Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-149-425/2021 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. J., AAS „BTA Baltic Insurance Company”, veikianti per filialą Lietuvoje, viešoji įstaiga Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

15. Iš VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) duomenų matyti, kad iškvietimas pas ieškovę G. B. Greitosios medicinos pagalbos centre gautas 2016 m. gegužės 12 d. 8 val. 14 min. Įvertinus ieškovės sveikatos būklę, ji buvo transportuojama iš jos gyvenamosios vietos į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę nuo 8 val. 44 min. iki 9 val. 18 min. VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje ieškovę priėmė slaugytoja J. V., kuriai buvo perduota ieškovės Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (forma Nr. 110/a).

16. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 5113 patvirtina, kad ieškovei G. B. nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros bei specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

17. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. pažymos Nr. 29 „Dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmeniui, kuriam darbingumo lygis nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus“, matyti, kad, vadovaujantis Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. Al-316, 23.3 papunkčiu, ieškovei G. B. nuo 2016 m. lapkričio 2 d. nustatytas neterminuotas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kaltais darbuotojų veiksmais padarytą žalą sąlygų ir įrodymų vertinimo

18. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugų, kurias atsakovas VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, kaip valstybinės sveikatos priežiūros įstaiga, teikė ieškovei G. B., kokybės ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių ieškovės sveikatai.

19. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė. Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

21. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei.

22. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-469/2020 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Taigi pacientą ir sveikatos priežiūros įstaigą (gydytoją) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, todėl, sprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigų (gydytojų, kitų medicinos darbuotojų) kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.

24. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų patikimumo ir pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Tuo tarpu įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Vertinant keletą įrodymų, svarbus įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2018 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Dėl atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro veiksmų (ne)teisėtumo

26. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro veiksmų neteisėtumą ieškovė iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – atsakovo greitosios pagalbos medikai 2016 m. gegužės 12 d. ją turėjo palikti VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyriuje, o ne Priėmimo skyriuje. Ieškovės teigimu, jeigu ji būtų buvusi palikta VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyriuje, jai būtų suteiktos visiškai kitokios paslaugos, kurios būtų padėjusios išvengti sunkių patirto insulto padarinių.

27. Kaip jau buvo akcentuota, gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama.

28. VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) duomenys patvirtina, kad iškvietimas pas ieškovę G. B. Greitosios medicinos pagalbos centre gautas 2016 m. gegužės 12 d. 8 val. 14 min. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas išvyko 8 val. 16 min., o į ieškovės namus atvyko 8 val. 32 min. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja D. J. ieškovei du kartus pamatavo kraujo spaudimą bei pulsą, t. y. 8 val. 34 min ir 8 val. 42 min., ir du kartus davė vaistų, t. y. 8 val. 38 min. ir 8 val. 39 min. Įvertinus ieškovės simptomus, buvo nutarta ieškovę transportuoti į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ieškovės transportavimas iš jos gyvenamosios vietos į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę truko nuo 8 val. 44 min. iki 9 val. 18 min. VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje ieškovę priėmė slaugytoja J. V., kuriai buvo perduota ieškovės Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (forma Nr. 110/a).

29. Įvertinusi minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju nėra jokių atsakovo VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro bei jo darbuotojos – skubios medicinos pagalbos slaugos specialistės D. J., neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovei teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

30. Atsižvelgiant į tai, kad tiek iš viešai prieinamos informacijos (duomenys neskelbtini), tiek iš VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės atstovo teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinėje ligoninėje yra tik vienas Priėmimo-skubios pagalbos skyrius, kuriame priimami visi atvykę ar greitosios pagalbos automobiliais atgabenti pacientai, kurie vėliau yra paskirstomi pagal tai, kokios jiems turi būti suteiktos paslaugos, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą šiuo atveju patvirtina ta aplinkybė, jog ji buvo palikta ne VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyriuje, o Priėmimo skyriuje.

31. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pristačius ieškovę į VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių ir perdavus ją slaugytojai J. V., tolimesniam ieškovės ligos diagnozavimui bei gydymo metodų parinkimui ir taikymui nei atsakovas VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, nei skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė D. J. negalėjo turėti jokios įtakos.

32. Ieškovė VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės atžvilgiu ieškinyje jokių reikalavimų nereiškė, todėl VŠĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės veiksmai, susiję su 2016 m. gegužės 12 d. ieškovei teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pagristai buvo nevertinti pirmosios instancijos teismo, taip pat jų nevertina ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

33. Konstatavus, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo VŠĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant žalos dydį, nepasisakoma.

Dėl ekspertizės skyrimo

34. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti deontologinę ekspertizę ir pats ėmėsi spręsti klausimus, kuriems reikalingos specialiosios medicininės žinios, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo skirti ekspertizę ir pateikia šiuos ekspertui užduotinus klausimus: 1) kokiomis ligomis ieškovė G. B. sirgo 2016 m. gegužės 11 d. ir kokiomis ligomis serga šiuo metu? 2) kokią įtaką dabartinei ieškovės sveikatos būklei turėjo 2016 m. gegužės 12 d. ją ištikęs insultas? 3) kokius veiksmus pirmiausia turėjo atlikti greitosios medicinos pagalbos medikai 2016 m. gegužės 12 d. 8 val. 16 min. atvykę į ieškovės, kaip insultą patyrusios pacientės, buvimo vietą, ar jie tuos veiksmus atliko? 4) ar greitosios medicinos pagalbos medikai tinkamai vykdė savo profesines pareigas, 2016 m. gegužės 12 d. 9 val. 18 min. palikdami ieškovę VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriuje; ar jie nurodytu laiku turėjo pristatyti ieškovę į VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyrių? 5) ar medicininė pagalba ieškovei, kaip insultą patyrusiai pacientei, 2016 m. gegužės 12 d. VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo suteikta laiku ir tinkamai; 6) jei atsakymas į penktą klausimą būtų neigiamas, ar tinkamai suteikus ieškovei medicininę pagalbą, būtų buvę galima išvengti jos sveikatai atsiradusių pasekmių.

35. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kuris yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

36. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

37. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų, tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, o teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 66 punktas).

38. Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 34, 35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Sprendžiant dėl ekspertizės skyrimo, visada būtina identifikuoti ir išsiryškinti tuos klausimus, kuriems išsiaiškinti iš tikrųjų yra reikalingos specialiosios žinios, ir atskirti juos nuo teisinių klausimų, kuriuos turi išspręsti teismas priimdamas sprendimą (CPK 265 straipsnis).

40. Taigi, spręsdamas teismo ekspertizės skyrimo klausimą, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu konkrečiu atveju.

41. Įvertinusi bylos medžiagą, ieškovės prašytus ekspertui užduoti klausimus ir ieškinio dalyką bei pagrindą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai išsprendė klausimą dėl ekspertizės skyrimo, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl neva nepagrįsto ekspertizės neskyrimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

42. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nepateikiami jokie argumentai, kaip atsakymai į ieškovės nurodytus klausimus, kuriuos prašoma užduoti ekspertui, koreliuoja su jos nurodomu ieškinio pagrindu ir apeliaciniame skunde įrodinėjama aplinkybe, jog ieškovę atsakovo greitosios pagalbos medikai 2016 m. gegužės 12 d. turėjo palikti VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyriuje, o ne Priėmimo skyriuje, kurios įvertinimui, teisėjų kolegijos nuomone, nebūtinos specialiosios medicinos žinios, prašymas skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme taip pat netenkinamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

45. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau pastaroji iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.