Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-23 · Civilinė byla Nr. e2A-879-587/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
e2A-879-587/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03934-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
M. C.
Civilinė byla Nr. e2A-879-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03934-2020-8

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-651-399/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ir UAB „Legal Balance“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. C. 181,57 Eur negrąžintą kreditą, 37,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 6 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 63,05 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 181,57 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 6 d.), 65 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 181,57 Eur nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur advokato pagalbai apmokėti.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atsakovo šeimos nariui 2021 m. sausio 16 d. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, byloje priimtas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu atsakovui už akių, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. C. ieškovei UAB ,,Legal Balance“ 181,57 Eur negrąžintą kreditą, 37,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 6,00 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 63,05 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, po 65 procentus metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. nuo 181,57 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 6 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad:

3.1. pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, ieškovei iš atsakovo priteisė 181,57 Eur negrąžinto kredito ir 37,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos. Reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje.

3.2. Sutartyje šalys susitarė dėl 36 Eur sutarties administravimo mokesčio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Ieškovei iš atsakovo priteisė 6 Eur administravimo mokesčio dalį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos.

Šalies argumentai

3.3. Ieškovė prašė priteisti 63,05 Eur negautas pajamas (nuostolius). Teismas konstatavo, kad neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nepaneigė šių sąlygų buvimo. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 63,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki 2020 m. gruodžio 18 d. (ieškinio parengimo data), viso už 195 dienas nuo 181,57 Eur negrąžinto kredito. Ieškovei iš atsakovo priteisė 63,05 Eur negautų pajamų(nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.

3.4. Sprendė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė priteisiant iš jo ieškovės negautas pajamas, kurias paskolos davėjas galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. po 65 procentus metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. nuo 181,57 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo bet ne ilgiau iki sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 6 d.

3.5. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo laikotarpiu nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl ieškovės reikalavimą dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 181,57 Eur nuo sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos kompensuojamąją funkciją atlieka ieškovės prašomos priteisti 5 procentų metinės palūkanos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo:

4.1. pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-651-399/2021 dalyje dėl 65 procentų metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. nuo 181,57 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo bet ne ilgiau kai iki sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 6 d., priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo M. C. 65 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 181,57 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 6 d.);

4.2. pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-651-399/2021 dalyje dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 181,57 Eur nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo M. C. 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 181,57 Eur nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;

4.3. kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-651-399/2021 dalį palikti nepakeistą;

4.4. priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo M. C. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

5. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.

5.2. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė. Negrąžinta kredito dalis nekinto ir nekinta, šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 65 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nesusiejant su sutarties grafiku. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, šiai dienai jis yra negaliojantis. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovui ir po sutarties termino pabaigos negrąžinus kredito, apeliantė ir toliau patirs tuos pačius nuostolius, kaip ir iki sutarties termino pabaigos.

5.3. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

5.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 162,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 36 Eur sutarties administravimo mokestį.

5.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

6. Atsakovas M. C. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ 2019 m. spalio 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „BnP Finance“ suteikė atsakovui 200 Eur dydžio vartojimo kreditą 24 mėn. laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 162,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma: 65 proc.) ir 36 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu 2020 m. liepos 9 d. išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Prie ieškinio pridėtas 2020 m. gegužės 21 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą patvirtina, kad sutartis nutraukta 2020 m. birželio 6 d.

11. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 37,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 63,05 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 181,57 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 6 d. ir 65 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (181,57 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

12. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendimu pripažino, kad apeliantė įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios, tačiau kartu sprendė, kad apeliantės taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra nepagrįsti bei neteisėti, todėl juos pakeitė bei pritaikė savo skaičiavimo metodus.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti 37,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 6 d.), 63,05 Eur palūkanas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 6 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.), po 65 procentus metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. (ieškinio parengimo dienos) nuo 181,57 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo bet ne ilgiau kai iki sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 6 d. Likusioje dalyje prašymą priteisti negautas pajamas pirmosios instancijos teismas atmetė.

14. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

15. Iš ieškovės pateikto priedo – dalinių įmokų mokėjimo grafiko nustatyta, kad pradinė kreditorė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba kitaip tariant, pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos taikant 65 procentų metinių palūkanų normą.

16. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas apimtimi už laikotarpį nuo piniginės prievolės pažeidimo momento iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Apeliantė perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, kuri už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovei pinigus, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

Žemesnės instancijos teismas

19. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 24 mėnesių laikotarpiui suteikiama su 65 procentų metine palūkanų norma. Per visą sutarties laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 162,16 Eur sumą palūkanų, tuo atveju, jeigu dalinės mėnesio įmokoms būtų mokamos nustatytu grafiku ir suteikta vartojimo paskola nebūtų grąžinta anksčiau termino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantei priteisė 37,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 63,05 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 6 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 18 d.), po 65 procentus metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. nuo 181,57 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 6 d.

20. Nagrinėjamu atveju, 2019 m. spalio 6 d. pradinė kreditorė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, todėl atsakovas laikytinas vartotoju CK 6.228¹ straipsnio prasme.

21. Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 6 d.), galėjo tikėtis gauti 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, o ne nuo visos negrąžintos paskolos sumos.

22. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 200 Eur paskolą 24 mėnesių laikotarpiui su 65 proc. metine palūkanų norma (MPN), tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 162,16 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu, priimtu atsakovui už akių, jau yra priteista iš viso 100,63 Eur palūkanų. Vis dėlto, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo piniginės prievolės pažeidimo momento iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 6 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio; pagal sutartį mokėtinos palūkanos negali viršyti 162,16 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos galėjo reikšti ne didesnei nei 61,53 Eur (162,16 Eur – 100,63 Eur) sumai.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas nuo visos negrąžinto kredito sumos yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 181,57 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų vartojimo kredito sutartimi nustatytą atsakovo mokėtinų palūkanų bendrą 162,16 Eur sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. spalio 6 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 162,16 Eur sumos. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės prašomas priteisti negautos pajamos nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos skaičiuotinos ne nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos, o nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio, koks būtų tinkamu sutarties vykdymo atveju, skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 18 d. datos. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas pakeistinas.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo dėl laikotarpiu nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl ieškovės reikalavimą dėl 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 181,57 Eur nuo sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta. Pirmosios instancijos teismui išsamiau nepagrindus šios išvados, apeliacinės instancijos teismas išsako savo argumentus.

26. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta, kad gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad atsakovas už suteiktą paskolą mokės 65 proc. metines palūkanas.

27. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. birželio 6 d. buvo nutraukta prieš terminą vienašaliu kreditorės pareiškimu, o vartojimo kredito sutarties terminas turėjo baigtis 2021 m. spalio 6 d. Vadovaujantis šiai bylai aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, nuo šio momento vadovaujamasi sutartinę šalių atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškiniu ji prašė priteisti negautas pajamas (nuostolius), o šį reikalavimą grindžia vartojimo kredito sutarties nuostatomis, vartojimo kredito sutarties 6.1. punkto tekstas aiškiai paneigia šį apeliacinio skundo argumentą.

28. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl, nagrinėjamu atveju, sistemiškai taikytinos ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

29. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netesybos, kurių apeliantė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 18 Eur (200 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. x 180 dienų). Apeliantės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Apeliantė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.

31. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

32. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 65 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata pripažintina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos palūkanos nepriteistinos.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias vartojimo kredito teisinius santykius, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais iš esmės keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, spręstina, jog nėra pagrindo svarstyti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti, nurodant, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo M. C. priteisiama po 65 procentus metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. gruodžio 18 d. nuo pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiką tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto vartojimo kredito likučio, skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 18 d. datos, iki visiško grąžinimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 6 d.

Sprendimo rezoliucinę dalį papildyti nurodant, kad nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) pripažįstama 2019 m. spalio 6 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė