Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d., 16.00 val., iki 2017 m. rugsėjo 15 d., 14.07 val., (dvi dienos) ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2018 m. vasario 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną skaičiuojant kaip vieną laisvės atėmimo dieną.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde iš esmės neginčydamas kaltės, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, prašo skirti švelnesnę bausmę. Nors nuteistasis R. Ž. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.

4.1. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

4.2. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

4.3. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo prisipažinimą padarius nusikaltimą, nuoširdų gailėjimąsi ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę už R. Ž. padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – R. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą nuosavybei, taip pat atsižvelgė į pagrobto daikto vertę ir tai, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė. Be to, teismas, paskirdamas bausmę, išsamiai įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo R. Ž. asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. Ž. teistas 18 kartų, tame tarpe, už nusikaltimus nuosavybei, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir moralės bei elgesio normas. R. Ž. baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje. Šie R. Ž. neigiamai charakterizuojantys duomenys apylinkės teismui leido pagrįstai spręsti, kad nuteistajam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už bausmės vidurkį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad skirti švelnesnės bausmės nėra pagrindo, nes tokiomis bausmėmis nuteistojo elgesio pakeisti negalima. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytina per griežta. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog nuteistasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurių pagrindu nuteistajam R. Ž. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo.

4.4. Nuteistasis R. Ž. taip pat prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, areštu 40 parų.

4.5. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, R. Ž. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirta subendrinta bausmė – areštas 40 parų. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, svarstė bausmių subendrinimo klausimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. vasario 26 d. R. Ž. atžvilgiu priimtas nuosprendis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dar buvo neįsiteisėjęs, todėl minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebendrinamos. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. kovo 12 dieną, tačiau pažymėtina, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsnio tvarka. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo. Tokią nutartį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam teismui. Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat siekiant užtikrinti nuteistojo procesinę teisę į apeliacinį procesą, bausmių subendrinimo pagal atskirus nuosprendžius klausimas apeliacinėje proceso stadijoje nesprendžiamas.

4.6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas R. Ž. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Bausmių subendrinimo klausimas taip pat išspręstas teisingai. Atsižvelgiant į tai nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.