Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-26 · Civilinė byla Nr. e2A-750-343/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
e2A-750-343/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Marius Bartninkas
Ieškovas
L. U.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-750-343/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02326-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“ dėl daikto, neatitinkančio kokybės reikalavimų, grąžinimo, sumokėtos kainos grąžinimo, nuostolių priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. U. (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos realizacijos centras“ (toliau – atsakovė) 3600 Eur dydžio kainą, sumokėtą atsakovei už transporto priemonę Citroen (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 364,11 Eur nuostolius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 000 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. ji kreipėsi į atsakovę dėl automobilio įsigijimo. Atsakovės (duomenys neskelbtini) P. V. rekomendavo automobilį Citroen (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Prieš sudarant transporto priemonės prikimo–pardavimo sandorį, P. V. pasiūlė jį patikrinti atsakovės autoservise. 2019 m. rugpjūčio 16 d. P. V. atsiuntė automobilio Citroen (duomenys neskelbtini) patikros aktą, rekomendavo jį remontuoti atsakovės servise. 2019m. rugpjūčio 22 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) A. N. ieškovei atsiuntė sąmatą su nurodytais automobilio remonto darbais. Remonto kaina 260 Eur, tačiau iš ieškovės buvo prašoma sumokėti 160 Eur remonto darbų vertės. 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovei nuvykus pas atsakovę, jos (duomenys neskelbtini) P. V. užtikrino, jog automobilis geras, be defektų, trūkumai yra labai smulkūs, o juos pašalinus automobilis bus visiškai parengtas eksploatavimui. Ieškovė informavo (duomenys neskelbtini), kad ketina automobilį įsigyti lizingo būdu. 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal ją ieškovė iš AB „Šiaulių bankas“ gavo 3 600 Eur finansavimą 24 mėnesių laikotarpiui automobilio Citroen (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Ieškovė už suteiktą paskolą įsipareigojo sumokėti 338,41 Eur dydžio palūkanas ir 160 Eur administravimo mokestį. Tą pačią dieną servise ieškovė sumokėjo 160 Eur automobilio remonto kainą ir gavo atsakovės serviso (duomenys neskelbtini) S. B. pasirašytą atliktų darbų aktą, kuriame papildomai buvo įtraukti darbai, nenumatyti 2019 m. rugpjūčio 22 d. sąmatoje: pakeistas kairės pusės šakės salenblokas – 60 Eur, priekinių saugos diržų tvarkymas – 100 Eur, variklio plovimas – 30 Eur, dujų pildymas – 20 Eur, technikinė apžiūra – 20 Eur, tačiau automobilio remonto kaina liko ta pati – 260 Eur. 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarp šalių buvo pasirašytas priedas prie 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuriame nurodyta pardavėjo perduodamos transporto priemonės būklė – rida 163 287 km, technikinė apžiūra galiojanti, trūkumų nėra. Priede buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu pardavėjo nurodyta informacija neatitinka tikrovės, išvardinti ne visi įvykiai, nenurodyta visa teisės aktuose paminėta informacija, kurią pardavėjas privalo nurodyti sutartyje, jis įsipareigoja atlyginti visus su tuo susijusius kliento ir banko nuostolius.

3. 2019 m. spalio 22 d. nuvykusi į degalinę ieškovė pastebėjo, kad transporto priemonės skydelyje trumpam sumirksėjo „Oil pressure“ indikatorius. Nepajudėjusi iš vietos ieškovė skubiai susisiekė su atsakovės lizingo (duomenys neskelbtini). Ji buvo informuota, kad reikalinga patikrinti alyvos kiekį variklyje ir, esant poreikiui, jį papildyti. Ieškovė atliko nurodytus veiksmus ir indikatoriui nedegant grįžo namo. Pasitelkusi diplomuotą automechaniką, kaimyną V. A., patikrino automobilio variklio alyvos ir aušinimo skysčio kiekius. Jie buvo normos ribose. Kitą dieną ieškovei važiuojant transporto priemone, ji staiga sustojo, todėl ieškovė nedelsdama paskambino atsakovės (duomenys neskelbtini) P. V. dėl automobilio gedimo. Jis rekomendavo transporto priemonę pristatyti į atsakovės servisą. Transporto priemonės patikros metu buvo nustatyta, jog nėra variklio kompresijos. 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę dėl transporto priemonės trūkumų, atsiradusių ne dėl ieškovės kaltės, prašė atsakovę savo lėšomis atlikti transporto priemonės diagnostiką ir remontą. Remontas nebuvo atliktas.

4. Ieškinio pareiškimo metu ginčo transporto priemonė yra nenaudojama, nes dėl variklio gedimo jos eksploatavimas yra objektyviai negalimas. Įvertinusi tai, jog transporto priemonės variklio defektas yra esminis daikto trūkumas, ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik vienašališkai nutraukti sutartį, grąžinti transporto priemonę pardavėjai ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovė sutarties priede nenurodė variklio gedimo trūkumo, kurio ieškovei ar AB „Šiaulių bankas“ nebuvo galimybės aptikti, todėl šis trūkumas vertinamas kaip paslėptas. Be to, ieškovė liko be santaupų, be važiuojančio automobilio ir yra įpareigota kas mėnesį mokėti bankui mėnesinę įmoką. Dėl šio įvykio pašlijo ieškovės sveikata. Sveikatos būklės pablogėjimui turėjo įtakos atsakovės nesąžiningumas jos atžvilgiu. Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį, kadangi ginčo atveju senaties terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d.

Atsiliepimas

5. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad aplinkybę, jog automobilis buvo tinkamas naudoti ir techniškai tvarkingas, patvirtino pati ieškovė – ji automobilį naudojo du mėnesius be jokių trūkumų, iki 2019 m. spalio 22 d. užsidegė įspėjamoji lemputė „Oil pressure“. Kai ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl gedimo, automobilio pirminėje patikroje buvo nustatyta, kad variklis neturi kompresijos. Pati ieškovė nurodė, jog prieš atsirandant variklio gedimui, automobilio prietaisų skydelyje buvo užsidegęs perspėjimas „Oil pressure“, tačiau ieškovė automobilį toliau eksploatavo ir tik nuvykusi namo su kaimynu papildomai pripylė variklio alyvos. Toks automobilio eksploatavimas pažeidžia jo variklį, todėl nėra rekomenduojamas.

6. 2020 m. sausio 9 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą dėl nepriklausomo eksperto skyrimo. Ieškovė nesutiko su eksperto paskyrimu ir patikros atlikimu, todėl atsakovė, vadovaudamasi sutarties 3.12. punktu, vienašališkai paskyrė ekspertu Citroen autorizuotą atstovą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Fakto“ autocentrą. Automobilio patikros darbai buvo atlikti 2020 m. sausio 27 d. Jų metu dalyvavo atsakovės (duomenys neskelbtini) V. S., ieškovė dalyvauti atsisakė. Sutarties 3.12. punkte yra nurodyta, kad nepriklausomo eksperto išvada laikoma tinkamu dokumentu, patvirtinančiu ar paneigiančiu automobilio kokybę. Atlikus automobilio patikrą buvo nustatyta: variklio aušinimo sistemoje yra nepakankamas aušinimo skysčio kiekis, todėl aušinimo sistema veikė neefektyviai, variklis yra perkaitintas, ant variklio viršutinės dalies vizualiai matosi išsilydimo žymių, aušinimo sistemos nesandarumas atsirado dėl aušinimo žarnos nesandarumo, esančios tarp variklio ir salono aušinimo radiatoriaus, nuėmus automobilio variklio dugninę pastebėta sudegusios variklio alyvos žymės, alyvos siurblio paėmėjas užsiteršęs sudegusia alyva ir užsikimšę alkūninio veleno tepaliniai kanalai, dėl alyvos trūkumo pažeisti švaistikliniai įdėklai, išsilydęs variklio alyvos filtras. Ekspertas UAB ,,Fakto” padarė išvadą, kad laiku nepastebėjus atsiradusio aušinimo sistemos nesandarumo automobilio variklis užkaito, ko pasėkoje toliau eksploatuojant automobilį kelyje, perkaito variklis. Ieškovė nepaisė perspėjimo ženklų, automobiliu toliau naudojosi, jį eksploatavo ir vėliau, kai su kaimynu pripylė alyvos, nepastebėjo, kad trūksta aušinimo skysčio, nesikreipė į automobilių servisą. Vėliau net ir pripylusi reikiamą alyvos kiekį važinėjo be aušinimo skysčio, todėl dėl tokių aplaidžių ieškovės veiksmų kilo variklio gedimas. Autorizuotam Citroen automobilių servisui padarius išvadą tapo aišku, kad gedimas atsirado ne dėl užslėpto automobilio trūkumo pirkimo–pardavimo metu, bet dėl ieškovės neatsakingų veiksmų netinkamai eksploatuojant automobilį. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu jau buvo išsprendusi šalių neteisminį ginčą, kuriuo atmetė analogiškus ieškovės reikalavimus. Minėtame nutarime buvo aiškiai nustatyta, kad automobilio įsigijimo metu jis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, gedimas pasireiškė po kelių mėnesių automobilio eksploatacijos. Komisija vadovavosi UAB „Fakto“ autocentras išvada.

Atsiliepimas

7. Atsakovė nesutinka, kad ieškovė patiria nuostolius mokėdama lizingo įmokas – šiuo atveju įmokos yra kredito grąžinimas, o ne automobilio nuoma. Kadangi automobilio gedimas kilo dėl ieškovės kaltės, nuostoliai neturėtų būti priteisiami. Be to, ne visos ieškovės pateiktos nuostolių sumos yra pagrįstos, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės ligos, todėl civilinė atsakomybė atsakovei negali kilti. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

8. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ (toliau – trečiasis asmuo, bankas) su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad transporto priemonė, kaip atitinkanti ieškovės lūkesčius, buvo pasirinkta pačios ieškovės, bankui neįtakojant jos pasirinkimo. Pirkimo sutartimi visą atsakomybę už įsigyjamos transporto priemonės techninį stovį prisiėmė ieškovė. 2019 m. rugpjūčio 28 d. bankas ir ieškovė sudarė Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas finansavo transporto priemonės įsigijimą, sumokėdamas atsakovei už perkamą transporto priemonę 3600Eur. Lizingo sutartimi ieškovė įsipareigojo bankui mokėti turto vertės dengimo įmokas ir jas padengti pagal sutarties grafiką iki 2021 m. rugsėjo 10 d. 2019 m. rugpjūčio 28 d. priėmimo–perdavimo aktu transporto priemonė buvo perduota ieškovei. Ieškovė perimdama turtą nenurodė jokių perimamo turto trūkumų. Vykdant lizingo sutartį, iš ieškovės 2019 m. gruodžio 13 d. buvo gautas pareiškimas, kuriame prašoma nutraukti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, konstatuojant, kad sutartis nutraukiama išimtinai dėl atsakovės kaltės. Bankas nesutiko nutraukti pirkimo sutarties. Banko teigimu, transporto priemonės perdavimo ieškovei metu ji atitiko pirkimo–pardavimo sąlygas. Prieš įsigyjant transporto priemonę buvo atlikta jos patikra servise, jokių gedimų, galėjusių lemti atsiradusį defektą, nebuvo nustatyta. Gedimai galėjo atsirasti pačiai ieškovei nesilaikant transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, kaip, kad teigiama ekspertizės išvadose. Šiuo atveju dėl ieškovei kilusių nuostolių atsakovė ir bankas nėra atsakingi. Palaikė prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį. Tokios pozicijos laikėsi, nes šalys nebuvo susitarusios dėl automobilio kokybės garantijos bei jos termino, taip pat ieškovė iki kreipimosi į teismą aktyviais savo veiksmais bandė išspręsti ginčą su atsakove, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

11. Nustatė, kad prieš įsigyjant automobilį ieškovei buvo suteikta galimybė jį apžiūrėti. Byloje nėra duomenų, jog atsakovei atliekant automobilio techninę apžiūrą būtų nustatyti kokie nors automobilio variklio gedimai. 2019 m. rugpjūčio 28 d. turto priėmimo–perdavimo aktu prie Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė patvirtino, jog automobilio specifikacija atitinka nurodytai pirkimo ir nuomos sutartyse numatytus kriterijus, automobilis (jo kokybė, komplektiškumas, būklė, tinkamumas naudoti, ir pan.) atitinka nuomos sutarties ir pirkimo sutarties reikalavimus ir sąlygas, ieškovės poreikius. Ieškovė patvirtino, kad ji visapusiškai įvertino pateiktą informaciją bei neturi jokių pretenzijų dėl automobilio atsakovei ir trečiajam asmeniui. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovei automobilio perėmimo ir eksploatavimo metu buvo žinoma visa informacija apie automobilio techninę būklę, atsakovė prieš ieškovei įsigyjant automobilį pašalino kai kuriuos automobilio defektus, ieškovei perduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, todėl įsigijusi naudotą daiktą, ieškovė turėjo pareigą jį prižiūrėti, tikrinti bei rūpintis jo technine būkle.

12. Svarbia aplinkybe laikė tai, kad atsakovė, siekdama išsiaiškinti automobilio variklio gedimo priežastis, atliko automobilio ekspertizę. Teismas neabejojo UAB „Fakto“ autocentras pateiktomis išvadomis, kurios pagrindžia, jog automobilio variklio gedimas įvyko laiku nepastebėjus atsiradusio aušinimo sistemos nesandarumo, automobilio variklis užkaito, ko pasėkoje toliau eksploatuojant automobilį kelyje jis perkaito. Taipogi toliau eksploatuojant automobilį be aušinimo skysčio, variklis negavo reikalingo tepimo dėl sudegusios variklio alyvos, kuri užkimšo veleno tepalinių kanalus, todėl atsirado variklio gedimas. Akcentavo, kad šias išvadas paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė, taip pat ieškovė neprašė byloje skirti teismo ekspertizės.

13. Iš į bylą pateikto aušinimo skysčio pirkimo kvito nustatė, jog aušinimo skystį ieškovė pirko 2019m. spalio 23 d., t. y. kitą dieną, kai byloje liudijęs V. A. apžiūrėjo ieškovės automobilį. Tai patvirtina, jog aušinimo skystį automobilyje ieškovė galimai papildė jau po to, kai 2019 m. spalio 22 d. automobilio skydelyje užsidegė „Oil pressure“ perspėjamoji lemputė. Darė išvadą, kad jei automobilyje 2019 m. spalio 22 d. būtų buvęs tinkamas aušinimo skysčio kiekis, ieškovei nebūtų būtinumo aušinimo skystį pirkti automobilio sugedimo dieną, t. y. 2019 m. spalio 23 d. Šios faktinės aplinkybės pagrindžia, jog 2019 m. spalio 22 d. automobilio skydelyje užsidegus „Oil pressure“ įspėjimui, ieškovė, nepaisydama automobilio gedimo rizikos, toliau jį eksploatavo, ko pasėkoje automobilio variklis užkaito ir nepataisomai sugedo.

14. Nurodė, kad ieškovė, įsigijusi naudotą daiktą, negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog automobilis niekada nesuges, o sugedimo riziką turės prisiimti pardavėjas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog automobilis iki jo perdavimo ieškovei buvo tikrinamas ir fiksuojama jo techninė būklė. Automobilio įsigijimo metu jis tiesioginę funkciją atliko, jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, o gedimas pasireiškė po kelių mėnesių automobilio eksploatacijos, galimai ieškovei nepakankamai prižiūrint automobilio aušinimo sistemą.

15. Sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog automobilio defektas – variklio gedimas, atsirado dėl neteisėtų pardavėjo veiksmų parduodant netinkamos kokybės daiktą. Vertino, kad automobilio gedimas atsirado pačiai ieškovei netinkamai eksploatuojant automobilį, kurio pasekmių rizika tenka ne pardavėjui, o pirkėjui.

16. Atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad lizingo davėjui sumokėti administravimo mokestis ir palūkanos negali būti laikomos ieškovės patirtais nuostoliais, kadangi ieškovė vykdė trišalę lizingo sutartį ir jos pagrindu grąžino kreditą. Byloje nėra duomenų, kad lizingo sutartis būtų nuginčyta, todėl ieškovė privalėjo vykdyti savo prievoles pagal sutartį.

17. Atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovė nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės ligos, kuri buvo nustatyta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendrosios medicinos praktika“. Laikėsi pozicijos, kad mažai tikėtina, jog onkologinė liga ieškovei galėjo išsivystyti per du mėnesius nuo automobilio sugedimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos naują įrodymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytas, akcentuojamas faktines aplinkybes, tačiau bet kokia teisinga pozicija laikė atsakovės, kaip sertifikuotos automobilių pardavėjos, dėstomus argumentus.

18.2. Teismas be jokio pagrindo laikė tikra, kad automobilis buvo eksploatuojamas su degančia „Oil pressure“ lempute.

18.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė, įsigijusi naudotą daiktą, negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, jog automobilis niekada nesuges, o sugedimo riziką turės prisiimti pardavėjas. Iš šios teismo išvados kyla kitokia, priešinga teisiniam reguliavimui išvada, kad įsigijęs transporto priemonę vartotojas prisiima visą galimą riziką dėl sugedimo ateityje, o pardavėjui jokia atsakomybė po sandorio sudarymo nebegali būti taikoma.

18.4. Teismas sprendime pažymėjo, jog automobilio įsigijimo metu jis tiesioginę funkciją atliko, jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, gedimai pasireiškė po kelių mėnesių automobilio eksploatacijos, galimai ieškovei nepakankamai prižiūrint automobilio aušinimo sistemą. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, kadangi žodis „galimai” parodo tik teismo svarstymą dėl transporto priemonės gedimo priežasties. Be to, teismas, kaip automobilio gedimo priežastį, įvardija galimai nepakankamą aušinimo sistemos priežiūrą, tačiau priežastis buvo ne aušinimo sistemos nepriežiūra, o sparčiai sumažėjęs automobilio variklio tepalo kiekis, kuris įsigijimo metu pagal pateiktus rodmenis buvo normos ribose.

18.5. Nesutinka su teismu, kad po įspėjamojo signalo užsidegimo ieškovė toliau eksploatavo automobilį, kas, teismo vertinimu, sąlygojo variklio gedimą. Ieškovė ne kartą paaiškino teismui, jog automobilis nebuvo eksploatuojamas su degančia lempute. Apeliantės manymu, teismo sprendimas grįstas ne visapusišku ir objektyviu įrodymų tyrimu, o prielaidomis bei neteisingai vertinamomis ir traktuojamomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.

18.6. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo fakto, jog transporto priemonės gedimai atsirado nepraėjus šešių mėnesių laikotarpiui. Atsakovė taip pat neįrodinėjo fakto, kad alyvos pratekėjimas yra akivaizdus, o ne neužslėptas gedimas, dėl ko bylos nagrinėjimo metu negebėjo paaiškinti priežasčių, kodėl buvo priimtas sprendimas nuplauti transporto priemonės variklį. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog būtent atsakovė neįvykdė įstatymu nustatytos įrodinėjimo pareigos.

18.7. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovė nenurodė teisės aktais nustatytų ir privalomų duomenų apie automobilio trūkumus ir jo defektus, todėl neįvykdė įstatyme aiškiai išreikšto teisės normos imperatyvo. Pažymi, kad gavus iš atsakovės dokumentus buvo pastebėta, jog nesutampa transporto priemonės rida, taip pat bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, jog ginčo transporto priemonė turėjo eismo įvykį, kuris galėjo įtakoti transporto priemonės variklio gedimą ir aušinimo sistemos nesandarumą, kuris galimai buvo nuslėptas nuplovus variklį. Ieškovė naujai paaiškėjusius duomenis teikė teismui, tačiau teismas jų nepriėmė. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta papildoma informaciją apie eismo įvykius ir trūkumus, kurie iš esmės būtų pakeitę ieškovės poziciją dėl ginčo transporto priemonės įsigijimo. Teisinio reguliavimo nuostatų netaikymas bei įrodymų neprijungimas prie bylos, galėjo lemti nepagrįsto ir įrodymams prieštaraujančio teismo sprendimo priėmimą.

18.8. Nesutinka su teismo vertinimu dėl UAB „Fakto“ autocentras pateiktų išvadų. Teigia, kad byloje ekspertizė nebuvo paskirta, o UAB „Fakto“ autocentras 2020 m. sausio 31 d. pateikta „Remonto darbų užsakymo ataskaita“ nėra ir negali būti prilygina ekspertizei. Teismas visiškai nevertino ieškovės tiek ieškinyje, tek ir bylos nagrinėjimo metu akcentuojamos aplinkybės, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas be aušinimo skysčio ir / ar variklio alyvos. Pažymi, jog Tarnybos komisija 2020 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų ir jų priedų sąlygų“, nutarė 3.12, 3.14 ir 3,16 punktus dėl ekspertizės skyrimo tvarkos, pripažinti nesąžiningomis sutarties sąlygomis. Tai reiškia, kad teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimus ir priimdamas sprendimą, vadovavosi atsakovės pagal nesąžiningas sutarties sąlygas paskirto UAB „Fakto“ autocentras transporto priemonės būklės vertintojo pateikta išvada.

18.9. Nesutinka su teismo vertinimu dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo. Priešingai nei nurodo teismas, yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti: atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovei pardavus kokybės neatitinkančią transporto priemonę; žala pasireiškė ieškovės piniginių lėšų praradimu; priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys pasireiškė tuo, kad ieškovė iš atsakovės įsigijo kokybės reikalavimų neatitinkantį automobilį bei šiam tikslui pasirašė lizingo sutartį su AB „Šiaulių bankas“ dėl piniginių lėšų skolinimo, patyrė kelionės išlaidas, sumokėjo administravimo mokestį, automobilio remonto, akumuliatoriaus keitimo, variklio alyvos ir aušinimo skysčio įsigijimo kaštus, kurių ieškovė nebūtų turėjusi, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų; žalą padariusio asmens kaltė pasireiškė transporto priemonės pardavimu su kokybės trūkumais, atsakovės nesąžiningumu ieškovės, kaip vartotojos atžvilgiu, bei siekimu manipuliuoti susidariusia situacija.

18.10. Teismas visiškai nevertino ieškovės dėstomų aplinkybių, susijusių su jos fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais. Pažymi, kad teismui buvo teikiamas 2020 m. gruodžio 29 d. UAB „Bendrosios medicinos praktika“ medicininių dokumentų išrašas apie ieškovės sveikatos būklę.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas teisingai nustatė visas būtinas faktines aplinkybes, kad byla būtų išnagrinėta teisingai.

19.2. Teismas teisingai sprendė, kad gedimas kilo būtent dėl aplaidaus ieškovės naudojimosi automobiliu, toliau jį eksploatuojant ir nesikreipiant į kompetentingą servisą, taip pat, kad priešingų įrodymų byloje nebuvo pateikta.

19.3. Nesutinka su apeliante, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ieškovei. Atsakovės vertinimu, ji įrodė, jog automobilio defektas atsirado jau po jo perdavimo naudotis ieškovei. Teismas teisingai nustatė, jog ieškovė automobilį eksploatavo net du mėnesius be jokių kliūčių, su pretenzijomis į atsakovę nesikreipė – vien tai įrodo, jog automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį.

19.4. Nesutinka su ieškovės argumentais, jog šioje byloje aplinkybės, kad automobilis buvo eksploatuojamas du mėnesius pagal paskirtį, nebuvo užfiksuoti jokie gedimai jo perdavimo ieškovei metu, yra nesvarbūs. Priešingai, tai įrodo, kad automobiliu ieškovė naudojosi be jokių kliūčių, aušinimo sistemos nesandarumo nebuvo, nes: 1) kompetentingas servisas tikrai būtų tai pastebėjęs tikrinant aušinimo skysčio lygį; 2) be aušinimo skysčio transporto priemonės nebūtų galima naudoti du mėnesius; 3) aušinimo skystis iš aušinimo sistemos trūkus žarnai išbėgo jau po automobilio perdavimo ieškovei ir jau eksploatuojant automobilį.

19.5. Ieškovės argumentai, jog eismo įvykis, kuriame galimai dalyvavo automobilis galėjo sukelti aušinimo sistemos nesandarumą, yra visiškai deklaratyvūs.

19.6. Nesutinka su ieškovės argumentu, kad UAB „Fakto“ autocentras ataskaita negali būti prilyginama ekspertizei. Šiuo atveju, tai yra trečioji šalis, kuri yra oficiali ir sertifikuota Citroen automobilių atstovė. Pažymi, kad ieškovė kito eksperto nesiūlė, taip pat neprašė skirti teismo ekspertizės. Šiuo atveju nėra jokių priešingų įrodymų, kurie galėtų paneigti minėtą ataskaitą.

Šalies argumentai

19.7. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės kaltės susirgo onkologine liga, todėl prašo atlyginti neturtinę žalą. Šiuo atveju ieškovė apsiribojo tik bendrais deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikė jokių realių įrodymų dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir pan.

Atsiliepimas

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Sutinka su sprendimo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei atliekant automobilio techninę apžiūrą būtų nustatyti kokie nors automobilio variklio gedimai. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad transporto priemonės įsigijimo metu faktinė situacija nei nurodyta jos pasirašytuose patvirtinimuose lizingo sutartyje ar pirkimo–pardavimo sutartyje būtų buvusi kitokia, kad įsigyjant transporto priemonė būtų turėjusi bet kokių ieškovei nežinomų trūkumų.

20.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasisakydamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes. Teismas pasisakė, kuriais įrodymais ir kokia apimtimi vadovaujasi, taip pat, kuriuos įrodymus atmeta. Byla buvo išnagrinėta nešališko teismo, visapusiškai.

20.3. Laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą. Banko nuomone, byloje įrodinėjimo pareiga nebuvo perkelta tik ieškovei, visos šalys byloje teikė reikšmingus įrodymus, įrodinėjo savo reikalavimus ir atsikirtimus. Byloje yra surinkta pakankamai nenuginčytų įrodymų, jog transporto priemonės perdavimo ieškovei metu, ji atitiko visas pirkimo–pardavimo sąlygas, kokybės reikalavimus, ieškovė pretenzijų dėl kokybės nereiškė.

20.4. Sutinka su sprendimo išvadomis, kad ieškovė neįrodė, jog automobilio defektas – variklio gedimas, atsirado dėl neteisėtų pardavėjo veiksmų, parduodant netinkamos kokybės daiktą.

20.5. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su UAB „Fakto“ autocentre atlikta transporto priemonės apžiūra, taip pat teiginiais, kad teismas vadovavosi atsakovės pagal nesąžiningas sutarties sąlygas paskirto UAB „Fakto“ autocentro transporto priemonės būklės vertintojo pateikta išvada.

20.6. Laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl nuostolių ir neturtinės žalos. Sutinka su sprendimo išvadomis, kad lizingo davėjui sumokėti administravimo mokestis ir palūkanos negali būti laikomos ieškovės patirtais nuostoliais, taip pat, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų neturtinės žalos atlyginimui.

Žemesnės instancijos teismas

21. Byloje išvadą teikianti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad jau yra pateikusi teismui išvadą raštu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl palaiko joje išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

22. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – „Carvertical“ ataskaitą. Nurodo, kad šio įrodymo pirmosios instancijos teismas nepriėmė, nors teikiamame įrodyme yra nurodytos reikšmingos aplinkybės.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su ieškovės pateiktu įrodymu, pasisakyti dėl jo įrodomosios vertės, naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jis gali būti reikšmingas vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, priima ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktą įrodymą.

Dėl ginčo esmės

24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

26. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl daikto, neatitinkančio kokybės reikalavimų, grąžinimo, sumokėtos kainos grąžinimo, nuostolių priteisimo ir žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teisėjų kolegija nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiasis asmuo (bankas) iš atsakovės nupirko automobilį Citroen (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutartyje numatyta, kad 160 Eur atsakovei iki sutarties pasirašymo sumokėjo ieškovė, o likusią turto kainos dalį, t. y. 3 440 Eur trečiasis asmuo sumoka atsakovei sutartyje numatyta tvarka. Tą pačią dieną buvo pasirašyta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė iš trečiojo asmens gavo 3 600 Eur finansavimą automobilio įsigijimui. Prieš sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ji buvo patikrinta atsakovės autoservise bei atlikti reikalingi remonto darbai: pakeistas kairės pusės šakės salenblokas – keitimo kaina 60 Eur, sutvarkyti priekiniai saugos diržai – sutvarkymo kaina 100Eur, variklio plovimas – plovimo kaina 30 Eur, dujų pildymas – kaina 20 Eur, technikinė apžiūra – kaina 20 Eur. Už šiuos remonto darbus ieškovė sumokėjo 160 Eur, likusią sumą padengė atsakovė. 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudarytas turto priėmimo–perdavimo aktas. Jame nurodyta, kad klientas, pasirašydamas šį aktą patvirtina, jog turto specifikacija atitinka nurodytai pirkimo ir nuomos sutartyse, turtas (jo kokybė, komplektiškumas, būklė, tinkamumas naudoti, ir pan.) atitinka nuomos sutarties ir pirkimo sutarties reikalavimus ir sąlygas, kliento poreikius, klientas visapusiškai įvertino pardavėjo pirkimo sutartyje ir šiame akte pateiktą informaciją, klientas neturi jokių pretenzijų dėl turto nei bankui, nei pardavėjui. Jei klientas turi pastabų dėl perimamo turto ir jo pilnos komplektacijos, visas pastabas jis turi nurodyti šio akto pastabų dalyje. Nepateikus pastabų, laikoma, kad turtas ir visa su juo susijusi komplektacija yra perduota pilnai ir tinkamai. Tą pačią dieną buvo sudarytas priedas prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – informacija apie parduodamą transporto priemonę, nurodant, kad nėra šių turto trūkumų: stabdžių sistemos, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų.

28. Be jau aptartų aplinkybių taip pat byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 27 d. ginčo automobilis buvo pristatytas į UAB „Fakto“ autocentras servisą. UAB „Fakto“ autocentras 2020 m. sausio 31d. surašė remonto darbų ataskaitą, kurioje nurodė, kad 2020 m. sausio 27 d. atlikus patikrą nustatyta: variklio aušinimo sistemoje yra nepakankamas aušinimo skysčio kiekis, ko pasėkoje aušinimo sistema veikė neefektyviai, todėl variklis yra perkaitintas, ant variklio viršutinės dalies matosi išsilydimo žymių, aušinimo sistemos nesandarumas atsirado dėl aušinimo žarnos nesandarumo, esančios tarp variklio ir salono aušinimo radiatoriaus, nuėmus automobilio variklio dugninę pastebėta sudegusios variklio alyvos žymės, alyvos siurblio paėmėjas užsiteršęs sudegusia alyva ir užsikimšę alkūninio veleno tepaliniai kanalai, dėl alyvos trūkumo pažeisti švaistikliniai įdėklai, išsilydęs variklio alyvos filtras. Ataskaitoje padaryta išvada, kad laiku nepastebėjus atsiradusio aušinimo sistemos nesandarumo, automobilio variklis užkaito, ko pasėkoje toliau eksploatuojant automobilį kelyje, perkaito variklis. Toliau eksploatuojant automobilį be aušinimo skysčio, variklis negavo reikalingo tepimo dėl sudegusios variklio alyvos, kuri užkimšo veleno tepalinių kanalus, todėl atsirado variklio gedimas.

29. Ieškovė kreipėsi į teismą tuo pagrindu, kad atsakovė jai pardavė nekokybišką daiktą – automobilį, kuris nepraėjus dviem mėnesiams nuo įsigijimo, sugedo, ir kurio eksploatavimas šiuo metu dėl variklio gedimo negalimas. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti sumokėtą transporto priemonės kainą, nuostolius ir neturtinę žalą.

30. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė, jog automobilio defektas – variklio gedimas, atsirado dėl neteisėtų pardavėjo veiksmų parduodant netinkamos kokybės daiktą. Vertino, kad automobilio gedimas atsirado pačiai ieškovei netinkamai eksploatuojant automobilį, kurio pasekmių rizika tenka ne pardavėjui, o pirkėjui. Taip pat pirmosios instancijos teismas laikė neįrodytais ieškinio reikalavimus dėl nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesines pozicijas pagrindžiančius argumentus, skundžiamo sprendimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad variklio gedimas atsirado dėl neteisėtų atsakovės, kaip pardavėjos, veiksmų parduodant netinkamos kokybės daiktą, yra pagrįsta ir teisinga.

32. Apeliantė, kvestionuodama priimtą sprendimą, apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jos nurodytas, akcentuojamas faktines aplinkybes, tačiau teisinga pozicija laikė atsakovės, kaip sertifikuotos automobilių pardavėjos, dėstomus argumentus. Anot apeliantės, teismas be jokio pagrindo laikė tikra, kad automobilis buvo eksploatuojamas su degančia „Oil pressure“ lempute, taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija šiems apeliantės apeliacinio skundo argumentams nepritaria.

33. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014 pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir aptarė byloje esančius abiejų šalių pateiktus įrodymus ir dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakė skundžiamame sprendime. Tai, kad ieškovės netenkina bylos baigties rezultatas, nelaikytina netinkamu įrodymų vertinimu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi priešingos pozicijos nei apeliantė ir konstatuoja, kad byloje įrodytas faktas, jog automobilis pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Šią aplinkybę įrodo pačios ieškovės veiksmai – ji po transporto priemonės įsigijimo ją eksploatavo apie du mėnesius, į atsakovę su pretenzijomis dėl kokių nors gedimų, defektų, nesikreipė. Be to, reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad prieš įsigyjant transporto priemonę ieškovei buvo suteikta galimybė ją apžiūrėti, patikrinti pas specialistus. Atlikus automobilio patikrą servise jokie gedimai, galėję lemti atsiradusį defektą – variklio gedimą, nebuvo nustatyti. Byloje nėra ginčo, kad atlikus apžiūrą servise buvo nustatyti tam tikri nežymūs gedimai, ieškovė apie juos buvo informuota, netgi iš dalies apmokėjo jų remontą. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuo ieškovės atsakovė neslėpė automobilio būklės, o priešingai – pati pasiūlė automobilį patikrinti servise, supažindino su reikalingais atlikti remonto darbais, todėl ieškovė, niekam neįtakojant, pati galėjo apsispręsti ar ją tenkina automobilio būklė. Akcentuotina, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. turto priėmimo–perdavimo aktu ieškovė patvirtino, jog automobilio specifikacija atitinka nurodytai pirkimo ir nuomos sutartyse numatytus kriterijus, automobilio (jo kokybė, komplektiškumas, būklė, tinkamumas naudoti, ir pan.) atitinka nuomos sutarties ir pirkimo sutarties reikalavimus ir sąlygas, ieškovės poreikius. Taigi, akivaizdu, kad prieš įsigyjant automobilį apeliantei buvo žinoma visa reikalinga informacija apie įsigyjamos transporto priemonės būklę. Šios išvados nekeičia ir apeliantės pateiktas naujas įrodymas – „Carvertical“ ataskaita apie ginčo transporto priemonę, kurioje užfiksuota, jog automobilis turėjo eismo įvykį, kas pasak apeliantės, galėjo įtakoti tiek variklio gedimą, tiek aušinimo sistemos nesandarumą, kuris galimai buvo nuslėptas nuplovus variklį. Šį įrodymą teisėjų kolegija vertina neigiamai. Iš ataskaitos matyti, kad ieškovės nurodomas eismo įvykis įvyko 2012 m. (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai automobilis dar nepriklausė atsakovei. Be to, iš ataskaitos nėra aiškus žalos dydis, pažeidimo priežastis, mąstas ir kuri konkrečiai automobilio vieta buvo pažeista. Pažymėtina ir tai, kad šią ataskaitą ieškovė užsakė tik 2021 m. spalio 4 d., kai tuo tarpu automobilį ji įgijo 2019 m. rugpjūčio 28 d. kita vertus, per septynerius automobilio po autoįvykio eksploatavimo metus akivaizdu, aušinimo sistemos nesandarumas būtų išryškėjęs.

37. Apeliantė nesutinka su UAB „Fakto“ autocentras pateiktų išvadų teismo vertinimu. Teigia, kad byloje ekspertizė nebuvo paskirta, o UAB „Fakto“ autocentras 2020 m. sausio 31 d. pateikta „Remonto darbų užsakymo ataskaita“ nėra ir negali būti prilygina ekspertizei. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu akcentuojamos aplinkybės, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas be aušinimo skysčio ir / ar variklio alyvos. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kritiškai ir priešingai nei teigia apeliantė, UAB „Fakto“ autocentras pateiktą ataskaitą laiko patikimu ir reikšmingu įrodymu. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad automobilio variklio gedimas įvyko laiku nepastebėjus atsiradusio aušinimo sistemos nesandarumo, automobilio variklis užkaito, ko pasėkoje toliau eksploatuojant automobilį kelyje, perkaito variklis. Toliau eksploatuojant automobilį be aušinimo skysčio, variklis negavo reikalingo tepimo dėl sudegusios variklio alyvos, kuri užkimšo veleno tepalinių kanalus, todėl atsirado variklio gedimas. Pažymėtina, kad UAB „Fakto“ autocentras yra oficiali ir sertifikuota Citroen automobilių atstovė. Tuo tarpu ieškovė kito eksperto nepasiūlė, nors jai tokią galimybę atsakovė suteikė, byloje skirti ekspertizės neprašė, nors turėjo tokią teisę, minėtų išvadų kitais įrodymais nenuginčijo. Apeliantės teiginiai, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas be aušinimo skysčio ir / ar variklio alyvos, teisėjų kolegija vertinimu yra ieškovės gynybinė pozicija, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi konkrečiais įrodymais nepagrįsti bei niekaip neįrodo, kad iš tiesų buvo ieškovės nurodomos aplinkybės.

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės nurodyto argumento, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo laikė tikra, jog automobilis buvo eksploatuojamas su degančia „Oil pressure“ lempute, laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė buvus priešingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią aplinkybę įrodo UAB „Fakto“ autocentras ataskaitoje nurodyti duomenys, kurie aptarti šios nutarties 36 punkte, taip pat pačios ieškovės teiginiai. Ji ieškinyje nurodė, kad 2019m. spalio 22 d. nuvykusi į degalinę pastebėjo, kad transporto priemonės skydelyje trumpam sumirksėjo „Oil pressure“ indikatorius. Nepajudėjusi iš vietos paskambino atsakovės lizingo (duomenys neskelbtini), kur buvo informuota, jog reikia patikrinti alyvos kiekį variklyje ir, esant poreikiui, jį papildyti. Ieškovė atliko nurodytus veiksmus ir indikatoriui nedegant grįžo namo. Pasitelkusi diplomuotą automechaniką, kaimyną V. A., patikrino automobilio variklio alyvos ir aušinimo skysčio kiekius. Jie buvo normos ribose. Kitą dieną ieškovei važiuojant transporto priemone, ji staiga sustojo, todėl ieškovė nedelsdama paskambino atsakovės (duomenys neskelbtini) P. V. dėl automobilio gedimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė po įspėjamojo signalo užsidegimo toliau eksploatavo automobilį, nors turėjo iš karto užsidegus automobilio gedimo perspėjimo signalui jo nebeeksploatuoti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas su degančia „Oil pressure“ lempute. Svarbi ta aplinkybė, kad ieškovė aušinimo skystį pirko 2019 m. spalio 23d., t. y. kitą dieną, kai buvo užsidegusi lemputė „Oil pressure“.

39. Apibendrindama šią dalį teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti transporto priemonės kainą yra neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė neįrodė, kad automobilio gedimas atsirado ne jai pačiai jį netinkamai eksploatuojant, o dėl atsakovės užslėptų automobilio trūkumų, todėl pasekmių rizika ginčo atveju tenka ne pardavėjui, o pirkėjui.

40. Teisėjų kolegija neigiamai vertina ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su reikalavimais priteisti nuostolius ir neturtinę žalą. Anot apeliantės, šiuo atveju priešingai nei nurodo apylinkės teismas, yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės dėstomų aplinkybių, susijusių su jos fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, pateiktų medicininių dokumentų. Teisėjų kolegija, anksčiau nutartyje pripažinusi, kad transporto priemonė ieškovei buvo parduota tinkamos būklės, t. y., nustačiusi, kad atsakovės kaltės nėra, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo.

41. Vertindama reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos teiktus medicininių dokumentų išrašus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad tarp UAB „Bendrosios medicinos praktika“ nustatytos ieškovės ligos ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė automobilį įsigijo 2019 m. rugpjūčio 28 d., jį eksploatavo iki 2019 m. spalio 23 d., UAB „Bendrosios medicinos praktika“ pažyma išrašyta 2020 m. gruodžio 29 d., o onkologinė liga ieškovei diagnozuota 2020 m. pradžioje. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad mažai tikėtina, jog onkologinė liga ieškovei galėjo išsivystyti per du mėnesius nuo automobilio sugedimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad dėl automobilio ji galėjo patirti stresą, įtampą, tačiau nėra duomenų apie streso intensyvumą, ilgalaikiškumą, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis galėjo įtakoti ieškovės susirgimą onkologine liga. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė, jog variklio gedimas atsirado dėl neteisėtų atsakovės, kaip pardavėjos, veiksmų parduodant netinkamos kokybės daiktą, yra pagrįsta ir teisinga, padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas nesuformulavo, todėl jos atžvilgiu šis klausimas nesprendžiamas.

45. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad patyrė 440 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2022 m. balandžio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 667, 2022 m. balandžio 12 d. bankinio mokėjimo pervedimo kopiją. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1 679,3 Eur = 2 183,09 Eur), todėl priteistina iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės L. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (juridinio asmens kodas 112025254) naudai 440 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė