Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo I. B. (I. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2020 m. rugpjūčio 31d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. rugpjūčio 27 d.) – 4 mėnesiai 24 dienos.

3. Komisija 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 91-175, kuriuo nutarė I. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija konstatavo, kad nors nuteistojo elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 44 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis stengiasi laikytis pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja būrio ir įstaigos renginiuose. Taip pat Komisijos nutarime pažymėta, kad nuteistasis pilnai neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – užsiimti darbine veikla.

4. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi nuteistojo I. B. skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos nutarimo atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas bei, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. B. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Nuteistasis I. B. skunde nurodo, kad apylinkės teismas nagrinėdamas jo skundą nurodė neteisingas aplinkybes bei jo skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai ir neobjektyviai. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam I. B. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis I. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 44 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

9. Bylos duomenys patvirtina, jog iš esmės individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis I. B. vykdo – nuteistasis dalyvavo būrio ir įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistojo skunde visiškai pagrįsti teigiama, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos įpareigoja pataisos įstaigos administraciją užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnis). Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija nurodė, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – užsiimti darbine veikla, tačiau šios išvados prieštarauja bylos medžiagai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama, tačiau pataisos namuose nėra darbo vietų, todėl negali nuteistojo įdarbinti. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atsisakęs dirbti kokius nors privalomus ar pataisos įstaigos administracijos siūlytus kitus darbus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad I. B. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės dirbti negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o tai negali būti laikoma jį neigiamai charakterizuoja aplinkybe ir vien tik jos netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka.

10. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo I. B. teigiamą elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmės atlikimo metu keturis kartus buvo paskatintas, pripažįsta savo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, deda pastangas spręsti priklausomybės problemą, lankė AA, narkotikų prevencijos užsiėmimus. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu I. B. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

11. Kaip jau buvo minėta I. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės (44 balai). Iš 44 nusikalstamo elgesio rizikos balų – 12 balų sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma ir 32 balų sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikta bylos medžiaga, patvirtina, kad šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kad būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis I. B. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išskiriami trys I. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, teisės pažeidimai bei mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti veiksniai nustatyti vertinant tiek I. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

13. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis I. B. turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tą jis pripažįsta ir savo skunde. Nors socialinio tyrimo išvadoje ir nuteistojo skunde nurodoma, kad nuteistasis I. B. deda dideles pastangas spręsdamas priklausomybės problemas, tačiau pateikti duomenys rodo, kad nuteistasis ir bausmės atlikimo metu buvo baustas už apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši aplinkybė neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog I. B. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Be to socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis nėra linkęs pripažinti nusikalstamo elgesio, jo mąstyme dominuoja abstraktūs teiginiai.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad šis teistumas I. B. nėra pirmasis, vyrauja nusikaltimai susiję su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu. Be to, praeityje nuteistajam pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas buvo skirta su laisvės atėmimo nesusijusi bausmė. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos I. B. asmenybei praeityje jam už padarytą nusikaltimą taikyta ne laisvės atėmimo bausmė nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Bet to, I. B. bausmės atlikimo metu keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam buvo paskirtos nuobaudos. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors I. B. skatintas keturis kartus, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad I. B., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Be to, pažymima, jog nuteistasis paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (įstaigos nustatytos tvarkos nesilaikymas), padarė beveik prieš metus laiko, kad leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neseniai, tai yra tik nuo 2020 m. liepos 24 d., kai nuteistajam gavus paskatinimą už gerą elgesį ir dalyvavimą pataisos programose, anksčiau laiko buvo panaikinta drausminė nuobauda.

15. Nuteistasis I. B. skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl kokių priežasčių Komisijos nutarime nėra nurodyta kokias priemones jis turi vykdyti toliau. Atsakant į šį skundo argumentą, atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad jo minimu klausimu yra pasisakyta Komisijos nutarime, kuriame nurodyta, jog Komisija vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 6 dalimi nustato nuteistajam iki bausmės pabaigos vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pažymėtina, kad Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam I. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis I. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo I. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. B. (I. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.