- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- e2YT-17051-1090/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-11978-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G. po savo sutuoktinio A. R. (A. R.) mirties priėmė jo palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina N. G. 2021 m. balandžio 19 d. notarė R. J. pareiškėjui išdavė liudijimą, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka priėmė palikimą po N. G. mirties, tačiau notarė informavo, kad palikėjos vardu įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos su A. R., mirusiu (duomenys neskelbtini), metu ir yra bendroji jungtinė N. G. ir jos mirusio sutuoktinio A. R. nuosavybė. Pažymi, jog N. G. nuo buto įsigijimo nuosavybėn, tai yra nuo 1992 m. gegužės 28 d., kartu su savo sutuoktiniu gyveno iki jo mirties, o paskui ir iki savo mirties, valdė visą turtą ir rūpinosi juo kaip savo – gyveno bute, tvarkė namų ūkį, naudojosi bute esančiais apyvokos daiktais, t. y. N. G. priėmė visą palikimą po savo sutuoktinio mirties. Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo būtina nustatyti tam, kad kaip palikimą priimto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybė būtų įregistruota N. G. vardu ir pareiškėjas J. G. galėtų priimti visą N. G. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo, jog pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą byloje priimti savo nuožiūra, pareiškėjui pateikus byloje jo pareiškime išdėstytus teiginius pagrindžiančius įrodymus.
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad N. G. 1992 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7-2793 pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas įsigytas N. G. ir A. R. esant susituokus, todėl turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustatyta, jog A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. R. mirties niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog N. G. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 19 d. notarė R. J. pareiškėjui išdavė liudijimą, kad J. G. teisės aktų nustatyta tvarka priėmė palikimą po N. G. mirties.
Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas nurodo, kad po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) sutuoktinė N. G. paveldimo turto dalį pradėjo valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, t. y. mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, išlaikė visą butą, gyveno minėtame bute iki mirties. Tai, kad pareiškėjo motina po sutuoktinio A. R. mirties toliau gyveno ir rūpinosi butu, patvirtina į bylą pateiktos mokėjimų už komunalinius mokesčius knygelės kopijos. Tai rodo, jog N. G. akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjo turto savininke. Be to, įpėdinės gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai įpėdinei tai yra vienintelė gyvenamoji vieta ir kai įpėdinė iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinė palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad N. G. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų pareiškėjo prašymui nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. G., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti N. G. įpėdinio pareiškėjo J. G. paveldėjimo teises.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti N. G. įpėdinio pareiškėjo J. G. (J. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teises.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.