- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-204-417/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15598-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- T. N.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. N. paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, T. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. N. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: jis 2023-04-30 apie 11.59 val. Šilutės r., Švėkšnos sen., Bumbuliškės k., vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,80 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir
proceso dalyvių prašymai
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. N. prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonę vairavo pirmą kartą, yra dirbantis, išlaiko du mažamečius vaikus, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis T. N. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
6. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą T. N. paskyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas T. N. už padarytą tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, t. y. 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesius laisvės atėmimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą T. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (paskutinį kartą nuteistas Tauragės apylinkės teismo 2021-03-17 nuosprendžiu už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymą bei nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą), bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, be to, nusikalto praėjus dešimt mėnesių po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, administracine tvarka nebaustas (duomenys už 3 metus), dirba. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog T. N. nusikalto praėjus dešimt mėnesių po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tai rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino ir gailėjosi dėl savo elgesio, nurodydamas, kad nusipirko automobilį su tikslu išardyti ir parduoti į metalo supirktuvę, tada automobilio pirkimą „aplaistė“ su uošviu, vartojo alkoholinius gėrimus, po to, nors vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, važiavo automobiliu norėdamas nusipirkti alkoholio, apylinkės teismas padarė išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis.
8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam T. N. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir, priešingai apelianto tvirtinimui, tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų T. N. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.
9. Pažymėtina, kad nuteistojo padaryta veika yra tyčinė, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus (nustatytas net 2,80 promilės neblaivumas), T. N. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei ir tik dėl atsitiktinumo, nuvažiuodamas nuo kelio ir atsitrenkdamas į stulpą, jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Tai, jog automobilį jis vairavo pirmą kartą, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, šios veikos rūšinio pavojingumo nemažina ir apelianto teisinės padėties nešvelnina. Inkriminuotą nusikaltimą T. N. padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, naują nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus dešimčiai mėnesių po paleidimo (2022-07-04) iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo 2021-03-17 nuosprendį. Taigi akivaizdu, kad anksčiau T. N. skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia, jo nepataisė, teismo parodyto pasitikėjimo (anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas) jis nevertino, nes praėjus dešimčiai mėnesių po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, jis toliau elgėsi nusikalstamai. Tai parodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir minimalus sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis ar švelnesnių bausmių paskyrimas, nuteistajam už padarytą tyčinį savo pobūdžiu pavojingą nusikaltimą (automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui), kaip jis to prašo, neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
10. Nuteistojo T. N. apeliacinio skundo argumentai, kad jis turi šeimą, augina du mažamečius vaikus bei yra jų maitintojas, nesudaro pagrindo bausmės švelninimui. Pažymėtina, kad šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos bei egzistavo dar iki šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau šeimos turėjimas, mažamečių vaikų auginimas nesulaikė nuteistojo nuo nesunkaus nusikaltimo padarymo.
11. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam T. N. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio atmesti.