Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjant civilinę bylą nustatyta, kad pareiškėjas yra J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., sūnus (e. b. l. 4, 12, 16). J. V. mirė būdamas našliu, turėjo tris vaikus: pareiškėją J. V., R.O. B. ir P. V.. Pastarieji du vaikai yra mirę (e. b. l. 16). J. V. testamento surašęs nebuvo, jo palikimo niekas nepriėmė (e. b. l. 9).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Dėl pirmosios sąlygos, t. y. ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Pareiškėjo atstovė advokatė pareiškime nurodė, kad palikėjas turto neturėjo, todėl pareiškėjas nematė pagrindo kreiptis dėl palikimo priėmimo, o aplinkybė, kad pareiškėjas gali įgyvendinti paveldėjimo teisę į paliktą nekilnojamąjį turtą (žemę) išaiškėjo vėliau. Byloje nustatyta, kad palikėjui mirties dieną nuosavybės teise priklausė du 4.6300 ha ir 5.8900 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)., (e. b. l. 5-8), tačiau pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės į palikimą, tai atitinka faktinę situaciją.

Dėl antrosios sąlygos, t. y. konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Vertinant pareiškėjo elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016). Vertindamas palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti (t. y. nesikreipė į notarą) dėl objektyvių aplinkybių, t. y., kaip pats nurodė, dėl informacijos ir žinių stokos apie paveldimą turtą ir paveldėjimo procedūrą. Teismas neįžvelgia, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti aptariamą teisę, būtų elgęsis nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad sužinojęs apie palikimą 2019 m. kovo 2 d., ėmėsi aktyvių veiksmų (kreipėsi į notarą, dėl teisinės pagalbos teikimo). Į teismą pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi 2019 m. gegužės 20 d., tačiau Šiaulių apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą tam teismui. Pareiškimą atsisakius priimti, operatyviai, t. y. 2019 m. gegužės 24 d. pareiškimas buvo paduotas Kauno apylinkės teismui.

Pasisakant dėl trečiosios sąlygos, t. y. teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių / nepriėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, nurodytina, kad nėra kitų suinteresuotų asmenų, kurie yra pirmos eilės įpėdiniai, per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mano, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo tenkintinas - atnaujinamas pareiškėjui J. V. praleistas terminas palikimui priimti po jo tėvo J. V. mirties (duomenys neskelbtini). (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turėtų per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsniu, 443 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turėtų per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1995 m. rugpjūčio 8 d., nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.