Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui R. P., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. P. atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (37 b. l.), byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) išvadoje nurodė, kad nepavyko įvertinti ieškovės šeimos aplinkos sąlygų, kadangi ieškovės nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu nerado, ieškovė į skyrių pokalbiui neatvyko. VTAS atstovė į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti VTAS atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 759 (8 b. l.). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. P., (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. P. (9, 10 b. l.). Atsakovas 2007-06-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2008-01-14 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, jam paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė (41-55, 56-65 b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Atsakovas 2012-01-24 nuosprendžiu baudžiamojoje 2007-06-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2008-01-14 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), jam paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Šis nusikaltimams priskirtinas tyčiniams nusikaltimams (BK 11 str. 6 d., 260 str. 3 d.).

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Konstatuotina, kad šalių santuoka egzistuoja formaliai, jos išsaugoti nėra jokių galimybių, ieškovė nepageidauja taikytis. Tai, kad atsakovas nuteistas už tyčinį nusikaltimą, nesirūpina vaikais, neprisideda materialiai prie šeimos poreikių tenkinimo, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).

Šalys nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažymos (11, 12 b. l.). Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės Mitsubishi Space Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas J(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), FORD SCORPIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), FORD SIERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), FORD SIERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), FORD SIERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), OPEL KADETT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), OPEL ASCONA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), OPEL ASCONA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), OPEL ASCONA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra įgytos iki santuokos sudarymo (15-18 b. l.), yra atsakovo asmeninis turtas ir nutraukiant santuoką nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 3.118 str. 1 d.).

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, atsakovas duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus nepateikė.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – P., atsakovui – P.(CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų sūnaus T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę (bausmės pabaiga 2018-10-11) (13 b.l.), akivaizdu, kad šalių nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina O. P. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Atsakovui išaiškintina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

L. P. ir T. P. poreikių suvestinėje, pateiktoje posėdžio metu, nurodyta, kad užtikrinti jų poreikius kas mėnesį reikalinga apie 880 Lt suma kiekvienam, kurią sudaro po 300 Lt maistui, 250 Lt drabužiams, avalynei, 250 Lt komunaliniams mokesčiams ir būsto išlaikymo išlaidoms, 50 Lt kanceliariniams reikmenims, 30 Lt telefonui (b.l. 39). Atsakovas vaikų poreikiams reikalingos sumos neginčijo.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t. y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą.

Ieškovė dirbdama ir gyvendama užsienyje, gauna darbo užmokestį, iš šių pinigų gyvena pati ir išlaiko abu vaikus. Šalys nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie turimus kitus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, iš kurių būtų galimai nustatyta atsakovo sunki materialinė padėtis. Byloje nustatyta, kad atsakovas laisvės atėmimo vietoje nedirba, pajamų negauna (13 b. l.), duomenų, kad atsakovas nedirba dėl objektyvių priežasčių byloje nėra. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip neatsakingas ir pažeidžiantis vaikų teisę gauti išlaikymą iš tėvo. Tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nedirba negali būti pagrindas perkelti vaikų išlaikymo naštą vienai ieškovei. Teismo vertinimu, atsakovas išlaikymo neteikia ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo abejingumo vaikų poreikiams. Tenkinti savo vaikų poreikius yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius bei šalių pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai L. P. ir T. P. po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-07-26) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė O. P..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje už ieškinio reikalavimus dėl santuokos ieškovė yra sumokėjusi 142 Lt žyminio mokesčio (7 b. l.). Už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 288 Lt žyminis mokestis ( (400 Lt x 12 mėn. + 400 Lt x 12 mėn.) x 3 %) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ieškovei iš atsakovo priteistina 142 Lt žyminio mokesčio, (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 82 str., 93 str. 1 d., 98 str.). Teisinės pagalbos išlaidų dydžio rašytiniais įrodymais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė nepagrindė (CPK 98 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 288 Lt žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), 17 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.), iš viso 305 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 759, santuoką dėl atsakovo R. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. P. palikti santuokinę pavardę – P., atsakovui R. P. palikti pavardę – P..

Nustatyti T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina O. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturi šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-07-26) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) T. P. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturi šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-07-26) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 142 Lt (šimtas keturiasdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 305 Lt (trys šimtai penki Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.