- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-325-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00068-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- I. B.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Giedraičio ir Jurgos Vasiliauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. (I. B.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2019 m. vasario 22 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga 2021 m. sausio 21 d..
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. LK-44 nutarė I. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis I. B. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis I. B. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, tenkinti nuteistojo skundą, įpareigojant Komisiją iš naujo nagrinėti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad, atmesdamas jo skundą, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių suprantamų ar priimtinų motyvų, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, kadangi buvo pažeistos nuteistojo konstitucinės teisės. Skundo autoriaus teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neturėjo atsižvelgti į prokuroro atsiliepimą, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnis numato tik teismo pareigą informuoti prokurorą. Be to, nuteistojo teigimu, įstatymų leidėjas teismui pavedė vertinti tik Komisijos nutarimo teisėtumo klausimą, tačiau minėto nutarimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimas nėra priskirtas teismo kompetencijai. Be to, Konstitucijoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas įgalina teismą preziumuoti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio nuostatas, ir priimdamas sprendimą dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo, priėmė neteisėtą sprendimą, pažeidė nekaltumo prezumpciją ir veikė ultra vires. Tuo tarpu, Komisijos nutarimo teisėtumo klausimo pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo, jokių motyvų nepateikė ir, nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis nėra sprendimas klausimų, įstatymų leidėjo priskirtų pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. Apibendrindamas skundo argumentus dėl teismo kompetencijos, nuteistasis pažymėjo, kad teismas, be įstatyminio pagrindo ėmęsis nagrinėti Komisijos nutarimo pagrįstumo klausimą, kuris BPK 360 straipsnio nuostatomis nėra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, bei padaręs nekaltumo prezumpcijai priešingą išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, jos nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, skundžiama nutartimi tiesiogiai pažeidė Konstitucijoje įvirtiną teisę kreiptis į teismą.
4.2. Skunde analizuojamos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 ,,Dėl lygtinio paleidimo“, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, šia rekomendacija nesivadovavo, neįvardino nei aiškių ir tikslių minimalių tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimų, nei pateikė įrodymus, kad nuteistasis tokių reikalavimų galimai neatitiktų bei taip pažeidė nuteistojo teisėtus lūkesčius bei veikė neteisėtai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo nutartį. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad lygtinis paleidimas taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Tuo tarpu, I. B. šiuo metu bausmę atlieka už disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir jų auginimą. Dabartinis teisės pažeidimas laikytinas nusikalstamų veikų modelio dalimi, laisvėje nuteistasis apie 10 metų vartojo narkotines medžiagas, jų vartojimą pateisina iki šiol. Be to, I. B. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas iš esmės yra viena iš pagrindinių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų. Taip pat, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 58 balai pagal „OASys“ metodiką, o neatliktos bausmės dalis (1 m. 10 mėn. 29 d.) yra didelė. Apibendrindamas atsiliepimo argumentus, prokuroras nurodo, kad įvertinus I. B. nusikaltimų pavojingumą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, vertintina, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir būtų pažeistas teisingumo principas.
6. Nuteistojo I. B. skundas netenkinamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Asmuo gali būti paleistas iš pataisos įstaigos tik tuo atveju, jeigu jis atitinka formaliuosius kriterijus ir yra materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Asmuo atitinka formaliuosius kriterijus, jei jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones visa apimtimi ir yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog I. B. yra atlikęs bausmės dalį, kada gali būti svarstomas lygtinio iš pataisos įstaigos klausimas, yra padavęs prašymą Komisijai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės - laikytis nustatytos tvarkos. Iš 2019 m. kovo 6 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad I. B. 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. spalio 30 d. pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir išvada apie nuteistojo I. B. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimo rezultatus, kurioje nurodyta, kad nuteistasis programas numatytas plane vykdo tik iš dalies. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos – papeikimai, buvo panaikintos prieš terminą, tačiau pažymėtina, kad I. B. už nustatytos tvarkos nesilaikymą, t. y. necenzūrinių žodžių, žargono vartojimą administracijos atžvilgiu, baustas administracine tvarka, paskirta nuobauda yra galiojanti. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis neatitinka formalaus reikalavimo – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimti.
9. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis I. B. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi, nėra formalaus pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Tai absoliutus pagrindas, darantis lygtinį paleidimą negalimu. Esant šioms aplinkybėms, kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymu, požiūriu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiais (mažinančiais) kriminogeniniais veiksniais bei kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, nevertintinos.
10. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo skundą. Skundo aukštesniajam teismui argumentai taip pat nesuteikia pagrindo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl I. B. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo I. B. (I. B.) skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.