- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-26
- Bylos Nr.
- 2-63-857/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- G. Č.
- Atsakovas
- R. Č.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant A. G., dalyvaujant ieškovui G. Č., atsakovei R. Č., atsakovės atstovei N. P., VTAS atstovėms D. P., V. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, pagal ieškovo G. Č. ieškinį atsakovei R. Č. dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija, dalyvaujanti byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b.l. 3) prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-07 sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas A. Č., priteisiant iš G. Č. A. Č. išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo byloje priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat ieškiniu prašoma įpareigoti R. Č. leisti G. Č. bendrauti su nepilnamete dukra A. Č. pagal tokį grafiką: a) kas mėnesį, ne mažiau kaip, kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš R. Č. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 9 val. ryte ir grąžinant vaiką tos pačios savaitės sekmadienio vakare, ne vėliau kaip iki 21 val.; b) ne mažiau kaip puse visų kalendorinių švenčių (Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų ir pan.) paimant vaiką 9 val. ryte ir grąžinant kitos dienos vakare iki 21 val.; c) ne mažiau kaip puse G. Č. kasmetinių atostogų, paimant vaiką aptartos dienos 9 val. ryte ir grąžinant po 15 kalendorinių dienų iki 21 val. vakaro. Nustatyti, kad tėvas G. Č. su dukra A. Č. bendraus pagal nustatytą grafiką, jos mamai R. Č. nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Dėl reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui nurodoma, kad nuo teismo sprendimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nepraėjo nei metai laiko, iš esmės nepasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Ieškovas yra sveikas, darbingas, sąmoningai neieško darbo ir vengia išlaikyti vaiką. Ieškovas įsidarbina labai trumpam laikui, jo pajamų tiksliai nustatyti negalima, nes jis dirba ir nelegaliai. Atsakovė atsiliepime nurodo turinti sveikatos problemų, jai kas 3 mėnesius reikalinga vykti į Kauno klinikas medikų konsultacijoms, dėl to turi nemažai išlaidų ir jai vienai sunku dukrą išlaikyti. Nors esanti neįgali, ji stengiasi išsaugoti darbo vietą ir neprarasti pajamų. Niekada nepiktnaudžiavo motinos teise dukros atžvilgiu dėl bendravimo su tėvu. Dukra pati turi teisę apsispręsti dėl bendravimo su tėvu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl ginčo buvimo. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
VTAS išvadoje nurodė, kad A. Č. su tėvu bendrauja po 1-2 val. per mėnesį, dažniausiai leisdami laiką kalbasi. Mergaitė su tėčiu bendrauti sutinka ir be nustatyto grafiko, bendrauti savaitgaliais ir tėvo atostogų metų su nakvynėmis ji nesutinka, nes jų tarpusavio santykiai nėra labai artimi. Siūlo atsižvelgti į A. Č. išreikštą nuomonę. Mano, kad ieškinyje numatyta bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų. Mano, jog išlaikymo nepilnametei A. Č. sumažinimas pažeistų jos interesus, nes nebūtų užtikrinami vaiko bendrieji ir individualūs poreikiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nustatė, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2012-12-07 sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, nustatė nepilnamečio šalių vaiko A. Č. gyvenamąją vietą su motina ir priteisė iš G. Č. išlaikymą nepilnametei A. Č. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-23 iki jos pilnametystės, kasmet šias lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir paskyrė R. Č. vaikui skirtų lėšų tvarkytoja (b.l. 13-16). Iš ieškovo, atsakovės paaiškinimų, VTAS išvados matyti, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su atsakove.
Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo nurodydamas, kad iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis, nes priteistas išlaikymas nepalieka lėšų pragyvenimui ir sudaro didelius įsiskolinimus.
Įstatymai numato, kad sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį galima, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.
Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 1000 Lt). Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas turi specialių poreikių, susijusiu su įgimtomis sveikatos problemomis, tai patvirtina teismui pateikti išrašai iš medicininių dokumentų. Dėl to vaikui reikalingas gydymas ir reabilitacija po jo. Atsakovės paaiškinimais taip pat nustatyta, jog vaikas lanko jojimo užsiėmimus dėl ko gerėja vaiko sveikata, vaikui išlaikyti vidutiniškai į mėnesį reikalinga 800 Lt, jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 1900 Lt per mėnesį, taip pat ji gauna 406 Lt neįgalumo pašalpą, kurią skiria jai reikalingiems vaistams pirkti ir vizitams pas gydytoją, taip pat turi įsigijusi automobilį už kurį iki 2015m. gegužės mėnesio moka po 250 Lt per mėnesį, todėl santaupų mėnesio gale nelieka. Kaip paaiškino atsakovė – ieškovas išlaikymo vaikui neteikia. Kaip matyti iš antstolės pažymos ieškovo išlaikymo A. Č. įsiskolinimas sudaro 9516 Lt – 2013-10-01d. (b.l. 8). Atsakovas turi pareigą įrodyti, kad teismo priteisto 400 Lt išlaikymo jis negali mokėti. Atsakovas nurodė, kad jis epizodiškai dirba Vokietijoje, kur turi įregistravęs įmonę ir nuomojasi gyvenamąjį plotą, o nesant darbo jis grįžta į Lietuvą ir registruojasi darbo biržoje. Ieškovas teigia, kad jo gaunamų pajamų pakanka tik minimaliems pragyvenimo poreikiams, todėl jis neišgali mokėti priteisto išlaikymo dukrai. Ieškovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie jo gaunamas pajamas Vokietijoje (darbo sutartis, ieškovo sąskaitos išrašą iš jį aptarnaujančio banko Vokietijoje ir kt.). Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad jis nuo 2012-04-17 turi individualią įmonę, kurios veiklos objektas – patalpų apdaila sausuoju būdu, demontavimo darbai ir t.t., 2013 metų sausio gruodžio mėnesiais preliminarus pelnas siekė 4297,20 EUR, kas sudaro 358,10 EUR pajamų per mėnesį (b.l. 71).
LR CPK 176 str. 1d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-139/2010).
Priešingai nei teigia ieškovas teismas negali padaryti išvados, jog ieškovo turtinė padėtis po 2012-12-07 teismo sprendimo įsiteisėjimo pablogėjo iš esmės. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ieškovas yra sudaręs neterminuotą Būsto nuomos sutartį ir už nuomojamą būstą kas mėnesį moka ne mažiau 250 EUR (b.l. 66-68), taip pat ieškovas teikia duomenis, kad jo mėnesio pajamos - 358,10 EUR pajamų per mėnesį (b.l. 71). Ieškovas 2014-01-02 rašte teismui (b.l. 23) nurodo, jog jis važiuoja ieškoti darbo į Vokietiją ir Olandiją. Ieškovas neįvykdė teismo nustatytos pareigos pateikti jį aptarnaujančio banko Vokietijoje sąskaitos išrašą, iš kurio būtų galima nustatyti realias ieškovo pajamas susijusias ne tik su jo individualios įmonės veikla, tačiau ir su Vokietijoje teikiamomis socialinėmis garantijomis ir iš kitų šaltinių gaunamomis pajamomis. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas savo tikrosios turtinės padėties neatskleidžia, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis yra esmingai pablogėjusi. Ieškovas yra jaunas, darbingas, sveikas vyras, turintis galimybes užsitikrinti pakankamas pajamas pragyvenimui ir vaiko išlaikymui. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 yra pažymėjęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinys dalyje dėl išlaikymo sumažinimo atmestinas.
Ieškovas prašo nustatyti bendravimo tvarką su jo nepilnamečiu vaiku. 2012-12-07 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove (b.l. 13-16), atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku nustatyta nebuvo. Teikdamas reikalavimą ieškovas teigia, kad jo bendravimui su nepilnamečiu vaiku yra daromos kliūtys. Atsakovė tokius ieškovo teiginius neigia. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji prieštarauja, jog vaikas nakvotų pas ieškovą, taip pat norėtų, kad bendravimas prasidėtų ne 9 val., o vėliau, taip pat sekmadieniais numatytas vaiko grąžinimo terminas per vėlyvas. Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l. 46) nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų, tačiau prašo atsižvelgti į vaiko nuomonę. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, VTAS išvadą, vaiko interesus ir nuomonę, į tai, kad ieškovas turi dvi gyvenamąsias vietas - vieną Vokietijoje ir kitą Lietuvoje ir ieškovo poziciją, išsakytą teismo posėdyje, kad prašomas bendravimo grafikas būtų nustatytas Lietuvoje, nustatytina tokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka Lietuvos Respublikoje: a) kas mėnesį, ne mažiau kaip kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš R. Č. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 9 val. ryte ir grąžinant vaiką tos pačios dienos vakare, ne vėliau kaip iki 21 val., o pirmąjį ir trečiąjį mėnesio sekmadieni - 9 val. ryte ir grąžinant vaiką tos pačios dienos vakare, nevėliau kaip iki 21 val.; b) ne mažiau kaip puse visų kalendorinių švenčių (Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų ir pan.) metų abipusiškai suderintą dieną paimant vaiką 9 val. ryte ir grąžinant tos pačios dienos vakare iki 21 val.; c) ne mažiau kaip puse G. Č. kasmetinių atostogų, paimant vaiką aptartos dienos 9 val. ryte ir grąžinant po 15 kalendorinių dienų iki 21 val. vakaro. Nustatyti, kad tėvas G. Č. su dukra A. Č. bendraus pagal nustatytą grafiką, jos mamai R. Č. nedalyvaujant.
Atsakovė šioje byloje patyrė 840 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 39, 40; išlaidos advokatui), kadangi ieškovo reikalavimai tenkinami 50 %, todėl jai iš ieškovo priteistina pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai ieškovo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2d.).
Šioje byloje ieškovas turėjo sumokėti 235 Lt dydžio žyminį mokestį, tačiau realiai sumokėjo tik 100 Lt žyminio mokesčio valstybei, todėl susidarė 135 Lt dydžio žyminio mokesčio nedamoka. Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinami tik 50 %, todėl iš ieškovo proporcingai jo atmestų reikalavimų daliai priteistina žyminio mokesčio nedamoka valstybei 18 Lt ir pusė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (LR CPK 80 str., 96 str.). Iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio nedamoka valstybei proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 50 % kas sudaro 117 Lt ir pusė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (LR CPK 80, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str. teismas
Nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui sumažinimo atmesti.
Ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tenkinti ir nustatyti tokią ieškovo G. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką: a) kas mėnesį, ne mažiau kaip, kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš R. Č. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 9 val. ryte ir grąžinant vaiką tos pačios dienos vakare, ne vėliau kaip iki 21 val., o pirmąjį ir trečiąjį mėnesio sekmadieni - 9 val. ryte ir grąžinant vaiką tos pačios dienos vakare, ne vėliau kaip iki 21 val.; b) ne mažiau kaip puse visų kalendorinių švenčių (Velykų, Kalėdų, Naujųjų metų ir pan.) matų abipusiškai suderintą dieną paimant vaiką 9 val. ryte ir grąžinant tos pačios dienos vakare iki 21 val.; c) ne mažiau kaip puse G. Č. kasmetinių atostogų, paimant vaiką aptartos dienos 9 val. ryte ir grąžinant po 15 kalendorinių dienų iki 21 val. vakaro. Bendravimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikoje. Nustatyti, kad tėvas G. Č. su dukra A. Č. bendraus pagal nustatytą grafiką, jos mamai R. Č. nedalyvaujant.
Priteisti iš G. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) keturis šimtus dvidešimt litų bylinėjimosi išlaidų ir valstybei aštuoniolika litų žyminio mokesčio ir aštuoniolika litų 70 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš R. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą septyniolika litų žyminio mokesčio ir aštuoniolika litų 70 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.