Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 2.4.6.4.2

2025 m. liepos 31 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. Z. skirta subendrinta bausmė – 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausme ir E. Z. paskirta galutinė subendrinta – 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV- 373 redakcija (2025 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl klaidos nuosprendyje ištaisymo)), E. Z. pripažintas recidyvistu.

Bausmės pradžią E. Z. nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. baudžiamąjį įsakymą atlikti bausmės ir įskaityti laikotarpiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. Z. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nekeista ir palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuotas kaltinamojo E. Z. turtas – piniginės lėšos – 315 Eur.

Šiuo nuosprendžiu T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, apeliacinių skundų dėl jo nėra pateikta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. Z. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų bei dalį jų išplatino, o būtent: narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurios masė 0,464 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 23,8 % 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 19.20 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje už 14 Eur pardavė T. M. bei tą pačią dieną apie 21.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje už 15 Eur pardavė vieną tabletę psichotropinės medžiagos – MDMA V. D., o likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtai laikė su savimi ir bute, (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. rugpjūčio 16 d., kai apie 21.00 val. policijos pareigūnai asmens kratos metu jo kelnių kišenėje rado ir paėmė 2 plastikinius maišelius su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė 1,985 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 21,6 %, plastikinį maišelį su dvejomis violetinės spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,439 g, plastikinį maišelį su pilkos spalvos tablete, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – MDMA, masė 0,228 g, o 2024 m. rugpjūčio 16 d., 21.57 val. kratos metu bute (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė juodos spalvos maišelį su pilkos spalvos tablete, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – MDMA, masė 0,234 g, plastikinį maišelį su 26 pilkos spalvos tabletėmis, pilkos spalvos tabletės dalimi, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – MDMA, masė 6,146 g, 24 violetinės spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – MDMA, masė 5,359 g, plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė 52,330 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 19 %, plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė 3,312 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 23 %, dėžutę su užrašu „Oxydolor“ su 45 žalsvos spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – oksikodono, kurio masė 3,240 g, buteliuką su užrašu „XANAX 2mg tablety alprazolamum“ su 35 baltos spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – alprazolamas, kurio masė 0,070 g.

2. Be to, E. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: jis nešiojo Vilniaus mieste civilinėje apyvartoje draudžiamą smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą-savadarbį kastetą iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. 21.00 val., kai prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, policijos pareigūnai jo asmens kratos metu kelnių kišenėje rado ir paėmė minėtą nešaunamąjį ginklą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Z. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu pritaikius BK 64¹ straipsnį arba sušvelninti bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažintas recidyvistu.

3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Z. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teigia, kad jam nepagrįstai buvo paskirta per griežta bausmė.

3.2. Nesutikdamas su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu apeliantas nurodo, kad jis nuo sulaikymo momento savanoriškai atidavė visas turimas narkotines ir psichotropines medžiagas, parodė pareigūnams, kur laiko likusias medžiagas. Taip pat nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, nurodė ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiai prokurorei, iš kokio asmens jis įsigijo pas jį rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl nepagrįstai yra nurodyta, kad jis šias medžiagas įsigijo nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu siekė atskleisti jam žinomus asmenis, kurie užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, prie apeliacinio skundo taip pat prideda tokių asmenų sąrašą ir prašo padaryti viską, kad nusikalstamos veikos būtų užkardytos.

3.3. Nurodo, kad panaikinus jo pripažinimą recidyvistu, tai motyvuotų jį keisti savo elgesį į gerą, už teigiamus pokyčius jis galėtų būti paskirtas į lengvą grupę, jam galiotų lengvesnės lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos taisyklės.

3.4. Akcentuoja, kad jis turi šeimą, sutuoktinę, su kuria palaiko stiprius socialinius ryšius, nori susigrąžinti į šeimą vaiką ir gyventų dorą, be įstatymų pažeidimų gyvenimą, dirbti (tiek įkalinimo įstaigoje, tiek išėjęs į laisvę) bei mokėti skolas. Nurodo, kad yra įgijęs automechaniko profesiją, auto-krautuvo pažymėjimą, turi patirties gamybos operatoriaus pozicijose, tarnavęs Lietuvos kariuomenėje sunkiosios ginkluotės kuopoje, be sunkumų įsidarbintų autoservise, kuriame turi pažįstamų vadovų.

3.5. Skunde nurodo, kad per visą laiką disponavo tik 90 gramų kanapių, kurias vartojo pats, tik retsykiais jų paimdavo T. M.. Vaistą „Oxydolor“, dėl kurio jo veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jis laikė tik sau vartojimui, jei kada sutriktų metadono tiekimas, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, gydosi metadono programoje. Prašo jam sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kad ši neviršytų dešimties metų, jog galėtų ją atlikti ne uždarame režime.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Z. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, teisinės kvalifikacijos, sutinka su nustatytų rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšimi bei kiekiu. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes ir nuteistojo E. Z. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei BK 258 straipsnio 2 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai E. Z. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

6. Apeliantas pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija jam paskirtos, jo manymu, netinkamai individualizuotos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį aspektu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisakys tik dėl šių apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

7. Apeliantas nesutikdamas su jam paskirtos bausmės dydžiu mano, kad jam paskirta bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, galėtų būti sumažinta vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu arba vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisingumo principu, taip pat turėtų būti panaikintas jo pripažinimas recidyvistu, kad jam būtų taikomas lengvesnis bausmės atlikimo režimas ir jis būtų motyvuotas keisti savo elgesį. Teisėjų kolegijos nuomone, ne visi šie apelianto prašymai yra pagrįsti.

8. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (jeigu ji padaryta), taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

10. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas E. Z. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalį paskyrė artimą minimaliai dvidešimties parų arešto bausmę. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrino nuteistajam palankiausiu, t. y. apėmimo būdu, taip pat subendrintą bausmę taip pat apėmimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta penkiasdešimties parų arešto bausme ir E. Z. paskyrė galutinę subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

11. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Vertinant nuteistąjį E. Z. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jis susituokęs, turi mažametį vaiką (t. 5, b. l. 4), iki sulaikymo nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje (t. 5, b. l. 5), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 51–53), teistas du kartus iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo ir vieną kartą po jų padarymo už nusikalstamą veiką padarytą anksčiau, teistumas neišnykęs (t. 5, b. l. 23–33, 34–50). Nuteistajam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo (kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, abstinencijos būklė), tačiau kaip matyti iš Specialisto išvados Nr. 89TPK-382/2024, nėra duomenų, kad E. Z. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; bylos duomenimis E. Z. gydėsi metadono programoje nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., tačiau iš programos išbrauktas 2024 m. rugsėjo 4 d. (t. 5, b. l. 12, 13, 22).

12. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), susijęs su disponavimu draudžiamomis bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis, ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), susijęs su disponavimu nešaunamuoju ginklu, veikos padarytos tiesiogine tyčia. Apygardos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo E. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta ir viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Nuteistasis E. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti jo pripažinimą recidyvistu, tačiau skundas šioje dalyje yra grindžiamas ne tokio pripažinimo nepagrįstumu, o jo neigiama įtaka bausmės atlikimo režimui. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

14. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. Z. recidyvistu, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį (t. 5, b. l. 23–33, 34–44). Minėtu nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, tačiau jam parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, darė administracinius nusižengimus (t. 5, b. l. 45–46), bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas dėl to, kad padarė administracinį nusižengimą būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jis pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę (t. 5, b. l. 47–50). Nuteistais, net ir atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, teigiamų išvadų nepadarė, nusikalstamo gyvenimo būdo nekeitė. Nors 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu nuteistasis buvo pripažintas kaltu padarius kitokio pobūdžio nusikaltimus, negu padaryti nagrinėjamoje byloje, visgi, vertinant apelianto asmenybę, turi būti įvertinama ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje E. Z. disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ne tik nebuvo vienkartinis, bet ir nebuvo atsitiktinis. E. Z. ir anksčiau, t. y. 2017 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nesunkaus, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. 5, b. l. 23–33). Be to, po nagrinėjamų veikų padarymo yra teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už veiką, kurią padarė 2024 m. liepos 4 d. (t. 5, b. l. 156–159). Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš E. Z. atžvilgiu priimtų sprendimų matyti, kad E. Z. smurtauja, nes vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Nors E. Z. yra gydytas (duomenys neskelbtini), konstatuota diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, jis įrašytas į įskaitą (duomenys neskelbtini), dalyvavo farmakoterapijos metadonu programoje, bylos duomenys patvirtina, kad nei ankstesni teistumai, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nei suteikta galimybė gydytis priklausomybes teigiamai nuteistojo elgesio neįtakojo, jis ir toliau iki sulaikymo vartojo psichiką veikiančias medžiagas, vykdė nusikalstamas veikas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį E. Z. asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, taigi yra pagrindas jį laikyti recidyvistu, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

15. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus E. Z. realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau sprendžia, kad teismas nuteistajam paskyrė savo dydžiu aiškiai per griežtą bausmę. Teismas kaltam dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintam asmeniui skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams.

16. Nuteistojo E. Z. apeliacinio skundo teiginiai, kad jam pripažinus savo kaltę, nurodžius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pateikus jo turimas narkotines ir psichotropines medžiagas, įvardijus asmenį, iš kurio jis įgijo draudžiamas medžiagas, jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė sutrumpinta vienu trečdaliu, yra nepagrįsti.

17. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, sutrumpintas įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas, pageidauja tuoj pat duoti parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-511/2021).

18. Nagrinėjamoje byloje E. Z. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Taigi BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam net ir pripažinus kaltę, negalėjo būti tenkinta, o tai automatiškai eliminavo galimybę atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme bei sumažinti vienu trečdaliu nuosprendžiu skirtiną bausmę. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atlikus bylos nagrinėjimą šioje byloje bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, buvo pažeistos nuteistojo E. Z. teisės ar tuo pabloginta jo teisinė padėtis.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra visų BK 62 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant teismas galėtų svarstyti klausimą dėl BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų taikymo. Nors nagrinėjamoje byloje nuteistasis E. Z. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę visiškai pripažino, davė parodymus, išsamiai atpasakodamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes, yra pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nusikalstamomis veikomis nepadaryta, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad E. Z. būtų pats savo noru atvykęs ar pranešęs apie padarytą nusikalstamą veiką, arba būtų prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką užkluptas darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, kaip to reikalauja BK 62 straipsnio 1 dalis. Kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (1 t., b. l. 6, 9), ikiteisminis tyrimas E. Z. atžvilgiu pradėtas 2024 m. gegužės 27 d. turint duomenų, kad jis ne tik pats vartoja narkotines medžiagas, bet ir jas platina. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos vieną iš epizodų, narkotinės medžiagos platinimą T. M., E. Z. padarė 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 19.20 val., toliau savo neteisėtus veiksmus tęsė ir disponavo psichotropine medžiaga MDMA, kurią išplatino V. D. apie 21.00 val. ir tik po to buvo sulaikytas. Šiuo atveju taip pat nenustatyta, kad dėl E. Z. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nebūtų kam prižiūrėti jo dukters, kadangi ji ir šiuo metu yra prižiūrima nuteistojo sutuoktinės A. Z., neegzistuoja ir nei viena kita iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų pagrindu bausmė E. Z. negali būti švelninama.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi asmenys, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K‑186‑942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017).

21. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltininko asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis kaltininko elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019).

22. Taigi vertinant, ar pirmosios instancijos teismo E. Z. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta bausmė yra teisinga bei proporcinga ir kokias pasekmes nuteistajam paskirta bausmė sukels, svarbu įvertinti tiek nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, lyginant jį su tipiniu šios rūšies nusikaltimo pavojingumu, tiek nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

23. Byloje nekyla abejonių, kad E. Z. padarytas labai sunkus nusikaltimas – neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų yra labai pavojinga nusikalstama veika, tačiau teisėjų kolegija, svarstydama nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo bei proporcingumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad tik labai nedidelė E. Z. disponuotų medžiagų pateko į apyvartą – vieną psichotropinės medžiagos MDMA tabletę V. D. suvartojo iš karto po įsigijimo, tačiau kitos medžiagos nepateko į rinką, tiek E. Z. parduotas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos T. M., tiek bute laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos pareigūnų. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. Z. padaryto nusikaltimo organizuotumas nebuvo aukštas – įsigytas narkotines ir psichotropines medžiagas jis laikė savo gyvenamojoje vietoje iš esmės jų neslėpdamas. Pas E. Z. rastos apyvartoje draudžiamos narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos MDMA kiekiai neviršijo didelių kiekių, taip pat ir psichotropinės medžiagos alprazolamo kiekis, o labai didelį kiekį narkotinės medžiagos sudaro jo laikytas oksikodonas. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju negali neturėti reikšmės aplinkybė, kad kaltinamasis disponavo vaistais, o ne pačia narkotine medžiaga, nors vaistas savo sudėtyje turi narkotinės medžiagos, tačiau pats vaistinis preparatas yra leidžiamas vartoti medicinos tikslams, t. y. tokio tipo medžiagos nėra absoliučiai draudžiamos, jos įeina į vaistų, parduodamų Lietuvos vaistinėse pagal receptus, sudėtį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad E. Z. įvykdyto disponavimo uždraustomis medžiagomis pavojingumas mažesnis nei tipinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas.

24. Vertinant E. Z. asmenybės pavojingumą svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, nuo pat sulaikymo momento visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai galėjosi nusikaltęs, ikiteisminio tyrimo metu siekė bendradarbiauti su teisėsauga, ikiteisminio tyrimo pareigūnams teikė informaciją apie narkotines ir psichotropines medžiagas platinančius asmenis (t. 3, b. l. 117–118, 120–123), informacija buvo perduota Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos valdybai (t. 3, b. l. 124). Nuteistas yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jam nustatyti elgesio ir psichikos sutrikimai dėl opioidų vartojimo, tačiau jis vis tik deda pastangas gydytis, iki jo sulaikymo dalyvavo Metadono programoje, šiuo metu, būdamas suėmime taip pat šioje programoje dalyvauja, ką patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo 2025 m. liepos 3 d. medicininis pažymėjimas (t. 6, b. l. 69), kas leidžia daryti išvadą, kad jis linkęs keisti savo gyvenimo būdą.

25. Taigi, atsižvelgiant į visumą pirmiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių veikos pavojingumą, lyginant jį su tipiniu šios rūšies nusikaltimų pavojingumu, tiek į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo E. Z. izoliavimas nuo visuomenės net ir minimaliam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam terminui – dešimčiai metų, o juo labiau vienuolikai metų, kaip yra paskirta skundžiamu nuosprendžiu, itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes, todėl būtų neteisingas ir neproporcingas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu paskyrus E. Z. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė.

26. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, įvertintina tai, kad nuteistojo veiksmai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis vis tik nebuvo atsitiktiniai, o padaryti dėl jau susiformavusio jo paties pasirinkto ydingo gyvenimo būdo. Nors skundžiamu nuosprendžiu E. Z. nuteistas už du draudžiamų medžiagų platinimo atvejus, tačiau kaip matyti iš nuteistojo T. M. parodymų, jis iš E. Z. narkotinės medžiagos kanapių yra įsigijęs ir anksčiau (2 t., b. l. 110–113, 153–155; 4 t., 159–162; t. 5, b. l. 163–170). Iš V. D. parodymų matyti, kad jis taip pat anksčiau yra pirkęs iš E. Z. psichotropinę medžiagą (2 t., b. l. 43–46, 77–78; t. 5, b. l. 163–170). Aplinkybę, kad nustatyti du narkotinės ir psichotropinės medžiagų platinimo atvejai nebuvo vieninteliai, teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats E. Z., jis to neneigia ir apeliaciniame skunde. Nors nuteistais akcentuoja, kad narkotinės medžiagos oksikodono, už kurio laikymą jam buvo inkriminuota BK 260 straipsnio 3 dalis, jis nepardavinėjo, tačiau atkeipiamas nuteistojo dėmesys, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją, priešingai nei pagal BK 260 straipsnio 1 dalies dispoziciją, narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo tikslas nėra privalomas nusikalstamos veikos požymis, šiam nusikaltimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo padarė bent vieną iš joje nurodytų alternatyvių veikų, tarp kurių yra ir laikymas. Be to, kaip matyti iš 2024 m. spalio 22 d. Daiktų apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 156–162), kuriuo buvo apžiūrėtas V. D. mobiliojo ryšio telefonas, nuteistasis E. Z., kuris disponavimui narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis naudojosi mobiliąja programėle Telegram, kitiems asmenims galimai platino ir oksikodoną, taigi, teigdamas priešingai, E. Z. siekė sumenkinti savo paties ir įvykdytos veikos pavojingumą. Taigi, įvertinus visas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamoje situacijoje bausmės tikslams pasiekti E. Z. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, tikslinga skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu E. Z. pripažintas kaltu padaręs ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde jokių argumentų ir prašymų, susijusių su šia nusikalstama veika nėra išsakoma. Pirmosios instancijos teismas E. Z. už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatydamas kiek didesnį nei minimalus galimas skirti už baudžiamojo nusižengimo padarymą arešto bausmės dydis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto), tai yra 20 parų arešto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas arešto bausmę už baudžiamojo nusižengimo padarymą, atskirai skiriamos bausmės rūšies ir jos trukmės parinkimo neaptarė, tačiau bausmes skyrė atsižvelgdamas į nuteistojo charakteristiką, įvertino baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, bausmės skyrimą motyvavo kompleksiškai kartu su kitos bausmės skyrimo argumentacija. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino E. Z. padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, jo asmenybę bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam griežčiausią BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Jos dydį apygardos teismas nustatė artimą minimaliam, todėl spręsti, kad bausmė savo dydžiu yra per griežta, nėra jokio pagrindo.

28. E. Z. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl, kaip jau minėta, už atskiras nusikalstamas veikas jam skirtas bausmes apygardos teismas bendrino nuteistajam palankiausiu bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas), griežtesne laisvės atėmimo bausme apimdamas švelnesnę – arešto bausmę. Teisėjų kolegija, iš naujo spręsdama bausmių subendrinimo klausimą, taikyti kitokio bausmių bendrinimo būdo, neturi pagrindo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. Z. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė bendrinama su minėtu apylinkės teismo sprendimu E. Z. skirta arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Bendrinant bausmes taip pat taikytinas nuteistajam palankiausias bausmių bendrinimo būdas, tai yra bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

29. Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikdamas sąrašą asmenų, kurie apelianto teigimu užsiima draudžiamų medžiagų platinimu, prašo imtis priemonių užkardyti nusikalstamas veikas, tačiau toks prašymas nėra pagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir BPK) 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamasis įstatymas neleidžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie baudžiamojoje byloje nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie nebuvo perduoti teismui. Kaip minėta, priešingai nei teigia nuteistasis, bylos duomenys patvirtina, kad E. Z. pateikta informacija ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinta, perduota Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos valdybai. Nuteistasis asmens, iš kurio įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, konkrečių anketinių duomenų negalėjo nurodyti, taigi nuteistojo apeliaciniame skunde minimam asmeniui nei įtarimai, nei kaltinimai byloje nebuvo pareikšti. Todėl dėl nuteistojo E. Z. skundo argumentų, kad nepagrįstai nenustatytas asmuo, jam išplatinęs uždraustas medžiagas, teisėjų kolegija nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nuosprendį:

E. Z. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirtą 20 parų arešto bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti E. Z. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 parų arešto bausme ir E. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.