Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-23718-937/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-11-25
Bylos Nr.: e2-23718-937/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15530-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Zablockaja
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: D. V.
Advokatai: Algimantas Šindeikis

Kategorijos

2.2.1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-23718-937/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15530-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.9.4. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,dalyvaujant ieškovei R. M. bei jos atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,atsakovui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui D. V. dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, teismo prašo:

1) pripažinti, kad atsakovo D. V. paskleistas teiginys „ <...> aš žinau, kad kažkada ministrai tau ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai.“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės R. M. garbę ir orumą bei jos dalykinę reputaciją, bei

1.1. įpareigoti atsakovą D. V. paskelbti jo valdomoje socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ šį paneigimą: „2024-06-25 dieną, 21:17 val. socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyroje „(duomenys neskelbtini“ aš (D. V.) paskelbiau tikrovės neatitinkančias, R. M. garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančias žinias: „ aš žinau, kad kažkada ministrai tau (R. M.) ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai.“,

1.2. įpareigoti atsakovą D. V. skelbti paneigimo tekstą viešai prieinamoje socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ 65 kalendorines dienas,

1.3. įpareigoti atsakovą D. V. pašalinti 2024-06-25 dieną, 21:17 val. socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą teiginį „ <...> aš žinau, kad kažkada ministrai tau ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai.“,

2. priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo D. V. 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą,

Šalies argumentai

3. priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog ieškovė yra profesionali žurnalistė, televizijos laidų vedėja, socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, aktyviai kviečianti prisidėti prie paramos akcijų Ukrainai, „(duomenys neskelbtini)“ steigėja, narė. Nurodoma, jog asociacijos įstatuose numatyti įsipareigojimai laikytis aukštų žurnalisto profesinių standartų, objektyvumo, nepriklausomumo.

Nurodoma, jog atsakovo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ 2024-06-25 21:17 val. paskelbtas įrašas, kuriame paskelbtos tikrovės neatitinkančios, ieškovės garbę ir orumą, žurnalistės dalykinę reputaciją žeminančios žinios, kad: „<...> aš žinau, kad kažkada ministrai tau ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai.“. Teigia, jog jokie ministrai ieškovei nėra nei „siuntę“ limuzinų, nei tokiais „siųstais“ limuzinais ieškovė naudojosi. Teigė, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą su reikalavimu per keturiolika dienų nuo reikalavimo gavimo dienos paneigti paskleistas, būtent: 1) paskelbti atsakovo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ paneigimą: „2024-06-25 dieną, 21:17 val. socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ aš (D. V.) paskelbiau tikrovės neatitinkančias, R. M. garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančias žinias: „ aš žinau, kad kažkada ministrai tau (R. M.) ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai.“ Šis teiginys yra D.V . pramanai.“, 2) skelbti paneigimą viešai prieinamoje „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ ne trumpesnį laiką, nei buvo skelbiamas teiginys „aš žinau, kad kažkada ministrai tau ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai.“, 3) pašalinti 2024-06-25 21:17 val. socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą teiginį „aš žinau, kad kažkada ministrai tau ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai.“

Atsiliepimas

Atsakovas 2024-07-05 el. paštu pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, jog atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimą, nurodė, jog oficialus atsakymas bus pateiktas per 14 kalendorinių dienų. 2024-07-19 pateiktas oficialus atsakymas, kuriuo dar kartą atsisakytą tenkinti reikalavimą visa apimtimi bei toliau įžeidinėjo ieškovę, menkino reputaciją, profesines kompetencijas. Teigia, jog atsakovas paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančias, jos dalykinę reputaciją, garbę ir orumą žeminančias žinias.

Atsakovo paskyroje paskelbtas teiginys yra paskelbtas teigiant kategoriškai, kaip faktas, jį galima patikrinti tiesos kriterijumi. Teiginyje pabrėžiama, kad teiginio autorius „žino“, kad ministrai „siųsdavo“ limuzinus ieškovei, o ieškovė tais limuzinais naudojosi. Pats autorius įraše ginčo teiginį priskyrė žiniai. Paskelbtu teiginiu atsakovas nepateikia jokių subjektyvių vertinimų apie tam tikras aplinkybes, ieškovės asmenines savybes. Ginčo teiginys suformuluotas kaip žinia, todėl informacijos gavėjai suprato, kad atsakovas apie ieškovę paskelbė faktą, kuris yra neginčijamas, įvykęs, juolab atsakovas pabrėžė, jog žino, kad tokie įvykiai įvykę. Ginčo teiginys yra žinia.

Ginčo teiginys paskleistas atsakovo valdomoje Facebook paskyroje, teiginys skelbiamas viešai, o atsakovo paskyrą seka apie 9 700 sekėjų, todėl aplinkybė, jog ginčo teiginys paskleistas tretiesiems asmenims yra įrodyta. Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Ginčo teiginys paskleistas apie ieškovę, atsakovas šios aplinkybės taip pat neginčija. Ieškovė atsakovo įraše kelis kartus įvardijama vardu, pavarde.

Nurodoma, jog atsakovui paskelbus tikrovės neatitinkančias žinias visuomenėje yra formuojama nepagrįsta realiais faktais informacija apie ieškovę kaip apie nepatikimą, neobjektyvią, politikų papirkinėjamą žurnalistę. Tokios informacijos paskleidimo tikslas yra pakirsti pasitikėjimą ieškove tiek kaip žurnaliste, tiek kaip visuomenininke.

Atsiliepimas

Atsakovo paskelbtas teiginys žeminą ieškovės garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, nes viešai paskelbta yra žinia, kad ieškovė vykdydama VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistės pareigas siekė gauti asmeninės naudos iš ministrų, pasinaudodama jai siunčiamais limuzinais. Atsakovas viešai paskelbė žinią, jog dėl siunčiamų limuzinų ieškovė neobjektyviai vykdė savo, kaip žurnalistės, pareigas. Atsakovas paskelbė, kad su ieškovės žinia ministrai neskaidriai naudodavo valstybės turtą, siekdami gauti ieškovės palankumą interviu metu. Tokių žinių paskleidimu yra pakertamas pasitikėjimas ieškovės objektyvumu, profesinių pareigų atlikimu, pažeidžiant Visuomenės informavimo etikos kodekso bei (duomenys neskelbtini) etikos kodekso reikalavimus. Atsakovas piktnaudžiauja teise skleisti informaciją, nes paskleistu teiginiu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija. Teigia, jog aplinkybė, kad ginčo teiginys žemina ieškovės garbę ir orumą, jos dalykinę reputaciją yra akivaizdus ir įrodytas. Ieškovė pabrėžia, kad jokie ministrai nėra siuntę limuzinų, nei tokiais siųstais limuzinais ieškovė nesinaudojo. Atsakovas tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Nurodo, jog kadangi teiginys paskelbtas socialinio tinklo Facebook atsakovo paskyroje, tai ieškovė turi teisę reikalauti, jog paneigimo tekstas būtų paskelbtas šioje paskyroje ir būtų skelbiamas bent tiek pat laiko, kiek buvo skelbiamas ginčo teiginys iki šio ieškinio pareiškimo. Ieškovė taip pat teisę reikalauti, kad atsakovas nutrauktų neteisėtus veiksmus ir pašalintų ginčo teiginį, kuriuo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija.

Ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė didelius išgyvenimus, ji prarado dalies kolegų pasitikėjimą, jos reputacija visuomenės akyse buvo pažeminta, dėl ko dalis visuomenės, susipažinę su atsakovo paskelbta žinia, ieškove gali laikyti neobjektyvia žurnaliste, kuri savo kaip žurnalistės pareigas vykdo nesilaikydama esminių jai keliamų visuomenės informavimo etikos reikalavimų. Atsakovo veiksmai ieškovei padarė didelę neturtinę žalą, kurią ieškovė vertina 10 000 Eur suma, kuri minimaliai kompensuotų ieškovės patirtus išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išreikalauti iš biudžetinės įstaigos Vadovybės apsaugos tarnybos duomenis apie tai, kiek kartų ir kada R. M. lankėsi premjero rezidencijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nurodo, jog ieškovė sąmoningai nutylėjo esmines bylos aplinkybes, siekdama klaidinti teismą. Ieškovė pateikdama ginčo įrašą nukirpo šio įrašo esminę dalį. Nurodo, jog atsakovas rašydamas ir publikuodamas ginčo įrašą, kuriame buvo publikuotas ginčo teiginys, įrašą publikavo reaguodamas į ieškovės jau kelioliktą kartą išsakomą šmeižtą atsakovo atžvilgiu. Prie ginčo įrašo pridėtas ieškovės komentaras, į kurį atsikirtinėjo atsakovas. Visi skaitę ginčo įrašą, teiginį suprato, jog tai atsikirtimas į ieškovės šmeižikišką teiginį atsakovo atžvilgiu. Nurodyta aplinkybė ieškovei nepalanki, todėl ieškovė nusprendė nukirpti dalį įrašo, jos nepateikti teismui.

Nurodoma, jog atsakovas apie 2021 m., kaip advokatas, pradėjo atstovauti S. S. ANK byloje, kurioje pareiškėjomis buvo žurnalistės V. D. ir R. M. Iš kliento atsakovas gavo 1 000 Eur dydžio honorarą grynaisiais. Atsakovas gavęs honorarą klientui išrašė grynųjų pinigų priėmimo kvitą, sąskaitą faktūrą. Šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus, kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė teismui. Minėti dokumentai teismo buvo persiųsti ieškovei. Ieškovė iškart visur pradėjo skleisti žinias, jog : „V. yra grynais iš S. imantis advokatas“ bei šio teiginio vedinius. Ieškovė tai darė mažiausiai keliolika kartų, kelis metus, visur, kur tik pamatydavo atsakovo pavardę. Ieškovė tai darė turėdama tikslą apšmeižti atsakovą, atkeršyti už tai, jog pralaimėjo ANK bylą. Ieškovė skleisdama teiginį nusprendė nutylėti esminę informaciją ir teiginį sukonstruoti taip, jog vidutiniams skaitytojui turėtų būti suprantama, jog atsakovas honorarus neva ima juodais pinigais iš kliento S. S. Tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų ėmusis juodosios propagandos, tai ginčo teiginys apie atsakovą skambėtų taip: „Grynais iš S. pagal oficialius buhalterinius dokumentus imantis V., kai šie buhalteriniai dokumentai vėliau būna pateikti teismui, o teismas pagal šiuos dokumentus visas bylinėjimosi išlaidas iki cento priteisia“. Toks teiginys nebūtų sensacija. Atsakovas yra gavęs remarkas iš daugelio subjektų, susijusių su juodų pinigų ėmimu. Ieškovei platinant propagandinį teiginį, atsakovas tylėjo. Prieš keletą mėnesių A. T. savo socialiniame tinkle Facebook parašė įrašą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog atsakovas, kaip advokatas, atstovaus jo bylos atsakovą, o ieškovė po įrašu parašė komentarą: „Nereikia čia. V. iš paties S. grynais ima, o ką tu su tais (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini)“. Atsakovas suprato, jog šmeižtas nesibaigs, jeigu ieškovei nebus duotas viešas atkirtis. Ginčo įrašas buvo viešas atkirtis ieškovei. Prie įrašo pridėtas ieškovės komentaras, jog būtų aišku, į ką atsikirtinėjama.

Pažymi, jog tiek ginčo teiginiu, tiek visu ginčo įrašu yra keliamas klausimas dėl ieškovės elgesio viešoje erdvėje, o taip pat šio elgesio atitiktį griežtiems žurnalistams keliamiems reikalavimams. Mano, jog ieškovės elgesys neatitinka net minimaliausių žurnalistams keliamų elgesio, etikos standartų. Atkreipia dėmesį, jog žurnalistams įstatymas numato labai daug teisių, įgaliojimų, laisvių. Svarbu, jog žurnalistai tinkamai naudotųsi suteiktomis laisvėmis ir teisėmis, jomis nepiktnaudžiautų. Mano, jog ieškovė turėdama žurnalistės statusą, kuriais atlyginimą moka visi mokesčių mokėtojai, naudoja būdus, jog apšmeižtų, atkeršytų advokatui, toks ieškovės elgesys bei visuomenės informavimas apie tokį ieškovės elgesį yra viešojo intereso klausimas. Atsakovo saviraiškos ir žodžio laisvės ribos šiuo klausimu pačios plačiausios, o ieškovės garbės ir orumo apsauga – pati mažiausia. Teigia, jog tiek ginčo teiginys, tiek ginčo įrašas yra viešo intereso klausimas.

Nurodo, jog ieškovė yra viešas asmuo. Ieškovė praeityje užėmė aukštas pareigas žiniasklaidos priemonės, joms vadovavo. Šiuo metu Facebook puslapyje turi apie 100 000 sekėjų. Ieškovės, kaip viešo asmens, statusas reiškia, kad ieškovės atžvilgiu yra leistina net labai griežta, kandi kritika, viešasis asmuo privalo pakęsti viešai skelbiamą informaciją ar nuomonę, kuri gali būti ir netiksli.

Vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis sprendžiama, kiek yra ginama konkretaus asmens garbė ir orumas, yra paties asmens ankstesnis elgesys. Nereikia tikėtis, jog teismas gins garbę ir orumą to asmens, kuris negerbia kitų asmenų garbės ir orumo, kuris prieštaringai vertinamas visuomenėje. Primena, jog pati ieškovė kelis metus nuolatos ir sistemingai, mažiau nei kaip keliolika kartų šmeižė atsakovą. Tuomet, kuomet atsakovas atsikerta ieškovei, ieškovė neturi pagrindo tikėtis, jog atsakovo viešas atsikirtimas bus mandagus ir malonus. Ieškovė juodosios propagandos metodus naudoja ne tik prieš atsakovą, o dėl amoralios, žurnalistinius principus paneigiančios veiklos yra sulaukusi daugybės viešų kritiškų vertinimų. Viešai buvo aprašytas atvejis, kuomet A. Š. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) etikos sargus dėl ieškovės politinio šališkumo, angažuotumo.

Pažymi, jog ginčo informaciją atsakovas yra gavęs iš savo kliento, kurio tapatybės atskleisti negali dėl advokato konfidencialumo, tačiau turi kliento leidimą naudoti šią informaciją. Nurodo, jog vienas gerai informuotas atsakovo klientas, žinantis labai daug tikslios informacijos, perdavė atsakovui tokias žinutes: „M. principas degė _man nedavė_! Čia ne esmė, ko nedavė. Svarbu, kad _man nedavė_ - statuso ir įtakos praradimas, vedantis į išnykimą. Nes vakar ją pasiuntė n***i S., šiandien N., o rytoj jau visi n***i siuntinės. O praradusi _M., pas kurią kviečiami visi ateina, ir net ne bet kaip ateina, bet ministrai ministerinius limuzinus jai į namus siųsdavo, kad į laidą atvažiuotų gerai nusiteikusi_ reputaciją, gali laidą uždaryti, nes išsilavinimo ir žinių nerasta, tik naglas tardymas“. Mano, jog atsakovo šaltinis yra gerai informuotas, nes jo kita pateikta informacija pasitvirtindavo, todėl nėra pagrindo abejoti informacijos teisingumu.

Ginčo teiginys buvo publikuotas atsakovo Facebook paskyroje, turinčioje dešimt kartų mažiau sekėjų, o tai reiškia ir atsakovo 10 kartų mažesnes galimybes viešai paneigti jo atžvilgiu ieškovės nuolatos skleidžiamus šmeižikiškus teiginius. Ginčo teiginys pavartotas tik vieną kartą, kai ieškovė šmeižikiškus teiginius apie atsakovą išsakė ne mažiau nei keliolika kartų.

Teigia, jog ginčo teiginys yra priskirtinas nuomonės, o ne žinios kategorijai. Atsakovas remdamasis teismų formuojama praktika nurodo, jog nors ieškovė ieškinyje iš konteksto ištraukė vieną teiginį, tačiau apie ieškovę atsakovas pasisakė ginčo įraše gerokai plačiau ir išsamiau. Atsakovas ginčo įraše pateikinėjo savo subjektyvų vertinimą, todėl ginčo teiginys, įrašas yra priskiriami nuomonės, o ne žinios kategorijai.

Ginčo teiginys nėra žeminančio pobūdžio. Teiginiu atsakovas norėjo iliustruoti aplinkybę, kad kažkada, senai, ieškovė buvo tokia žymi, įtakinga žurnalistė, kad net aukščiausio rango politikai jos bijodavo ir, bijodami, siekė užsitikrinti ieškovės palankumą. Nurodyta aplinkybė nėra žeminančio pobūdžio. Priešingai – ginčo teiginys, atsietas nuo konteksto, laikytinas netgi komplimentu.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, jog atsakovo išsakytas ginčo teiginys žemina ieškovės garbę ir orumą, nes sukuria įspūdį, kad tariamai ieškovė netinkamai ir šališkai vykdo žurnalistės pareigas. Teigia, kad atsakovo šaltinis yra pateikęs gerokai rimtesnės informacijos apieš ieškovę, kad ieškovė yra akivaizdžiai šališka ir politiška dabartinės politinės valdžios atžvilgiu, jog jaučia prielankumą dabartiniams valdantiesiems, yra draugės su ministre pirmininke. Ministrė pirmininkė dažnai lankėsi ieškovės vedamose laidose. Atsakovui šaltinis yra pateikęs informaciją, kad ieškovė nuolatos lankosi pas premjerę rezidencijoje.

Atsakovas 2024-10-31 (DOK-163697) teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė prie bylos prijungti atsakovo teikiamus rašytinius įrodymus, įrodančius limuzinų nuomos su vairuotoju kainą bei iškviesti liudyti liudininką A. Ž.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, jog atsakovas skleidžia išsigavojimus apie ieškovę, nepateikia jokių įrodymų. Atsakovo teiginiai daro žalą žurnalisto reputacijai. Žurnalistas neturi nieko, išskyrus reputaciją, o netekęs reputacijos, praranda viską, ką yra kūręs per visą savo profesinę karjerą. Ieškovės atveju tai yra daugiau kaip 35 metai. Tokie kaltinimai daro ją pažeidžiama ta prasme, jog tai net tik, kad kenkia reputacijai, tačiau ir gaišina laiką, sukelia blogas emocijas, tokie kaltinimai žeidžia. Primena, jog kreiptis į teismą nebuvo pirminis ir spontaniškas sprendimas. Atsakovas gavo prašymą paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, kurias paskleidė, nežeminti reputacijos išsigalvotais dalykais, todėl teko kreiptis į teismą. Teigia, jog nėra buvę taip, jog kas nors siųstų limuzinus tam, kad pelnytų palankumą. Nurodo, jog atsakovas yra ne tik advokatas, jis yra ne tiktai turėjęs dalykinių santykių kaip kita šalis kitose savo profesinėse bylose, todėl atsakovą, kaip advokatą, nepuošia tai, jog skleidžia pramanus. Atsakovas yra taip pat politikas. Pastebėjo žmonės, kurie yra pasirinkti ieškovės juodinimui, reputacijos menkinimui kažkokiu būdu yra susiję su „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo atsakovas kandidatavo šiuose rinkimuose.

Ieškovės atstovas advokatas Algimantas Šindeikis teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją. Nemato jokios pozicijos dėl atsakovo pareigos atlikimo pateikti teismui duomenų, įrodymų, susijusių su tuo, jog ieškovė naudojosi, jai buvo siunčiami limuzinai asmenų, kuriuos ieškovė kvietėsi į savo laidas. Tokių duomenų nėra. Tokį faktą įrodyti tenka, tiek tuo atveju, jeigu teismas pripažins paskleistas žinias faktu, tiek tuo atveju, jeigu teismas manytų, nors nesutinkama, kad paskleista yra nuomonė, tokiu atveju pats atsakovas turėtų į bylą pateikti duomenų, jog taip ir buvo. Jokių duomenų nėra. Tokia žinia žemina ieškovės garbę ir orumą. Šiuo atveju susidūrė konstitucinės vertybės, kurių balansą teks nustatyti teismui. Tai viena vertus, atsakovas turi saviraiškos laisvę, tiek kaip asmuo, tiek kaip politinės kompanijos dalyvis, tiek kita vertus, ieškovė turi teisę ginti savo garbę ir orumą. Demokratijos kontekste nurodoma, jog žurnalistika turi būti nepriklausoma nuo kitų valdžios grandžių. Pasakymas, jog viena valdžios grandis yra korumpuota kitos valdžios grandies, yra pažeminimas, tai valdžios grandei. Pasakymas, jog žurnalistas priiminėja paskatinimus, papirkinėjimus iš kitos valstybės grandies žurnalistui yra mirties nuosprendis. Tokiu žurnalistu visuomenė negali tikėti. Atsakovas duoda suprasti, jog ieškovė yra korumpuota žurnalistė, kuria negalima pasitikėti. Mano, jog tai yra maksimalus pažeminimas žurnalistui, akivaizdus garbės ir orumo pažeidimas. Atsakovas nedarė jokių pastangų įrodinėti, teigė, jog tai jo nuomonė. Teigia, jog tai yra žinia. Kadangi faktas neįrodytas, tai ieškovei atsiranda teisė, kad tokia žinia būtų paneigta. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio nurodo, jog liudytojos, kurios liudijo byloje, patvirtino, jog ieškovės reputacija tiek bendruomenės, tiek auditorijos akyse yra aukšta. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė yra ypatinga žurnalistė, nes ji veikia privačiai, todėl ypatingai yra svarbus pasitikėjimas tų žmonių, su kuriais dirbama. Atsakovas tą reputaciją griauna tyčia, nes tarp visų subjektų, kurie gali skleisti žinias, advokatas, būdamas profesionalas, žino ką jis daro, kokia jam pareiga tenka, žino, jog reikės įrodyti. Tai, jog atsakovas to neįrodinėjo, įrodo, jog atsakovas skleisdamas žinią žinojo, kad atsakovas to neįrodys, nes nėra įrodymų. Vadinasi, atsakovas veikia tyčia prieš ieškovę. Paskelbti įrašai buvo paskelbti debatų metu, kuomet vyksta politinės reklamos laikotarpis. Atsakovas, kaip politinės kompanijos dalyvis, naudojo paskleistą įrašą savo politinės kompanijos tikslais. Mano, jog tai nėra paprasta byla dėl garbės ir orumo, tačiau iš esmės yra byla dėl politikų bandymo susidoroti su žurnalistais, sukompromituojant juos. Turint omenyje kiek ieškovė dirba žurnaliste, kiek daug dirba, taip pat yra visuomeninio transliuotojo asmuo, kuris rengia laidas, tas veiksmas rodo, jog atsakovo siekimas sumenkinti ieškovės reputaciją buvo didesnio masto negu asmeninis siekimas, tai buvo politinės partijos siekis pažeminti žurnalistus, pakirsti pasitikėjimą jais. Mano, jog šios aplinkybės yra svarbios vertinant neturtinės žalos dydį. Mano, jog mažų sumų priteisimas tokiose bylose atgraso žurnalistus nuo jų teisės ginti savo teises. Mano, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju yra įrodytas, todėl turi būti priteistas. Advokatas šioje byloje veikia pro bono. Byloje nėra pateikta prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko savo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, jų nekartos. Pažymi, jog ieškovės atstovas nurodė teiginį, jog žurnalistai yra ketvirtoji valdžia, toks teiginys suponuoja, kad žurnalistai yra valdžios šaka, todėl tiek teisės aktai, tiek teismų formuojama praktika sako, jog valdžią kritikuoti galima, tačiau draudžiama persekioti už kritiką. Buvo išgrista kaip ieškovė buvo maksimaliai pažeminta. Liudytojai nurodė, jog tokie teiginiai ieškovės atžvilgiu viešoje erdvėje, jog ieškovė yra propagandistė, jos vertinimu būtų labai žiaurūs, žeminantys. Su atsiliepimu atsakovas yra pateikęs nuorodų, jog ieškovę propagandiste vadina jos kolega žurnalistas, tačiau ieškovė jokių veiksmų nesiima. Tai reiškia, jog ieškovė šioje byloje gina ne garbę ir orumą, o teisę įžeidinėti asmenis, kuriuos ji nori ir negauti už tai atkirčio. Mano, jog skaudžiausias atsakovo įrašo aspektas buvo ne apie limuzinus, o apie tai, jog atsakovas parodė, jog nebijo atskirsti ieškovei. Nesutinka jog neįrodinėjo aplinkybių. Teigia, jog atsiliepime yra nurodęs tikslias citatas, kurias perdavė atsakovo šaltinis. Ieškovės iškviesta liudytoja B. D. sutiko, kad ji pati sutiko, jog ginčo įrašas yra paveikus, nes atsakovas yra reputaciją turintis žmogus. Liudytoja pripažino, jog atsakovo reputacija gera. Liudytoja sutiko, jog ieškovės teiginiai, jog atsakovas yra grynais imantis advokatas, gali neigiamai veikti reputaciją. Liudytoja yra ieškovės bendradarbė. Advokatam reputacija yra svarbi. Tiek ieškovė, tiek jos liudytojai pripažino, jog ginčo įrašas padarytas po kritikos atsakovui. Ieškovės kritika atsakovui buvo išsakoma nuo 2022 m. tuomet, kuomet atsakovas nebuvo politikoje. Ieškovės išsakyta kritika buvo ieškovės kerštas dėl to, jog ji pralaimėjo bylą prie S. S. Ieškovės atstovas nurodė, jog ginčo įraše buvo prierašas, jog tai yra politinė reklama, tačiau atsakovas patikrinęs įrašą nerado jokio prierašo apie politinę reklamą. Atsikirtinėjo į ieškovės įrašą. Liudytoja B. D. nurodė, jog darbas su anoniminiais šaltiniais yra labai svarbi žurnalistų darbo dalis. Teigia, jog savo šaltinius teiginius patikrino. Ieškovė neįrodė, jog ginčo teiginys žemina garbę ir orumą. Atsakovas nesutinka, kad ginčo teiginys yra žeminantis garbę ir orumą. Atsakovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kuriuose nurodoma, kad limuzino valandos kaina yra iki 50 Eur, o pati ieškovė ieškinyje aiškia nurodžiusi, jog ji gali priimti dovanų, naudų iki 50 Eur. Pati ieškovė yra nurodžiusi, jog tokias dovanas gali priimti, todėl mano, kad tai jos garbės ir orumo nepažeidžia. Nurodo, jog viešo asmens kritika yra maksimali. Ginčo įraše nėra keiksmažodžių ir pan. Mano, jog ginčo įrašas yra netgi pagiriantis ieškovę. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) tarybos taikyta itin griežta nuobauda papeikimas ar griežtas pakeikimas už tai, jog jos dėka buvo pasisavinta 180 000 Lt ir taip galimai buvo padaryta nusikalstama veika, už tai nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė. Liudytojas Ž. priklauso „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir ieškovės atsivesti liudytojai priklauso tai pačiai redakcijai. Ieškovė tapo „(duomenys neskelbtini)“ direktore neturėdama aukštojo išsilavinimo kai toks išsilavinimas buvo būtinas, o tai suponuoja galimas korupcines veikas. Kelia klausimą, ar ieškovė turi gerą reputaciją. Reputacija negali būti pažeminta ginčo įrašo teiginiais. Ieškovė neginčija, jog ji yra viešas asmuo, o tokiems asmenims neturtinė žala nepriteisiama. Ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl facebooke paskelbto teiginio pripažinimo neatitinkančiu tikrovės, jo pašalinimo, paneigimo skelbimo, neturtinės žalos priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-06-25 21.17 val. D. V. valdomoje socialinio tinklo facebook (www.facebook.com) paskyroje buvo paskelbtas įrašas: „ <...>aš žinau, kad kažkada ministrai tau ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai“.

Ieškovė su ieškiniu ir atsakovas atsiliepimu pateikė ginčo įrašą.

Ieškovė atsakovui pateikė 20241-07-05 reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančias, ieškovės garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančias žinias.

Atsakovas ieškovei pateikė 2024-07-19 atsakymą, kuriame nurodė, kad atsisako tenkinti reikalavimą, kad ieškovės garbės, orumo, dalykinės reputacijos nepažeidė, atsakovo pažeidinėjo eilę kartų ir eilę metų, todėl pats ketina kreiptis į teismą. Atsakyme, be kita ko, nurodė, kad įrašas buvo publikuotas kaip jo atsakymas į ieškovės nuolatinius šmeižikiško ir žeminančio pobūdžio teiginius jo atžvilgiu.

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. <...> Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau minėtą nuostatą, yra nurodęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.

Dėl aplinkybės, kad žinios yra apie ieškovę.

Kaip matyti iš į bylą pateikto įrašo, iš jo akivaizdu, kad pateikiami duomenys apie ieškovę, kadangi yra paminėta jos vardas ir pavardė.

Dėl žinių/nuomonės paskleidimo fakto

Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 81 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, kad asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 84 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktą).

Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. vertinama, ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ieškovo elgesys ir pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015).

Ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad jokie ministrai ieškovei nėra nei „siuntę“ limuzinų, nei tokiais „siųstais“ limuzinais ieškovė naudojosi. Pasak ieškovės, įrašas yra žinia. Jis paskelbtas teigiant kategoriškai, kaip faktas, jį galima patikrinti tiesos kriterijumi. Pats autorius įraše ginčo teiginį priskyrė žiniai. Informacijos gavėjai suprato, kad atsakovas apie ieškovę paskelbė faktą, kuris yra neginčijamas, įvykęs, juolab atsakovas pabrėžė, jog žino, kad tokie įvykiai įvykę.

Atsakovas teigia, kad įraše jis pateikė savo subjektyvų vertinimą, todėl teiginys kartu su ginčo įrašu yra akivaizdžiai priskirtini nuomonės, o ne žinios kategorijai.

Susipažinęs su visu pateiktu įrašu, teismas nurodo, kad jis pateiktas kaip atsakovo žinojimas („aš žinau“). Iš pateikto įrašo negalima spręsti, kad yra teikiama kokia nors atsakovo nuomonė ar subjektyvus vertinimas.

Nors atsakovas teigia, kad įraše jis pateikė savo subjektyvų vertinimą, todėl teiginys kartu su ginčo įrašu yra akivaizdžiai priskirtini nuomonės, o ne žinios kategorijai, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija. Teismas pažymi, kad lingvistiškai įrašas pateiktas kaip teiginys. Iš pateikto įrašo galima spręsti, kad atsakovui yra žinomas šis faktas ir nėra jokios abejonės, kaip taip buvo, kad ministeriniai limuzinai buvo siunčiami ir ne vieną kartą.

Atsakovas byloje teigia, jog informaciją, kad savo laiku ministrai ieškovei siųsdavo limuzinus tam, kad ieškovė atvyktų gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavo, atsakovas gavo iš savo kliento, kurio tapatybės negali nurodyti dėl advokato konfidencialumo, bet turi kliento leidimą šią informaciją naudoti. Pasak atsakovo minėtas asmuo yra gerai informuotas ir patikimas, nes jo pateikta informacija pasitvirtindavo. Teismo nuomonė, ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad atsakovas paskleidė žinią, kurią jam perdavė jo klientas.

Remdamasis nurodytais argumentais ir teismų praktika, teismas daro išvadą, kad ginčo įrašas yra žinia.

Dėl paskleistos žinios neatitikimo tikrovei

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Teismas sprendžia, kad ginčo įrašas yra pakankamai abstraktus: neaišku, nei kokie asmenys (įvardintos tik pareigos „ministrai“), nei kada (apsiribota „kažkada“) siuntė ministerinius limuzinus. Pagal minėtus abstrakčius duomenis įrašo teisingumo patikrinti nėra galimybės. Tokio fakto nėra galimybės patikrinti ir dėl informacijos specifikos. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė dirbo žurnaliste ir pagal pareigas kalbino Vyriausybės atstovus, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tokie limuzinai jai buvo siunčiami ir ji jais naudojosi.

Pažymėtina, kad atsakovas savo informacijos šaltinio neatskleidė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė nors vieną kartą naudojosi ministro siųstu limuzinu.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad jo paskleisti duomenys apie ieškovę atitinka tikrovę, tai reiškia, kad jis nepaneigė prezumpcijos, kad paskleisti duomenys apie ieškovę neatitinka tikrovės (CK 2.24 str. 1 d.).

Dėl to, ar žinia žemina asmens garbę ir orumą

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą (patvirtintu 2005-04-15 Žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkime ir Žurnalistų etikos inspektoriaus 2005-06-10 sprendimu), kiekvienas žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas turi būti laisvas ir nepriklausomas (24 str.), žurnalistas neturi teisės priimti dovanų, mokamų kelionių, mokamų atostogų ir kitokio įsiteikimo, kuris gali pakenkti jo nepriklausomumui. Žurnalistas privalo visuomet pranešti visuomenei apie bet kokią gautą paramą, išskyrus viešosios informacijos rengėjo, su kuriuo žurnalistą sieja darbo ar kūrybiniai santykiai, mokamą atlyginimą arba suteiktą paramą (27 str.) ir kt.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji yra profesionali žurnalistė, televizijos laidų vedėja, socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, aktyviai kviečianti prisidėti prie paramos akcijų Ukrainai, „(duomenys neskelbtini)“ steigėja, narė.

Ieškovė teigia, kad teiginys žemina jos garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, kadangi viešai yra paskelbta žinia, kad ji, vykdydama VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistės pareigas, siekė gauti asmeninės naudos iš ministrų, pasinaudodama jai siunčiamais limuzinais, t.y. kad ji neobjektyviai vykdė žurnalistės pareigas. Nurodo, kad tokių žinių paskleidimu yra pakertamas pasitikėjimas ieškovės objektyvumu, jos profesinių pareigų atlikimu, pažeidžiant Visuomenės informavimo etikos kodekso bei (duomenys neskelbtini) etikos kodekso reikalavimus.

Teismas, įvertinęs paskleistos žinios turinį, sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovo įrašas žemina jos garbę, orumą, dalykinę reputaciją. Minėtu teiginiu iš tikrųjų suabejota ieškovės nešališkumu, nepriklausomumu, objektyvumu, kompetencija. Įraše klausiama ir apie ieškovės nuopolį, o tuo iš esmės kvescionuojama jos tolesnės karjeros galimybės.

Dėl pripažinimo viešuoju asmeniu ir atleidimo nuo atsakomybės

Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas). Viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Dėl to, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį, turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 33 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 41 punktas; 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022, 52 punktas).

Atsakovas yra advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ advokatas. Atsakovas 2024-10-31 prašyme nurodo, kad jis yra dalyvavęs rinkimuose su politine partija „(duomenys neskelbtini)“. Vieši vrk.lt duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2024 m. yra politinės organizacijos – „(duomenys neskelbtini)“ narys, buvo kandidatas į Seimo narius. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 76 p., viešasis asmuo yra kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo). Teismas sprendžia, kad įrašo paskelbimo metu atsakovas taip pat buvo viešas asmuo.

Taigi, byloje kilo klausimas dėl vieno viešo asmens pasisakymo internetinėje erdvėje kito viešojo asmens atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad po ginčijamo įrašo seka atsakovo tekstas, kad „o dabar paprastas advokatas tavęs visiškai nebijo. Kaip tau toks tavo nuopolis?“. Iš tokio teksto galima spręsti, kad juo siekiama ieškovę, dirbančią žurnaliste, žeminti.

Ieškovė į bylą su 2024-10-03 rašytiniais paaiškinimais yra pateikusi atsakovo paskyroje 2024-10-02 paskelbtą pranešimą pavadintą „V. tyrimas Nr.2“, kuriame nurodo, kad ginčas persikėlė į teismą, kad „<...>koks voratinklis galimai yra sumegztas? Norite jį sudraskyti? Tam dabar turite puikią galimybę – balsuokite už tuos, kurie jį jau dabar drasko. Už „(duomenys neskelbtini)“, sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir mane, kurios numeris „(duomenys neskelbtini)“ sąraše yra (duomenys neskelbtini) <...>“. Minėto įrašo pabaigoje nurodyta, kad visas įrašas yra politinė „(duomenys neskelbtini)“ partijos reklama.

Iš pateiktų duomenų galima spręsti, kad atsakovas ieškovės „sąskaita“ siekė pasidaryti sau reklamą, įvertinus, kad atsakovas prisistatė kaip asmuo, už kurį galima balsuoti Seimo rinkimuose.

Atsakovas ginčo įrašu nesiekė visuomenės supažindinti su ieškovės veikla. Kaip jau nustatyta, atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Teismas negali spręsti, kad atsakovas veikė sąžiningai. Atsakovas skaitančiajam sukūrė įspūdį, kad jo nurodyta informacija teisinga, tačiau jis šios informacijos teisingumo neįrodė net teisme.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors ieškovė ir yra viešas asmuo ir jos pakantumas skleidžiamai informacijai turėtų būti didesnis, tačiau ištyrus bylos duomenis teismas nenustatė, kad atsakovas veikė sąžiningai. Priešingai, jis padarė įrašą su nekonkrečiomis aplinkybėmis, apskritai kompromituojančiais žurnalistą, o po ginčo teksto nurodomas įžeidžiančio pobūdžio sakinys („Kaip tau toks tavo nuopolis?“). Be to, iš vėlesnių atsakovo įrašų matyti, kad jis ieškovės sąskaitą ir paskleistos informacijos (“sensacijos“) norėjo pasidaryti reklamą.

Atsakovas byloje taip pat teigia, kad ginčo įrašas buvo viešas atkirtis ieškovei, kuri ne vieną kartą teigė, kad jis ima grynais pinigais (esą ima honoratus juodais pinigais). Atsakovas nurodo, kad apytikriai apie 2021 metus jis, kaip advokatas, pradėjo atstovauti S. S. vienoje ANK byloje, kurioje pareiškėjomis buvo žurnalistės V. D. ir R. M., kad jis kaip honorarą gavo 1 000 Eur grynais, kad klientui išrašė grynųjų pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą faktūrą, minėti dokumentai buvo pateikti teismui.

Teismas pažymi, kad nors atsakovas pateikė facebook įrašo ir jo priedą su ieškovės komentaru, tačiau iš pateiktų duomenų neaišku, ar reakcija yra savalaikė ir adekvati: iš įrašo priedo su ieškovės komentaru neaišku, kada tiksliai ieškovė pateikė šį komentarą. Nors atsakovas teigė, kad ieškovė daug kartų viešoje erdvėje yra minėjusi, kad jis ima pinigus grynais, tačiau jokių įrodymų jis į bylą neteikė. Teismas pažymi, kad atsakovas, manydamas, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka ginti savo teises teisme. Atsakovas nenurodė, kad yra pareiškęs ieškinį teisme ieškovei. Teismas sprendžia, kad ieškovę ir atsakovę sieję santykiai nepateisina to, kad atsakovas skleistų apie ieškovę tikrovės neatitinkančias žinias. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas po ieškovės komentaro adekvačiai nurodė pastabas/klausimus ieškovei dėl gautų pinigų.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo atsakovo atleisti nuo atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį.

Dėl paneigimo, įrašo pašalinimo

Kadangi garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visetą (žinių paskleidimo faktą, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą), o teismas nagrinėjamu atveju nustatė visas sąlygas, kurioms esant gali būti ginama ieškovės garbė ir orumas, teismas mato pagrindą pripažinti, kad atsakovo D. V. www.facebook.com paskyroje 2024-06-25 paskleistas teiginys „ <...> aš žinau, kad kažkada ministrai tau ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai.“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės R. M. garbę ir orumą bei jos dalykinę reputaciją.

Kadangi atsakovas turi savo paskyrą, jis pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 79 p. laikytinas viešosios informacijos skleidėju, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę prašyti įpareigoti atsakovą tokiu pačiu būdu paskelti paneigimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl paneigimo tenkintinas. Ieškovės reikalavimas paneigimą skelbti 65 dienas, įvertinus paties ginčo įrašo sklaidos laikotarpį, tenkintinas.

Siekiant, kad ginčo įrašas toliau nežemintų ieškovės garbės ir orumo, jos dalykinės reputacijos, reikalavimas pašalinti ginčo įrašą taip pat tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos

Pagal CK 2.24 straipsnio 3 dalį, reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Svarbiausiu asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, nurodydama, kad patyrė didelius išgyvenimus, prarado dalies kolegų pasitikėjimą, jos reputacija visuomenės akyse buvo pažeminta, dėl ko dalis visuomenės, susipažinę su atsakovo paskelbta žinia, ieškovę gali laikyti neobjektyvia žurnaliste, kuri savo kaip žurnalistės pareigas vykdo nesilaikydama esminių jai keliamų visuomenės informavimo etikos reikalavimų.

Kaip jau minėta, informacija paskleista facebooke. Byloje nėra duomenų ginčo įrašo paskleidimo mastą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ turi apie 9 700 sekėjų, o ginčo įrašu pasidalino dar 140 asmenų. Atsakovas šio skaičiaus neneigė, atsiliepime nurodė, kad jis turi apytikriai 10 kartų mažiau facebook sekėjų nei ieškovė.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovei sukelti padariniai būtų buvę itin skaudūs ir būtų pakenkę jos profesinei karjerai. Tai nenustatyta ir liudytojų parodymais. Argumentai, kad ji prarado dalies kolegų pasitikėjimą yra subjektyvūs. Kaip jau minėta, ieškovė pati nurodė, kad atsakovas turi apie 9 700 Eur sekėjų, o tai nelaikytina svaria auditorija, kuri galėtų turėti įtakos ilgametei žurnalistės karjerai. Ieškovės, kuri yra viešas asmuo, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, kitų reikalavimų tenkinimas iš esmės yra pakankamas ieškovės teisių apgynimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė byloje patyrė 445 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Atsižvelgiant į tai, jog teismas ieškinį tenkino dalyje dėl dviejų neturtinių reikalavimų, tai ieškovei iš atsakovo priteistinos 220 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas sprendžia, kad kiti proceso dalyvių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovo D. V. www.facebook.com paskyroje 2024-06-25 paskleistas teiginys „ <...> aš žinau, kad kažkada ministrai tau ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai.“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės R. M. garbę ir orumą bei jos dalykinę reputaciją.

Įpareigoti atsakovą D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo valdomoje socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ 65 kalendorines dienas paskelbti šį paneigimą: „2024-06-25 dieną 21.17 val. socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ aš (D. V.) paskelbiau tikrovės neatitinkančias, R. M. garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančias žinias: „ aš žinau, kad kažkada ministrai tau (R. M.) ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai.“

Įpareigoti atsakovą D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pašalinti 2024-06-25 dieną 21.17 val. socialinio tinklalapio www.facebook.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą teiginį „<...> aš žinau, kad kažkada ministrai tau ministerinius limuzinius siųsdavo, kad atvyktum gerai nusiteikusi į laidą, kurioje tuos ministrus kalbindavai.“

Priteisti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja