Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, 2009-05-11 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2009-05-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., jam ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį;

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 1988-06-20 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 272 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams su 1/3 dalies turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl Amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p. bausmė sumažinta 1 metais, 2000-10-07 paleistas iš Pravieniškių 2-osios SRPDK atlikus bausmę;

2) 2001-12-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 212¹ str. laisvės atėmimu 3 mėnesiams ir 125 litų bauda;

3) 2002-08-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 273 str. 2 d., 42 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams su 12500 litų bauda ir ½ dalies turto konfiskavimu; 2002-11-07 Panevėžio apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas – pagal BK 271 str. 2 d. išteisintas, panaikintas bausmių subendrinimas pagal BK 42 str., laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 4 metų, likusi nuosprendžio dalis nepakeista;

4) 2003-05-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d., 6 d., 25 str. 2 d. 178 str. 2 d.; 22 str. 1 d., 24 str. 1 d., 6 d., 25 str. 2 d., 178 str. 2 d.; 63 str. 1 d., 2 d., 8 d. laisvės atėmimu 4 metams su ½ dalies turto konfiskavimu, 2004-01-20 paleistas iš Marijampolės PN pagal 2004-01-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai 1 metams 1 mėnesiui 25 dienoms ((duomenys neskelbtini) str.);

5) 2004-12-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 63 str. (su 2003-05-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 2006-03-03 paleistas iš Marijampolės PN pagal 2006-03-02 Kauno apygardos teismo nutartį lygtinai 8 mėnesiams 23 dienoms ((duomenys neskelbtini) str.), 2006-11-27 išbrauktas iš įskaitos Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijoje;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2011-06-25 asmens blaivumo testo matyti, kad tą dieną 02:39:11 val. E. K. buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas (1 t., 41 b.l.).

Iš 2011-12-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-665-287/2011 m. matyti, kad R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas subendrinta nuobauda - 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad R. A. 2011 m. birželio 25 d. 1:55 val. Pakruojo mieste, S. D. ir S. G. gatvėje vairavo automobilį „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą M. R. vardu, transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, sustabdžius transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, draudimo dokumentų, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 237 p., 17 p., 18 p., 16 p. reikalavimus (1 t., 180-184 b.l.).

Iš 2012-02-06 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad ja buvo atmestas R. A. skundas ir 2011-12-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.6.-665-287/2011 m. buvo paliktas nepakeistas.

Iš 2011-02-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad R. A. 2011-12-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu paskirtos 3500 litų baudos mokėjimas buvo išdėstytas (1 t., 185 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamųjų R. A. ir E. K. kaltė įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas tvarką yra įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Nors kaltinamasis R. A. neigia vairavęs policijos pareigūnų sustabdytą automobilį „V. G.“ ir neigia norėjęs papirkti policijos pareigūnus, teigdamas norėjęs tik pajuokauti, tačiau tokie šio kaltinamojo parodymai atmestini, kadangi jie paneigti kitais byloje surinktais įrodymais – visų pirma nuosekliais ir vienodais nukentėjusiojo Sauliaus Šimoliūno ir liudytojo Almanto Sapijano parodymais, kad jų sustabdytą automobilį vairavo kaltinamasis R. A. ir kad šis kaltinamasis siūlė pinigus už tai, kad jis būtų neteisėtai paleistas, kadangi netikėti šiais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie yra policijos pareigūnai, tai yra asmenys, kurių asmeninėms savybėms keliami didesni reikalavimai, nei paprastam žmogui, be to, jie parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje negauta jokių duomenų, kad Saulius Šimoliūnas ir Almantas Sapijanas turėtų kokių nors asmeninių nesutarimų su kaltinamuoju R. A., kas leistų nors kiek suabejoti šių asmenų parodymų patikimumu. Be to, aplinkybė, kad policijos pareigūnų Sauliaus Šimoliūno ir Almanto Sapijano stabdomą automobilį vairavo būtent kaltinamasis R. A., neabejotinai nustatyta ir įsiteisėjusiu 2011-12-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-665-287/2011 m. Kaltinamojo R. A. parodymai, kad jis neįvardino tikslios pinigų, apie kuriuos sakė policijos pareigūnams, sumos, paneigti policijos pareigūnų Sauliaus Šimoliūno ir Almanto Sapijano parodymais, kad R. A. pasakė tikslius skaičius 3000 ir 10 000, o ne 3 ir 10, kaip teigia R. A..

Dėl tų pačių priežasčių atmestini ir kaltinamojo E. K. parodymai, kad policijos pareigūnų Sauliaus Šimoliūno ir Almanto Sapijano stabdomą automobilį vairavo kažkoks nenustatytas asmuo, kurio vardas S., o ne kaltinamasis R. A. Atmestini ir kaltinamojo E. K. parodymai, kad policijos pareigūnus pradėjo įžeidinėti tik po to, kai jie pradėjo jėga jį traukti iš automobilio, kadangi šie parodymais paneigti nuosekliais nukentėjusiųjų Sauliaus Šimoliūno, Sauliaus Nakčiūno, Ričardo Pašiškevičiaus, liudytojų Almanto Sapijano ir N. M. parodymais, kad kaltinamasis E. K. nepakluso Sauliaus Šimoliūno reikalavimui išlipti iš automobilio ir pradėjo įžeidinėti tiek jį, tiek vėliau jam pagalbą atėjusius kitus policijos pareigūnus, nukentėjusiojo Sauliaus Šimoliūno parodymais, kad kaltinamasis E. K. dar iki atvykstant kitiems policijos ekipažams jau buvo išlipęs iš automobilio ir todėl tikrai buvo atsisegęs saugos diržą, kadangi šių policijos pareigūnų parodymais teismas dėl aukščiau išvardintų priežasčių netikėti negali.

Papirkimas, numatytas BK 227 straipsnyje, yra pasiūlymas, pažadas ar susitarimas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo kvalifikavimas priklauso nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą (ar neveikimą) jis jam arba trečiajam asmeniui (tarpininkui), siekiant tų pačių rezultatų, yra siūlomas, pažadamas arba duodamas, taip pat nuo siūlomo, pažadamo ar duodamo kyšio vertės. Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349/2010 ir kt.). Byloje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis R. A., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 1 d., pasiūlydamas kyšį, siekė, kad policijos pareigūnai jį paleistų ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytus administraciniu teisės pažeidimus, tai yra norėjo, jog policijos pareigūnai pasielgtų neteisėtai, t. y. nevykdytų jiems pagal įstatymą priskirtų pareigų – nefiksuotų nustatytų kaltinamojo R. A. padarytų administracinių teisės pažeidimų (nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo), kas būtų leidę jam išvengti administracinės atsakomybės. R. A. siekė, kad pareigūnai elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytus pažeidimus, t. y. nevykdytų įgaliojimų – neteisėtai neveiktų. Tai atitinka kvalifikuotos BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos papirkimo nusikalstamos veikos sudėties subjektyvųjį požymį – tikslą – siekimą neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus. Kaip jau buvo minėta, papirkimas objektyviai gali pasireikšti ir pasiūlymu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui duoti kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą, ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Pasiūlyme gali būti apibūdinamas konkretus kyšis, nurodomas jo dydis, perdavimo būdas, laikas, vieta ir pan. Pasiūlymas duoti kyšį gali būti ir abstraktus, nekonkretizuojant aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011 ir kt.). Pasiūlymas duoti kyšį gali būti padaromas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu ir pan., ir šiomis veikomis siekiama informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-277/2012 ir kt.). Tai, kad kaltinamasis R. A., nurodydamas policijos pareigūnams Sauliui Šimoliūnui ir Almantui Sapijanui siūlomų pinigų sumą, galimai neįvardijo valiutos, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, kadangi iš jo pateiktos informacijos buvo akivaizdu, kad jis pasiūlė atitinkamai 3000 ir 10000 litų, taip šį pasiūlymą suprato ir policijos pareigūnai Saulius Šimoliūnas ir Almantas Sapijanas.

Nors R. A. nusikalstamą veiką padarė 2011 m. birželio 25 d., jo veika kvalifikuotina ne pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 227 straipsnio 2 dalies redakciją (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233), o pagal jau po nusikalstamos veikos padarymo, tai yra 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 šio baudžiamojo įstatymo redakciją, kadangi, teismo nuomone, baudžiamasis įstatymas, įsigaliojęs 2011 m. liepos 5 d., švelnina bausmę už įvykdytą nusikaltimą, kadangi, šalia laisvės atėmimo bausmės numato ir alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis – baudą ir areštą. Nors maksimali laisvės atėmimo bausmė padidėjo nuo 4 iki 5 metų, tačiau, atsiradus alternatyvioms bausmėms, bausmė švelnėja (BK 3 str. 2 d.).

Kaltinamasis E. K. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui Sauliui Šimoliūnui, tai yra nenustatytą kiekį kartų smūgiavo (sudavė ranka) nukentėjusiajam per ranką, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą, jį apstumdė, o, be to, garbę ir orumą įžeidžiančiais bei žeminančiais žodžiais įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulius Saulių Šimoliūną, Ričardą Pašiškevičių ir vyriausiąjį patrulį Saulių Nakčiūną, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį.

Policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 p.). Visi nukentėję Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK policijos pareigūnai jų atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo metu ėjo jiems pavestas pareigas ir kaltinamojo E. K. atžvilgiu elgėsi teisėtai. Nors kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis atmušinėjo policijos pareigūnų rankas ir juos iškeikė necenzūriniais žodžiais bei įžeidinėjo tik todėl, kad policijos pareigūnai jį tempė iš automobilio, neleidę jam atsisekti saugos diržo, bei panaudojo jo atžvilgiu smurtą, ką patvirtina specialisto išvada apie jam padarytus sužalojimus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnų veiksmai būtų buvę neteisėti. Pats kaltinamasis E. K. į prokuratūrą ar kitas institucijas dėl policijos pareigūnų veiksmų nesikreipė, jų veiksmų teisėtumas nebuvo patikrintas. Akivaizdu, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti ir policijos pareigūnams teisėtai pavartojus prievartos veiksmus kaltinamojo E. K. atžvilgiu.

Nors atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui numatyta ir Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, nes jis pasipriešino policijos pareigūnui Sauliui Šimoliūnui, panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą, o pagal nusistovėjusią teismų praktiką pasipriešinimas teisėtai veikiančiam policijos pareigūnui (o taip pat ir viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 286 straipsnyje, o ne administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128/2007 ir kt.). Nors už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, taip pat numatyta ir administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kaltinamojo E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį, nes policijos pareigūnai buvo įžeidinėjami itin žeminančiais žodžiais, girdint kitiems įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams, kaltinamasis, įžeidinėdamas policijos pareigūnus, akivaizdžiai norėjo juos viešai pažeminti. Dalis kaltinamojo E. K. atliktų neteisėtų veiksmų – policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, atskirai paėmus, užtrauktų tik administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK straipsnio 2 dalį, tačiau šiuo atveju turi būti įvertinta kaltininko padarytų veiksmų visuma. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką įvairaus pobūdžio veiksmai kvalifikuojami pagal tą teisės normą, kuri numato griežčiausią atsakomybę. Todėl šiuo atveju visi kaltinamojo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti atitinkamai pagal BK 286 ir 290 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128/2007 ir kt.).

Tikslintina kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo vieta, nurodant, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos ne Pakruojo rajono savivaldybėje, S. kaime, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o Pakruojo rajono savivaldybėje, kelyje Laipuškiai – Deglėnai, netoli S. kaimo, kadangi tai matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b.l. 2-6), kitų byloje surinktų duomenų (nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimų). Toks kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia (BPK 256 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems R. A. ir E. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis viešai teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo Sauliaus Šimoliūno (BK 59 str. 2 d). K. R. A. ir E. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis R. A. neteistas (1 t., 59 b.l.), 2009 m. gegužės 11 d. Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2009 m. gegužės 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., jam ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.) (1 t., 100-101 b.l.), padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnija nusiskundimų jo elgesių nėra gavusi (1 t., 106 b.l.), išlaiko du nepilnamečius vaikus, yra (duomenys neskelbtini) akcininkas ir dirba šios bendrovės direktoriumi, šios bendrovės darbuotojų charakterizuojamas gerai, gerai charakterizuojamas buvusioje darbovietėje – (duomenys neskelbtini), todėl, nors yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka (1 t., 102-105 b.l.), teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo R. A. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą (BK 41 str., 47 str., 55 str.). Parenkant baudos dydį ir jos sumokėjimo terminą atsižvelgtina į tai, kad R. A. išlaiko du nepilnamečius vaikus, privalo sumokėti didelę administracinę nuobaudą, paskirtą 2011 m. gruodžio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-665-287/2011 m. (1 t., 180-184 b.l.), kurios mokėjimas, beje, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, buvo išdėstytas (1 t., 185 b.l.).

Kaltinamasis E. K. anksčiau teistas penkis kartus (1 t, 83-87 b.l.), tačiau teistumas išnykęs (BK 97 str. 3 d. 3 p.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku, darbovietėje charakterizuojamas gerai (1 t., b.l. 95, 97), iki šių metų vasaros mokėsi Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre, kur taip pat buvo charakterizuojamas gerai, išlaiko du nepilnamečius vaikus, todėl, nors yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka (1 t., 90-94 b.l.), teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo E. K. atžvilgiu bus pasiekti už abi jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą (BK 41 str., 47 str., 55 str.). Parenkant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad E. K. dirba tik pusę etato, uždirba minimalią algą, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Už atskirus nusikaltimus E. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, kadangi nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. A. ir E. K. paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 119 str.).

Administracinio sulaikymo metu (1 t., 43 b.l.) iš kaltinamojo E. K. paimti pinigai - 3162,10 Lt (trys tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt du litai ir 10 centų), saugomi Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato kasoje (1 t., 57-59 b.l.), nuosprendžiui įsitesėjus, grąžintini E. K. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.), nes byloje nėra duomenų, kad būtent šie pinigai buvo siūlomi policijos pareigūnams, todėl jie negali būti konfiskuojami, nes nėra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas (BK 72 str.), be to, šiems pinigams negali būti skiriamas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kadangi, kaip jau buvo minėta, jie negali būti konfiskuojami, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys E. K. (BPK 151 str.).

Administracinio sulaikymo metu (1 t., 43 b.l.) iš kaltinamojo E. K. paimti transporto priemonės valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) saugomi Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate (1 t., 137-138 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini VĮ „Regitra“ (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda.

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje bei 290 straipsnyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį už pasipriešinimą policijos pareigūnui - 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį už policijos pareigūnų įžeidimą - 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes subendrinus apėmimo būdu, t.y. griežtesne bausme apėmus švelnesnę bausmę, paskirti subendrintą bausmę - 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamiesiems R. A. ir E. K., kad jiems paskirta bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismui. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas. Be to, galimas baudos pakeitimas į viešuosius darbus arba areštą.

Administracinio sulaikymo metu iš kaltinamojo E. K. paimtus pinigus - 3162,10 Lt (trys tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt du litus ir 10 centų), saugomus Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato kasoje, nuosprendžiui įsitesėjus, grąžinti E. K. Nuosprendžio vykdymą šioje dalyje pavesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Administracinio sulaikymo metu iš kaltinamojo E. K. paimtus transporto priemonės valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) saugomus Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“, tai pavedant padaryti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. A. ir E. K. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.