Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-03 · Civilinė byla Nr. A2-2100-413/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
A2-2100-413/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02354-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
D. M.
Civilinė byla Nr. A2-2100-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02354-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.4.1.; 3.3.4.2.2.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-137-835/2017 pagal pareiškėjos A. M. prašymą suinteresuotam asmeniui D. M. dėl proceso atnaujinimo civilinės bylos Nr. 2-59-179/2016 dalyje dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. M. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-59-179/2016, santuoką, sudarytą 2013 m. spalio 26 d. tarp D. M. ir A. M., nutraukė dėl abipusės sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką paliko pavardes – vyrui „M.“, žmonai – „U.“. Taip pat teismas priteisė iš D. M. valstybei 17,00 Eur pašto išlaidų.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-59-179/2016 dalyje dėl santuokos nutraukimo motyvų, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, kreditorinių įsipareigojimų ir pavardės klausimų; atnaujinus procesą, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo motyvų, kreditorinių įsipareigojimų ir pavardės klausimų išsprendimo bei priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės reikalavimus; santuoką tarp D. M. ir atsakovės A. M., sudarytą 2013 m. spalio 26 d. Alytaus m. savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 349, nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; šalių turto padalijimui taikyti teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d.; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visus kreditorinius įsipareigojimus pagal 2014 m. lapkričio 8 d. fiksuotos sumos paskolos sutartį su LLOYDS BANK abu sutuoktiniai vykdys solidariai; priteisti iš ieškovo 1/2 dalį atsakovės sumokėtų įmokų vykdant solidarų kreditorinį įsipareigojimą pagal 2014 m. lapkričio 8 d. fiksuotos sumos paskolos sutartį su LLOYDS BANK, kas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. kovo 10 d. imtinai iš viso sudaro 5242,78 Eur; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo visus kreditorinius įsipareigojimus pagal 2015 m. vasario 20 d. paskolos sutartį su LLOYDS BANK asmeniškai vykdys ieškovas; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1566,21 Eur piniginę kompensaciją; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokoje įgytą M. pavardę; priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškėja procesą byloje prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi ieškovas D. M. neinformavo teismo apie atsakovės 2014 m. lapkričio 8 d., t. y. santuokos metu sudarytą fiksuotos sumos paskolos sutartį su LLOYDS BANK, apie ieškovo 2015 m. vasario 20 d. santuokos metu sudarytą, tačiau jau šalims nevedant bendro ūkio, paskolos sutartį su LLOYDS BANK. Atsižvelgiant į tai, santuokos nutraukimo byloje liko neišspręstas kreditorinių reikalavimų pasidalijimo bei vykdymo klausimas. Be to, atsakovė teigia negavusi jai adresuotų teismo procesinių dokumentų dėl atsiliepimų į ieškovo pareikštą ieškinį, todėl apie 2016 m. sausio 8 d. priimtą teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo esant abipusei sutuoktinių kaltei sužinojusi tik 2016 m. vasario 26 d. iš advokatės Ž. D., ruošusios santuokos nutraukimo dokumentus Didžiojoje Britanijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinės bylos Nr. 2-59-179/2016 dalyje dėl santuokos nutraukimo motyvų, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, kreditorinių įsipareigojimų ir pavardės klausimų. Teismas priteisė iš pareiškėjos A. M. ieškovui D. M. 1482,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 11,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nurodė, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kaip pareiškėja įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Kaip esminę naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėja nurodo tai, kad ieškovas nenurodė teismui apie įsipareigojimus LLOYDS BANK bankui ir nepranešė kreditoriui apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei iškėlimą. Be to, siųstų teismo procesinių dokumentų pareiškėja negavo, todėl apie iškeltą bylą Nr. 2-59-179/2016 nežinojo.

7. Dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos užsienyje adresu (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai išsiųsti 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir atsakovei įteikti 2015 m. rugpjūčio 24 d. per Jungtinės Karalystės valstybinę instituciją (t. 1, b. l. 21-28). Atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė ir nepareiškė savo nuomonės, į 2015 m. lapkričio 16 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, todėl, nesant duomenų apie procesinių dokumentų atsakovei įteikimą, teismas nutarė parengiamąjį teismo posėdį perkelti į 2016 m. sausio 8 d. Atsakovei apie tai procesiniai dokumentai išsiųsti lapkričio 19 d. per Jungtinės Karalystės valstybinę instituciją ir laikytini įteiktais (CPK 121-122 str.). 2016 m. sausio 8 d. atsakovei į teismo posėdį neatvykus dėl nežinomų priežasčių, ieškovui prašant, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant. 2016 m. sausio 11 d. atsakovei adresu (duomenys neskelbtini) išsiųsta priimto teismo sprendimo kopija (t. 1, b. l. 44).

8. Teigdama apie procesinių dokumentų negavimą, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kur faktiškai gyveno 2015 m. birželio 7 d. – 2015 m. lapkričio 9 d. laikotarpiu, t. y. neįrodė, kad ji realiai pakeitė gyvenamąją vietą, nors teigė, kad procesinių dokumentų negavo, todėl tokių atsakovės teiginių negalima laikyti pagrįstais, o duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą, gautų iš Jungtinės Karalystės valstybinės institucijos – nepatikimais (CPK 178 str., 197 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-59-179/2016 ji negavo teismo siųstų procesinių dokumentų.

9. Teismas vertino, kad atsakovės nesąžiningumą rodo tai, jog jai buvo žinoma apie pareikštą ieškinį, ką patvirtina ir jos pripažinimas ieškovo nurodytų ir įrodytų aplinkybių apie jo kreipimąsi į UAB „Skyrybų centras“ dėl dokumentų parengimo santuokos nutraukimui bendru sutuoktinių sutarimu. Gavus paruoštus dokumentus ir juos įteikus atsakovei, ji juos suplėšė, pareiškė ieškovui nesutiksianti skirtis, neduosianti ieškovui santuokos liudijimo originalo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas pateikė ieškinį, kuriame nurodė visus jam žinomus atsakovės gyvenamosios vietos adresus. Kad atsakovei buvo žinoma apie bylos procesą, patvirtina ir byloje esantys įrodymai – ieškovo ir atsakovės žinutės, kuriose, be kita ko, kalbama apie skyrybų procesą (t. 2, b. l. 45). Tai patvirtina, kad atsakovė apie pareikštą ieškinį buvo informuota ne tik per Jungtinės Karalystės valstybės instituciją, bet ir paties ieškovo.

10. Dėl kreditorinių įsipareigojimų teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, jog 2014 m. lapkričio 8 d. sudaryta sutartis su LLOYDS BANK ieškovo prašymu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, kas neatitinka CPK 178 straipsnio nuostatose įtvirtinto reikalavimo. Atsakovės pasisakymai dėl suteikto 7 500,00 GBP kredito paskirties nenuoseklūs, t. y. ji nurodė, kad pinigai buvo skirti automobiliui įsigyti, vėliau – ieškovo verslui pradėti, skoloms sumokėti. Ieškovo ir atsakovės santuoka buvo sudaryta 2013 m. spalio 26 d., tačiau šalys nuo 2012 metų gyveno kartu. Ieškovas byloje pateiktu sąskaitos išrašu įrodė, kad nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. liepos 29 d. į atsakovės sąskaitą įnešė 3680,00 GBP, kuriuos 2014 metų pabaigoje, išėjus gyventi skyrium, jis pareikalavo grąžinti (t. 4, b. l. 96-99). Todėl atsakovė 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. pervedė jam viso 3000 GBP, t. y. dalį 3680,00 GBP sumos. Ieškovas su tuo sutiko ir daugiau jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovė jos atliktus mokėjimų pavedimus vertina kaip 2014 m. lapkričio 8 d. paimtos paskolos pasidalinimą su atsakovu ir grindžia tuo, kad ieškovas 2014 m. lapkričio 6 d. pervedė jai 120,00 GBP, 2015 m. vasario 2 d. – 120,00 GBP, 2015 m. vasario 10 d. – 100,00 GBP, todėl tai vertina kaip kasmėnesinį paskolos dalies grąžinimą. Nustatyta, kad atsakovė sutartį su banku sudarė 2014 m. lapkričio 8 d., o ieškovas pinigus pervedė nuo 2014 m. lapkričio 6 d., t. y. dar prieš sutarties sudarymą, ir tai atitinka ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis atsakovei pervesdavo pinigus už dalį buto nuomos ir komunalinių mokesčių.

11. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovės sudaryta sutartis yra asmeninė, o ieškovo atlikti mokėjimai negali būti laikomi kaip paskolos grąžinimas, kadangi šalims atskirai tvarkant pinigus, ieškovas mokėjo atsakovei už nuomą, komunalinius mokesčius ir kitas buitinio pobūdžio išlaidas. Pažymėjo, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

12. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-59-179/2016. Pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje neatima A. M. teisės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš D. M..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėja A. M., atstovaujama advokatės Giedrės G. B., prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-59-179/2016 ir priteisti iš D. M. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Kaip matyti iš 2016 m. sausio 8 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-59-179/2016 atsakovei procesiniai dokumentai neva tai įteikti 2015 m. rugpjūčio 24 d. per Anglijos valstybinę instituciją, tačiau iš tikrųjų apeliantė jokių procesinių dokumentų negavo, į Lietuvą grįžta labai retai, todėl apie Lietuvoje vykusį skyrybų procesą nieko nežinojo. Teismo sprendimas buvo priimtas remiantis melagingais ieškovo pareiškimais, teismui nebuvo pateikta informacija apie sutuoktinių kreditorių ir jam nebuvo pranešta apie vykstantį procesą, be to, buvo pažeista atsakovės teisė į teisingą teismą, priimtas iš esmės neteisingas sprendimas. Ieškovas iškėlęs bylą Lietuvoje, nutraukė bendravimą su atsakove, teismui nurodė neteisingą jos gyvenamosios vietos adresą, kuriuo jai dokumentai negalėjo būti įteikti.

1.2. Pareiškėja pirminiame pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad ieškovas kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo, neteisingai nurodė faktines aplinkybes dėl kaltės, melagingai nurodė, kad šalys neturi kreditorių, nors puikiai žinojo, kad atsakovės vardu 2014 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta fiksuotos sumos paskolos sutartis šeimos poreikių tenkinimui, t. y. ši aplinkybė jau egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Apie paskolą ieškovui negalėjo būti nežinoma, nes jis asmeniškai su sutuoktine buvo banke dėl paskolos gavimo. Gavusi kreditą apeliantė 2014 m. lapkričio 11 d. bei 2014 m. lapkričio 17 d. pavedimais beveik pusę sumos pervedė atsakovui, tą patvirtina į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai. Gauta paskola buvo naudojama abiejų sutuoktinių.

1.3. Kadangi prašyme dėl proceso atnaujinimo apeliantė nurodė aplinkybes, dėl kurių prašo atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Teismas šio klausimo neturėjo spręsti formaliai. Šiuo atveju akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutartį ir atsisakant atnaujinti procesą, pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai net nebuvo vertinami CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

1.4. Ieškovas sąmoningai nuo teismo nuslėpė atsakovės gyvenamąją vietą. Atsakovės atstovė Ž. D. su ieškovu pradėjo bendrauti dar 2015 metais, apeliantę ji atstovavo skolos klausimais, dėl nusikalstamų prisijungimų prie jos kompiuterio, derantis santuokos nutraukimo klausimais. Atsakovė SMS žinute informavo ieškovą, kad visais klausimais kreiptųsi būtent į jos atstovę Ž. D.. Taigi, ieškovas žinojo apeliantės atstovę ir kaip su ja susisiekti, tačiau sąmoningai to nedarė. Ieškovas vengė derėtis dėl santuokos nutraukimo, be to, žinodamas, kad dėl jo paties veiksmų (persekiojimo) atsakovei teko dažnai keisti gyvenamąją vietą, ieškovas prašė įteikti dokumentus atsakovei senu adresu, dėl to byla buvo išnagrinėta apeliantei nedalyvaujant.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas D. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:

2.1. Pareiškėja klaidina teismą, kad jai nebuvo žinoma apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo. Tai patvirtina įrodymai, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti per Jungtinės Karalystės valstybinę instituciją (t. 1, b. l. 21–28). Šios aplinkybės apeliantė nepaneigė. Nepaneigus oficialaus rašytinio įrodymo, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei apie teismo procesą buvo pranešta tinkamai. Be to, apie santuokos nutraukimo proceso inicijavimą atsakovei buvo žinoma iš ieškovo.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėja nurodė, kad gyveno kitu adresu, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kokiu adresu gyveno laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d., taigi realiai neįrodė, kad buvo pakeitusi gyvenamąją vietą. Ieškovui nebuvo pareigos įteikti dokumentus Ž. D., kadangi apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji atstovavo atsakovę. Apeliantė pripažino, kad prieš pateikiant ieškinį ieškovas kreipėsi į UAB „Tikrojo turto kaina. Skyrybų centras“ dėl dokumentų parengimo santuokos nutraukimui bendru sutarimu, tačiau pareiškėja minėtų dokumentų nepasirašė, juos suplėšė. Šią aplinkybe ji pripažino posėdžio metu. Ieškovas informavo atsakovę, kad teiks ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo Lietuvoje, o apeliantė pareiškė, kad trukdys santuokos nutraukimo procesui, ką patvirtina vėlesni jos veiksmai.

2.3. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovas neteisingai nurodė faktines aplinkybes, jog šalys neturi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovui nebuvo žinoma, kad pareiškėja 2014 m. lapkričio 8 d. sudarė fiksuotos paskolos sutartį, paskola buvo gauta ne šeimos poreikių tenkinimui. Be to, kreditoriaus interesai nebuvo pažeisti, nes skolininkė A. M. sutartimi prisiimtus asmeninius įsipareigojimus vykdo. Tuo atveju, jei pareiškėja mano, kad ieškovas yra atsakingas už jai suteikto kredito grąžinimą, ji gali savo teiginius įrodinėti atskiroje civilinėje byloje. Pareiškėja nenurodė, kuo remiantis mano, kad procesas yra negalimas ar neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas atsisakė byloje atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija, bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

18. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

19. Apeliantė, prašydama atnaujinti procesą, nurodo dvi esmines aplinkybes – jai nebuvo pranešta apie teisme pradėtą santuokos nutraukimo procesą ir ieškovas nuslėpė nuo teismo aplinkybę, kad sutuoktiniai turi kreditorių, kuris turėjo būti įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą. Taip pat apeliantė teigia, kad dėl proceso atnaujinimo ji nurodė aplinkybes, dėl kurių prašo atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, tačiau priimant skundžiamą nutartį ir atsisakant atnaujinti procesą, pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nebuvo vertinami CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl, jos manymu, naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliantei sprendė, kad atsakovė apie pareikštą ieškinį buvo informuota ne tik per Jungtinės Karalystės valstybės instituciją, bet ir paties ieškovo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau nenurodžiusi tikslaus gyvenamosios vietos adreso (t. I, b. l. 14). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 – 5, 7 straipsnių nuostatas gyvenamąją vietą ir išvykimą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Užsienio valstybėse gyvenantys asmenys, kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau negu šešis mėnesius, apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruoja Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse. Apeliantė šios pareigos nevykdė ir minėtose institucijose gyvenamosios vietos užsienyje nenurodė, todėl teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovo ieškinyje nurodytais jam žinomais atsakovės gyvenamosios vietos adresu Jungtinėje Karalystėje, kuriuo gyveno kartu su apeliante, ir Lietuvos Respublikoje.

22. Procesiniai dokumentai, siųsti Lietuvos Respublikoje grįžo neįteikti, o procesiniai dokumentai siųsti A. M. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsti 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir atsakovei įteikti 2015 m. rugpjūčio 24 d. per Jungtinės Karalystės valstybinę instituciją, vadovaujantis tos valstybės teisiniu reglamentavimu (t. I, b. l. 21–28). Atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, savo nuomonės nepareiškė, į 2015 m. lapkričio 16 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.

23. Apeliantė nurodė, kad jai dažnai teko keisti gyvenamąsias vietas dėl ieškovo veiksmų (persekiojimo), tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Kaip ir nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 7 d. – 2015 m. lapkričio 9 d. gyveno kitu, nei ieškinyje nurodytu adresu. Tokių duomenų pareiškėja nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog byloje esantys duomenys paneigia apeliantės argumentus, jog jai iš tiesų nebuvo žinoma apie teisme prasidėjusį skyrybų procesą. Be to, byloje esantys įrodymai – ieškovo ir atsakovės žinutės, kuriose, be kita ko, kalbama apie skyrybų procesą, patvirtina, jog atsakovei turėjo būti žinoma apie bylos procesą (t. 2, b. l. 45). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti naujai paaiškėjusi, ar esminė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą, nes pati apeliantė siekė nutraukti su D. M. santuoką, be to, iš prašymo atnaujinti procesą turinio akivaizdu, jog ji siekia pakartotinio bylos proceso.

24. Apeliantė nurodo, kad ieškovas nuo teismo nuslėpė aplinkybę apie 2014 m. lapkričio 8 d. jos ir kreditoriaus LLOYDS BANK sudarytą paskolos sutartį, dėl to šis kreditorius liko neįtrauktas į bylos nagrinėjimą.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Ši norma yra imperatyvi. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo ieškinyje nurodė, kad kreditorių neturi, o ar A. M. turi kreditorinių įsipareigojimų – jam nežinoma. Apeliantė įrodinėja, kad ieškovui buvo žinoma apie kreditorių ir paimtą apeliantės vardu paskolą šeimos interesams, todėl teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens – kreditoriaus.

27. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

28. Pirmosios instancijos teismas iš šalių pasisakymų ir byloje esančių įrodymų – ieškovo rašytinio pasižadėjimo sumokėti už nuomą, padarė išvadą, kad šalys gyvendamos santuokoje finansus valdė atskirai (t. 2, b. l. 60), todėl ieškovo atlikti mokėjimai negali būti laikomi kaip paskolos grąžinimas, kadangi šalims atskirai tvarkant pinigus, ieškovas mokėjo atsakovei už nuomą, komunalinius mokesčius ir kitas buitinio pobūdžio išlaidas.

29. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl proceso atnaujinimo, nutartimi dėl kreditoriaus teisių ar pareigų apskritai nepasisakė, be to, pažymėjo, jog apeliantė prisiimtus įsipareigojimus kreditoriui vykdo, dėl to jai neužkertamas kelias ginti savo teises atskiroje byloje dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutinka su tokia teismo išvada.

30. Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

31. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-130/2005). Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, nagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo, šias teisės normas taikė, analizavo įrodymus ir pasisakė dėl visų ieškinio argumentų, tuo tarpu apeliantė savo pareiškime dėl proceso atnaujinimo nenurodo jokios teisės normos taikymo klaidos, skundo argumentuose taip pat neatskleista teismo padarytų aiškių teisės taikymo klaidų, lėmusių neteisingą bylos išsprendimą, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

33. Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX).

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 str.), vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, atskirajame skunde iš esmės pakartojami pareiškimo atnaujinti procesą argumentai, teismas dėl visų argumentų pasisakė, todėl sprendžia, kad skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas