuris prijungtas prie baudžiamosios bylos. ( 1 t., b. l. 55 ).

Iš Šiaulių apskrities VPK pažymos Nr. 40-S-39550 matyti, kad nukentėjusysis J. A. į policijos komisariatą buvo pristatytas 2014-07-07. 2014-07-18 buvo rimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl žuvies vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio tvenkinio „D.“. (t.2 b.l. 140, 152).

Iš apsaugos darbuotojų pareigybių nuostatų matyti, kad abu kaltinamieji dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojais (t. 2 b.l. 165-168).

Iš UAB (duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad į abiejų kaltinamųjų pareigas įėjo vykdyti „D.“ tvenkinio apsaugą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013,2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015). Taigi veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: nusikaltimo padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis ir kilę padariniai.

Viešoji vieta, kaip BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107/2010, Nr. 2K-410/2011,Nr. 2K-120/2014, 2K-212/2014, 2K-116-895/2015). Taip pat tai viešoji erdvė, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, 2K-296/2014).

Pagal BK 284 straipsnį veikos gali būti kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015).

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

Nukentėjusysis A. D. buvo sužalotas kazino patalpose, kur gali lankytis bet kuris asmuo. Ši vieta yra priskiriama viešajai vietai. Bylos duomenys rodo, kad asmeniniams nesutarimams spręsti kaltinamasis pasirinko būtent viešąją vietą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kaltinamojo veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Kaltinamasis savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, buvo ypatingai įžūlūs, nes savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Savo veiksmais kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, Nr. 2K-72/2010,2K-91/2010,2K-136/2010, 2K-410/2011,2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011,2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015).

Kaltinamojo T. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 284 str. 1 d.

Įvykio vieta yra ant kelio, kuris skiria du tvenkinius UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti „D.“, kitą priklausantį fiziniam asmeniui. Fizinis asmuo leido nukentėjusiajam ir jo bendradarbiui maudytis tvenkinyje. Priėjimas prie tvenkinių yra laisvas, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis tvenkinys nėra aptvertas, o yra saugomas budinčių apsaugos darbuotojų. Tuo keliu patenkama prie sodybos, kurioje nukentėjusysis su liudytoju darė gręžinį. Kaltinamieji vilkėjo civilius rūbus, neturėjo jokių skiriamųjų ženklų, kurie nurodytų, kad yra apsaugos darbuotojai. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji parodė, kad prieš konfliktą jie bendravo. Nukentėjusysis, bijodamas, kad nebūtų pagrobtas prie gręžinio paliktas metalas, paklausė kaltinamųjų ko pastarieji čia važinėjasi ir liepė jiems išvažiuoti. Kaltinamieji neprisistatė, o tik paminėjo, kad jiems čia važinėtis galima. Minėti bylos rašytiniai įrodymai, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamieji nepagrįstai įtardami nukentėjusįjį neteisėtu žvejojimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvenkinyje, sulaikymo metu nukentėjusįjį sumušė, spirdami į šoną ir kojas, bei tokiu būdu padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamieji teigia, kad nukentėjusiojo kojos piršto kaulas galėjo lūžti pačiam nukentėjusiajam koją trenkus į kelio iškilimą, ar kelmą, jų įvykio versiją paneigia nukentėjusiojo parodymai, specialisto teismo mediko išvada. Specialistas parodė, kad pagal sužalojimo pobūdį, lokalizaciją nukentėjusiojo kaulas negalėjo lūžti į kažką atsitrenkus pačiam ar krentant. Sužalojimas galėjo atsirasti nuo smūgio. Nukentėjusiojo šono sumušimą patvirtina ligoninės medicininiai dokumentai. Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesioginė tyčia. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamojo E. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. VšĮ Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre E. J. nėra registruotas (2 t., b. l. 58 ), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 21-23 ), anksčiau neteistas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima įstatyme numatytos tos bausmės vidurkio.

Kaltinamojo T. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nepripažįsta baudžiamąja atsakomybe lengvinančia aplinkybę T. G. formalų įvykio aplinkybių prisipažinimą dėl nukentėjusiojo A. D. sužalojimo, nes kaltinamasis neigia savo tyčinius veiksmus. Kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusįjį sužalojo dėl neatsargumo. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl A. D. sužalojimo yra tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. T. G. nėra registruotas VšĮ Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre (2 t., b. l. 58 ), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 49-52 ), neteistas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima įstatyme numatytos tos bausmės vidurkio.

Skiriamos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bendrintinos vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. dalinio sudėjimo būdu, kadangi tarp nusikalstamų veikų yra realioji sutaptis.

Abiem kaltinamiesiems iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1159,42 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ši žala atsirado neteisėtų abiejų kaltinamųjų veiksmų pasekoje. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, kūno sužalojimo sunkumą, nepatogumus bei kitas byloje išvardintas pasekmes, į tai, kad buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais teismas pripažįsta, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 289,85 eurų dėl turtinės žalos atlyginimo iš abiejų kaltinamųjų. Pareikštas civilinis ieškinys nepagrįstas jokiais dokumentais, todėl netenkininas.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 52,56 eurų turtinės žalos, susidariusios gydant nukentėjusįjį, atlyginimo. Ši žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo prašymas atlyginti turėtas proceso išlaidas, susijusias su advokato pagalbos teikimu. Pareikštas prašymas dėl 500 eurų proceso išlaidų priteisimo pagrįstas pateiktomis sąskaitomis, todėl tenkintinas visiškai.

Iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo T. G. AB bankas SWEDBANK sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms 1507,24 Eur taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo E. J. AB bankas SWEDBANK sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms 1507,24 Eur taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę bei skirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo. Per bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti lankytis lošimo namuose, baruose, restoranuose, kavinėse. Skirti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo. Skirti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiajam J. A. priteisti iš kaltinamųjų T. G. ir E. J. 1159,42 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 42 eurocentus) neturtinės žalos atlyginimo.

Netenkinti nukentėjusiojo J. A. civilinio ieškinio dėl 289,85 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų, kaip neįrodytą.

Šiaulių teritorinei ligonių kasai, , a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ 73000, priteisti iš T. G. ir E. J. po 26,28 Eur (dvidešimt šešis eurus 28 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. nukentėjusiajam J. A. priteisti iš kaltinamojo T. G. ir E. J. solidariai 500 (penkis šimtus) eurų proceso išlaidų.

Iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo T. G. AB bankas SWEDBANK sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms 1507,24 Eur taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo E. J. AB bankas SWEDBANK sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms 1507,24 Eur taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.