Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. V.-P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5576-393/2025 pagal atsakovės R. V.-P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovei R. V.-P. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės R. V.-P. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neištaisius pareiškimo trūkumų, laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

25. Atsakovė (apeliantė) pateikė papildomus įrodymus – Luminor Bank AS, atstovaujamo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, sąskaitos išrašus.

26. CPK 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

28. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) tikrina pagal byloje jau esančius ir šio teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti nauji įrodymai yra gauti po skundžiamos nutarties, kuria išspręstas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, (ne)ištaisius trūkumus, priėmimo klausimas.

29. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Kasacinis teismas, atskleisdamas reikalavimų įrodymams turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 81 punktas).

30. Apeliantė, be kita ko, tvirtina, jog pateikti sąskaitos išrašai įrodo ieškovės reikalavimų nepagrįstumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2018 m. kovo 8 d. paskolino 27 000 Eur, iš kurių dalis, t. y. 13 800 Eur, ieškovei buvo grąžinti, o ieškinys pareikštas tik dėl likusios 13 200 Eur skolos dalies priteisimo. Apeliantės pateikti sąskaitos išrašai, kuriuose atsakovės ieškovei 2018 m. gegužės 9 d. – 2021 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpiu pervesta pinigų suma sudaro 13 200 Eur, iš esmės ir patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog skolos dalis yra grąžinta ieškovei, o ieškinys pareikštas tik dėl negrąžintos skolos dalies (13 200 Eur). Be to, sąskaitos išrašuose pateikti mokėjimai buvo atlikti 2018-2021 m., o paprastieji neprotesuotini vekseliai dėl likusios skolos dalies, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas, išduoti 2024 m. sausio 3 d. Taigi, darytina išvada, jog dėl pateiktuose sąskaitos išrašuose nurodytos sumos (13 200 Eur) reikalavimas ieškinyje nebuvo pareikštas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apeliantės pateikti sąskaitos išrašai neturi jokios teisinės reikšmės ir įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pateikti sąskaitos išrašai nėra susiję su ieškovės pareikštais reikalavimais.

31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius pateiktų naujų įrodymų sąsajumo su byloje nagrinėjamais klausimais ir pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, apeliantės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

32. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis) realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų (šiuo atveju pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 287 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

33. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

34. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

35. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat pareiškimą paduodančios šalies prašymas bei visi kiti šalies reikalavimai, argumentai. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 3 dalis).

36. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 287 straipsnio 5 dalis).

37. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).

38. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2025 m. balandžio 14 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas. Teisme 2025 m. gegužės 5 d. gautas atsakovės R. V.-P. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovei nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, patvirtinančius atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių svarbą ir galinčius turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui ir sumokėti žyminį mokestį. Atsakovė 2025 m. gegužės 20 d. pateikė pareiškimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų pašalinimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių; nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas už akių akivaizdžiai yra neteisingas; pareiškimo neapmokėjo žyminiu mokesčiu, atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovei.

39. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) procesiniai dokumentai jai buvo įteikti netinkamai; (2) nurodydama neteisingą žyminio mokesčio įmokos kodą, suklydo; (3) pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

40. Remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

41. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) buvo išsiųsti 2025 m. vasario 4 d. jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimas atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje buvo paliktas 2025 m. vasario 11 d. Procesiniai dokumentai 2025 m. kovo 14 d. teismui grąžinti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovei buvo laikomi įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog, teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, duomenų apie atsakovės darbovietę nebuvo gauta. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 14 d. priimtas sprendimas už akių atsakovei taip pat buvo išsiųstas 2025 m. balandžio 14 d. jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

42. Nors apeliantė teigia, jog procesiniai dokumentai jai buvo įteikti netinkamai, kadangi ieškinio ir pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo išvis negavo, o sprendimą už akių atplėštame voke rado savo pašto dėžutėje tik 2025 m. balandžio 25 d., tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių konkrečių įrodymų. Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 123 straipsnis), o šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Nors apeliantė taip pat nurodo, jog neturi teisinio išsilavinimo, todėl dėl teisinių žinių trūkumo laiku nepateikė procesinių dokumentų, tačiau nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jai kreiptis dėl teisinės pagalbos gavimo. Kitų priežasčių, objektyviai sutrukdžiusių atsakovei pateikti atsiliepimą į ieškinį, ji nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių.

43. Apeliantė, be kita ko, nurodo, jog sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina pateikti banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad skola jau yra padengta. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą taip pat laiko nepagrįstu, kadangi, kaip konstatuota nutarties 30 punkte, atsakovės pateiktuose sąskaitos išrašuose nurodytos pinigų sumos nėra susijusios su ieškiniu prašyta priteisti skola, todėl šie įrodymai neturi jokios reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nutarties 30 punkte dėl šių apeliantės pateiktų įrodymų nepagrįstumo plačiau jau yra pasisakyta, todėl apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų nekartoja. Apeliantė, be nurodytų sąskaitos išrašų, jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė nepašalino ir šio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumo, t. y. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas už akių akivaizdžiai yra neteisingas.

44. Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neištaisius pareiškimo trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovei.

45. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra sumokėjusi žyminį mokestį, o pirmosios instancijos teismas, neturėjęs duomenų apie tinkamai sumokėtą žyminį mokestį, jo grąžinimo klausimo nesprendė, atsakovei išaiškintina, jog ji, vadovaujantis CPK 87 straipsniu, turi teisę kreiptis į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su pareiškimu dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

46. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės R. V.-P. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

48. Atsakovės atskirąjį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė patyrė 400 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė įrodymą, kuriuo grindžia šias išlaidas – pinigų priėmimo kvitą. Kadangi atskirasis skundas buvo atmestas, iš atsakovės R. V.-P. ieškovei V. G. priteisiama minėta bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės R. V.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)